Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo I. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pareiškėjos prašymas visiškai nepagrįstas, jo tenkinimui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Suinteresuotojo asmens vertinimu nagrinėjamu atveju pareiškėja visgi nepagrindžia/neįrodo, jog jos darbinės kelionės/išvykos į užsienį buvo reali kliūtis teisės aktų nustatytu terminu pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir tokiu būdu palikimą priimti. Pareiškėjos pateikti lėktuvo bilietai, taip pat nedarbingumo pažymėjimai neleidžia daryti priešingos išvados. Vertinant pareiškėjos nurodomų pirmosios grupės argumentų (t. y. dėl jos nuolatinių išvykų į užsienio valstybes) pagrįstumą, pirmiausia akcentuotina, jog vadovaujantis gausia ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netgi gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis. Tai reiškia, jog juo labiau išvykos iš Lietuvos savaime negali būti laikomos svarbia priežastimi, pateisinančia termino palikimui priimti praleidimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikia absoliučiai jokių argumentų, kokiu konkrečiu būdu jos darbinės išvykos iš Lietuvos jai sutrukdė laiku pateikti palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Akcentavo, jog iš pareiškėjos pateiktų įrodymų apskritai neįmanoma nustatyti, kuriais konkrečiais laikotarpiais termino palikimui priimti metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pareiškėja buvo Lietuvoje, o kuriais laikotarpiais buvo išvykusi iš Lietuvos. Tai reiškia, jog pareiškėjos teiginiai, jog termino palikimui priimti laikotarpiu ji buvo nuolatinėse išvykose užsienio šalyse ir dėl to negalėjo laiku pateikti notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pateikti lėktuvo bilietai tvirtina ginčo laikotarpiu buvusį tik vieną skrydį – (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atkreipė dėmesį, jog minėto skrydžio dieną jau buvo praėjusios 49 dienos – t. y. pusė termino palikimui priimti. Akivaizdu, jog nurodytas laikotarpis buvo daugiau nei pakankamas pareiškėjai inicijuoti procesą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotojo asmens teigimu, pareiškėjos pateikti nedarbingumo pažymėjimai taip pat nepatvirtina, jog visu nedarbingumo laikotarpiu pareiškėja buvo ne Lietuvoje, arba kad dėl turimo nedarbingumo ji negalėjo grįžti į Lietuvą reikiamiems veiksmams palikimui priimti atlikti. Šiuo atveju būtina atsižvelgti, jog pareiškėjos pateikti lėktuvo bilietai tvirtina, jog pareiškėja skrido iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu tą dieną ji turėjo galiojantį nedarbingumą, išduotą dar (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog pareiškėjos turimas nedarbingumas nebuvo reali kliūtis net ir nedarbingumo laikotarpiu grįžti į Lietuvą tikslu priimti palikimą. Be to, akcentavo ir tai, jog pareiškėja, suprasdama, kad dėl kelionių/išvykų iš Lietuvos jai gali būti sudėtinga laiku imtis reikiamų priemonių palikimui priimti, galėjo ir turėjo pasirūpinti teisiniu savo interesų atstovavimu arba sudarydama teisinių paslaugų sutartį su advokatu, arba įgaliodama vieną iš savo artimųjų giminaičių jai atstovauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Pažymėjo, jog iš pareiškėjos prašymo nėra visiškai aišku, ar nedarbingumo pažymėjimais, išduotais (duomenys neskelbtini), įrodinėjamos aplinkybes, jog didžiąją dalį termino palikimui priimti pareiškėja buvo ne Lietuvoje ir dėl šios priežasties praleido minėtą terminą, ar pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, jog palikimo priimti laiku nespėjo dėl savo sveikatos būklės. Jeigu pareiškėja remiasi ir aplinkybėmis, susijusiomis su jos sveikatos būkle, kaip svarbia priežastimi dėl kurios buvo praleistas terminas palikimui priimti, suinteresuotasis asmuo visgi vertina, jog pareiškėjos sveikatos būklė nebuvo reali kliūtis laiku atlikti reikiamus teisinius veiksmus palikimui priimti. Pirmiausia pažymėjo, jog pateiktose pažymose apie pareiškėjos tinkamumą darbui dėl socialinio draudimo arba įstatymų nustatytų nedarbingumo pašalpų mokėjimo pareiškėjos sveikatos būklė aprašoma per daug abstrakčiais „nugaros skausmas“, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog dėl savo susirgimo ji nebuvo pajėgi tinkamai atstovauti savo interesams priimant palikimą. Be to, kaip tvirtina lėktuvo bilietai, pareiškėjos sveikatos būklė netrukdė jai grįžti į Lietuvą. Suinteresuotasis asmuo taip pat pažymi, jog visu nedarbingumo laikotarpiu pareiškėja gyveno pakankamai aktyvų gyvenimą – keliavo, lankėsi koncerte ir pan. Pareiškėja savo paskyrose socialiniuose tinkluose buvo patalpinusi ne vieną nuotrauką iš pakankamai aktyvaus savo gyvenimo ginčo laikotarpiu, tačiau inicijavusi teisinį procesą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo visas nuotraukas ištrynė. Nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai paneigia, jog pareiškėja dėl savo sveikatos būklės nebuvo pajėgi tinkamai atstovauti savo interesams. Teismui sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti pagrįstumo ir vertinant, ar pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl jos išvykų iš Lietuvos pripažintinos svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis termino praleidimą, suinteresuotasis asmuo prašo atsižvelgti ir į tai, jog iš esmės tam, kad pareiškėja laiku atliktų visus reikiamus veiksmus palikimui priimti, jai visiškai nebuvo būtina fiziškai būti Lietuvoje. Pažymėjo, jog tiek pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tiek ir visus kitus prašymus reikiamiems dokumentams gauti pareiškėja galėjo pateikti nuotoliniu būdu – t. y. elektroniniu paštu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja byloje nėra pateikusi absoliučiai jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pareiškėjos turėtą valią paveldėti po palikėjos mirties likusį turtą laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo momento iki termino palikimui priimti pabaigos. Pažymėjo, jog apie palikėjos mirtį pareiškėja sužinojo tą pačią dieną. Pareiškėjai taip pat buvo žinoma, jog po palikėjos mirties liko paveldėtino turto. Be to, pareiškėjai buvo žinoma, jog ji ir suinteresuotieji asmenys yra vieninteliai galimi paveldėtojai, kadangi artimesnių giminaičių (aukštesnės eilės įpėdinių) pareiškėja neturėjo. Suinteresuotasis asmuo niekada neslėpė nuo pareiškėjos, jog ji pati kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, išsamiai dalinosi su pareiškėja aplinkybėmis, kaip vyksta paveldėjimo procesas, ir pan. Tuo tarpu pareiškėja iki termino palikimui priimti pabaigos nėra atlikusi absoliučiai jokių veiksmų, kurie leistų daryti bent jau prielaidą, jog ji norėjo/ketino paveldėti, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių nespėjo/negalėjo savo ketinimų realizuoti. Tai vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido ne dėl kažkokių svarbių priežasčių/objektyvių kliūčių, o dėl to, kad buvo sąmoningai apsisprendusi nedalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Nurodytu aspektu papildomai pažymėtina, jog tam, kad pareiškėja realizuotų savo ketinimą paveldėti, iš esmės jokių ypatingų pastangų nereikėjo, – tiesiog pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl paveldėjimo bei savo asmens dokumento kopiją, kadangi visi kiti dokumentai, liudijantys seserų, pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens giminystės ryšį su palikėja notarui buvo pateikti suinteresuotojo asmens dar 2022 m. (duomenys neskelbtini) mėn. ir apie šį faktą pareiškėja žinojo iš suinteresuotojo asmens. Suinteresuotasis asmuo buvo vienintelė O. J. giminaitė, kuri su ja ne vienerius metus palaikė glaudžius santykius, rūpinosi ir neapleido senstančios giminaitės. Be to, ir pati O. J. ne kartą yra išsakiusi norą, jog po mirties jos turtą paveldėtų būtent suinteresuotasis asmuo. Tuo tarpu pareiškėja po vieno iš tarp giminaičių įvykusio konflikto su O. J. jokių santykių daugiau kaip dešimtmetį nepalaikė, visiškai nebendravo. Taigi akivaizdu, jog po O. J. mirties tarp seserų, pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens nebuvo jokio nesutarimo, jog sąžininga ir teisinga būtent vienai priimti palikimą. Visgi jau pasibaigus terminui palikimui priimti, akivaizdu, jog pareiškėja dėl savo minėto sprendimo nedalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose apsigalvojo. Suinteresuotojo asmens vertinimu, minėti pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai, taip pat paaiškinimai dėl jos noro prisidėti prie palikėjos laidojimo išlaidų apmokėjimo, iš esmės jokios įrodomosios reikšmės sprendžiant, jog pareiškėja turėjo ketinimų paveldėti dar nepasibaigus terminui palikimui priimti, neturi. Atkreipė dėmesį, jog visi mokėjimai atlikti jau pasibaigus terminui palikimui priimti ir po pareiškėjos sutarties su advokate pasirašymo. Tuo tarpu dėl dalies laidojimo išlaidų apmokėjimo, suinteresuotasis asmuo paaiškina, jog dar prieš O. J. laidotuves pareiškėjos buvo paklausta, ar ji nesutiktų prisidėti prie šių išlaidų, tačiau pareiškėja nurodė, jog tam neturi lėšų. Suinteresuotojo asmens dukra siūlymo iš pareiškėjos grąžinti dalį laidojimo išlaidų sulaukė taip pat jau pasibaigus terminui palikimui priimti. Taigi, minėti pareiškėjos veiksmai/elgesys akivaizdžiai tvirtina, jog ji iki pat termino palikimui pasibaigimo niekada jokių ketinimų paveldėti neturėjo, ir, kaip jau buvo minėta, tik vėliau apsigalvojo. Suinteresuotasis asmuo taip pat kategoriškai nesutinka su pareiškėjos prašymo argumentais, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido suklaidinta suinteresuotojo asmens, nes neva ji buvo pareiškėjai žadėjusi sutvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo abiejų seserų vardu, tačiau realiai visus reikiamus dokumentus suinteresuotasis asmuo susitvarkė tik savo asmeniniais interesais ir iš tiesų neturėjo ketinimo įtraukti pareiškėją į paveldėjimą. Pirmiausia pažymėjo, kad įstatyme neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo įgaliojusi suinteresuotojo asmens atstovauti jai paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o neturėdama tokio įgaliojimo suinteresuotasis asmuo negalėjo seseriai žadėti ir nežadėjo sutvarkyti dokumentų dėl paveldėjimo abiejų seserų vardu, kaip kad nurodo pareiškėja.

Suinteresuotasis asmuo paaiškina, jog tarp jos ir pareiškėjos niekada nebuvo jokio pokalbio apie tai, jog pareiškėja ketina/norėtų kreiptis dėl palikimo priėmimo. Iki pat termino palikimui priimti pabaigos ir dar kurį laiką pasibaigus šiam terminui pareiškėjos pozicija buvo aiški ir vienareikšmė – jokių planų kreiptis dėl palikimo priėmimo ji neturėjo. Pareiškėja niekada neprašė iš suinteresuotojo asmens jokių su paveldėjimu susijusių dokumentų, nesikreipė pagalbos kokius nors dokumentus renkant ar pateikiant juos notarui pareiškėjos vardu ar jos interesais. Taip pat pažymėjo, jog iš minėtų pareiškėjos argumentų net nelabai ir aišku, apie kokį konkrečiai neva turėtą suinteresuotojo asmens pažadą pareiškėja savo pareiškime teismui nurodo – t. y. kokius dokumentus ir kokiu būdu juos sutvarkyti abiejų seserų vardu suinteresuotasis asmuo buvo žadėjusi pareiškėjai. I. S. tiesiog notarui savo vardu pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei dokumentus, tvirtinančius jos giminystės ryšį su palikėja – savo gimimo, santuokos liudijimus, palikėjos gimimo bei mirties liudijimus, palikėjos motinos gimimo bei mirties liudijimus. Iki termino palikimui priimti pabaigos suinteresuotasis asmuo nebuvo spėjęs gauti tik savo tėvo gimimo liudijimo, kurį notarui pateikė 2022 m. (duomenys neskelbtini)mėn. Kaip jau buvo minėta, suinteresuotasis asmuo atvirai dalinosi su seserimi visomis aplinkybėmis, kaip vyksta paveldėjimo procesas, taigi pareiškėjai buvo gerai žinoma, kada ir kokie dokumentai notarui buvo pateikti. Minėtą informaciją pati pareiškėja taip pat galėjo gauti tiesiogiai iš paveldėjimo bylą pradėjusio notaro. Tuo tarpu, kadangi bylos šalys yra seserys, jų giminystės ryšys su palikėja nustatytinas iš esmės tų pačių dokumentų pagrindu. Taigi, jeigu pareiškėja būtų turėjusi ketinimų paveldėti, jai būtų užtekę tik pateikti pareiškimą notarui, kadangi visi kiti dokumentai jau buvo pateikti suinteresuotojo asmens. Tai reiškia, jog jokia pagalba pareiškėjai siekiant realizuoti savo kaip paveldėtojos teises objektyviai nebuvo reikalinga, taigi ir pareiškime pareiškėjos nurodyto turinio susitarimai atlikti kažkokius veiksmus pareiškėjos naudai ar jos interesais negalėjo būti ir nebuvo sudaryti. Taip pat atkreipė dėmesį, jog jeigu iš tikrųjų, kaip kad pareiškime nurodo pareiškėja, suinteresuotasis asmuo būtų pažadėjusi seseriai sutvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo abiejų seserų vardu, akivaizdu, jog suinteresuotajam asmeniui būtų reikėję notarui pateikti būtent su pareiškėja susijusius dokumentus – pareiškėjos asmens tapatybės dokumento kopiją, jos gimimo liudijimo, ištuokos liudijimo kopijas. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, jog minėtus dokumentus pareiškėja būtų perdavusi suinteresuotajam asmeniui tam, kad ji galėtų sutvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo abiejų seserų vardu. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, pradėjusi teisinius procesus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ištrynė visas savo žinutes, rašytas suinteresuotajam asmeniui, taip pat jos dukrai, giminaitėms tarpusavyje bendraujant dėl O. J. palikimo priėmimo, iš kurių būtų akivaizdu, jog pareiškėja iki termino palikimui priimti pabaigos neturėjo ketinimų paveldėti, neturėjo jokių susitarimų su suinteresuotuoju asmeniu, jog pastaroji pareiškėjos naudai tvarkys kokius nors su palikimo priėmimu susijusius dokumentus, ir jog paveldėti ketino viena ir dėl to tarp seserų nebuvo jokio ginčo. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė jokių svarbių priežasčių, suteikiančių pagrindą teismui atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškėja, turėdama visas galimybes laiku pateikti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, minėto pareiškimo nustatytu terminu nepateikė, kadangi nuo pat palikimo atsiradimo momento buvo priėmusi sprendimą paveldėjimo teisiniuose santykiuose nedalyvauti. O tai, kad dėl minėto savo sprendimo persigalvojo jau pasibaigus terminui palikimui priimti, pareiškėjos elgesys laikytinas akivaizdžiai nerūpestingu, neatidžiu ir neapdairiu ir neturėtų būti ginamas atnaujinant praleistą terminą. Nenustačius, jog pareiškėjai būtų kilusios kokios nors realios kliūtys kreiptis dėl palikimo priėmimo teisės aktų nustatytu terminu bei konstatavus, jog pareiškėja sąmoningai, laisva valia buvo apsisprendusi nepaveldėti, sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo aplinkybė, jog minėtas terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas nedaug, iš esmės jokios įrodomosios reikšmės neturi. Teisės aktai numato galimybę terminą palikimui priimti atnaujinti tik konstatavus, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuo tarpu asmeniui, sąmoningai nusprendusiam paveldėjimo teisiniuose santykiuose nedalyvauti, teisė persigalvoti pasibaigus terminui palikimui priimti apskritai nenumatyta, nepriklausomai nuo to, kaip operatyviai asmens sprendimas dėl palikimo priėmimo pasikeitė. Tai reiškia, jog tokia asmens teisė persigalvoti dėl dalyvavimo paveldėjimo teisiniuose santykiuose negali ir neturi būti ginama net ir tuo atveju, jeigu terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai. Nagrinėjamu atveju pažymėjo ir tai, jog sprendimas neatnaujinti pareiškėjai termino palikimui priimti, dėl kurio vienintele palikėjos įpėdine liktų suinteresuotasis asmuo, būtų sąžiningas ir teisingas pirmiausia tuo aspektu, jog tokiu būdu būtų įgyvendinta palikėjos valia. Kaip jau buvo minėta, suinteresuotasis asmuo buvo vienintelė O. J. giminaitė, kuri su palikėja palaikė artimus, šiltus santykius, kartu su visa savo šeima rūpinosi vieniša senstančia giminaite, stengėsi, jog ji nesijaustų pamiršta ir apleista. Suinteresuotasis asmuo su O. J. susiskambindavo po kelis kartus per savaitę, suinteresuotas asmuo bei jos dukros buvo vienintelės, kurios aplankydavo O. J., taip pat suinteresuotasis asmuo kartu su sutuoktiniu atliko O. J. bute remontą. O. J. ne kartą suinteresuotajam asmeniui yra minėjusi, jog po jos mirties paveldėti turėtų būtent „(duomenys neskelbtini) ir jos mergaitės“. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju yra tik šeštos eilės įpėdinė, jokių ryšių/santykių su O. J. nepalaikė, su giminaite nebendravo ir ja nesirūpino, akivaizdu, jog teismui netenkinus pareiškėjos prašymo ir neatnaujinus termino palikimui priimti toks teismo sprendimas nevertintinas kaip neteisingas ar nesąžiningas pareiškėjos interesų atžvilgiu.

Atsiliepimas

Nurodė, kad įvertinus, jog visi asmenys yra vienodos eilės įpėdiniai, O. J. nebuvo sudariusi testamento, pareiškėja nemato faktinių kliūčių, dėl ko jos brolis negalėtų vienodomis teisėmis įstoti į paveldėjimo bylą. Taigi, abu įpėdiniai tinkamai kreipėsi į teismą su savarankiškais prašymais dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Pažymėjo, jog tiek pareiškėja D. P., tiek suinteresuotasis asmuo R. J. yra ramesnio ir nuolankesnio būdo negu suinteresuotasis asmuo I. S.. Nuo individualių charakterio savybių priklauso ir žmogaus elgesys, kuris šiuo atveju moralės prasme nėra vertintinas blogai, kadangi, kaip nurodė pareiškėja pareiškime, ji labai pasitikėjo savo seserimi ir nemanė, kad bus kliūtys įstoti į paveldėjimo bylą. Reikia taip pat įvertinti objektyvią aplinkybę, kad R. J. serga (duomenys neskelbtini) liga, o tai taip pat turi įtakos jo veiksmams bei tinkamam jų atlikimui, nes sveikata yra vienas iš pačių svarbiausių veiksnių, lemiančių tinkamą asmens socialinį aktyvumą.