- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-08
- Bylos Nr.
- 2-367-368/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00265-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. T., K. P., V. P.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. T., K. P., V. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Laikesta“ dėl žemės nuomos mokesčio skolos ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. T., K. P., V. P. prašo priteisti iš atsakovo UAB „Laikesta“ kiekvienam iš ieškovų: 1) po 58 958,60 Lt laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31nesumokėto žemės nuomos mokesčio skolos; 2) 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo); 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos skolos sumos (58 958,60 Lt), laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31; 4) po 84 053,96 Lt nuostolių, patirtų laikotarpiu nuo 2011-05-17 iki 2012-03-01 atsakovui be pagrindo pasisavinus naudingąsias iškasenas; 5) bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, 1–6 b. l., 2 tomas, 72–81 b. l.). Tiek ieškinyje, tiek dublike ieškovai nurodė, kad bylą nagrinėjant teisme patikslins savo ieškinio reikalavimus ir prašys iš atsakovo taip pat priteisti nesumokėtą 2009 m., 2011 m., 2012 m. žemės nuomos mokestį, išskyrus laikotarpį nuo 2009-11-03 iki 2011-03-14, tačiau galutinai šio reikalavimo nesuformulavo ir konkrečiai nenurodė prašomo priteisti nuomos mokesčio už prieš tai minėtą laikotarpį. Pažymėjo, kad 2006-03-09 bendratučiai (ieškovai) su atsakovu UAB „Laikesta“ sudarė 11,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovams nuomos mokestį, apskaičiuojamą pagal nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatavimo gautą pelną, tačiau atsakovas šias prievoles vykdė netinkamai – neteisingai nurodė įmonės gautą pelną. Teigė, kad atsakovas savo prievolių neįvykdė ir per papildomai ieškovų nustatytą terminą, todėl ieškovai nuo 2009-10-17 nutraukė 2006-03-09 žemės sklypo nuomos sutartį. Tvirtino, kad nutraukus nuomos sutartį, atsakovas neperdavė žemės sklypo ieškovams ir toliau jį eksploatavo, todėl privalo sumokėti nuomos mokestį už visą nuomotame sklype esančio karjero eksploatacijos laikotarpį. Patirtais nuostoliai ieškovai įvardijo atsakovo neteisėtų iškastų ir realizuotų naudingųjų iškasenų vertę.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Laikesta“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo yra nepagrįstas, kadangi šalys nesusitarė dėl konkretaus nuomos mokesčio. Atsakovo manymu, nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymi, kad ieškovai nereikalavo grąžinti (perduoti) žemės sklypo, o iškąstos naudingosios iškasenos nepriklauso ieškovams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad ieškovai (nuomotojai) J. T., K. P., V. P. 2006-03-09 sudarė su atsakovu UAB „Laikesta“ (nuomininku) 11,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (1 tomas, 14–19 b. l.), pagal kurią perdavė nuomininkui nuo 2006-03-09 iki 2036-03-09 laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas prieš tai minėtą žemės sklypą, o nuomininkas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (sutarties 2.1 punktas).
2006-07-03 atsakovui UAB „Laikesta“ buvo išduotas leidimas naudoti Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas (1 tomas, 23–26 b. l.).
2009-02-24 ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami pateikti informaciją apie 2008 m. iš karjero eksploatacijos gautą pelną (1 tomas, 27 b. l.), 2009-04-20 pareikalavo sumokėti 80 proc. žemės sklypo nuomos mokestį (1 tomas, 28 b. l.), 2009-04-28 atsakovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 80 proc. žemės sklypo nuomos mokestį (21 177 Lt) už 2008 m., ir apie tai informavo ieškovus (1 tomas, 29–32 b. l.).
Ieškovai, nesutikdami su atsakovo jiems pervestu žemės sklypo 2008 m. nuomos mokesčiu (1 tomas, 35–36 b. l.), kreipėsi į atsakovą, reikalaudami iki 2009-08-01 sumokėti visą nuomos mokestį, kuris, ieškovų manymu, buvo neteisėtai sumažintas, padidinus karjero rekultivacijos išlaidas (sumažinus nuomojamame žemės sklype esančios karjero eksploatacijos pelną, pagal kurį apskaičiuojamas nuomos mokestis) (1 tomas, 33 b. l.), 2009-10-10 ieškovai nustatė papildomą terminą iki 2009-10-17 sumokėti visą 2008 m. žemės nuomos mokestį, ir atsakovui iki prieš tai minėto nustatyto termino neįvykdžius ieškovų reikalavimų, ieškovai nuo 2009-10-17 nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį (1 tomas, 34 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Laikesta“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad nuomotojai neteisėtai nutraukė 2006 m. kovo 9 d. žemės sklypo nuomos sutartį (Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-390-797/2012). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu UAB „Laikesta“ ieškinį atmetė, o Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-514-154/2012 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl nuomininko prievolės mokėti nuomos mokestį tinkamo įvykdymo
Pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją nuomos sutarties sampratą nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai savo pareigas pagal 2006-03-09 žemės sklypo nuomos sutartį įvykdė tinkamai, tačiau ieškovai teigia, jog atsakovas nepagrįstai sumažino pelną, gautą iš nuomotame žemės sklype esančios karjero eksploatacijos, ir sumokėjo ne visą sutartą 2008 m. žemės sklypo nuomos mokestį.
Iš šalių 2006-03-09 sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad šalys sutarė, jog nuomininkas nuomos mokestį nuomotojams mokės tokia tvarka: a) už pirmuosius nuomos metus nuomininkas iki 2006-12-31 sumoka nuomotojams 500 Lt nuomos mokestį; b) už antruosius nuomos metus nuomininkas už nuomą nuomotojams iki 2008-05-01 į jų nurodytą sąskaitą perveda 30 proc. nuo iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno; c) už visus kitus po to einančius nuomos metus sklypo nuomos kainą ir mokėjimo terminus nuomotojai ir nuomininkas nustato abipusiu raštišku susitarimu, tačiau visu nuomos laikotarpiu nuomos kaina negali būti mažesnė nei 20 proc. ir didesnė nei 80 proc. nuo nuomininko nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno (1 tomas, 15 b. l., 2.3 sutarties punktas).
Nors atsakovas, nesutikdamas su ieškovų reikalavimu priteisti iš jo ieškovams po 58 958,60 Lt nesumokėto 2008 m. žemės nuomos mokesčio, teigė, kad nuomos sutarties šalys nesusitarė nei dėl nuomos mokesčio dydžio, nei dėl jo procentinės išraiškos, teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo teiginiais.
Minėta, kad UAB „Laikesta“ direktorius 2009-04-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuomos mokesčio už nuomojamą žemės sklypo priskaičiavo nuomotojams 21 177 Lt, t. y. 80 proc. nuo 2008 m. nuomojamame žemės sklype esančios karjero eksploatacijos pelno (1 tomas, 32 b. l.), ir atsakovo atstovas informavo nuomotojus, kad UAB „Laikesta“ yra pasiruošusi sumokėti maksimalaus dydžio – 80 proc. iš karjero veiklos gauto pelno nuomos mokestį (1 tomas, 29–30 b. l.). Tai nustatė ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-514-154/2012 pažymėjusi, kad tarp sutarties šalių ginčo dėl nuomos mokesčio procento (80 proc.) ir nuomos mokesčio mokėjimo termino (iki 2009 m. gegužės 1 dienos) nekilo (teismo nutarties 10 lapas).
Taigi sutarties šalys susitarė dėl maksimalaus 80 proc. nuomos mokesčio, mokėtino už 2008 m. (nuomos sutarties 2.3 punktas) žemės sklypo nuomą, tačiau ginčas kilo dėl atsakovo paskaičiuoto 2008 m. nuomos mokesčio dydžio.
Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-390-797/2012 buvo paskirta buhalterinė ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras (1 tomas, 39–45 b. l.).
Minėtos buhalterinės ekspertizės išvadose pažymėta, kad apskaičiuojant 2008 m. nuomos mokestį, iš 2008 m. sąnaudų turėjo būti atimtos 2007 m. iškastam iškasenų kiekiui tenkančios karjero atidėjimų rekultivacijai išlaidos, t. y. UAB „Laikesta“, apskaičiuojant nuomos mokestį, į 2008 m. sąnaudas karjero atidėjimų rekultivacijai išlaidos, tenkančios 2007 m. gautam iškasenų kiekiui, buvo įskaitytos nepagrįstai (1 tomas, 85 b. l.). Nurodyta, kad 2008 m. karjero eksploatavimo apskaitinis pelnas prieš apmokestinimą sudarė 247 566 Lt, pelno mokestis – 77 280 Lt, grynasis pelnas –170286 Lt (1 tomas, 90 b. l.).
Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes, minėtas buhalterinės ekspertizės išvadas ir, įvertindamas teisinį reglamentavimą, pagal kurį šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti (CK 6.189 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo 2008 m. karjero eksploatacijos pelną ir 2008 m. žemės sklypo nuomos mokestį pagal sutartį, todėl ieškovų reikalavimas dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo už 2008 m. tenkintinas visiškai, ir ieškovams priteisina po 58 958,60 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2008 m. ((247 566 Lt (įmonės pelnas) x 0,8 proc. (sutarta nuomos mokesčio procentinė išraiška 80 proc.) – 21 177 Lt (sumokėta nuomos mokesčio dalis)) : 3 (ieškovų skaičius)).
Dėl procesinių palūkanų
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo; nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę; be to, procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; kt.).
Procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo.
Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys būtų susitarusios neskaičiuoti procesinių palūkanų, ar kad ieškovai būtų atsisakę šių palūkanų. Priešingai – nuo bylos nagrinėjimo pradžios ieškovai reikalavo šias palūkanas priteisti iš atsakovo, todėl teismas, įvertindamas šių palūkanų paskirtį ir funkciją, sprendžia, kad ieškovų prašymas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų (CK 6.210 str.)
Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą, ir įvykdymo termino praleidimą. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai).
Taigi minėtas palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nenustatė termino, iki kada atsakovas privalėjo sumokėti 2008 m. žemės sklypo nuomos mokestį, nenumatė šios prievolės neįvykdymo teisinių padarinių, tačiau pats atsakovas (įmonės vadovas) 2009-04-28 įsakymu nustatė 2008 m. žemės sklypo nuomos mokestį, 2009-05-28 prašė ieškovus nurodyti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti šį nuomos mokestį, o 2009-07-30 pervedė šio mokesčio dalį ieškovams (1 tomas, 29–30, 32, 35 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas visiškai neįvykdė savo prievolių pagal 2006-03-09 sutartį, t. y. 2009-07-30 sumokėjo tik dalį 2008 m. nuomos mokesčio, sprendžia, jog nėra kliūčių priteisti ieškovams įstatymo palūkanas, kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas numatė kreditorių nuostolių minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis), ir konstatuoja, kad ieškovams (kiekvienam) priteistinos iš atsakovo 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos skolos sumos (58 958,60 Lt), jas skaičiuojant nuo 2009-08-01 iki skolos grąžinimo dienos.
Dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovo 2009, 2011, 2012 m. žemės nuomos mokestį
Minėta, kad tiek ieškinyje, tiek dublike ieškovai nurodė, kad patikslins savo ieškinio reikalavimus ir prašys iš atsakovo priteisti nesumokėtą 2009, 2011, 2012 m. žemės nuomos mokestį, tačiau galutinai šio reikalavimo nesuformulavo, konkrečiai nenurodė prašomų priteisti nuomos mokesčių dydžių (sumos), jų nedetalizavo pagal laikotarpius, t. y. ieškinio dalies dėl 2009, 2011, 2012 m. žemės nuomos mokesčio ribos yra neaiškios.
Teismas atkreipia dėmesį, kad ši byla nepriskiriama prie kategorijos bylų, kuriose teismo vaidmuo turėtų būti aktyvesnis (pvz., darbo, šeimos, bankroto ir pan.), teismas nerenka įrodymų ir bylą nagrinėja neviršijant pareikštų reikalavimų. Taigi nagrinėjamu atveju galioja bendras CPK įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemiantis, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismo funkcija – nagrinėjamu atveju, be kita ko, pagal vidinį savo įsitikinimą, tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus (CPK 176, 185 straipsniai).
Nors ieškovai prašė teismo išreikalauti iš atsakovo duomenis apie įmonės pelną, gautą 2009, 2011, 2012 m. (pvz., 1 tomas, 4 b. l.), šis ieškovų prašymas buvo nemotyvuotas, ieškovai nepagrindė šių dokumentų pateikimo teismui galimybių stokos, o apsiribojo deklaratyviu pareiškimu, jog prašomų išreikalauti dokumentų ieškovai neturi, taip permesdami ieškinio reikalavimų dalies suformulavimą ir įrodinėjimo naštą teismui.
Teismas pažymi, kad iš dispozityvumo principo (CPK 5 straipsnis) išplaukia, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato ir savo reikalavimus suformuluoja šalys, taigi, teismas negali priteisti ieškovams to, ko šie neprašė (išskyrus išimtis, nurodytas CPK 417 straipsnyje), ar remtis įrodymais nepagrįstomis prielaidomis.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Jeigu nėra bent vieno iš šių dviejų elementų (elementų dalių), tai nėra ir ieškinio (ieškinio dalies).
Žemesnės instancijos teismas
Patys ieškovai nurodė, kad pasibaigus 2008 m., siekdami nustatyti nuomos mokesčio dydį, kreipėsi į atsakovą, prašydami pateikti įmonės finansinius dokumentus, ir atsakovas šiuos dokumentus ieškovams pateikė (1 tomas, 2 b. l.), pažymėjo, jog atsakovas pateikė pažymą apie 2009 m. įmonės finansinius rodiklius (1 tomas, 4 b. l.), tačiau nenurodė, kokios kliūtys sutrukdė ieškovams, ar juos atstovaujančiai advokatei kreiptis į atsakovo dėl papildomų duomenų pateikimo (2009–2012 įmonės finansinių dokumentų), t. y. nepagrindė aplinkybių, patvirtinančių, kad neturėjo galimybių šiuos įrodymus gauti ir pateikti teismui. Priešingai, ieškovai turėjo galimybę ne tik pateikti atsakovui prašymą dėl finansinių dokumentų pateikimo, bet ir pasinaudoti viešai prieinamais duomenimis.
Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnį finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal LR finansinės atskaitomybės įstatymo, nustatančio įmonių finansinę atskaitomybę (įstatymo 1 straipsnis), nuostatas įmonės Juridinių asmenų registrui teikia įmonės finansinių ataskaitas ir metinį pranešimą (27 straipsnis), ir jie yra viešai skelbiami Juridinių asmenų registre (21 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį įmonės finansinių ataskaitų rinkinį sudaro: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas. Visos pagal šio įstatymo reikalavimus parengtos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą (22 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad VĮ Registrų centro internetinėje svetainėje pateikta UAB „Laikesta“ finansinė atskaitomybė.
Iš minėtos buhalterinės ekspertizės, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, matyti, kad UAB „Laikesta“ apskaitą tvarkė pagal atskirus objektus: karjeras ir statyba (1 tomas, 73 b. l.). Iš ekspertizės turinio matyti, kad UAB „Laikesta“, Juridinių asmenų registrui pateikdama metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pateikdavo ir priedus, kuriose buvo parodytos verslo segmentų rodikliai, tarp jų: pajamos iš karjero veiklos (pvz., 1 tomas 71 b. l.).
Taigi ieškovai nustatydami bylos nagrinėjimo dalyką ir formuluodami savo ieškinio reikalavimus, turėjo galimybes pasinaudoti viešai skelbiamais UAB „Laikesta“ finansiniais duomenimis, o nebūdami aktyvūs, patys sukėlė nepalankias teisines pasekmes.
Tačiau teismas, įvertindamas tai, kad prieš tai minėtų nesuformuluotų ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumas nebuvo įvertintas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais (CK 1.5 str.), sprendžia, jog ieškovai neturi prarasti galimybių, pašalinus minėtus ieškinio trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai, todėl ieškinio dalį dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovo 2009, 2011, 2012 m. žemės nuomos mokestį palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Dėl nuostolių priteisimo
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; kt.).
Kasacinio teismo pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006). Taigi tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas.
Šiuo atveju ieškovai teigė, kad nutraukus 2006-03-09 žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovas ir toliau realizavo naudingąsias iškasenas ir taip sumažino žemės sklypo vertę.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tai, kad CK suteikia teise ieškovams savo galbūt pažeistas teises ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti.
Pagal CK 6.500 straipsnį, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Šį ieškinio reikalavimą ieškovai grindė aplinkybe, kad po 2006-03-09 žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo (2009-10-17), atsakovas ir toliau eksploatavo sklype esantį karjerą, realizavo naudingąsias iškasenas, ir nuostolius, ieškovų teigimu, sudarė iškastų ir atsakovo realizuotų iškasenų vertė. Reikalavimui pagrįsti ieškovai pateikė UAB „Auditas Jums“ raštą, pagal kurį UAB „Laikesta“ per 2011 m. 7 mėnesius ir 2012 m. 2 mėnesius iš žemės sklype esančio karjero išvežė 252 161,88 Lt vertės iškasenas (1 tomas, 52 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovai nurodė, jog šis preliminarus paskaičiavimas atliktas pagal UAB „Laikesta“ 2009 m. duomenis (1 tomas, 4 b. l.).
Pagal LR Konstitucijos 47 straipsnį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise, be kita ko, priklauso žemės gelmės. Šios Konstitucijos nuostatos atkartotos ir LR žemės gelmių įstatymo 2 straipsnyje, pagal kurį žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė. Šiame straipsnyje nurodyta, kad žemės gelmių naudojimo pagrindas yra naudojimosi teisė, kurią šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad ieškovai nepagrįstai atsakovo realizuotas naudingąsias iškasenas laiko savo turtu, kadangi jos priklauso Lietuvos Respublikai, ir nepagrįstai jų vertę sutapatino su žemės sklypo būklės pokyčiais (pablogėjimu).
Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės.
Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodinėjo aplinkybių, kad žemės sklypo, kurio naudojimo pobūdis – naudingųjų iškasenų gavyba (1 tomas, 9 b. l.), ekonominė vertė sumažėjo dėl atsakovo veiklos, ir nepateikė teismui įrodančių dokumentų (pvz., žemės sklypo ekonominės vertės pokyčių analizės ir pan.), tačiau nuostolius susiejo su atsakovo nepagrįstu praturtėjimu realizuojant naudingąsias iškasenas po nuomos sutarties nutraukimo.
Sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, be kita ko, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. 2006-03-09 žemės sklypo nuomos sutartyje žemės sklypo būklė neaptarta, jo būklė nenustatyta ir sutarties nutraukimo momentu (2009-10-17).
Nors ieškovai nurodė, kad atsakovas UAB „Laikesta“ eksploatavo telkinį, nesilaikydamas naudojimo projektų reikalavimų, pažeisdamas karjero ribas, nesilaikydamas detaliojo plano, vykdydamas savavališkas statybas ir pan. (2 tomas, 76–77 b. l.), ieškovai šiomis aplinkybėmis negrindė savo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, o rėmėsi išimtinai jų užsakymu atliktu UAB „Auditas Jums“ preliminariu paskaičiavimu dėl naudingųjų iškasenų realizavimo.
Teismas pažymi, kad pagal 2006-03-09 žemės sklypo nuomos sutartį ieškovai įgijo teisę reikalauti nuomos mokesčio iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno, tačiau sutartyje nesant nustatytos teisės į nuostolių atlyginimą ir, ieškovams nepateikus duomenų ir neįrodžius aplinkybių, jog žemės sklypo ekonominė vertė sumažėjo, neprašius atlikti ekspertizės sklypo būklės pokyčiams nustatyti, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl patirtų nuostolių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus iš dalies (41 proc.), tenkintinas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų iš atsakovo priteistina J. T. – 1132 Lt, K. P. – 1132 Lt, V. P. – 410 Lt (1 tomas, 63–65 b. l., 2 tomas, 21–23 b. l.) žyminio mokesčio, ieškovui V. P. 205 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 tomas, 61 b. l.), taip pat iš atsakovo priteistina 44,33 Lt išlaidų (142 b. l.), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Laikesta“ (į. k. 145618358) J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)), K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 58 958,60 Lt nesumokėto 2008 m. žemės nuomos mokesčio skolos, po 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (58 958,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; po 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos skolos sumos 58 958,60 Lt, skaičiuojant nuo 2009-08-01 iki skolos grąžinimo dienos.
Ieškinio dalį dėl 2009, 2011, 2012 m. žemės nuomos mokesčio priteisimo palikti nenagrinėtą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Laikesta“ ieškovei J. T. – 1132 Lt, ieškovui K. P. – 1132 Lt, ieškovui V. P. – 410 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo UAB „Laikesta“ ieškovui V. P. 205 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat iš atsakovo 44,33 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.