- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-418-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10490-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- Leonhard Weiss OÜ
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Leonhard Weiss OÜ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei Leonhard Weiss OÜ dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Autokausta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ 440,58 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu iki 2020 m. birželio 1 d. jai turėjo būti sumokėta 146 858,75 Eur. Piniginės lėšos ieškovei buvo pervestos tik 2020 m. birželio 4 d. Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, turi ieškovei sumokėti už 3 pradelstas dienas priskaičiuotas palūkanas, viso – 440,58 Eur. Visa reikalinga dokumentacija atsakovei buvo pateikta. Atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su mokėjimo sulaikymu, yra nepagrįstos ir neįrodytos.
3. Atsakovė Leonhard Weiss OÜ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų priteisimo, kadangi pati pažeidė jai tenkančią prievolę – nepateikė išpildomosios dokumentacijos, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai jai nepervedė pinigų pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, o taikė sulaikymą. Be to, atsakovė pinigus pervedė per ieškovės suteiktą papildomą terminą, todėl ir dėl to neprivalo mokėti ieškovei prašymų palūkanų.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ, ieškovei UAB „Autokausta“ 440,58 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (440,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai (2020 m. balandžio 24 d. raštas Nr. S-20/350, pažyma Nr. 17 apie 2020 m. balandžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus (Forma Nr. 3), 2020 m. balandžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 04/30-01, atliktų darbų priėmimo aktai Nr. 04/30-02, Nr. 04/30-03, Nr. 04/30-04) patvirtina, kad ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. pateikė atsakovei dokumentus, kuriuose nurodyti jos per 2020 m. balandžio mėnesį atlikti darbai ir jų vertė. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė, kaip atsakingasis partneris, rangos sutarties pagrindu perdavė užsakovui pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 20, tarpinio mokėjimo pažymą Nr. 20, atliktų darbų santrauką Nr. 20, atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 117, atliktų darbų aktus Nr. 118, Nr. 120, Nr. 121, Nr. 122, Nr. 123 bei ankstesniais laikotarpiais į statybvietę pristatytos ir einamuoju laikotarpiu instaliuotos įrangos ir medžiagų žiniaraštį Nr. 10. Šie dokumentai yra patvirtinti atsakingų asmenų. 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0133372 pagal 2020 m. balandžio mėnesio atliktų statybos ir remonto darbų pažymą Nr. 17. Joje nurodyta galutinė atsakovei mokėtina suma – 146 858,75 Eur. Su ieškiniu pateiktas Swedbank, AB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad užsakovas lėšas atsakovei pervedė 2020 m. gegužės 28 d.
7. Atsakovės pareiga ieškovei išmokėti pinigines lėšas per dvi darbo dienas nuo jų gavimo iš užsakovo dienos (nagrinėjamu atveju – iki 2020 m. birželio 1 d.) kilo iš jungtinės veiklos sutarties, ją papildančio 2017 m. rugpjūčio 1 d. trišalio susitarimo Nr. 1 ir 2019 m. lapkričio 20 d. trišalio susitarimo Nr. 5, kurių pagrindu atsakovė šiuo metu yra veikiantis atsakingasis partneris. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieškovei pinigines lėšas pervedė tik 2020 m. birželio 4 d., t. y. minėtą terminą praleidusi 3 dienas.
8. Nustatyta, kad atsakovė ieškovei pinigus turėjo pervesti iki 2020 m. birželio 1 d. (įskaitytinai). Ieškovė atsakovei 2020 m. birželio 4 d. išsiuntė rašą Nr. S-20/469, kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 8 d. pervesti 146 858,75 Eur sumą. Atsakovė ieškovės prašomą sumą pervedė 2020 m. birželio 4 d. Taigi, ieškovė atsakovei buvo suteikusi papildomą terminą prievolei įvykdyti. CK 6.209 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.261 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas suteikia teisę ieškovei reikalauti atlyginti nuostolius (šiuo atveju – palūkanas), nepaisant to, kad atsakovė įvykdė piniginę prievolę per ieškovės nustatytą papildomą terminą.
9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad tarp šalių vyko susirašinėjimai dėl išpildomosios dokumentacijos pateikimo. 2020 m. balandžio 17 d. ieškovė raštu priminė atsakovei apie būtinybę pradėti statybos objekto baigimo dokumentavimą, tame tarpe aiškinasi dėl išpildomosios dokumentacijos pateikimo. Atsakovė per 2020 m. balandžio, gegužės mėnesius ne vieną kartą prašė ieškovę pateikti jai išpildomąją dokumentaciją, kad ji, kaip atsakingasis partneris, galėtų šiuos duomenis susisteminti ir pasiruošti objekto ataskaitinių dokumentų parengimui (2020 m. balandžio 27 d. atsakovės raštas Nr. 8856(LWOU)20-620, 2020 m. balandžio 30 d. atsakovės raštas Nr. 8856(LWOU)20-655, 2020 m. gegužės 15 d. atsakovės raštas Nr. 8856(LWOU)20-770 ir 2020 m. gegužės 27 d. atsakovės raštas Nr. 8856(LWOU)20-834). Pati atsakovė pateikė duomenis, kad ieškovė 2020 m. birželio 1 d. elektroniniu paštu jai pranešė apie galimybę susipažinti su išpildomąją dokumentacija, esančia ieškovės statybvietėje, o išpildomąją dokumentaciją pateikė tik už 2020 m. rugpjūčio mėnesio darbus 2020 m. rugpjūčio 26 d. Nei vienas kitas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad ieškovė privalėjo perduoti visą išpildomąją dokumentaciją atsakovei tam tikru numatytu terminu, o atsakovė pinigines lėšas, gautas iš užsakovo, ieškovei perveda tik tada, kai ieškovė pateikia atsakovei visą reikalingą išpildomąją dokumentaciją.
10. Galimos su statybos darbais susijusios dokumentacijos pildymo ir jų perdavimo atsakovei spragos, net jei jos ir egzistavo, netapo kliūtimi atsakovei faktiškai perimti ieškovės 2020 m. balandžio mėnesio darbų rezultatą, todėl pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. trišalį susitarimą Nr. 1 prie jungtinės veiklos sutarties ji privalėjo iš užsakovo gautas pinigines lėšas paskirstyti (išmokėti) partneriams (šiuo atveju ir ieškovei) per 2 darbo dienas nuo jų gavimo. Atsakovė neįvykdė šios savo pareigos, todėl iš jos priteistinos 0,1 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo neišmokėtos ieškovei sumos už kiekvieną delsimo dieną – 440,58 Eur (146 858 Eur x 0,1 proc. x 3 dienos).
11. Atsakovės prievolės sumokėti už ieškovės jau atliktus darbus ir ieškovės prievolės pateikti išpildomąją dokumentaciją nėra pagrindo pripažinti priešpriešinėmis prievolėmis. Byloje nėra pateiktų jokių duomenų, kad dėl ieškovės veiksmų – nepateiktos išpildomosios dokumentacijos – būtų sutrikęs jungtinės veiklos sutarties ar rangos sutarties vykdymas, laiku nepabaigtas objektas. Pati atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad pinigai ieškovei 2020 m. birželio 4 d. buvo pervesti taip ir negavus visos išpildomosios dokumentacijos. Be to, nustatyta ir tai, kad ieškovė atsakovei nurodė, kur yra laikoma išpildomoji dokumentacija, nedarė trukdžių atsakovės atstovams su ja susipažinti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė mokėjimo sustabdymu, kaip savigynos forma, pasinaudojo teisėtai, protingai ir sąžiningai.
12. Teismui visiškai tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (440, 58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė Leonhard Weiss OÜ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas formaliai išsprendė ginčą ir netaikė CK 6.189 straipsnio, numatančio, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės pareigos perduoti išpildomąją dokumentaciją. Tokie įrodymai byloje yra. Ieškovės pareigą perduoti išpildomąją dokumentaciją patvirtina rangos sutarties 1.14. punktas, kuris numato atsakovo teisę duoti ieškovei privalomus nurodymus; ieškovės patvirtinimai dėl šios pareigos egzistavimo raštu bei konkliudentiniais veiksmais (po nagrinėjamo konflikto pradžios ieškovė pradėjo teikti išpildomąją dokumentaciją kiekvieną mėnesį). Ieškovė turi pareigą teikti atsakovei išpildomąją dokumentaciją. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į jų visetą. Prieš užsakovą partnerius atstovauja tik atsakingasis partneris – atsakovė, todėl tik ji viena gali perduoti visų partnerių išpildomąją dokumentaciją. Ieškovės veiksmai, kai ji, turėdama parengtą savo darbų dalies išpildomąją dokumentaciją, jos neteikia atsakovei, akivaizdžiai prieštarauja jungtinės veiklos principams.
1.2. Teismas netinkamai taikė CK 6.64 straipsnio 3 dalies ir CK 6.69 straipsnio 1 dalies normas. Šios normos taikytinos tais atvejais, kai skolininkas teisėtai nevykdo atitinkamos jam kylančios pareigos dėl to, kad kreditorius pirmas padaro pažeidimą. Nagrinėjamo ginčo esmė yra tai, kad pervedimas per 5 d. d. taip pat buvo teisėtas, jį sąlygojo ieškovo atliekami pažeidimai, dėl ko atsakovės atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovės atsisakymas tvirtinti mokėjimą ieškovei tol, kol ši neperdavė išpildomosios dokumentacijos, nesusijęs su galimybe perduoti darbus užsakovui. Atsakovė savigynos priemones taikė dėl jungtinės veiklos partnerių vidiniuose santykiuose kilusios pareigos perduoti atsakovei, kaip atsakingajam partneriui, išpildomąją dokumentaciją nevykdymo. Atsakovė, kaip atsakingasis partneris, turi savarankišką teisę duoti ieškovei privalomus nurodymus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė savigynos priemones prieš ieškovę taikė neteisėtai.
1.3. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo atveju susiklosčiusius teisinius santykius ir nepagrįstai ginčą sprendė, vadovaudamasis CK 6.58 straipsnio taikymą aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas netinkamai aiškino priešpriešinių prievolių sampratą, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad prievolės pateikti išpildomąją dokumentaciją ir patvirtinti ieškovės mokėjimą nėra priešpriešinės. Nagrinėjamu atveju vienarūšės prievolės apskritai neaktualios, nes ginčas tarp šalių kilo dėl priešpriešinių prievolių vykdymo.
14. Ieškovė UAB „Autokausta“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai ieškinį tenkino. Sprendime yra įvertinti visi rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, nustatyti visi teisiškai reikšmingi faktai, kurių pagrindu buvo teisingai taikytos materialinės teisės normos. Teismas pagal įrodymų visumą priėmė atitinkamą sprendimą, savo išvadas išsamiai motyvavo, sprendimui pagrįsti nurodė, kokiomis materialiosios ir proceso teisės normomis vadovavosi. Kitoks, nei teismo nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingą bei pagrįstą teismo sprendimą. Bendrųjų sąlygų 1.14 punkto (b) papunktis nereguliuoja partnerių vidinių teisinių santykių, o nustato partnerių išorinius santykius su užsakovu. Partnerių tarpusavio santykiai sureguliuoti jungtine veiklos sutartimi ir vėliau pasirašytais jungtinės veiklos susitarimais. Atsakovė neįrodė, kokia išpildomoji dokumentacija jam nebuvo pateikta ar jam nebuvo prieinama. Be to, atsakovas nekonkretizavo, kokia išpildomoji dokumentacija jam nebuvo perduota, dėl kurios nebuvimo atsakovas sulaikė ieškovui priklausančias pinigines lėšas. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl ieškovo veiksmų būtų sutrikęs jungtinės veiklos sutarties ar rangos sutarties vykdymas. Numatydami, kad atsakingas partneris gali piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, partneriai 2017 m. rugpjūčio 1 d. trišaliame susitarime Nr. 1 prie jungtinės veiklos sutarties numatė, kad iš užsakovo gaunamos piniginės lėšos paskirstamos (išmokamos) per 2 (dvi) darbo dienas nuo jų gavimo, o tuo atveju, jei bet kuris iš partnerių delstų ar vengtų atlikti bet kokius veiksmus, siekiant partneriams išmokėti iš užsakovo gautas pingines lėšas, toks partneris įsipareigoja kitiems partneriams mokėti po 0,1 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos kitiems partneriams sumos už kiekvieną delsimo dieną. Tokiu būdu partneriai susitarė, kad bet koks užsakovo sumokėtų piniginių lėšų sulaikymas vienas kito atžvilgiu yra negalimas ir neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta (CPK 329 str.).
17. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl sutartį pažeidusios šalies ir dėl netesybų mokėjimo pareigos, atsakovei įrodinėjant, kad ieškovė pirmoji pažeidė sutartinę prievolę.
18. Nagrinėjimo metu nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:
- ieškovė UAB „Autokausta“, atsakovė Leonhard Weiss OÜ ir UAB „Hidrostatyba“2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 dalyvauti AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdytame viešajame objekto „EITP projekto „Europinės vėžės „Rail Baltic/Rail Baltic“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltic“ esamo geležinkelio ruožo Rokai – Palemonas – Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas – Palemonas rekonstrukcija“ viešajame pirkime. Laimėję viešąjį pirkimą, partneriai su užsakove AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė Rangos sutartį Nr. SP-287 (toliau – Rangos sutartis);
- sutarties šalys 2017 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė trišalį susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriame nustatė, kad iš užsakovo gaunamos piniginės lėšos paskirstamos (išmokamos) per 2 (dvi) darbo dienas nuo jų gavimo. Tuo atveju, jei bet kuris iš partnerių delstų ar vengtų atlikti bet kokius veiksmus, siekiant partneriams išmokėti iš užsakovo gautas pingines lėšas (nepasirašo, vengia pasirašyti mokėjimo nurodymo), toks partneris įsipareigoja kitiems partneriams mokėti po 0,1 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos kitiems partneriams sumos už kiekvieną delsimo / vengimo dieną;
- ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. su UAB „Hidrostatyba“ sudarė dvišalį susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriame detalizavo ieškovei Rangos sutartimi tenkančias darbų dalis, kainą, darbų perdavimo ir atsiskaitymo tvarką bei atsakomybę;
- jungtinės veiklos sutarties šalys 2019 m. lapkričio 20 d. pasirašė trišalį susitarimą Nr. 5 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo atsakinguoju partneriu paskyrė į atsakovę;
- ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-20/350 pateikė atsakovei ataskaitinius dokumentus už 2020 m. balandžio mėnesį atliktus rangos darbus. Atsakovė parengė balandžio mėnesio viso objekto atliktų darbų aktą ir pateikė jį užsakovui patvirtinti. Užsakovas 2020 m. balandžio 30 d. priėmė atsakovės atliktų darbų aktą kartu su ieškovės atliktais darbais;
- ieškovė atliktų darbų akto pagrindu pateikė atsakovei 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą AK Nr. 0133372, kurios pagrindu jai turėjo būti sumokėta 146 858,75 Eur. Užsakovas lėšas atsakovei pervedė 2020 m. gegužės 28 d. Piniginės lėšos ieškovei turėjo būti pervestos iki 2020 m. birželio 1 d.
19. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė Leonhard Weiss OÜ apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pagal rangos sutarties 1.14. punktą, ji turėjo teisę duoti ieškovei privalomus nurodymus, nagrinėjamu atveju – pateikti išpildomąją dokumentaciją, o ieškovei šio nurodymo nevykdant, laikyti, kad ieškovė yra pažeidusi sutartį. Apeliantės nuomone, teismas šiuo atveju nepagrįstai netaikė CK 6.189 straipsnio nuostatų. Su šiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
20. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.).
21. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, nesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.
22. Iš 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimo Nr. 1, pasirašyto tarp UAB „Hidrostatyba“ (atsakingo partnerio) ir ieškovės UAB „Autokausta“, 17 punkto matyti, kad ieškovė įsipareigojo atsakingam partneriui perduoti visą reikalingą išpildomąją dokumentaciją tarpiniam ir galutiniam atliktų darbų aktų suformavimui jos atliktų darbų daliai. Atlikti darbai perduodami perdavimo – priėmimo aktu, dalyvaujant šalių atstovams (susitarimo 18 p.). Be to, susitarime numatyta, kad iškilus darbų vykdymo problemoms, ieškovė įsipareigoja rengti ir teikti atsakingam partneriui atitinkamo turinio raštus tokio detalumo ir apimties, kad pastarasis be jokių turinio pakeitimų, galėtų juos tiesiogiai siųsti užsakovui ir FIDIC inžinieriui <...>. Atsakingas partneris turi teisę pareikalauti pateikti papildomų įrodymų ir pagrindimo, jei mano, kad ieškovės pateikta informacija yra nepakankama (susitarimo 21 p.). Tuo pačiu šalių 2019 m. lapkričio 20 d. pasirašyto trišalio susitarime Nr. 5 prie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 nustatyta, kad naujai paskirtas partneris Leonhard Weiss OÜ perima UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus užsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir partnerio UAB „Autokausta“ atžvilgiu (susitarimo 2 p.).
23. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kartu su atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktais turėjo būti pateikiama ir reikalinga išpildomoji dokumentacija, o esant problemoms, turėjo būti pateikiami atitinkamo turinio raštai, reikalaujami papildomi įrodymai ar pagrindimas. Pažymėtina, jog byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl sutarčių ir susitarimų sąlygų, jų galiojimo ir atsakovės teisės reikalauti, kad su atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais būtų pateikiama ir būtina dokumentacija.
24. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat teigė, kad ieškovei neįvykdžius prievolės pateikti išpildomąją dokumentaciją ir taip pažeidus sutartį, atsakovė turėjo teisę sulaikyti mokėtinas sumas, todėl teismas netinkamai taikė CK 6.58, 6.64 straipsnio 3 dalies ir CK 6.69 straipsnio 1 dalies.
25. CK 6.64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: 1) skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; 2) kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Pagal CK 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.
26. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai – 2020 m. balandžio 24 d. raštas Nr. S-20/350, Pažyma Nr. 17 apie 2020 m. balandžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus (Forma Nr. 3), 2020 m. balandžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 04/30-01, Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 04/30-02, Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 04/30-03, Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 04/30-04 – patvirtina, kad ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. pateikė atsakovei dokumentus, kuriuose nurodyti jos per 2020 m. balandžio mėnesį atlikti darbai ir jų vertė. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė kaip atsakingasis partneris Rangos sutarties pagrindu perdavė užsakovui pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 20, tarpinio mokėjimo pažymą Nr. 20, Atliktų darbų santrauką Nr. 20, Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 117, Atliktų darbų aktą Nr. 118, Atliktų darbų aktą Nr. 120, Atliktų darbų aktą Nr. 121, Atliktų darbų aktą Nr. 122, Atliktų darbų aktą Nr. 123 bei Ankstesniais laikotarpiais į statybvietę pristatytos ir einamuoju laikotarpiu instaliuotos įrangos ir Medžiagų žiniaraštį Nr. 10. Visi šie dokumentai yra patvirtinti atsakingų asmenų. Ieškovė 2020 m. balandžio 30 d. pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0133372 pagal 2020 m. balandžio mėnesio atliktų statybos ir remonto darbų pažymą Nr. 17. Joje buvo nurodyta galutinė atsakovei mokėtina suma – 146 858,75 Eur.
27. Prie ieškinio pateiktas akcinės bendrovės Swedbank banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad užsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšas atsakovei pervedė 2020 m. gegužės 28 d., o atsakovė tik 2020 m. birželio 4 d. sumokėjo ieškovei už atliktus darbus, nors tai privalėjo padaryti iki 2020 m. birželio 1 d.
28. Kaip matyti iš bylos duomenų, jog atsakovė Leonhard Weiss OÜ, gavusi ieškovės AB „Autokausta“ 2020 m. balandžio 24 d. pateiktus aukščiau išvardintus dokumentus apie balandžio mėnesį atliktus darbus, 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr.8856(LWOU)20-620 informavo ieškovę apie pastebėtus ataskaitinių dokumentų trūkumus (4. Konstrukcijų dalies SK02. 2.1.6 eilutės, 7. Susisiekimo dalies 2.11 punkto Naftos produktais užteršto grunto kasimas ir utilizavimas, 8. Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies 54.3 eilutės) bei tai, kad nepateikti su technine priežiūra suderinti ir pasirašyti išpildomieji dokumentai, patvirtinantys kad šie darbai tinkamai atlikti, suderinti su užsakovu ir Fidic inžinieriumi ir prašė iki 2020 m. balandžio 28 d. pateikti pakoreguotus ataskaitinius dokumentus, atsižvelgiant į pateiktas pastabas.
29. Atsakovė 2020 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 8856(LWOU)20-655 pateikė atsakymus į ieškovės pateiktus argumentus dėl 2020 m. balandžio 27 d. rašte Nr.8856(LWOU)20-620 nurodytų pastabų (užteršto grunto kasimo ir utilizavimo atsakomybės, bei vandentiekio darbų dalies pakeitimo) ir vėl priminė, jog pakartotinai pateikus ataskaitinius dokumentus, nebuvo pateikti reikalingi išpildomieji dokumentai. Atsakovės 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 8856(LWOU)20-834 bei 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 8856(LWOU)20-770 ieškovė buvo informuota, kad nebus tvirtinami atliktų darbų aktai ir mokama už atliktus darbus, jeigu iki 2020 m. birželio 1 d. nebus pateikti atliktų darbų dalies išpildomieji dokumentai.
30. Ieškovė byloje nėra pateikusi įrodymų, jog ji kartu su atliktų darbų aktais buvo pateikusi ir visus reikalingus išpildomuosius dokumentus atliktų darbų daliai (užpildyti statybos darbų žurnalai, paslėptų darbų aktai, panaudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos lietuvių kalba ir galiojančios Lietuvos Respublikoje, išpildomosios geodezinės nuotraukos LKS-994 sistemoje dwg. Formate, visi reikalingi bandymų ir matavimų protokolai, naudojimo instrukcijos lietuvių kalba), kaip tai numatyta 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimo Nr. 1, pasirašyto tarp UAB „Hidrostatyba“ (atsakingo partnerio) ir ieškovės UAB „Autokausta“, 17 punkte. Aplinkybes, jog ieškovė kartu su atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais už balandžio mėnesį nebuvo perdavusi reikiamos būtinos išpildomosios dokumentacijos atliktų darbų daliai, taip pat patvirtina ir ieškovės 2020 m. birželio 1 d. elektroninis laiškas atsakovei, kur nurodyta, jog būtina išpildomoji dokumentacija visada buvo ir yra „Autokausta“ statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur galima su ja susipažinti.
31. Apeliacinės teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nė vienas kitas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad ieškovė privalėjo perduoti visą išpildomąją dokumentaciją atsakovei tam tikru numatytu terminu. Priešingai, byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog ieškovė kartu su atliktų darbų aktais privalėjo pateikti atsakovei visus išpildomuosius dokumentus atliktų darbų daliai, o to nepadarydama, pažeidė šalių 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimo Nr. 1 17 punkto reikalavimus.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė, nepateikdama išpildomosios dokumentacijos dalies, ir pažeidė susitarimo 17 punkto reikalavimus, tačiau tai nesutrukdė atsakovei, pateikti dokumentus (atliktų darbų aktus už balandžio mėnesį ir kt.) užsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir gauti apmokėjimą už atliktus darbus.
33. Šalių 2017 m. rugpjūčio 1 d. pasirašyto susitarimo Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties 3 punkte šalys sutarė, jog partneriams iš perkančiosios organizacijos gaunamos lėšos paskirstomos (išmokamos) per 2 darbo dienas nuo jų pervedimo į šią sąskaitą dienos. Jei vėluojama išmokėti lėšas, turi būti mokamos 0,1 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo neišmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (susitarimo 3.2 p.). UAB „Hidrostatyba“ ir ieškovės pasirašyto 2018 m. gruodžio 5 d. susitarimo Nr. 1 6 punkte nustatyta, kad atsiskaitymas vykdomas 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarime Nr. 1 nustatyta tvarka. Atsakovei, tapus atsakinguoju partneriu, atsiskaitymo su jungtinės veiklos partneriais tvarka nebuvo pakeista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nors atsakovė įvykdė piniginę prievolę per ieškovės nustatytą papildomą terminą, tačiau ji turi atlyginti ieškovei nuostolius (šiuo atveju – palūkanas), už sutarties pažeidimą.
34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
35. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Tai, kad teismas įrodymus vertino skirtingai, nei juos vertina apeliantė, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.
36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.