Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo UAB ,,Laikesta“ atstovui advokatui Nerijui Katiliui, atsakovui V. P., jo atstovėms advokatei Eugenijai Povilaitienei ir V. P., atsakovams J. T. ir K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo UAB ,,Laikesta“ ieškinį atsakovams: V. P., J. T., K. P. dėl pripažinimo neteisėtai nutraukus nuomos sutartį ir įpareigojimo atsakovus ją vykdyti ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovai neteisėtai nutraukė 2006 m. kovo 9 d. žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią ieškovai išnuomojo, o atsakovas išsinuomojo 11,11 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. spalio 17 d. ir įpareigoti atsakovus ją vykdyti bei priteisti iš atsakovų ieškovo UAB „Laikesta“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys 2006-03-09 sudarė 11,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, o J. T., K. P. ir V. P. nuo 2009 m. spalio 17 d. sutartį nutraukė, pagal ieškovui atsakovų pateiktą 2009 m. spalio 10 d. pranešimą, atsakovai laiko sutartį nutraukta. Ieškovo teigimu, pagrindo sutartį nutraukti nebuvo, todėl nutraukimas privalo būti pripažintas neteisėtu, o atsakovai privalo būti įpareigoti ją vykdyti. Sutartis buvo nutraukta dėl to, jog, atsakovų teigimu, ieškovas nėra sumokėjęs jiems žemės sklypo nuomos mokesčio, kuris buvo numatytas sutarties 2.3 punkte. Minėto punkto c papunkčiu nuo 2009-ųjų metų atsakovams mokėtinas žemės sklypo nuomos mokesčio dydis nustatomas abipusiu raštišku sutarties šalių susitarimu, ir atitinkamame papunktyje numatyta, jog sutarties šalims nesusitarus dėl nuomos mokesčio dydžio, ji po 90 dienų nutraukiama šalių abipusiu susitarimu arba LR įstatymų nustatyta tvarka teisme. Ieškovas nurodo, jog atitinkamo sutarties punkto analizė leidžia daryti išvadą, jog sutartis gali būti nutraukta tuomet, kai šalys nesusitaria dėl nuo 2009-ųjų metų mokėtino nuomos mokesčio dydžio ir nutraukiama šia tvarka: šalių susitarimu arba LR teismuose teisės aktų nustatyta tvarka. Vienašališko sutarties nutraukimo galimybė analizuojamuoju atveju nenumatyta - priešingai, sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog sutartis vienašališkai gali būti nutraukiama tik pareiškus atitinkamą reikalavimą teisme, todėl sistemiškai analizuojant šią sutarties nuostatą bei nuomos sutarčių sudarymą, vykdymą bei pabaigą reglamentuojančias CK nuostatas, ieškovas nurodo, jog sutartis vienašališkai gali būti nutraukta nuomotojo (t.y. atsakovų) reikalavimu tik CK 6.497 str. pagrindu. Net darant prielaidą, kad sutartis galėjo būti vienašališkai nutraukta ne teismo keliu dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, ši sutarties nutraukimo prielaida neegzistuoja - UAB „Laikesta“ vykdė sutartį tinkamai, sąžiningai ir sumokėjo priskaičiuotą įmanomai didžiausią nuomos mokestį. Sutarties 2.3 punkto c papunktyje šalys įtvirtino sąlygą, jog nuo 2009-ųjų metų ieškovams mokėtinas nuomos mokesčio dydis nustatomas abipusiu raštišku šalių susitarimu. Žemės sklypo nuomos kaina negali būti mažesnė nei 20% ir didesnė nei 80% nuo UAB „Laikesta“ iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno. Ieškovas už 2008-uosius metus gera valia sutiko mokėti atsakovams maksimalų žemės nuomos mokestį, sudarantį 80% UAB „Laikesta“ iš karjero veiklos per atitinkamus metus gauto pelno, t.y. 21 176,80 Lt ir sumokėjo aukščiau nurodytą pinigų sumą, išdalindamas ją visiems atsakovams po 5 576 Lt į kiekvieno iš atsakovų atsiskaitomąją sąskaitą, tai grindžia banko sąskaitos išrašu. Ieškovas nurodo, jog sutarties nutraukimas neteisėtas, todėl atsakovai įpareigotini sutartį vykdyti, t.y. vykdyti visas savo kaip žemės sklypo nuomotojų pareigas. Ieškovas nurodo, kad pripažinus nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, reikalavimas įpareigoti atitinkamą sutartį vykdyti turi būti tenkintinas, nenurodant konkrečių prievolių, kurias atsakovai turėtų vykdyti, nes tai numato teismų praktika, suformuota nagrinėjant analogiškas civilines bylas: Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-112/2006, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2005). Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovai pateikia atsiliepimą, kuriuo atsikerta į ieškinį ir nurodo, jog nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, nes ieškovas atsakovams priskaičiavo 21177,00 Lt mokėtino nuomos mokesčio, tačiau kiekvienam iš atsakovų yra sumokėta po 5576,00 Lt arba tik 16728,00 Lt nuomos mokesčio iš viso. Atsakovai nesutinka su ieškovo pozicija, kad už 2008 metus mokėtina nuomos mokesčio suma yra 21176,80 Lt, nes iš UAB „Laikesta“ buhalterinės apskaitos vedančios įmonės UAB „Nauditas“ atsakovams pateiktos 2008-01-01 – 2008-12-31 smėlio-žvyro karjero pelno ataskaitos pagal objektą Nr. 2, ieškovas 2008 metais iš nuomojamo karjero gavo 621479,61 Lt pelno, todėl pagal sudarytos nuomos sutarties 2.3. p. nuomotojams mokėtinas nuomos mokestis už 2008 metus turi būti ne mažesnis kaip 124295,92 Lt (20 % nuo iš veiklos karjere gauto pelno), bet ne didesnis kaip 497183,68 Lt (80 % nuo iš veiklos karjere gauto pelno). Atsakovai nurodo, jog ieškovas atsakovams yra sumokėjęs tik dalį - apie 13 % 2008 metais mokėtino nuomos mokesčio. Atsakovai nurodo, jog nepagrįstas ieškovo motyvas, kad atsakovai nuomos sutartį nutraukė pažeisdami nuomos sutarties 2.3. c p. nuostatas, nes šalys susitarė, jog konkretus nuomos kainos dydis bus nustatytas atskiru šalių susitarimu, tačiau jau sutarties sudarymo metu imperatyviai nustatė, jog ši kaina negali būti mažesnė kaip 20% ir didesnė, kaip 80% nuo nuomininko iš nuomojamo karjero gauto pelno. Ši sutarties sąlyga įpareigoja sutarties šalis susitarti dėl konkretaus nuomos mokesčio dydžio, nustatant jų ribas - nuo 20 % iki 80 % nuo nuomininko iš nuomojamo karjero gauto pelno, šalims nesusitarus - šalys įsipareigoja nuomos sutartį nutraukti. Atsakovai nurodo, jog tarp šalių ginčo nėra dėl sutarties 2.3. c p. taikymo ir šalys iš esmės yra sutarusios, kad atsakovams bus mokamas 80 % dydžio nuo iš nuomojamo karjero gaunamo pelno nuomos mokestis, nes tai patvirtinta ieškovo 2009-05-28 pranešimas, kuriame nurodoma, kad „UAB „Laikesta“ yra pasiruošusi sumokėti maksimalaus dydžio - 80 % iš karjero gauto pelno nuomos mokestį“. Atsakovai nurodo, jog šalių sudarytos nuomos sutarties pasibaigimo pagrindus nustato ne vien sutarties 2.3 c) punktas, tačiau ir sutarties VI skyrius „Sutarties pasibaigimas“, kur pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562 str., kurio 5 p. nukreipia ir į CK 6.564 str., kurio 1 d. 2 p. nuomotojui suteikia teisę nutraukti nuomos sutartį, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip 3 mėnesius nemoka sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, įpareigojant nuomotoją apie nuomos sutarties nutraukimą informuoti nuomininką prieš 3 mėnesius, ką atsakovai ir padarė 2009-07-17 pranešimu. Kadangi atsakovams nuomos mokestis nebuvo sumokėtas, todėl jie 2009-10-10 pranešime įspėjo ieškovą, jog iki 2009-10-17 nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomos sutartis bus nutraukta, todėl, atsakovų teigimu, ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad sutartis nutraukta 2009-10-10 pranešimu, nes šiuo raštu tik dar kartą ieškovui priminta atsakovų 2009-07-17 rašte išdėstytos nuostatos. Atsakovai nurodo, jog ieškovas gavo didesnį pelną, ką patvirtino byloje atlikta ekspertizė. Be to atsakovai nurodė, kad dėl antro ieškovo reikalavimo vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga įpareigoti atsakovus toliau vykdyti sutartį, kai ieškovas ją pažeidinėjo tyčiniais, priešingais įstatymui veiksmais, ką pagrindžia byloje esančiais įrodymais, o gindami savo teisėtus interesus, atsakovai teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, todėl prašo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo gauto pelno 2008 m. iš karjero veiklos, su tuo susijusio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio bei nuomos sutarties nutraukimo.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių 2006-03-09 buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis dėl 11,11 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos, nustatant nuomos terminą iki 2036-03-09 (b. l. 5-10, t.1). Sutarties 2.3 p. buvo numatytas nuomos mokesčio dydis ir jo mokėjimo tvarka. Minėto punkto c papunktyje nuo 2009-ųjų metų atsakovams mokėtinas žemės sklypo nuomos mokesčio dydis nustatomas abipusiu raštišku sutarties šalių susitarimu, tačiau visu nuomos laikotarpiu nuomos kaina, mokama nuomotojams (atsakovams), negali būti mažesnė nei 20 proc. ir didesnė nei 80 proc. nuo nuomininko (ieškovo) iš nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno, o, šalims nesusitarus dėl nuomos mokesčio dydžio, sutartis po 90 dienų nutraukiama šalių abipusiu susitarimu arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 6, t.1). Sutarties 3.7 p. šalys numatė sąlygą, kad nuomotojai turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas pateiktų nepriklausomai audito bendrovei visus su nuomojamame žemės sklype esančio karjero eksploatacija susijusius dokumentus, kad audito bendrovė galėtų pateikti nuomotojams išvadą apie nuomininko gaunamą iš karjeros eksploatacijos pelną. (b. l. 7, t. 1). Byloje esanti 2009-07-17 pretenzija, atsakovų adresuota UAB ,,Laikesta“, įrodo, kad įspėja ieškovą, jog nesumokėjus iki 2009-08-01 nuomos mokesčio, bus priversti kreiptis į teismą, be to nurodė, kad UAB ,,Laikesta“ galimai neteisėtai, be jų sutikimo padidino karjero rekultivacijos išlaidas apie 600 000 Lt ir tokiu būdu sumažino iš karjero veiklos gautą pelną, dėl ko sumažino ir atsakovams mokėtiną nuomos mokestį, todėl reikalauja pinigus grąžinti lygiomis dalimis į nuomotojų sąskaitas (b. l. 69, t. 1). Atsakovai pakartotinai 2009-10-10 kreipėsi į ieškovą ir nurodė iki 2009-10-17 sumokėti nuomos mokestį, o to nepadarius, nutrauks sutartį (b. l. 42, t. 1). 2009-04-29 įsakymas Nr. 49 įrodo, jog UAB ,,Laikesta“ direktorius nuomotojams priskaito žemės sklypo nuomą 21 177 Lt, t.y. 80 proc. nuo 2008 metų karjero eksploatacijos pelno 26 471 Lt (b. l. 45, t. 1). Byloje pateiktas ieškovo sąskaitos išrašas įrodo, jog nuomotojams (atsakovams) 2009-07-31 pervesta po 5 576 Lt už žemės sklypo nuomą (b. l. 40, t.1) atskaičius Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą 15 proc. pajamų mokestį po 1058,84 Lt ir sumokėjus į VMI sąskaitą už atsakovus pagrįstai (b. l. 107, t.1).

Sutartinių santykių teisinį kvalifikavimą ir sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja Civilinio kodekso 6.193–6.195 str. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį sudarius sutartį ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Šalys skirtingai aiškina sudarytos sutarties 2.3 p. c papunktį. Ieškovas jį aiškina taip, kad nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik jame nurodyta tvarka, bet ne vienašališkai, o atsakovai - kad vienašalis sutarties nutraukimas buvo numatytas ir sutarties 6.1p., o 2.3 p. c papunktis nustatė sutarties nutraukimą tik kilus ginčui tarp šalių dėl mokėtino nuomos mokesčio procento dydžio.

Byloje nustatyta, jog ginčo tarp šalių dėl nuomos mokesčio procento, t. y. ribų nuo 20 iki 80 proc. nekilo ir tai patvirtina minėtas UAB ,,Laikesta“ direktoriaus įsakymas Nr. 49, kuriame nustatyta, kad atsakovams mokamas 80 proc. nuo karjero eksploatacijos pelno (b. l. 45, t. 1). Iš atsakovų paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovus toks procentas tenkino, o nesant ginčui, nebuvo pagrindo nutraukti sutartį dėl to, kad šalys nesutarė dėl nuomos mokesčio procento dydžio, t.y. jo ribų nuo 20 iki 80 proc.

Iš sutarties sąlygos, numatytos 2.3 p., formuluotės teismas sprendžia, jog minėtame punkte buvo numatytas sutarties nutraukimas šalių susitarimu ar įstatymų numatyta tvarka teisme tik tuo atveju, kai sutarties šalys nesutartų dėl mokamo nuomos mokesčio procentų dydžio, tačiau, kaip minėta, tokio ginčo tarp šalių nekilo, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad ginčas kilo dėl nuomos mokesčio, todėl sutartis galėjo būti nutraukta tik 2.3 c p. nustatyta tvarka (CK 6.193, CPK 185 str.). Ginčas tarp šalių kilo dėl pelno dydžio, nuo kurio šis procentas skaičiuojamas. Šalys sutarties 3.7 p. buvo numačiusios galimybę nuomotojams auditorių pagalba patikrinti gaunamą karjero eksploatacijos pelną. Būtent šia teise atsakovai pasinaudojo, ką įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai: prašymas dėl karjero eksploatacijos pelno, prašymas dėl apmokėjimo už 2008 m. žemės nuomą, pažyma iš UAB ,,Auditas Jums“, pelno ataskaita pagal objektą Nr. 2, po kurių gavimo ieškovui pateikta pretenzija, kad jis neteisėtai padidino karjero rekultivacijos išlaidas, dėl ko nepagrįstai sumažino nuomos mokestį (b. l. 160-163, 166, t. 1). Jau 2009 m. balandžio mėn. atsakovai suabejojo 2008 m. ieškovo gautu pelnu iš objekto (b. l. 67-69, t. 1), dėl ko ieškovui nurodė, kad iki 2009-08-01 sumokėtų nuomos mokestį, kurį, atsakovų teigimu, ieškovas neteisėtai sumažino. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pretenzija buvo tik dėl žemės nuomos mokesčio 21 176,80 Lt sumokėjimo, kadangi 2009-07-17 pretenzijoje ieškovui nurodoma, jog ieškovas nepagrįstai sumažino žemės mokestį, neteisėtai padidindamas karjero rekultivacijos išlaidas, ir kurį prašo sumokėti iki 2009-08-01. Taigi, jau 2009 m. liepos mėn. atsakovai nurodė, kad sutartis gali būti nutraukta dėl to, kad nemokamas nuomos mokestis, o nesumokėjus didesnio nuomos mokesčio, ieškovo veiksmai leido atsakovams spręsti, kad nuomininkas (ieškovas) netinkamai vykdys sutartį ir ateityje, dėl ko jie vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2009-10-17 (b. l. 11, t.2). Nors minėtame pranešime atsakovai nurodo, jog sutartį nutrauks pagal sutarties 2.3 p., tačiau iš visų įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ne sutarties 2.3 p. numatytos sąlygos buvimas, t.y. kilusio ginčo dėl procentų dydžio, o dėl pelno dydžio, nuo kurio skaičiuojamas nuomos mokestis, buvimas įtakojo nuomos sutarties vienašališką nutraukimą, kuris nebuvo numatytas sutarties 2.3 p., o buvo numatytas sutarties 6.1 p., kuriuo atsakovai ir pasinaudojo.

Prieš nutraukdami nuomos sutartį atsakovai disponavo UAB ,,Auditas Jums“ pateikta informacija, pelno ataskaita pagal objektą Nr. 2 apie kitokį 2008 m. pelną, negu nurodė ieškovas (b. l.12-23, t.2, 179-180, t.1). Byloje taip pat pateikta ieškovo informacija apie gautą pelną 2008 m. bei UAB ,,Nauditas“, kuri teikė ieškovui buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovui, informacija apie ieškovo teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kurioje fiksuota, jog ieškovas pagrįstai įskaitė į 2008 m. sąnaudas 511 575 Lt atidėjinių sumą (b. l. 106, t.1,77-84, t.4). Teisme buvo apklaustos liudytojos N. R. ir M. P.. N. R. patvirtino, kad atsakovams per klaidą iš kompiuterio buvo išimta informacija apie UAB ,,Laikesta“ pelną 2008 m., nes ataskaita nebuvo pabaigta - neišminusuotos 511 575 Lt atidėjinių sumos, kas suklaidino atsakovus apie ieškovo pelną 2008 m. (b. l. 65-67). Liudytoja M. P. patvirtino, jog ji pagal atsakovų prašymą atliko auditą ir nustatė, kad 511 575 Lt atidėjinių suma neteisingai sumažintas objekto pelnas (b. l. 68-73, t. 4). Kadangi byloje buvo pateikti prieštaringi įrodymai apie ieškovo gautą pelną iš karjero objekto 2008 m., byloje buvo paskirta buhalterinė ekspertizė (b. l. 99-103, t. 4). Ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, kuris pateikė išvadą, jog 2008 m. karjero eksploatavimo apskaitinis pelnas prieš apmokestinimą sudarytų 247 566 Lt, pelno mokestis – 77 280 Lt bei grynasis pelnas 170 286 Lt (b.l. 141-171, t. 4). Byloje buvo atlikta vienintelė ekspertizė, todėl teismas netenkino ieškovo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę (b.l. 96-97, t. 5). Byloje esantys prieštaringi dokumentai apie ieškovo pelną 2008 m. iki ekspertizės atlikimo pateikti ne ekspertų, o ekspertas pateikė išvadą dėl pelno, kuris yra didesnis, negu nurodė ieškovas atsakovams, šalys neteikė pretenzijų, kad eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, neprašė skirti papildomos ekspertizės, todėl teismui nekylant abejonių dėl ekspertizės pagrįstumo, sprendžia, jog ieškovo pelnas 2008 m. yra eksperto išvadoje nurodyta suma – 247 566 Lt (b. l.168, t. 4, CPK 178, 185, 218, 219 str.).

Ekspertizės akte yra nurodyta, jog 2008 m. ieškovo iš karjero objekto pelnas buvo žymiai didesnis, kas leidžia teismui spręsti, jog atsakovai pagrįstai buvo suabejoję ieškovo sąžiningumu, nurodant 2008 m. gautą pelną iš išnuomoto objekto ir vykdant žemės nuomos sutartį, ką atsakovai laikė esminiu sutarties pažeidimu ir nusprendė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Civilinio kodekso 6.217 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusios sutarties šalies veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių. Byloje nustatyta, jog 2008 m. ieškovo pelnas buvo 247 566 Lt, todėl teismas iš visų įrodymų visumos sprendžia, jog atsakovai turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nes tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kadangi atsakovai negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217, 6.218 str., CPK 178, 185 str.).

Ieškovas teisinį ieškinio pagrindą nurodo Civilinio kodekso 6.497 str., kuris reglamentuoja nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo reikalavimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.497 str. kaip bendrosios normos reglamentavimo sritis neapima Civilinio kodekso 6 knygos XXIX skyriaus nuostatų, todėl minėta norma netaikytina žemės nuomos sutarčiai, taip pat šios rūšies terminuotų sutarčių nutraukimui, nes CK 6.497 str. yra teisės norma, reglamentuojanti kitų nuomos sutarčių (vartojimo nuomos, transporto nuomos, kt.) nutraukimą prieš terminą (LAT nutartis Nr. 3K-P-346/2004).

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad vienašališko sutarties nutraukimo galimybė sutartyje nebuvo numatyta, tačiau sutarties 6.1 p. numato, kad nuomos sutartis pasibaigia CK 6.562 str. numatytais pagrindais (b.l. 8, t.1). CK 6.562 str. 5 p. numato, kad žemės nuomos sutartis pasibaigia, kai ji nutraukiama Civilinio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 str. numatytais pagrindais. Atsakovai teisme paaiškino, kad jie su ieškovu vienašališkai nutraukė nuomos sutartį CK 6.564 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu - jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto termino pabaigos šio mokesčio nesumoka. Minėto straipsnio 1 d. 3 p. numato galimybę nutraukti sutartį ir kitais įstatymų numatytais atvejais, tame tarpe ir taikant CK 6.217, 218 str. Civilinio kodekso 6.217 str. 5 d. numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais, o CK 6.218 str. 1 d. reglamentuoja sutarties nutraukimą vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6 knygos XXIX skyrius, reglamentuojantis žemės nuomos santykius, nenumato žemės sklypo nuomotojui draudimo neteismine tvarka nutraukti sutartį, taigi dėl žemės nuomos sutarties įstatyme nėra specialaus imperatyvinio pobūdžio apribojimo nuomotojui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą vienašališkai, nesikreipiant į teismą, jei tik atsiranda sutarties nutraukimo pagrindas - esminis sutarties pažeidimas. Tokią galimybę nutraukti sutartį vienašališkai lemia įstatymo leidėjo pripažinimas nukentėjusiai šaliai galimybės operatyviai ginti savo pažeistas teises (CK 6.217, 6.218 str.). Be to, CK 6.217 str. 5 d. nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Kadangi ieškovas žemės nuomos sutartį, sudarytą 2006-03-09, vykdė netinkamai, nes nuo gauto pelno nesumokėjo viso žemės sklypo nuomos mokesčio, todėl atsakovai turėjo teisę nutraukti sutartį dėl jos esminio pažeidimo, todėl ieškinys dėl pripažinimo sutarties nutraukimo neteisėtu atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas yra pareiškęs ir kitą reikalavimą – vykdyti žemės nuomos sutartį. Dėl šio reikalavimo šalys teikė byloje daug dokumentų, patvirtinančių, jog ieškovas vykdė veiklą išnuomotame žemės sklype, nors atsakovai sutartį buvo nutraukę. Tai patvirtina bylos tomuose 2-5 esantys dokumentai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Atsakovai nurodė, kad ieškovas, vykdydamas nuomos sutartį, padarė savo veiksmais nuostolių nuomotojui, ne tik nesumokėjęs nuomos mokesčio, bet ir kitais veiksmais, nes pagal sutarties 4.2 p. buvo numatyta, jog nuomininkas, eksploatuodamas karjerą, privalo nepažeisti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei visuomenės interesų, taip pat nuomininkas privalo laikytis visų Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų bei kitų teisės aktų, ko jis nedarė, dėl ko tolesnis galiojimas būtų sukėlęs atsakovams sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ir asmeninio pobūdžio didelius praradimus, nes ieškovas savavališkai, eksploatuodamas karjerą išsinuomotame sklype nukastą molį, išrautus kelmus, įvairias atliekas iš savo kitoje vietoje vykdomos statybos suvežtas statybines šiukšles supylė neišsinuomotame sklype (2 tomas, b.l. 11), ieškovas, nepaisydamas jam suteikto leidimo sąlygų, neteisėtai išplėtė skirto kasybai sklypo kontūrus, nuėmė atodangą ir vykdė kasybos darbus už leidžiamo eksploatuoti žemės sklypo ribų, dėl ko Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009-08-21 raštu (2 tomas, b.1.40) atsakovus informavo, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. 62, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypo vakarinėje dalyje, kur pagal naudojimo projektą yra supiltas atodangos pylimas, dėl pylimo šlaitus veikiamų kritulių ir kitų gamtos veiksnių, susidarė pylimo nuošliauža už žemės sklypo ribų, tuo pažeidžiant naudojimo projekte nustatytas telkinio žemės sklypo ribas, dėl ko taikyta administracinė bauda. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovui 2009-08-19 surašytas privalomasis nurodymas Nr. 6, kuriuo nurodyta iki 2009 m. spalio 19 d. pašalinti už žemės sklypo ribų susidariusias atodangos nuošliaužas, tačiau to ieškovas nevykdė (2 tomas, b. 1. 46). Atsakovai vadovaujasi 2011-05-03 raštu, kuriuo Aplinkos ministerija atsakovus informavo apie nustatytus pažeidimus UAB ,,Laikesta“ eksploatuojant smėlio karjerą. Nurodo, kad pažeisdamas ribas, ieškovas realiai kasė teritorijoje, nuo kurios ribos iki gyvenamojo namo yra apie 8 metrus (2 tomas, b. 1. 63), be to, ieškovas išsinuomotame žemės sklype pradėjo vykdyti savavališkas statybas, pažeisdamas Statybos įstatymo nustatytą tvarką, atliko statybos darbus, neturėdamas parengto techninio projekto ir išduoto statybos leidimo, savavališkai statė priestatą prie gyvenamojo namo, du apšvietimo bokštus ir automobilines svarstykles (2 tomas, b.1.37, 38), o likviduodamas savavališkos statybos padarinius, ieškovas elgėsi nesąžiningai, ne išardė, o užkasė automobilinių svarstyklių ir bokšto pamatus ir tik po pakartotinio inspektorių reikalavimo ieškovas pamatus likvidavo. Kaip pažeidimus atsakovai nurodė ir tai, kad be atsakovų žinios ir sutikimo ieškovas nugriovė pastatus, teisiškai įregistruotus VĮ Registrų centro centrinio duomenų banke, t.y. ūkinį pastatą, viralinę ir šulinį (2 tomas, b.l. 80), o Šiaulių žemėtvarkos skyrius nustatė, kad UAB ,,Laikesta“ nesilaiko detaliojo plano sprendinių ir sąlygų, kurias šiam planuojamos teritorijos detaliajam planui rengti 2006 m. gegužės 12 d. išdavė Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinis padalinys. Atsakovai nurodo, kad šie pažeidimai nėra formalūs, jie susiję su dideliais atsakovų nuostoliais, nes ieškovas liko skolingas 176 875,80 Lt nuomos mokesčio tik už 2008 metus, neskaitant nuomos mokesčio, kurio nesumokėjo už 10 mėnesių eksploatuotą karjerą 2009 metais ir per laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėnesio iki šiol, kai teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir toliau eksploatuojant karjerą, išvežė iškasenų už 252 161,88 litų. Nurodo, jog nuostoliai dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo daro didelę žalą ilgalaikės nuomos sutarties, kurios terminas nustatytas iki 2036-03-09, vykdymui, taip pat įrodo, kad nuomininkas nėra pajėgus vykdyti sutartį o pati sutartis negalės būti vykdoma tinkamai iki jos termino pabaigos, o žemės nuomininko veiksmai leido žemės nuomotojams nesitikėti, kad nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, todėl, atsakovų teigimu, šie esminiai sutartį pažeidžiantys žemės nuomininko veiksmai sudarė jiems pagrindą nutraukti vienašališkai žemės nuomos sutartį. Nors atsakovai teigia, kad nustatyti ieškovo pažeidimai dėl sutarties 4.2 p. vykdymo, tačiau šie pažeidimai fiksuoti jau po vienašališko sutarties nutraukimo, apie juos nenurodant ieškovui atsakovų pateiktoje pretenzijoje, todėl pagrįstai ieškovas nurodė, kad tos faktinės aplinkybės sutarties nutraukimo metu nebuvo žinomos ir atsakovai jomis negrindė sutarties nutraukimo. Teismo nuomone, atsakovų nurodyti ir pagrįsti rašytiniais įrodymais pažeidimai yra susiję su žemės sklypo nuomos sutarties vykdymu ateityje ir su antruoju ieškovo reikalavimu įpareigoti vykdyti nuomos sutartį, tačiau teismui netenkinus ieškovo reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atmestinas reikalavimas ir dėl įpareigojimo sutartį vykdyti (CPK 178, 185 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jie patyrė (CPK 93 str. 1 d.). Pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas V. P. patyrė 18 479,41 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti (b. l. 73-95, t 5). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog šalies išlaidos priteisimos ne didesnės, kaip numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas rekomendacijas, į šios bylos sudėtingumą, apimtį (5 tomai), laiko sąnaudas, iš ieškovo priteisia atsakovo V. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas 2600 Lt suma už atstovavimą pirmojo atstovo ir priteistinos 15 879,41 Lt bylinėjimosi išlaidos (CK 1.5 str., CPK 93, 98 str.). Iš ieškovo priteistinos valstybei 131,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 269, 270, 271 str., 371 str. 1 d. 3 p., 2-3 d., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Laikesta“ atsakovui V. P. 15 879,41 Lt (penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt devynių litų, 41 cento) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Laikesta“ valstybei 131,70 Lt (vieno šimto trisdešimt vieno lito, 70 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.