Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-514-154/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-11-28
Bylos Nr.: 2A-514-154/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-08263-2009-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: (nepasirinktas)

Teisėjai: Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė
Ieškovas: "Laikesta"
Atsakovas: J. T., V. P., K. P.
Advokatai: Nerijus Katilius, Eugenija Povilaitienė

Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-514-154/2012

Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-08263-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

42.8.;42.9.;42.10.;42.11.1.;50.8.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės,sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Laikesta“ atstovui advokatui Nerijui Katiliui,atsakovams J. T., V. P., K. P.,atsakovo V. P. atstovėms V. P. ir advokatei Eugenijai Povilaitienei,Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertei D. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Laikesta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-390-797/2012, iškeltoje pagal UAB „Laikesta“ ieškinį atsakovams V. P., J. T., K. P. dėl pripažinimo neteisėtai nutraukus nuomos sutartį ir įpareigojimo atsakovus ją vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Laikesta“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovai J. T., K. P. ir V. P. neteisėtai nuo 2009 m. spalio 17 d. nutraukė 2006 m. kovo 9 d. žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią atsakovai išnuomojo, o ieškovas išsinuomojo 11,11 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismo prašė įpareigoti atsakovus vykdyti šią sutartį bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad šalys 2006 m. kovo 9 d. sudarė 11,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tačiau nuomotojai J. T., K. P. ir V. P. 2009 m. spalio 10 d. pranešimu nuo 2009 m. spalio 17 dienos šią sutartį vienašališkai nutraukė. Ieškovo teigimu, ne tik nebuvo faktinio pagrindo nutraukti Žemės nuomos sutartį, tačiau ši sutartis taip pat negalėjo būti nutraukta vienašališkai, t.y. neesant šalių susitarimo bei nesikreipiant į teismą, todėl sutarties nutraukimas privalo būti pripažintas neteisėtu, o atsakovai privalo būti įpareigoti toliau vykdyti sutartį. Sutartis buvo nutraukta dėl to, jog, atsakovų teigimu, ieškovas nėra jiems sumokėjęs žemės sklypo nuomos mokesčio.

Atsiliepimas

A. V. P., J. T., K. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas UAB “Laikesta“ už 2008 metus atsakovams priskaičiavo 21 177,00 Lt mokėtino nuomos mokesčio, kiekvienam iš atsakovų yra sumokėjęs po 5576,00 Lt, tačiau atsakovai nesutinka su tuo, kad už 2008 metus mokėtinas nuomos mokestis yra 21 176,80 Lt, nes iš UAB „Nauditas“, kuri veda UAB „Laikesta“ buhalterinę apskaitą, atsakovams buvo pateiktos 2008-01-01 / 2008-12-31 smėlio-žvyro karjero pelno ataskaitos pagal objektą Nr. 2, kuriose nurodoma, kad UAB „Laikesta“ 2008 metais iš nuomojamo karjero gavo 621 479,61 Lt pelno, todėl pagal Žemės nuomos sutarties 2.3. punktą nuomotojams mokėtinas nuomos mokestis už 2008 metus turi būti ne mažesnis kaip 124 295,92 Lt (20 % nuo iš veiklos karjere gauto pelno), ir ne didesnis kaip 497 183,68 Lt (80 % nuo iš veiklos karjere gauto pelno). Taigi ieškovas atsakovams yra sumokėjęs tik dalį, t.y. apie 13 % 2008 metais mokėtino nuomos mokesčio.

Atsakovai atsiliepime taip pat nurodė, jog nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovai nuomos sutartį nutraukė pažeisdami Žemės nuomos sutarties 2.3. punkto „c“ papunkčio nuostatas, nes šalys susitarė, jog konkretus žemės nuomos kainos dydis bus nustatytas atskiru šalių susitarimu, tačiau jau sutarties sudarymo metu imperatyviai nustatė, jog ši kaina negali būti mažesnė kaip 20% ir didesnė, kaip 80% nuo Nuomininko iš nuomojamo karjero gauto pelno. Ši sutarties sąlyga įpareigoja sutarties šalis susitarti dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio, nustatant jo ribas - nuo 20 % iki 80 % nuo nuomininko iš nuomojamo karjero gauto pelno, šalims nesusitarus - šalys įsipareigoja nuomos sutartį nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu UAB „Laikesta“ ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB ,,Laikesta“ atsakovui V. P. 15 879,41 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip priteisė Valstybei 131,70 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovo UAB ,,Laikesta“ 2008 metais gauto pelno iš nuomojamame žemės sklype eksploatuojamo smėlio bei žvyro karjero veiklos, su tuo susijusio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio bei dėl atsakovų V. P., K. P. ir J. T. teisės vienašališkai nutraukti 2006-03-09 Žemės nuomos sutartį.

Teismas pažymėjo kad šalys skirtingai aiškina 2006-03-09 sudarytos Žemės nuomos sutarties (toliau – Nuomos sutarties, Sutarties) 2.3. punkto „c“ papunktį bei šiuos sutarties 6.1. punktą dėl teisės vienašališkai nutraukti šią sutartį: ieškovas UAB ,,Laikesta“ aiškina, kad Nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik Sutarties 2.3. punkto „c“ papunktyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, t.y. šalių abipusiu susitarimu arba kreipiantis į teismą, bet ne vienašaliu pranešimu, o atsakovai teigia, kad vienašalis Nuomos sutarties nutraukimas buvo numatytas 6.1. punkte, o 2.3. punkto „c“ papunktis nustatė sutarties nutraukimą tik kilus ginčui dėl mokėtino nuomos mokesčio procento dydžio nustatymo.

Teismas nustatė, kad pagal Nuomos sutarties 2.3. punkto „c“ papunktį už 2008-uosius nuomos metus atsakovams mokėtinas žemės nuomos mokesčio dydis, kuris negalėjo būti mažesnis nei 20 proc. ir didesnis nei 80 proc. nuo Nuomininko iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno, sutarties šalių buvo nustatytas, patvirtintas UAB „Laikesta“ direktoriaus 2009 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 49 ir sudarė 80 procentų nuo 2008 metais iš karjero eksploatacijos gauto pelno, konstatavo, kad ginčo dėl nuomos mokesčio procentinio dydžio byloje nėra. Iš Nuomos sutarties 2.3. punkto formuluotės teismas sprendė, jog minėtame punkte buvo numatytas sutarties nutraukimas šalių susitarimu ar įstatymų numatyta tvarka teisme tik tuo atveju, jei sutarties šalys nesutartų dėl nustatomo nuomos mokesčio procentinio dydžio, tačiau tokio ginčo tarp šalių nekilo, todėl konstatavo, kad ginčas kilo ne dėl nuomos mokesčio dydžio, o dėl UAB „Laikesta“ pelno, gauto 2008 metais iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero, dydžio. Nuo pelno buvo skaičiuojami šalių sutarti 80 procentų. Šalys Nuomos sutarties 3.7. punkte buvo numačiusios nuomotojų teisę auditorių pagalba patikrinti gaunamą pelną iš karjero eksploatacijos. Šia teise atsakovai pasinaudojo ir įsitikino, kad nuomininkas UAB „Laikesta“ neteisingai apskaičiavo pelną. Būtent dėl to, atsakovai (nuomotojai) 2009-07-17 Nuomininkui pateikė pretenziją, kad jis neteisėtai padidino karjero rekultivacijos išlaidas, dėl ko nepagrįstai sumažino pelną, o tuo pačiu ir nuomos mokestį. Teismas nustatė, kad prieš pateikdami pretenziją ir nutraukdami Žemės nuomos sutartį, atsakovai disponavo UAB ,,Auditas Jums“ pateikta pelno ataskaita pagal objektą Nr. 2, kurioje buvo nurodytas kitoks 2008 metų pelnas, negu jiems nurodė UAB „Laikesta“, turėjo duomenis, kad ieškovas nepagrįstai įskaitė į 2008 metų sąnaudas 511 575 Lt atidėjimų sumą. Nors 2009-10-10 pranešime atsakovai nurodė, jog Nuomos sutartį nutrauks pagal Sutarties 2.3 punktą, tačiau iš visų įrodymų visumos teismas sprendė, jog ne sutarties 2.3 p. numatytos sąlygos buvimas, t.y. kilusio ginčo dėl procentų dydžio, o dėl pelno dydžio, nuo kurio skaičiuojamas nuomos mokestis, buvimas įtakojo nuomos sutarties vienašališką nutraukimą, kuris nebuvo numatytas sutarties 2.3 p., o buvo numatytas sutarties 6.1 punkte, kuriuo atsakovai ir pasinaudojo.

Teismas pažymėjo, jog byloje esant šalių pateiktiems prieštaringiems įrodymams ir specialistų išvadoms apie 2008 metais ieškovo UAB „Laikesta“ gautą pelną iš karjero eksploatavimo, buvo paskirta buhalterinė ekspertizė ir ekspertizę atlikęs Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė išvadą, jog 2008 metais karjero eksploatavimo apskaitinis pelnas prieš apmokestinimą sudarytų 247 566 Lt, pelno mokestis – 77 280 Lt bei grynasis pelnas 170 286 Lt., t.y. ekspertas pateikė išvadą, kad 2008 metų pelnas yra žymiai didesnis, negu nurodė ieškovas atsakovams. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovai pagrįstai buvo suabejoję ieškovo sąžiningumu, nurodant 2008 m. gautą pelną iš išnuomoto objekto ir vykdant Žemės nuomos sutartį, ką atsakovai laikė esminiu sutarties pažeidimu ir nusprendė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Teismas sprendė, jog atsakovai turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nes buvo esminis sutarties pažeidimas, kadangi atsakovai negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217, 6.218 str.). Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pagrindo skirti papildomą ekspertizę, nes teismas neturėjo abejonių dėl ekspertizės pagrįstumo.

Dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovus vykdyti Žemės nuomos sutartį, teismas nurodė, kad netenkinus ieškovo reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negali būti patenkintas reikalavimas ir dėl atsakovų įpareigojimo sutartį vykdyti.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Laikesta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo UAB „Laikesta“ ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad, sprendžiant dėl Žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, privalu analizuoti situaciją, egzistavusią iki sutarties nutraukimo bei sutarties nutraukimo metu. Atsakovai 2009-07-17 pretenzijoje aiškiai nurodė, kad jei ieškovas nesumokės būtent 21 176,80 Lt nuomos mokesčio, atsakovai bus priversti kreiptis civilinio proceso nustatyta tvarka dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Tačiau Ieškovas pretenzijoje nurodytus atsakovų reikalavimus įvykdė – sumokėjo atsakovams minėtą nuomos mokestį, todėl atsakovai neturėjo teisinio pagrindo nutraukti sutartį.

2. 2009-07-17 pretenzijoje atsakovai taip pat nurodė, jog UAB „Laikesta“ galimai neteisėtai padidino karjero rekultivacijos išlaidas ir reikalauja šiuos pinigus grąžinti, bet nenurodė, kad, negrąžinus atitinkamos pinigų sumos, tai sudarys pagrindą nutraukti sutartį. Atsakovai patys savo 2009-07-17 pretenzijoje nurodė, kad ieškovui, nesumokėjus nuomos mokesčio, jie bus priversti kreiptis dėl sutarties nutraukimo civilinio proceso tvarka, t. y. kreipsis į teismą. Tačiau tokio reikalavimo teisme atsakovai nepareiškė, todėl sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

3. Teismas sprendime klaidingai bei nepagrįstai nurodo, kad sutarties 2.3. punkte numatytas sutarties nutraukimas šalių susitarimu ar įstatymų numatyta tvarka teisme tik tuo atveju, jei sutarties šalys nesutartų dėl mokamo nuomos mokesčio procento dydžio. Apeliantas mano, kad minėto punkto nuostata reiškia, kad šalims nesutarus dėl nuomos mokesčio dydžio, nuomos sutartis po 90 dienų nutraukiama LR teismuose LR įstatymų nustatyta tvarka. Sutarties 2.3. punkto „c“ papunktis nustato du kriterijus nustatyti, koks turėtų būti mokamas nuomos mokestis už trečiuosius bei sekančius metus, tai yra, 1) iš nuomojamame Žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gautas pelnas bei 2) procentinė išraiška, tai yra ne mažiau kaip 20% ir ne daugiau kaip 80% nuo minėto pelno. Kaip teismas nurodė sprendime, dėl procento dydžio sutarties šalys nesiginčijo, jis buvo maksimalus, t.y. 80 % (UAB „Laikesta“ direktoriaus įsakymas Nr. 49), todėl tarp šalių byloje kilo ginčas dėl kito kriterijaus, reikalingo nustatyti nuomos mokesčio dydį, t.y. dėl iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno dydžio. Teismas sprendime nepaaiškino ir nemotyvavo, kuo remdamasis jis padarė išvadą, kad sutarties 2.3. punkto „c“ papunktyje nustatyta sutarties nutraukimo tvarka taikoma tik esant tarp šalių ginčui dėl vieno kriterijaus (t.y. procento dydžio) ir visiškai ignoruojant kitą kriterijų, t.y. pelno dydį. Apelianto manymu Sutarties 2.3. punkto „c“ papunktis lygiai vienodai kalba apie du kriterijus (procentus ir pelną), reikalingus nustatyti žemės nuomos dydį, todėl dėl abiejų kriterijų galėjo kilti tarp šalių ginčas, kuris, vadovaujantis sutarties 2.3. punktu, turėjo baigtis nutraukiant sutarti bendru šalių susitarimu arba LR teisės aktų nustatyta tvarka teismuose.

4. Kadangi atsakovai sutarties nutraukimo metu (2009-07-17 ir 2009-10-10) kaip Sutarties nutraukimo pagrindą nurodė Sutarties 2.3 punktą ir informavo ieškovą, jog, pastarajam nesumokėjus nuomos mokesčio, kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo, UAB „Laikesta“ vertinimu, sutartis privalėjo būti nutraukta sutarties 2.3 punkto „c“ papunkčio pagrindu, t.y. arba šalių susitarimu, arba Lietuvos Respublikos teismuose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5. Teigia, kad net tuo atveju, jei būtų pripažinta, jog atsakovai pagrįstai nutraukė sutartį vadovaujantis LR CK 6.217 str., LR CK 6.218 str. pagrindu (kaip nurodyta teismo sprendime) ar LR CK 6.564 str. 1 d. 2 punkto pagrindu (kaip nurodė atsakovai), atsakovai nesilaikė Sutarties nutraukimo tvarkos, nes atsakovų pretenzijose ieškovui net neužsimenama apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą. Todėl, jei atsakovai, neva, vienašališkai nutraukė sutartį, vadovaudamiesi LR CK 6.564 str. 1 d. 2 p. ar LR CK 6.217 str. - buvo nesilaikyta imperatyvių įstatymo reikalavimų antrajai sutarties šaliai iš anksto pranešti apie numatomą sutarties vienašališką nutraukimą, kas daro sutarties nutraukimą neteisėtu.

6. Ekspertizę byloje atlikusi ekspertė konstatavo, neva, UAB „Laikesta“ netiksliai įskaitė atidėjinių sumą į 2008 metų karjero sąnaudas, t. y. nepagrįstai įskaitė 122 624,53 Lt karjero rekultivacijos išlaidų, tenkančių iškastam iškasenų kiekiui. Tačiau ši ekspertės išvada paneigia atsakovų argumentus, jog atidėjinių, skaičiuojant 2008 metų pelną, apskritai negalėjo būti - ekspertė patvirtino, jog atidėjiniai galėjo būti daromi, tik netikslus jų skaičiavimas. Be to, apeliantas mano, kad ekspertės galutinė išvada dėl 122 624,53 Lt karjero rekultivacijos išlaidų yra klaidinga ir prieštaraujanti teisiniam reglamentavimui.

7. Apeliantas pabrėžė, kad ekspertės išvada neatitinka teisinio reglamentavimo bei prieštarauja kitų kvalifikuotų buhalterinės apskaitos specialistų išvadoms, pateiktoms nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes UAB „Nauditas“ bei atestuoto auditoriaus A. D. pozicija aptariamu klausimu yra priešinga. Nurodė, kad apskaitiniai įvertinimai atdėjiniams apskaičiuoti 2008 metuose už visą 2007 ir 2008 metų laikotarpį 511 575 Lt suma, nei galutinio finansinio rezultato, nei mokestinio rezultato nekeičia. Ekspertizės akte (25-28 psl.) ekspertė, mažindama pelno mokestį 18 394 Lt (122 625 Lt x 5%) nuo perkeltų atidėjinių rekultivacijai iš 2008 metų laikotarpio į 2007 metus, neįvertino, kad atidėjiniai rekultivacijai yra neleidžiami atskaitymai, todėl nemažina apmokestinamojo pelno, pelno mokestis nuo jų neskaičiuojamas. Tai reiškia, kad mokestinė apskaita tvarkoma pagal LR Pelno mokesčio įstatymą kiekvieniems metams atskirai, tik mokestiniai nuostoliai perkeliami į kitą ataskaitinį laikotarpį, o finansiniai rezultatai, skaičiuojami apskaitą tvarkant pagal Verslo apskaitos standartus (VPS), yra kaupiami ir apskaitomas galutinis finansinis veiklos rezultatas – pelnas arba nuostoliai. Pelno mokestis už 2008 metus 95 674 Lt apskaičiuotas teisingai, finansiniai veiklos rezultatai per 2007 ir 2008 metus – gauti nuostoliai 5 805 Lt (32 276 Lt – 26 471 Lt). Atsakovams nuomos mokestis už 2008 metus apskaičiuotas, neįvertinus 2007 metų finansinio rezultato - 32 276 Lt nuostolių, buvo įvertinti tik 2007 metų mokestiniai nuostoliai 30 139 Lt, skaičiuojant pelno mokestį.

Šalies argumentai

8. Ieškovas UAB „Laikesta“ pirmosios instancijos teisme prašė skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Apeliantas mano, kad teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų LR CPK 185 str., padarė akivaizdžiai nepagrįstas bei klaidingas išvadas ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Atsiliepimas

9. Atsakovų teiginiai, kad UAB „Laikesta“, eksploatuodama karjerą nukastą molį, išrautus kelmus, įvairias atliekas neteisėtai supylė gretimame atsakovų žemės sklype, neatitinka tikrovės, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Laikesta“ naudojo žemės sklypą, laikydamasis LR teisės aktų nuostatų, rūpinosi gretimų sklypų valdytojų interesais, eksploatuodama karjerą, laikėsi jo naudojimo projekto, taip pat nedelsiant vykdė kompetentingų institucijų nurodymus, susijusius su karjero/žemės sklypo naudojimu. Todėl teismo išvados, kad ieškovas netinkamai vykdė ir kitus savo, kaip žemės sklypo nuomininko, įsipareigojimus, tuo pažeisdamas sutarties 4.2 punkto reikalavimus, yra nepagrįstos.

10. Teismas nenurodė priežasčių, kodėl sprendime, darydamas tam tikras išvadas, vadovavosi atsakovų pateiktais rašytiniai įrodymais, bet ignoravo kitus byloje ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus. LR CPK 263 str. 1 d. nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o LR CPK 270 str. 4 d. 3 p. numato, kad teismo sprendime turi būti nurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus.

11. Apelianto manymu, iš ieškovo atsakovui priteistos 15 879,41 Lt bylinėjimosi išlaidos ženkliai viršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, ir tuo pažeistos LR CPK 98 str. 2 d. nuostatas. Minėtų rekomendacijų 11 punktas nustato, kad teismas tik išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šiose rekomendacijose nustatytų maksimalių advokato ar advokato paėjėjo užmokesčio dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Byla nebuvo teisiškai itin sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami teisiškai nauji klausimai bei nebuvo jokių kitų kriterijų, darančių analizuojamą civilinę bylą itin sudėtinga. Vien bylos medžiagos apimtis (5 tomai) ar laiko sąnaudos, savaime nedaro bylos itin teisiškai sudėtingos. Todėl iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti ženkliai mažintinos.

A. V. P., J. T., K. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nepageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas su atsakovais pagal nuomos nutartį atsiskaitė visiškai, kad atsakovams buvo sumokėtas jų nurodyto dydžio nuomos mokestis, nes ieškovas nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį ir pradelstų nuomos mokesčio mokėtinų sumų dydžiai yra esminis Nuomos sutarties pažeidimas (LR CK 6.217 ir 6.564 str. dispozicijos).

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai iš ieškovo reikalavo tik 21 176,80 Lt dydžio nuompinigių, kuriuos ieškovas atsakovams sumokėjo, nes, nesutikdami su ieškovo siūlomu nuomos mokesčiu, 2009-07-17 atsakovai parašė ieškovui pretenziją, informuodami, kad ieškovui nesumokėjus susitarto nuomos mokesčio iki 2009-08-01, sutartis bus vienašališkai nutraukta.

3. Ieškovas neteisingai, nesiremdamas buhalteriniais duomenimis, apskaičiavo savo įmonės pelną, nuo kurio ieškovas pats, savo nuožiūra, neteisingai apskaičiavo atsakovams priklausantį nuomos mokestį už žemę. Ir procesiniuose dokumentuose, ir teisme, net apeliaciniame skunde ieškovas nepripažino, kad 2008 metų įmonės pelną, nuo kurio skaičiuojamas nuomos mokestis, atsakovams nurodė neteisingai. Atsakovai nuosekliai neigė ieškovo nurodytą pelno apskaičiavimą ir jo dydį. Kad ieškovas buvo neteisus, neteisingai apskaičiavo pelną ir nuo jo apskaičiuojamą nuomos mokestį, patvirtino teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi paskirtos ekonominės ekspertizės, kurią atliko Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertai, 2012-01-26 ekspertizės aktas Nr. 11-2060 (11) , kur nustatyta, kad UAB „Laikesta“ už 2008 m. turėjo sumokėti 198 352,80 Lt nuomos mokesčio, o sumokėjo tik 21 177 Lt, kas sudaro tik 10,7 procento, ir kas leidžia teigti, jog tai yra esminis Nuomos sutarties pažeidimas.

Šalies argumentai

4. Apeliantas neteisingai aiškina Žemės nuomos sutartį, teigdamas, kad Sutartyje nėra numatyta galimybė vienašališkai nutraukti šią sutartį. Šis teiginys prieštarauja 2006-03-09 Žemės sklypo nuomos sutarties 6.1 punktui, kuris numato sutarties pasibaigimą LR CK 6.562 straipsnyje numatytais pagrindais. LR CK 6.562 str. 5 punktas numato, kad žemės nuomos sutartis pasibaigia, kai ji nutraukiama CK 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais. Atsakovai su žemės nuomininku UAB „Laikesta“ vienašališkai nutraukė nuomos sutartį LR CK 6.564 str. 1 d. 2 punkte numatytu pagrindu: jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto termino pabaigos nesumoka nuomos mokesčio.

5. Teigia, kad ginčas yra ne dėl nuomos mokesčio dydžio (procento nuo pelno), o dėl pelno dydžio, nuo kurio šis procentas skaičiuojamas. Pelno dydžio nustatymas nepriklauso nuo šalių valios ar jų susitarimo. Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal teisės normas, nes tai yra objektyvus dydis, kurio teisingumą galima patikrinti. Šalys tarpusavio susitarimu negali pakeisti įstatymo, reglamentuojančio pelno mokesčio apskaičiavimą, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad dėl pelno mokesčio dydžio šalys turėjo tarpusavyje susitarti arba šį dydį nustatyti teismine tvarka.

6. Atsakovai laiku, nepažeisdami įstatyme numatytų terminų, įspėjo ieškovą, kad pastarajam laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomos sutartis bus nutraukta. 2009-07-17 atsakovai parašė ieškovui pretenziją, informuodami, kad ieškovui nesumokėjus susitarto nuomos mokesčio iki 2009-08-01, sutartis bus vienašališkai nutraukta. 2009-07-17 pretenzijoje nustatytu terminu ieškovui nesumokėjus nuomos mokesčio, 2009-10-10 pranešimu atsakovai nustatė papildomą nuomos mokesčio sumokėjimo terminą iki 2009-10-17, bei pakartotinai nurodė, kad to nepadarius, vadovaudamiesi 2006-03-09 sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties 2.3 punktu nuo minėtos datos nutrauks sutartį. Atsakovai sutartį nutraukė 2009-10-17, t. y. praėjus 3 mėnesiams nuo įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą, nors pagal įstatymą įspėjimo terminas ne žemės ūkio paskirties žemei yra 2 mėnesiai. Apeliantas nepagrįstai teigia, neva, atsakovai ieškovą įspėjo ne dėl nuomos sutarties nutraukimo, o kad kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Atsakovai nedviprasmiškai įspėjo ieškovą dėl esminio sutarties pažeidimo - nesumokėto nuomos mokesčio, įspėjo dėl sutarties nutraukimo, todėl ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės.

7. Tiek LR CK 6.497 str., tiek LR CK 6.564 str. nuomos mokesčio nemokėjimas nurodomas kaip esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas savo ieškinį įrodinėjo, remdamasis jo paties pasamdytos, jo buhalterinę apskaitą tvarkančios, o tuo pačiu nuo jo priklausančios UAB „Nauditas“ parengta 2009-10-06 ataskaita, kuri yra neteisinga ir prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek įstatymo reikalavimams.

8. Ieškovas UAB „Laikesta“ klaidingai teigia, kad nuo atidėjinių rekultivacijai neskaičiuojamas pelno mokestis. Remiantis eksperto išvadomis pati UAB „Laikesta“ priskaičiavo nuo visos atidėjinių sumos 511 575 Lt pelno mokestį – 95 674 Lt, ir taip neteisingai sumažino 2008 metų karjero pelną, tuo pačiu ir nuomos mokestį savininkams. Ieškovas teoriškai dėsto, kad mokestinė apskaita tvarkoma pagal LR Pelno mokesčio įstatymą kiekvieniems metams atskirai, o finansiniai rezultatai skaičiuojami apskaitą tvarkant pagal Verslo apskaitos standartus, tačiau pats ieškovas, neteisingai įtraukdamas į buhalterinę apskaitą atidėjinių sumą už 2007 metus į 2008 metų sąnaudas, praktiškai jais nesivadovauja.

Pažymėjo, kad auditorius A. D. į Ieškovo paklausimą nurodė: „nepaneigdamas eksperto nuomonės, galiu pasakyti, kad pagal Verslo apskaitos standartų nuostatas apskaitinių vertinimų ir atidėjimų apskaitai galėtų būti taikomas ir kitoks metodas“, tačiau koks,- nenurodė. Teismo ekspertė pateikė išvadas išnagrinėjusi 53 segtuvus su UAB „Laikesta“ finansiniais dokumentais, o auditorius A. D. pateikė tik savo nuomonę, todėl atsakovai mano, jog nėra jokio pagrindo abejoti Ekspertizės išvadomis.

Teigia, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodė naujas aplinkybes, nors CPK 306 str. 2d. draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis.

9. Pats apeliantas pripažino, kad, vykdydamas Sutartį, pažeidinėjo įstatymo reikalavimus: dėl telkinio vakarinėje dalyje susidariusių atodangos pylimo nuošliaužų už skirto žemės sklypo ribos, dėl ko UAB „Laikesta“ vadovui taikyta administracinė atsakomybė bei surašytas privalomasis nurodymas Nr.6; dėl savavališkos statybos, kurios padarinius, kaip teigia apeliantas, likvidavo tinkamai ir geranoriškai. Ieškovas savavališkai nugriovė dalį atsakovų pastatų, bet, siekdamas išvengti atsakomybės, skunde teigia, neva, atsakovai niekada šių pastatų jam nebuvo perdavę, nors nugriauti pastatai yra ūkiniai, t. y. priklausiniai, kurių teisinis režimas priklauso nuo pagrindinio daikto: išnuomojus žemės sklypą, išnuomojami ir jame esantys priklausiniai. Visi šie apelianto - žemės nuomininko veiksmai leido atsakovams - žemės nuomotojams nesitikėti, kad nuomininkas ateityje tinkamai vykdys sutartį.

Atsiliepimas

10. Teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pateikė detalią pažymą, kokias išlaidas turėjo. Bylos nagrinėjimas truko ilgą laiką, teisinę pagalbą teikė keli advokatai. Byloje atsakovai teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė rašytinius paaiškinimus, rinko įrodymus, todėl pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai pripažintos neviršijančiomis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių nustatytų dydžių ir teisingai priteistos iš ieškovo.

Bylą apeliacinėje instancijoje išnagrinėta žodine tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovo UAB „Laikesta“ atstovas advokatas Nerijus Katilius prašė apeliacinį skundą patenkinti, palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tarp šalių buvusius teisinius santykius 2006 m. kovo 9 d. Nuomos sutarties nutraukimo metu. Nebuvo aiškintasis, kokia buvo sutarties šalių valia, jų teisės ir pareigos. Atsakovų pozicija dėl sutarties nutraukimo yra suformuluota 2009-07-17 ir 2009-10-10 raštuose. 2006-03-09 Žemės nuomos sutarties 2.3. punkte apibrėžtas nuomos mokesčio dydžio nustatymas. 2009-07-17 rašto antra pastraipa rodo, kad nuomos mokestis ieškovui už 2008 m. buvo nustatytas, suma, kurios nesumokėjus bus nutraukiama nuomos sutartis, rašte įvardinta. Po to tame rašte jau kalbama apie nuomos mokesčio atidėjimą. Atsakovai teigė, kad jei nuomos mokestis nebus sumokėtas, jie išsiieškos jį teismine tvarka. Pirmos instancijos teismas ignoravo atsakovų valią, tai, kad atsakovai prisiėmė riziką sau, kad ketino bylinėtis, nebuvo išsiaiškinta tikroji šalių valia. Karjeras buvo pradėtas eksploatuoti 2007 m. pabaigoje. Atidėjiniai – tam tikra pinigų suma, buvo atidedama tam, kad vėliau būtų panaudota rekultivuojant karjerą. Atidėjiniai buvo „formuojami“ į ateitį. Byloje tuo klausimu yra keturi įrodymų šaltiniai: ekspertės išvada, auditorius A. D. nuomonė, UAB „Auditas Jums“ išvada ir UAB „Nauditas“ nuomonė. Juose nurodyta, kad dalį atidėjinių buvo galima įkelti į 2008 metus. Auditoriaus A. D. išvados esmė yra ta, kad „UAB „Laikesta“ nenusižengė VAS reikalavimams, kai pirmą kartą apskaičiuotus atidėjinius už 2007-2008 metus įskaitė į 2008 metų finansinius rezultatus“, nes pati įmonė sprendžia, kaip jai elgtis, esant atitinkamai finansinei situacijai. Susiklosčiusios aplinkybės vertė nuomininką kelti atidėjinius į ateitį, t.y. į 2008 metus, nes įmonės veikla 2007 m. buvo nepelninga.

A. V. P. atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė nurodė, kad atsakovas V. P. su apeliaciniu skundu nesutinka.

Teigė, kad pirmosios instancijos teismas įsigilino į visas bylos aplinkybes, į tikrąją šalių valią. Sutarties sąlygos aiškinamos sutartį paruošusios šalies nenaudai. Sutartį paruošė UAB „Laikesta“. Atsakovai yra garbingo amžiaus, jie neįsigilino į sutartį tiek, kiek dabar aiškina ieškovas. Jokių derybų tarp šalių dėl sutarties sudarymo nebuvo. Atsakovai pasirašė tokią sutartį, kokia buvo paruošta UAB „Laikesta“. 2006-03-09 sutartis buvo nutraukta pagrįstai. Šalys susitarė, kad už 2006 metus ieškovas sumokės 500 Lt, už 2007 metus ieškovas mokės 30 proc. nuo iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno, o už 2008 metus ieškovas sumokės derybų būdu suderėtą kainą. 2009 m. pradžioje, siekdami nustatyti nuomos mokesčio dydį, atsakovai kreipėsi į ieškovą. Kadangi ieškovas neteisingai rodė gaunamą pelną, siekdamas sumažinti nuomos mokestį, todėl 2009-07-17 atsakovai parašė pretenziją, kurioje nurodyta, kad ieškovui nesumokėjus nuomos mokesčio, vienašališkai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą. Atsakovų netenkino ieškovo apskaičiuotas nuompinigių dydis. Byloje įrodyta, kad atsakovai gavo ne tokį nuomos mokestį, kokį jiems priklausė gauti, nes ieškovo gautas pelnas buvo apskaičiuotas neteisingai. Nuomos sutartis buvo nutraukta LR CK 6.564 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Sutarties 2.3. punkte buvo numatyta, kad už 2008 m. nuomos kaina, mokama nuomotojams, negali būti mažesnė nei 20 proc. ir didesnė nei 80 proc. nuo nuomininko iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno. Pirmos instancijos teismo sprendimas grindžiamas ekspertizės išvada, kurios joks auditorius nuneigti negali. Apeliaciniame skunde yra keliamas naujas klausimas – tai, kad atsakovai iš viso neturėjo teisės nutraukti nuomos sutartį, nes ieškovo apie tai neįspėjo. Tai yra visiškai nauja bylos aplinkybė. Atsakovai įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą laiku ir terminų nepraleido. 2009-10-17 atsakovai sutartį nutraukė praėjus 3 mėnesiams nuo siųsto įspėjimo ieškovui, nors pagal įstatymą terminas yra 2 mėnesiai. Nuomos mokesčio nemokėjimas – esminis sutarties pažeidimas. Kiti apeliacinio skundo argumentai – išvestiniai.

Šalies argumentai

A. V. P. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nurodė, kad ieškovas už 2008 metus pasiūlė 21 176,80 Lt žemės nuomos mokesčio, o jo atstovas pasakė, kad jei nuomotojai nenori jo siūlomos sumos, tai visai nieko negaus. Už tuos pinigus, kurie priklausė atsakovams, jis nusipirko kitą karjerą.

A. V. P. atstovė V. P. palaikė atsakovo V. P. ir advokatės poziciją. Prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

A. K. P. prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad kai vyko derybos dėl karjero nuomos, atsakovams buvo sakyta, kad jų laukia dideli pinigai, tai tomis kalbomis ir patikėjo. Prašė ieškovo, kad su nuomotojais būtų atsiskaityta, prašė virš 600 000 Lt. Net 21 000 Lt ieškovas sumokėjo tik tada, kai kreipėsi į teismą.

A. J. T. prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad kai nuvažiavo prie karjero, ieškovas iškvietė policiją, nenorėjo atsakovų „matyti akyse“, kad šie nematytų, ką jis daro.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė D. J. nurodė, kad tvirtina Ekspertizės akto išvadas.

Paaiškino, kad A. D. išvadoje siūloma taikyti 7-tą Verslo apskaitos standartą (VAS). Šio standarto 2 punkto 2.1. papunktyje nurodyta, kad „standartas turi būti taikomas registruojant apskaitoje ir parodant finansinėje atskaitomybėje pokyčius, kurie atsiranda dėl apskaitos politikos ar apskaitinio įvertinimo pakeitimo“. Atidėjinių pripažinimas, tai nei apskaitos politika, nei apskaitinio įvertinimo pakeitimas, todėl 7-tas VAS negali būti taikomas. Atidėjiniams yra taikomas 19-tas Verslo apskaitos standartas. Vienas iš pagrindinių ieškovo argumentų yra tas, kad įmonė veiklą pradėjo 2007 metų pabaigoje, todėl buvo uždirbta nedaug pajamų, atlikta nedaug darbų. Pagal metodiką, karjero rekultyvavimo išlaidų, tenkančių 2007 metais iškastam iškasenų kiekiui, suma yra 122 624,53 Lt. Ši suma yra pakankamai didelė, todėl ji turėjo būti įvertinta. Ieškovo įmonė apskaitoje turėjo kuo tiksliau atspindėti susidariusią situaciją, nes įmonės pelno mokesčio apskaičiavimui turėjo įtakos ieškovo veiksmai: nuo pelno mokesčio apskaičiavimo priklausė nuomos mokestis. Atidėjiniai yra kaupiami ne pinigų sąskaitoje, jiems kaupti turi būti atidaryta atskira sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje nustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Tarp nuomotojų V. P., K. P., J. T. (toliau – Nuomotojai) ir nuomininko UAB „Laikesta“ (toliau – Nuomininkas) 2006 m. kovo 9 d. buvo sudaryta 11,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Žemės nuomos sutartis (toliau - Nuomos sutartis, Sutartis), nuomos terminas iki 2036 m. kovo 9 d. (t.1, b. l. 5-10). Sudarius Žemės nuomos sutartį, 2006-07-03 UAB „Laikesta“ buvo išduotas leidimas Nr. 17-06 naudoti šiame sklype esančią (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių dalį (t.1, b. l. 74), o 2006-07-03 buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklių dalies naudojimo sutartis, pagal kurią nuomininkui UAB „Laikesta“ paskirtas 3,26 ha kasybos sklypas, su jame esančiu apie 520 tūkst. kubinių metrų smėlio ištekliu (t.1, b. l. 75).

Žemės nuomos sutarties 2.3. punkte buvo numatytas nuomos mokesčio dydis ir jo mokėjimo tvarka. Sutarties 2.3. punkto „a“ papunktyje buvo nustatyta, kad už pirmuosius nuomos metus nuomininkas sumoka 500,- Lt nuomos mokestį; „b“ papunktyje buvo nustatyta, kad už antruosius nuomos metus nuomininkas iki 2008 m. gegužės 1 d. sumoka nuomą 30 proc. nuo iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno; „c“ papunktyje buvo nustatyta, kad „už visus sekančius nuomos metus Sklypo nuomos kaina bei mokėjimo terminus Nuomotojai ir Nuomininkas nustato abipusiu raštišku susitarimu, jo notariškai nepatvirtinant, tačiau visu nuomos laikotarpiu nuomos kaina, mokama Nuomotojams, negali būti mažesnė nei 20 proc. ir didesnė nei 80 proc. nuo Nuomininko iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno, o, šalims nesusitarus dėl nuomos mokesčio dydžio, nuomos sutartis po 90 dienų nutraukiama šalių abipusiu susitarimu arba Lietuvos Respublikos teismuose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ (t.1, b. l. 6).

Sutarties 3.7. punkte sutarties šalys numatė Nuomotojų teisę pareikalauti, kad Nuomininkas pateiktų nepriklausomai audito bendrovei visus su nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacija susijusius dokumentus, kad audito bendrovė galėtų pateikti Nuomotojams išvadą apie Nuomininko gaunamą iš karjeros eksploatacijos pelną. (t.1, b. l. 7).

Sutarties 6.1. punkte sutarties šalys nustatė, kad „Ši sutartis pasibaigia LR Civ. Kodekso 6.562 str. numatytais pagrindais“.

2009-02-24 raštu („Prašymas dėl karjero eksploatacijos pelno“) nuomotojai J. T., V. P. ir K. P. nurodė nuomininkui UAB „Laikesta“, kad pagal sudarytą nuomos sutartį iki 2009 m. gegužės 1 dienos Nuomininkas Nuomotojui yra įsipareigojęs sumokėti nuomos mokestį, kuris priklauso nuo iš nuomojamo žemės sklypo eksploatacijos gauto pelno dydžio, todėl prašo „iki 2009-03-14 raštu pateikti visą informaciją apie 2008 m. iš karjero eksploatacijos gautą pelną bei tai patvirtinančius dokumentus, pasirašytus Nuomininko atsakingo asmens“ (t. 2, b. l. 55).

2009-04-20 raštu („Prašymas dėl apmokėjimo už 2008 m. žemės nuomą“) Nuomotojai nurodė nuomininkui UAB „Laikesta“, kad pagal Nuomos sutarties 2.3. punktą jie prašo už 2008 metus sumokėti žemės nuomos mokestį 80 proc. nuo pelno, gauto iš žvyro karjero veiklos pagal 2008-01-01/ 2008-12-31 pelno ataskaitą, t.y. 490 000,- litų. Prašo 120 000 Lt lygiomis dalimis pervesti iki 2009-09-01, o likusius 370 000 Lt pervesti dalimis iki 2010 m. rugsėjo 1d. Kartu su prašymu nuomininkui UAB „Laikesta“ Nuomininkai pateikė iš UAB „Nauditas“, kuri tuo metu tvarkė UAB „Laikesta“ buhalterinę apskaitą, gautą 2008-01-01/2008-12-31 karjero pelno ataskaitą (t. 2, b. l. 54).

UAB „Laikesta“ 2009-04-28 įsakymu Nr. 49 („Dėl nuomos mokesčio už naudojamą žemės sklypą“) nustatyta: „Remiantis žemės nuomos sutartimi 2007-06-29 (taip tekste) su J. T., K. P. ir V. P., priskaityti nuomotojams už 2008 metų žemės sklypo nuomą 21 177 Lt, t.y. 80 proc. nuo 2008 metų karjero eksploatacijos pelno 26 471 Lt“ (t.1, b. l. 45).

2009-05-28 elektroniniu laišku UAB „Laikesta“ atstovas adv. N.Katilius į 2009-02-24 J. T., V. P. ir K. P. raštą pranešė, kad 2009 m. balandžio 30 d. vykusiame UAB „Laikesta“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta UAB „Laikesta“ 2008 metų finansinė ataskaita, kuri pateikta Juridinių asmenų registrui. Pagal šios finansinės atskaitomybės duomenis UAB „Laikesta“ iš karjero veiklos 2008 metais gavo 26 471 Lt gryno pelno, todėl yra pasiruošusi pagal Nuomos sutarties 2.3. punktą sumokėti 80 proc. pelno, t.y. 21 176,80 Lt ir prašo informuoti, į kokią sąskaitą pervesti pinigus Nuomotojams (t.1, b. l. 43-44).

2009-07-17 nuomotojai J. T., V. P. ir K. P. nuomininkui UAB „Laikesta“ pateikė „Žemės nuomotojų pretenziją“ (t.1, b. l. 69).

UAB „Laikesta“ 2009-07-31 pavedimais J. T., V. P. ir K. P. į jų banko sąskaitas pervedė po 5 576,- Lt (t.1, b. l. 17).

2009-10-10 „Žemės nuomotojų pranešime“ nuomotojai J. T., V. P. ir K. P. nuomininkui UAB „Laikesta“ nurodė, kad 2009-07-17 nuomininkui buvo išsiuntę pretenziją dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo, o šiuo raštu dar kartą įspėja, kad iki 2009 m. spalio 17 d. nesumokėjus viso žemės nuomos mokesčio už 2008 m., vadovaudamiesi 2006-03-09 sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties 2.3. punktu nuo minėtos datos nutrauks sutartį ir civilinio proceso nustatyta tvarka kreipsis į teismą (t. 1, b. l. 42).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, išklausiusi ginčo šalių pasisakymų, papildomai apklaususi ekspertizę atlikusią ekspertę D. J., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pakankamai motyvuotą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

Dėl nuomotojų teisės vienašališkai nutraukti sutartį.

Apeliantas (nuomininkas) UAB „Laikesta“ apeliaciniame skunde nurodė, kad žemės nuomotojai J. T., V. P. ir K. P. neturėjo teisės vienašališkai nutraukti 2006 m. kovo 9 d. sudarytą terminuotą Žemės nuomos sutartį, nes, pirma, tokia teisė Nuomotojams nebuvo numatyta Sutarties 2.3. punkte, o Sutartį Nuomotojai nutraukė pretenzijoje nurodę būtent šį punktą; antra, nuomininkas UAB „Laikesta“ teisingai apskaičiavo ir iki Sutarties nutraukimo sumokėjo Nuomotojams žemės nuomos mokestį, kurį pastarieji nurodė savo 2009-07-17 pretenzijoje; trečia, įstatymas nedraudė 2008 metų pajamas, gautas iš karjero veiklos, sumažinti įtraukiant 511 575 Lt karjero rekultivavimo išlaidas (atidėjinius) tiek už 2007 metus, tiek ir už 2008 metus.

Atsakovai (nuomotojai) J. T., V. P. ir K. P. atsiliepime nurodė, kad ieškovas (nuomininkas) pažeidė Sutartį, nes sumokėjo per mažai nuomos mokesčio, nepagrįstai sumažinęs 2008 m. gautą pelną, o Sutartį nutraukti buvo galima ne tik sutarties 2.3. punkte, bet ir sutarties 6.1. punkte nustatyta tvarka. Taip pat, kad Nuomininkas padarė kitų Sutarties pažeidimų.

Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, sutartinių santykių teisinį kvalifikavimą ir sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja Civilinio kodekso (CK) 6.193–6.195 straipsniai. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį sudarius sutartį ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Iš bylos duomenų matyti, kad Žemės nuomos sutarties šalys skirtingai aiškina teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

Ieškovas teigia, kad ginčas tarp Sutarties šalių kilo dėl nuomos mokesčio dydžio, todėl pagal Sutarties 2.3. punkto „c“ papunktį Nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik „ abipusiu susitarimu arba Lietuvos Respublikos teismuose Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“.

Atsakovai nurodo, kad Sutarties 2.3. punkto „c“ papunktis nustatė sutarties nutraukimą tik kilus ginčui dėl mokėtino nuomos mokesčio procento dydžio, o vienašalis sutarties nutraukimas buvo numatytas Sutarties 6.1. punkte, kuris nukreipė į LR CK 6.562 straipsnį („Žemės nuomos sutarties pabaiga“), kurio 5-ame punkte yra numatyta, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama CK 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose nurodytais pagrindais; CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2-ame punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip 3 mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie kitos paskirties žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui turi būti pranešta prieš 2 mėnesius. Šiuo atveju buvo „kitos“ paskirties žemės sklypas.

Byloje nustatyta, kad tarp Sutarties šalių ginčo dėl nuomos mokesčio procento (80 proc.) ir nuomos mokesčio mokėjimo termino (iki 2009 m. gegužės 1 dienos) nekilo. Tai patvirtina 2009 m. balandžio 28 d. UAB ,,Laikesta“ direktoriaus įsakymas Nr. 49, kuriame nustatyta, kad atsakovams bus mokama 80 proc. nuo karjero eksploatacijos pelno (t.1, b. l. 45), bei atsakovų 2009-02-24 „Prašymas dėl karjero eksploatacijos pelno“, kuriame nurodyta, kad pagal „nuomos sutartį iki 2009 m. gegužės 1 dienos Nuomininkas Nuomotojui yra įsipareigojęs sumokėti nuomos mokestį už nuomojamą žemės sklypą“ ( t. 2, b. l.55), nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nei atsakovai, nei ieškovas šių sutarties sąlygų neginčijo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Žemės nuomos sutarties 2.3. punkto „c“ papunktyje buvo numatytas sutarties nutraukimas „šalių abipusiu susitarimu arba Lietuvos Respublikos teismuose įstatymų numatyta tvarka“ tik tuo atveju, jei sutarties šalys nesutars dėl mokamo nuomos mokesčio procentų dydžio (t.y. nuo 20 proc. iki 80 proc.), kurį Sutarties šalys nebuvo konkrečiai nustačiusios Žemės nuomos sutartyje, ir kuris, kaip nurodyta Sutarties „c“ papunktyje, turėjo būti nustatomas „abipusiu raštišku susitarimu“. Tokia išvada daroma įvertinus Žemės nuomos sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, bendrą Sutarties konstrukciją, atsakovų paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus. Kitaip įvertinus Žemės nuomos sutarties 2.3. punkto „c“ papunkčio nuostatas, netektų prasmės Sutarties 6.1. punktas, kuriame sutarties šalys nustatė, kad „Ši sutartis pasibaigia LR Civ. Kodekso 6.562 str. numatytais pagrindais“, nes šie Sutarties punktai (2.3. ir 6.1.) prieštarautų vienas kitam: CK 6.562 str. nuostatos tiek nuomotojui (CK 6.564 str.), tiek nuomininkui (CK 6.565 str.) suteikia teisę vienašališkai nutraukti Žemės nuomos sutartį, tame tarpe suteikia teisę nuomotojui nutraukti žemės nuomos sutartį dėl ne laiku mokamo nuomos mokesčio. Pažymėtina, kad CK 6.562 str. ir CK 6.564 str. yra specialiosios normos, reglamentuojančios žemės nuomos teisinius santykius.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovų argumentais, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad pelno dydžio nustatymas nepriklauso nuo šalių valios ar jų susitarimo, nes pelno mokestis apskaičiuojamas pagal teisės normas ir tai yra objektyvus dydis, kurio teisingumą galima patikrinti; kad šalys tarpusavio susitarimu negali pakeisti įstatymo, reglamentuojančio pelno mokesčio apskaičiavimą.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovų teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį yra teisinga.

Dėl materialinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį

Apeliantas UAB „Laikesta“ byloje teigė, kad atsakovai neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.564 str. 1 dalies 2 punktą ir šio straipsnio 2 dalį, nes nuomos mokestis buvo apskaičiuotas teisingai ir nuomotojai 2009-07-17 pretenzijoje bei 2009-10-10 pranešime dėl sutarties nutraukimo buvo nurodę, kad nuomos sutartis bus nutraukta, jei nuomininkas nesumokės 21 176,80 Lt nuomos mokesčio, kurį ieškovas sumokėjo 2009-07-31.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad jau 2009 m. vasario 24 d. nuomotojams kilo abejonių dėl iš eksploatuojamo karjero nuomininko gauto pelno, nuo kurio pagal Nuomos sutartį turėjo būti skaičiuojamas nuomos mokestis už 2008 metus, todėl nuomininkai, vadovaudamiesi Sutarties 3.7 punktu, 2009-02-24 raštu paprašė nuomininko „iki 2009-03-14 raštu pateikti visą informaciją apie 2008 m. iš karjero eksploatacijos gautą pelną bei tai patvirtinančius dokumentus, pasirašytus Nuomininko atsakingo asmens“ (t. 2, b. l. 55). 2009-04-07 gavę iš UAB „Nauditas“, kuri pagal 2001-12-28 „Pavedimo sutartį Nr. PAV-01-12-28“ tvarkė UAB „Laikesta“ buhalterinę apskaitą (t.1, b. l. 102-103), „Pelno ataskaitą pagal objektą Nr. 2 (2008-01-01/2008-12-31), pasirašytą UAB „Nauditas „įgaliotos atstovės“ G. K. (t. 1, b. l. 67-68) 2009-04-20 raštu („Prašymas dėl apmokėjimo už 2008 m. žemės nuomą“) nurodė nuomininkui UAB „Laikesta“, kad pagal Nuomos sutarties 2.3. punktą jie prašo už 2008 metus sumokėti žemės mokestį 80 proc. nuo pelno, gauto iš žvyro karjero veiklos pagal 2008-01-01/ 2008-12-31 pelno ataskaitą, t.y. 490 000,- Lt; sutiko, kad 120 000 Lt lygiomis dalimis būtų pervesti iki 2009-09-01, o likę 370 000 Lt būtų pervesti dalimis iki 2010 m. rugsėjo 1d. (t. 2, b. l. 54). UAB „Laikesta“ 2009-04-28 įsakymu Nr. 49 nutarė už 2008 metų žemės sklypo nuomą sumokėti 21 177 Lt, t. y. 80 proc. nuo 2008 metų karjero eksploatacijos pelno 26 471 Lt“ (t.1, b. l. 45), o 2009-05-28 raštu į 2009-02-24 atsakovų raštą pranešė, kad UAB „Laikesta“ iš karjero veiklos 2008 metais gavo 26 471 Lt gryno pelno, todėl yra pasiruošusi sumokėti 80 proc. pelno, t.y. 21 176,80 Lt ir prašo informuoti, į kokią sąskaitą pervesti pinigus Nuomotojams (t.1, b. l. 43-44).

Akivaizdu, kad jau 2009-04-28 tarp šalių atsirado ženklūs prieštaravimai dėl pelno mokesčio, nuo kurio apskaičiuojamas nuomos mokestis, apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo. 2009-07-17 nuomotojai J. T., V. P. ir K. P. nuomininkui UAB „Laikesta“ pareiškė pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl neteisingai apskaičiuoto ir laiku nesumokėto nuomos mokesčio Žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta (t.1, b. l. 69).

Atsižvelgdama į Sutarties šalių veiksmus iki pretenzijos pareiškimo, o taip pat į nuoseklius atsakovų žodinius ir rašytinius paaiškinimus byloje, į 2009-07-17 nuomotojų J. T., V. P. ir K. P. „Pretenzijos“ nuomininkui UAB „Laikesta“ turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti taip, kaip ją pažodžiui, pagal atskiras pastraipas, byloje vertino apeliantas UAB „Laikesta“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas UAB „Laikesta“ pagal šalių veiksmus ir pagal „Pretenzijos“ turinį turėjo suprasti, jog Žemės nuomos sutartis atsakovų gali būti nutraukta ne tik iki 2009 m. rugpjūčio 1 dienos nesumokėjus UAB „Laikesta“ pasiūlytų 21 176,80 litų nuomos mokesčio, bet ir nesumokėjus nuomos mokesčio, kuris, kaip nurodė Nuomotojai, UAB „Laikesta“ buvo neteisėtai sumažintas sumažinus iš karjero veiklos gautą pelną „galimai neteisėtai padidinusi karjero rekultivacijos išlaidas (apie 600 000 Lt)“. Pretenzijoje Nuomotojai nurodė, kad nesumokėjus žemės nuomos mokesčio už 2008 metus iki šiame rašte nurodytos datos (2009-08-01), draudžia UAB „Laikesta“ toliau eksploatuoti karjerą (t.1, b. l. 69). Šia teismo išvadą patvirtina tolimesni faktiniai Nuomotojų veiksmai: nepriklausomai nuo to, kad UAB „Laikesta“ 2009-07-31 pavedimais J. T., V. P. ir K. P. į jų banko sąskaitas pervedė po 5 576,- Lt (t.1, b. l. 17), 2009-07-20 Nuomotojai sudarė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį su audito įmone UAB „Auditas Jums“ ir 2009-10-06 gavo pažymą, kad UAB „Laikesta“ pelnas iš karjero eksploatacijos neteisingai sumažintas 627 950,45 litų, neteisingai į pajamas įskaičius 547 674,06 Lt sąnaudų, tame tarpe 473 681,-Lt atidėjimų, todėl nuomotojui sumokėjus 21 177 Lt nuomos mokesčio, liko nesumokėta 481 183,36 Lt žemės nuomos mokesčio dalis (t. 2, b. l. 12, 13-23). Apie šiuos Nuomotojų veiksmus UAB „Laikesta“ buvo žinoma, nes pati UAB „Laikesta“ įmonei UAB „Auditas Jums“ teikė patikrinimui reikalingus dokumentai. 2009-10-10 rašte Nuomotojai UAB „Laikesta“ nurodė, kad 2009-07-17 nuomininkui buvo išsiuntę pretenziją dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo, o šiuo raštu dar kartą įspėja, kad iki 2009 m. spalio 17 d. nesumokėjus viso žemės nuomos mokesčio už 2008 m., vadovaudamiesi 2006-03-09 sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties 2.3. punktu nuo minėtos datos nutrauks sutartį <...> (t. 1, b. l. 42). Būtent nuo 2009 m. spalio 17 d. Žemės nuomos sutartis buvo nutraukta.

Apelianto nurodyti argumentai, kad Nuomotojams 2009-07-17 pretenzijoje ir 2009-10-10 rašte dėl sutarties nutraukimo nurodžius, jog jie vadovaujasi Nuomos sutarties 2.3. punktu ir kad civilinio proceso nustatyta tvarka kreipsis į teismą, Nuomininkui leido suprasti, kad Nuomos sutartis bus nutraukta tik tuo atveju, jei nebus sumokėtas 21 176,80 Lt nuomos mokestis ir sutartis bus nutraukta tik teismine tvarka, yra nepagrįsti, nes Nuomininkui tuo laiku aiškiai buvo žinoma, kad esminis ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl procento dydžio, aptarto Nuomos sutarties 2.3. punkto „c“ papunktyje, ne dėl 21 176,80 Lt nesumokėjimo, o dėl UAB „Laikesta“ pelno, gauto 2008 metais iš eksploatuojamo karjero, apskaičiavimo ir dėl nesumokėto 481 183,36 Lt žemės nuomos mokesčio. Todėl juridinis asmuo UAB „Laikesta“ iš susidariusios faktinės situacijos ir Nuomotojų 2009-07-17 pretenzijos bei 2009-10-10 pranešimo apie sutarties nutraukimą galėjo ir turėjo suprasti, kad, nesumokėjus „viso žemės nuomos mokesčio už 2008 m.“ sutartis bus vienašališkai nutraukta Sutarties 6.1. punkto ir LR CK 6.562 straipsnio pagrindu.

Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai kyla šalių ginčas dėl tam tikros sutarties rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas turi išspręsti šį ginčą vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-243/2008). Kaip matyti iš šios bylos duomenų, nuomotojai J. T., V. P. ir K. P., reikšdami pretenziją Nuomininkui bei įspėdami apie Nuomos sutarties nutraukimą, turėjo tikslą, kad Nuomininkas jiems sumokėtų visą teisingai apskaičiuotą žemės nuomos mokestį už 2008 metus.

Dėl pelno dydžio.

Apeliantas UAB „Laikesta“ teigia, kad teisingai apskaičiavo iš eksploatuojamo karjero 2008 metais gautą pelną ir nesutinka su ekspertės D. J. išvada, kad UAB „Laikesta“ nepagrįstai įskaitė 122 624,53 Lt karjero rekultivacijos išlaidų, tenkančių 2007 metais iškastam iškasenų kiekiui. Teigia, kad eksperto išvada neatitinka teisinio reglamentavimo bei prieštarauja kitų kvalifikuotų buhalterinės apskaitos specialistų, UAB „Nauditas“ bei atestuoto auditoriaus A. D. byloje pareikštai pozicijai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei papildomai išklausiusi ekspertės D. J. paaiškinimus, neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis.

Kadangi UAB „Auditas Jums“ (t. 2, b. l. 12, 13-23; t. 4, b. l. 35-41, 42-51), UAB „Nauditas“ (t. 3, b. l. 11-18), VšĮ „Audito ir apskaitos tarnybos“ išvados (t. 3, b. l. 26-27), liudytojų N. R. ir M. P. paaiškinimai (t. 4, b. l. 52-73) dėl pelno, 2008 metais gauto iš eksploatuojamo karjero, nustatymo buvo prieštaringi, teismas pagrįstai atsakovų prašymu ir jų lėšomis 2011-07-29 byloje paskyrė buhalterinę ekspertizę, pavedęs ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams (t. 4, b. l. 99-103). Be kitų išvadų, Ekspertizę byloje atlikusi ekspertė konstatavo, kad UAB „Laikesta“ netiksliai įskaitė atidėjinių sumą į 2008m. karjero sąnaudas, t. y. nepagrįstai įskaitė 122 624,53 Lt karjero rekultivacijos išlaidų, tenkančių 2007 metais iškastam iškasenų kiekiui (t. 4, b. l. 144-171, t. 5, b. l. 1-45). Ieškovo UAB „Laikesta“ pirmosios instancijos teismui pateikta atestuoto auditoriaus A. D. nuomonė, kurioje jis, „nepaneigdamas eksperto nuomonės“, nurodė, kad atidėjiniai, apskaičiuoti 2008 metuose už visą 2007 ir 2008 metų laikotarpį, nei galutinio finansinio rezultato nei mokestinio rezultato nekeičia (t.5, b. l. 55-56), nebuvo pagrindas pirmosios instancijos teismui abejoti Ekspertizės išvadomis ir skirti pakartotinę ekspertizę (LR CPK 219 str.).

Nors apeliaciniame skunde UAB „Laikesta“ teigė, kad nesutinka su ekspertės D. J. išvada, kad eksperto išvada neatitinka teisinio reglamentavimo bei prieštarauja kitų kvalifikuotų buhalterinės apskaitos specialistų, kaip UAB „Nauditas“ bei atestuoto auditoriaus A. D. byloje pareikštai pozicijai ir prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų galima spręsti dėl pakartotinės buhalterinės/ekonominės ekspertizės paskyrimo, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka, jokių konkrečių įrodymų, duodančių pagrindą suabejoti Ekspertizės išvadomis, apeliantas nepateikė ir skirti pakartotinę ekspertizę neprašė. Tuo tarpu apeliacinėje instancijoje apklausta ekspertė D. J. patvirtino Ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad auditoriaus A. D. išvadoje siūlomo taikyti 7-to Verslo apskaitos standarto (VAS) 2 punkto 2.1. papunktyje nurodyta, kad „standartas turi būti taikomas registruojant apskaitoje ir parodant finansinėje atskaitomybėje pokyčius, kurie atsiranda dėl apskaitos politikos ar apskaitinio įvertinimo pakeitimo“, tačiau atidėjinių pripažinimas tai nei apskaitos politika, nei apskaitinio įvertinimo pakeitimas, todėl 7-tas VAS negali būti taikomas. Atidėjiniams yra taikomas 19-tas Verslo apskaitos standartas. Nurodė, kad vienas iš pagrindinių ieškovo UAB Laikesta“ argumentų yra tas, kad įmonė veiklą pradėjo 2007 m. pabaigoje, todėl buvo uždirbta nedaug pajamų, atlikta nedaug darbų, tačiau pagal metodiką, karjero rekultyvavimo išlaidų, tenkančių 2007 metais iškastam iškasenų kiekiui, suma yra 122 624,53 Lt ir ši suma yra pakankamai didelė, todėl ji turėjo būti įvertinta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas UAB „Laikesta“, pagal LR CK 6.200 str. nuostatas būdamas sąžininga sutarties šalimi ir siekdamas maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti, karjero eksploatavimo pajamų ir išlaidų apskaitoje turėjo kuo tiksliau atspindėti susidariusią situaciją, nes pelno mokesčio apskaičiavimas turėjo tiesioginės įtakos atviram ir sąžiningam sutarties vykdymui, nuo pelno mokesčio apskaičiavimo priklausė atsakovams mokėtinas žemės nuomos mokestis.

Pirmosios instancijos teismas, byloje nustatęs, jog 2008 m. ieškovo UAB „Laikesta“ pelnas iš karjero eksploatacijos buvo ne 26 471 Lt, kaip UAB „Laikesta“ buvo nurodžiusi 2009-04-29 įsakyme Nr. 49 ir 2009-05-28 rašte Nuomotojams (t.1, b. l. 43-44, 45), o 247 566 Lt, kaip buvo nustatyta atlikus Ekspertizę, ir Nuomotojų reikalavimu šis ženkliai didesnis žemės nuomos mokestis nebuvo sumokėtas, pagrįstai sprendė, kad tai buvo esminis Žemės nuomos sutarties pažeidimas; kad atsakovai, dar iki pretenzijos pateikimo ir sutarties nutraukimo, turėjo pagrindą suabejoti jiems pateiktu pelno mokesčio apskaičiavimu, todėl atsakovai turėjo teisę vienašališkai nutraukti Žemės nuomos sutartį pagal Nuomos sutarties 6.1 punktą, kuris numatė, kad nuomos sutartis pasibaigia CK 6.562 str. numatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodydamas kitus Žemės nuomos sutarties pažeidimus, pirmosios instancijos teismas papildomai konstatavo vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas UAB „Laikesta“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismo iš Ieškovo atsakovui V. P. priteistos 15 879,41 Lt bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės, neatitinka Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir LR CPK 98 str. 2 dalies nuostatų.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

A. V. P. teismui pateikė detalią pažymą apie turėtas išlaidas, t.y., kad atsakovas V. P. patyrė 18 479,41 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių išlaidos advokatų pagalbai apmokėti sudarė 9 305,92 Lt, kitos išlaidos sudarė 9 173,49 Lt (už UAB „Auditas Jums“ atliktus pelno ir nuomos mokesčio skaičiavimus – 2500,- Lt, už buhalterinę ekspertizę – 5073,49 Lt, už UAB „GeoJusMa“ atliktus geodezinius matavimus - 900,- Lt, už faktinių aplinkybių konstatavimą antstoliams A. Liaškovui ir antstolei V. Šimkienei – 700,- Lt (t. 5, 73-95).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas, LR CPK 98 str. 2 dalį, t.y. į bylos sudėtingumą, apimtį (5 tomai), laiko sąnaudas, 2600 litų sumažino advokato pagalbos išlaidas ir priteisė iš ieškovo atsakovui V. P. 15 879,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija sutinka su ginčijamo sprendimo motyvais ir atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad bylos nagrinėjimas truko ilgą laiką (nuo 2009-12-14 iki 2012-04-20), teisinę pagalbą teikė keli advokatai, byloje atsakovai teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo keliolikoje (16) teismo posėdžių, teikė rašytinius paaiškinimus, rinko įrodymus. Bylą laikyti nesudėtinga nėra pagrindo, nes šalys nuolat teikė vienus kitiems prieštaraujančius įrodymus, atsikirtimams į kuriuos buvo reikalingos ne tik teisinės, bet ir kitos specialios buhalterinės apskaitos, geodezinės ir pan., žinios (LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų 2.2 p.; 8.2 p.; 8.16 p.; 8.17 p.; 8.18 p.).

Pažymėtina, kad kiti atsakovai, t.y. K. P. ir J. T., papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisti nereikalavo ir iš esmės naudojosi atsakovo V. P. atstovų paslaugomis (LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų 11 p.).

Dėl išdėstyto, ieškovo UAB „Laikesta“ apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas V. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei E.Povilaitienei sumokėjo 500,- litų, o už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2000,- litų (t. 5, b. l. 202, 203, 215, 216, 217).

Atsakovo V. P. turėtos 500,- Lt išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos iš apelianto.

Išlaidos už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumažintinos iki 500 Lt. Pagal LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų 8.18 p., už vieną atstovavimo valandą teisme mokėtina 0,15 MMA; posėdis apeliacinės instancijos teisme tęsėsi 1 val. 30 min.; MMA yra 850,- Lt, todėl priklauso mokėti 192,- Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla yra sudėtinga, atstovavimas reikalauja ne tik teisinių, bet ir specialių finansinių žinių, vadovaujantis Rekomendacijų 2.2 p. ir 11 p., nukryptina nuo Rekomendacijų 8-ame punkte nustatytų maksimalių dydžių ir išlaidos už dalyvavimą teismo posėdyje didintinos iki 500 Lt. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 8.11 p. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra numatyta 1,5 MMA, kas sudaro 1275 Lt, tuo tarpu šioje byloje sumokėta tik 500,- Lt ir kad byla žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama apelianto UAB “Laikesta” prašymu (t.5, b.l. 184-186).

Kadangi apeliaciniame skunde buvo keliami Ekspertizės išvadų, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pagristumo ir teisėtumo klausimai, siekdama pašalinti apeliantui kilusias abejones, teisėjų kolegija į žodinį bylos nagrinėjimą pakvietė apelianto nurodytą auditorių ir ekspertizę atlikusią ekspertę. Už atvykimą į teismą ekspertei D. J. iš Šiaulių apygardos teismo lėšų sumokėti 98,- Lt kelionės išlaidų, todėl iš pralaimėjusios šalies, t.y. iš apelianto UAB “Laikesta”, šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) UAB „Laikesta“ (į. k. 145618358, buveinės adresas: Salduvės g. 44, Šiauliuose) atsakovui V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) 1000,- Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apelianto (ieškovo) UAB „Laikesta“ (į. k. 145618358, buveinės adresas: Salduvės g. 44, Šiauliuose) 98,- Lt (devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų Valstybės biudžetui, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėJolanta Badaugienė