Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nedirbantis pataisos namuose, nevedęs, teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalyje, 278 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė su 500 Lt vertės jam priklausančio turto konfiskavimu;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 271 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant jam priklausančio turto už 200 Lt. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant jam priklausančio turto už 200 Lt;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

5) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir jam paskirta galutinė 2 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6) Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), 215 straipsnyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatliktos bausmės dalis pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir jam paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

9) Vilkaviškio rajono apylinkės 2008 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, t. y. prie Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos 17 metų bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė 19 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose;

10) Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte; jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie Vilkaviškio rajono apylinkės 2008 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies ir jam paskirta galutinė subendrinta 25 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pirmus 10 metų kalėjime, likusią dalį – pataisos namuose. Taip pat, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, J. D. pripažintas pavojingu recidyvistu;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. neteisėtai disponavo žmonėms žaloti pritaikytais daiktais, o būtent: J. D. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 18.00 val., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), rado, paėmė ir taip neteisėtai įgijo žmonėms žaloti pritaikytą daiktą – savadarbį peilį, taip pat pagamino ir taip neteisėtai įgijo žmonėms žaloti pritaikytą daiktą – valgomąjį šaukštą su koto gale suformuotais ašmenimis ir tokiu būdu neteisėtai disponavo žmonėms žaloti pritaikytais daiktais.

Be to, J. D. pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent: J. D. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 18.03 val., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarius minėtos kameros duris, bandė apipilti iš arbatinuko karštu vandeniu Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – LTI-K APS) jaunesnįjį specialistą Z. (Z.) B., po ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (patvirtinto Lietuvos Respublikos prezidento 2000 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. VIII-1631) 261 straipsniu, LTI-K APS specialistui R. K. nurodžius išeiti iš kameros ir eiti į laikino laikymo kamerą, jis atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus ir iš po stalo ištraukęs savadarbį peilį, grasino juo LTI-K APS specialistui R. K.. LTI-K APS specialistui R. K. nurodžius mesti peilį, šio reikalavimų nevykdė, o vėliau, peilį išmetęs į koridorių, iš kameros neišėjo ir, nuo stalo paėmęs užgaląstą šaukštą, grasino juo mojuodamas LTI-K APS specialistui R. K. ir LTI-K APS jaunesniajam specialistui T. R., tokiu būdu grasindamas žmonėms žaloti pritaikytais įtaisais, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. D. atsisakė duoti parodymus, tačiau teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, juos patvirtino (1 t., b. l. 175; 2 t., b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. D. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. konfliktas tarp jo ir pareigūno prasidėjo nuo to, kad jis nuo pačio ryto reikalavo, jog iškviestų pareigūną, kuris veda į teniso užsiėmimus. Buvo jo eilė pagal grafiką. Pareigūnas jam atsakė, kad iškvies. Iki pietų jam jokio pareigūno neiškvietė. Tada jis paprašė, kad jam iškviestų vyriausiąjį specialistą ir pasakė, kad, jeigu neiškvies, tai jis pridarys nesąmonių. Šis jam atsakė, kad tai ne šio darbas. Pareigūno vardo ir pavardės nežino. Jis pareigūnui pasakė, kad, kai ateis vakarienė, jis šį apipils verdančiu vandeniu, o šis atsakė, kad šiam vis vien ir jau dirbs kitas pareigūnas. Apie 18 val. jis kaip sakė, taip ir padarė, bet pamatė, kad dirba kitas pareigūnas ir pylė verdantį vandenį į sieną, nenorėjo, kad kitas pareigūnas nukentėtų tiesiogiai. Vėliau subėgo pareigūnai, jis pasiėmė savadarbį peilį ir pasakė, kad pasiims nors vieną pareigūną su savimi. Peilį rado kameroje. Peilį paėmė gynybos tikslams, jeigu prieš jį bus naudojami neteisėti veiksmai. Po to, kai pareigūnas porą kartų pareikalavo išmesti peilį, jis peilį išmetė į koridorių. Po to iškart gavo elektros šoką. Užgaląstas šaukštas gulėjo prie indų, jis jo rankoje neturėjo. Šaukštą turėjo nuo 2005 m. ir šaukšto iš jo iki minėto įvykio niekas nepaėmė. Tuo pačiu metu, kai gavo elektros šoką, buvo panaudotos ašarinės dujos iš labai arti, ne daugiau kaip 10 cm atstumo. Dar kartą panaudojo elektros šoką ir uždėjo jam antrankius. Dar jam būnant kameroje, vėl buvo panaudotos dujos ir tada ištempė į koridorių. Vėliau jį išvedė į laikino sulaikymo kamerą. Ten dar kartą jam purškė dujas, vėl iš labai arti, tiesiai į akis, o jis gulėjo ant suoliuko. Ten jį pralaikė dar apie 10 min. ir tada nuvedė į Sveikatos priežiūros tarnybą. Šaukštą užgalando 2017 m., kai gavo televizorių. Buvo pateikęs raštišką prašymą (2017 m. gruodžio 29 d. arba 30 d.) Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracijai gauti atsuktuvą tam, kad prisukti televizoriaus padą. Nei atsakymo į jo prašymą, nei atsuktuvo jis negavo, todėl buvo priverstas užgaląsti šaukštą tam, kad galėtų prisukti televizoriaus padą. Ketinimų ką nors tuo metu sužaloti neturėjo (1 t., b. l. 72-74, 75-76, 83-84).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. D., pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, sutiko atsakyti į jam užduodamus klausimus. Nurodė, kad jis sakė iš anksto pareigūnams, kad apipils juos karštu vandeniu, bet tai pareigūnams buvo neįdomu. Maistą vakare dalino kitas pareigūnas, ne tas, su kuriuo prieš tai buvo kilęs konfliktas dėl pareigūnų neatlikimo, todėl jis pylė vandenį ne ant pareigūno, o ant koridoriaus sienos, esančios priešais jo kameros duris tuo metu, kai pareigūnas atidarė duris. Pamatęs, kad ne tas pareigūnas dalina vakarienę, vis tiek pylė vandenį, nes jau nebuvo kur dingti. Visas vanduo kliuvo ne ant pareigūno, o ant sienos. Pareigūnas prašė jo išmesti peilį, iš pradžių jis nesutiko, bet paskui iš kitų kamerų nuteistiesiems jį paraginus, peilį išmetė į koridorių. Peilis buvo skirtas lašiniams, dešroms pjaustyti. Peilio nuteistiesiems turėti negalima, bet daug kas turi ir naudoja. Jo turėtas peilis neaštrus, juo nieko nepadursi. Bendraudamas su pareigūnais, jis peiliu nemojavo, tuo metu peiliu pjaustė lašinius ant stalo. Užgaląsto šaukšto rankose nelaikė. Šaukštas buvo skirtas televizoriaus padui atsukti. Šaukštas tuo metu buvo padėtas prie visų indų. Už sanitarinio mazgo sienelės nestovėjo, stovėjo prie šios sienelės. Jeigu būtų stovėjęs už sanitarinio mazgo sienelės, pareigūnai būtų jo nematę ir nebūtų galėję panaudoti elektrošoko. Jis kreipėsi į kalėjimo administraciją iš karto po įvykio dėl vaizdo įrašų iš pareigūnų naudojamų vaizdo registratorių gavimo, bet jam buvo atsakyta, kad vaizdo įrašai neišsaugoti. Po to kai pareigūnai jį sulaikė, prieš jį be pagrindo toliau naudojo jėgą ir elektrošoką, purškė dujas jam į akis (2 t., b. l. 13-14).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2154 (18) konstatuota, jog tirti pateiktas peilis yra savadarbis, pagamintas buitinės paskirties peilių pavyzdžiu. Pateiktas savadarbis peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktas valgomasis šaukštas su koto gale savadarbiu būdu suformuotais ašmenimis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktais savadarbiu peiliu ir valgomuoju šaukštu (šaukšto koto gale suformuotais ašmenimis) galima padaryti pjautinius pažeidimus ir kūno sužalojimus (1 t., b. l. 35-37).

2019 m. liepos 31 d. Vilniaus pataisos namų rašte nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 18.03 val. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, prie kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdas fiksuojamas vaizdo registratoriais nebuvo. Pridėta Vaizdo ir garso fiksavimo, panaudojant vaizdo registratorių, apskaitos žurnalo kopija (2 t., b. l. 26-29).

2018 m. spalio 4 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo rašte nurodyta, kad nuteistojo J. D. prašyme nurodyti vaizdo įrašais dėl nagrinėjamo įvykio yra neišsaugoti (2 t., b. l. 30).

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

BK 258 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Byloje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamojo bei liudytojų Z. B., R. K., T. R., V. J. ir V. C. paaiškinimų teisme, kurie iš esmės sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, kitų objektų apžiūros protokolo, kratos protokolo, daiktų apžiūros protokolų su priedais, Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2154 (18)) duomenų) visumos nustatyta, kad kaltinamasis J. D. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 18.00 val. turėjo savadarbį peilį ir valgomąjį šaukštą su koto gale suformuotais ašmenimis. Iš esmės dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2154 konstatuota, kad tirti pateiktas peilis yra savadarbis, pagamintas buitinės paskirties peilių pavyzdžiu, tirti pateiktas valgomasis šaukštas su koto gale savadarbiu būdu suformuotais ašmenimis; šie daiktai prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriami, tačiau tirti pateiktais savadarbiu peiliu ir valgomuoju šaukštu (šaukšto koto gale suformuotais ašmenimis) galima padaryti pjautinius pažeidimus ir kūno sužalojimus. Dėl to atmestini kaltinamojo argumentai, kad minėtu peiliu ir šaukštu jis negalėjo sužaloti kitų asmenų. Be to, pagal Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo nuostatas (4.6 p.), nuteistiesiems leidžiama turėti plastikinius arba medinius stalo indus (tarp jų šauktą, peilį). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis su savimi kameroje turėjo peilį, metaline geležte, ir metalinį šaukštą. Be to, šių daiktų savybės iš esmės buvo pakeistos ir pritaikytos žaloti žmogui: peilis savadarbis, jo geležtė pagaminta iš metalinės liniuotės, ašmenys aštrūs, užgaląsti iš abiejų pusių, geležtės ilgis 108 mm, o šaukšto koto galo viršūnės ir dešinės pusės briaunoje savadarbiu būdu suformuoti apie 51 mm ilgio ašmenys, kurie viršūnės vietoje yra aštrūs.

Nors kaltinamasis teigė, kad peilį jis rado savo kameroje, teismas netiki šiais jo paaiškinimais, kadangi prieš apgyvendinant kaltinamąjį šioje kameroje, ji neabejotinai buvo išsamiai apžiūrėta ir patikrinta, o radus tokį daiktą, kurį nuteistiesiems draudžiama turėti, jis nedelsiant būtų paimtas. Be to, žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimas yra suprantamas kaip žmonėms žaloti pritaikyto daikto pirkimas, išmainymas į kitus daiktus, gavimas kaip dovanos, rasto tokio daikto pasisavinimas ir pan. Taigi net ir tikint kaltinamojo paaiškinimu, kad jis peilį rado kameroje, yra pagrindo pripažinti, kad jis jį įgijo, žinodamas, jog šį daiktą turėti jam yra draudžiama, ir kad šiuo daiktu, akivaizdu, galima sužaloti žmogų. Tuo tarpu šauktą su šaukšto koto gale suformuotais ašmenimis jis prisipažino pats užgalandęs. Daikto pasigaminimas taip pat suprantamas kaip vienas iš daikto įgijimo būdų. Teismas, be kita ko, netiki kaltinamojo paaiškinimu, kad šaukštą jis užgalando tikslu naudoti jį kaip atsuktuvą, kadangi jis ne tik nusmailintas koto gale, bet yra su suformuotais ašmenimis. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis buvo pasirengęs panaudoti minėtus daiktus. Jis juos laikė savo rankose konflikto su pareigūnais metu, pats nurodė, kad peilį pasiėmė gynybos tikslams.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pas kaltinamąjį rasti daiktai – savadarbis peilis ir valgomasis šaukštas su koto gale suformuotais ašmenimis, kuriuos turėjo kaltinamasis savo kameroje, yra žmonėms žaloti pritaikyti daiktai, kuriuos kaltinamasis įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 18.00 val. Pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti tikslaus šių daiktų įgijimo laiko, tačiau neabejotinai kaltinamasis juos turėjo įgyti iki šie daiktai buvo rasti jo kameroje. Kaltinamasis žinojo ir suprato, kad tokių daiktų jis savo kameroje negali turėti, todėl įgydamas juos, veikė tiesiogine tyčia.

Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis J. D., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai disponavo žmonėms žaloti pritaikytais daiktais, o būtent: J. D. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 18.00 val., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), rado, paėmė ir taip neteisėtai įgijo žmonėms žaloti pritaikytą daiktą – savadarbį peilį, taip pat pagamino ir taip neteisėtai įgijo žmonėms žaloti pritaikytą daiktą – valgomąjį šaukštą su koto gale suformuotais ašmenimis. Tokiu būdu jis neteisėtai disponavo žmonėms žaloti pritaikytais daiktais, kuriuos jam kaip nuteistajam savo kameroje buvo draudžiama turėti. Ši jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjos argumentu, kad dėl šių J. D. veiksmų nėra pagrindo traukti jį baudžiamojon atsakomybėn, kadangi už draudžiamų daiktų turėjimą laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje nuteistiesiems yra numatyta drausminė atsakomybė. Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis J. D. savo kameroje kalėjime laikė (įgijo) ne paprastus daiktus, kurių įgijimas ir (ar) laikymas galėtų būti traktuojamas kaip nustatyto režimo pažeidimas (pavyzdžiui, mobilaus ryšio telefono įgijimas), bet daiktus, už kurių neteisėtą įgijimą yra nustatyta išimtinė – baudžiamoji atsakomybė, t. y. daiktus, pritaikytus žaloti žmonėms.

Teismui byla buvo perduota su kaltinamuoju aktu, kuriame kaltinamasis J. D. buvo kaltinamas padaręs dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas, nustatęs, kad tikslaus kiekvieno iš šių daiktų įgijimo momento nėra galimybės nustatyti, sprendė, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. D. iš esmės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 18.00 val., savo kameroje įgijo savadarbį peilį ir valgomąjį šaukštą su koto gale suformuotais ašmenimis, todėl šiuos kaltinamojo veiksmus vertino kaip vieną nusikalstamą veiką.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 286 straipsnį

BK 286 straipsnio nuostatomis, tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Byloje esančių įrodymų visuma, teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. D. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 18.03 val., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), pasipriešino valstybės tarnautojams – Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams.

Iš esmės byloje nėra ginčo, kad kaltinamasis J. D. nagrinėjamo įvykio metu dėl tą pačią dieną dienos metu įvykusio konflikto su nenustatytu pareigūnu dėl to, kad pastarasis, kaltinamojo nuomone, netinkamai atliko savo pareigas, iš anksto pasiruošęs turėjo virdulį su verdančiu vandeniu, kuriuo norėjo vakarienės dalinimo metu apipilti pareigūną, su kuriuo konfliktavo. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis, liudytojui Z. B., kuris dalyvavo vakarienės dalinimo metu, atidarant kameros duris, bandė apipilti iš arbatinuko karštu vandeniu liudytoją Z. B., tačiau liudytojui atsitraukus už durų, jis apipiltas verdančiu vandeniu nebuvo, vanduo buvo pilamas tarpe tarp sienos ir durų. Tai patvirtina šio liudytojo paaiškinimai, taip pat įvykį mačiusio liudytojo A. O. paaiškinimai bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Nors kaltinamasis teigė, kad jis pamatęs, jog vakarienės dalinime dalyvauja ne tas pareigūnas, su kuriuos ji konfliktavo, jo apipilti vandeniu nenorėjo, šie jo paaiškinimai yra nelogiški. Tokiu atveju, kaip teigia kaltinamasis, jis galėjo iš viso nepilti vandens, tačiau jis, įspėjęs, kad nuo durų pasitrauktų liudytojas A. O., vis tiek pylė verdantį vandenį tuo metu, kai pareigūnas atidarinėjo jo kameros duris.

Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos (liudytojų pareigūnų Z. B., R. K., T. R., V. J. ir V. C., taip pat liudytojo A. O. nuoseklių paaiškinimų teisme, kurie sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat sutampa tarpusavyje bei atitinka kitus byloje esančius įrodymus) nustatyta, kad po to, kai kaltinamasis bandė apipilti iš arbatinuko karštu vandeniu liudytoją Z. (Z.) B., į įvykio vietą iškviestas liudytojas R. K. nurodė kaltinamajam išeiti iš kameros ir eiti į laikino laikymo kamerą, tačiau pastarasis atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus ir iš po stalo ištraukęs savadarbį peilį, laikydamas jį savo rankose, grasino juo liudytojui R. K., sakydamas, kad pareigūnams: „Jūs užeikit/Užeikite čia“, elgėsi agresyviai. Šiuos jo veiksmus pareigūnai suprato kaip grasinimą ir pasipriešinimą jiems. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog išmetęs nurodytą peilį į koridorių, kaltinamasis toliau nevykdė pareigūnų reikalavimų ir iš savo kameros neišėjo, priešingai, jis tęsė savo veiksmus – nuo stalo paėmė užgaląstą šaukštą ir juo mojuodamas, šiais savo veiksmais toliau grasino liudytojams R. K. ir T. R..

Kaltinamasis teisme neigė rankose laikęs užgaląstą šaukštą, tačiau šie jo teiginiai yra paneigti bylos įrodymų visuma. Visi liudytojais teisme apklausti pareigūnai nuosekliai bei detaliai papasakojo apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodydami, kad kaltinamasis po to, kai išmetė į koridorių peilį, savo rankose laikė užgaląstą šaukštą ir juo mojavo pareigūnams, toliau nepaklusdamas jų nurodymams. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimais. Be to, nuteistasis teigė, kad užgaląstas šaukštas buvo laikomas kur ir visi indai, tačiau po įvykio jis buvo rastas numestas ant grindų, po gultu.

Nors kaltinamasis teigė, kad jis negrasino pareigūnams, jo veiksmai, nevykdant teisėtų pareigūnų nurodymų bei neišeinant iš savo kameros, o priešingai – stovint kameroje, savo rankose laikant žaloti žmonėms pritaikytus daiktus, kviečiant pareigūnus užeiti į jo kamerą, mojuojant minėtais daiktais, vertintini kaip grasinimas pareigūnams. Tai, kad grasinimai buvo realūs, patvirtina ne tik kaltinamojo veiksmai įvykio metu, kuomet jis nevykdė eilės pareigūnų reikalavimų, išmetęs peilį, griebė šaukštą su jo koto gale suformuotais ašmenimis ir buvo nuramintas tik panaudojus specialiąsias priemones, bet ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės – jis yra pripažintas pavojingu recidyvistu, atlikdamas bausmę, jis nuolat pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, režimo bei dienotvarkės reikalavimus, jam ne kartą taikytos drausminio poveikio priemonės, elgesys sunkiai prognozuojamas, kaltinamasis yra įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą, galinčių užpulti nuteistųjų sąrašą. Juolab kad pats kaltinamasis pripažino, jog peilį jis paėmė gynybos tikslams, t. y. ketindamas jį panaudoti.

Atmestini kaip nepagrįsti ir kaltinamojo argumentai dėl prieš jį neva nepagrįstai naudotos fizinės jėgos bei specialiųjų priemonių. Pagal į bylą pateiktus duomenis nustatyta, kad kaltinamajam nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų bei grasinant jiems, tokiu būdu priešinantis pareigūnams, pastarieji turėjo teisėtą pagrindą panaudoti fizinę jėga, ašarinį purkštuvą, antrankius ir elektrošoką prieš kaltinamąjį. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš kaltinamąjį šie pareigūnų veiksmai – specialiosios priemonės buvo naudojamos jau po to, kai kaltinamasis bandė apipilti verdančiu vandeniu pareigūnų, nevykdė reikalavimų išeiti iš savo kameros, išmesti peilį bei užgaląstą šaukštą bei šiais daiktais grasino pareigūnams. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad specialiosios priemonės buvo panaudotos neteisėtai ar kad pareigūnų veiksmai buvo provokuojantys.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog J. D. veiksmai buvo atlikti veikiant tiesiogine tyčia, jo veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai; jo kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos baudos ir arešto bausmės.

BK 286 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. D., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytos dvi tyčinės, baigtos nusikalstamos veikos, viena jų – baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, susijusios su neteisėtu disponavimu žmonėms žaloti pritaikytais daiktais bei pasipriešinimu valstybės tarnautojams), šių nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes (nusikalstamos veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje – Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kaltinamajam atliekant 25 metų laisvės atėmimo bausmę; reali žala kaltinamojo veiksmais padaryta nebuvo), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (kaltinamasis savo kaltęs nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų, be to, teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindo spręsti, kad pareigūnų elgesys buvo provokuojantis arba rizikingas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2010 m. sausio 11 d. teismo nuosprendžiu, kuriuo pripažintas pavojingu recidyvistu, kaltinamasis yra teistas už labai sunkius nusikaltimus – žmogžudystę, pasikėsinimą įvykdyti žmogžudystę, kurią įvykdė jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, taip pat yra teistas už pasikėsinimą pabėgti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos, nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis taip pat įvykdė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtinos griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, jam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant maksimalų, t. y. 45 parų arešto bausmė (BK 258 str. 2 d., 49 str. 3 d.), o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 2 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 286 str., 56 str.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu ir J. D. paskirtina subendrinta 2 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžiu jam paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės (25 metai laisvės atėmimo) dalimi (2019 m. rugpjūčio 14 d. neatliktos bausmės dalis sudaro 15 metų 4 mėnesius ir 28 dienas), prie šios neatliktos bausmės dalies pridedant didžiąją dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies (2 metus laisvės atėmimo) ir kaltinamajam J. D. paskirtina galutinė subendrinta 17 metų 4 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. savadarbis peilis ir užgaląstas šauktas, perduoti saugojimui Vilniaus pataisos namuose, Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybiniame kabinete Nr. 44, seife, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini (BK 72 str., BPK 94 str. 1 d. 1 p.); kompaktinis diskas su įrašytais vaizdo įrašais, prisegtas prie 1 b. t. galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

J. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir J. D. paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nuosprendžiu J. D. paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi (15 metų 4 mėnesiai ir 28 dienos laisvės atėmimo), prie šios neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies (2 metus laisvės atėmimo) ir J. D. paskirti galutinę subendrintą 17 (septyniolikos) metų 4 (keturių) mėnesių 28 (dvidešimt aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) savadarbį peilį ir užgaląstą šauktą, perduotus saugojimui Vilniaus pataisos namuose, Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybiniame kabinete Nr. 44, seife, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti; 2) kompaktinį diską su įrašytais vaizdo įrašais, prisegtą prie 1 b. t. galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.