Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims valstybinės įmonės „Registrų centras“ Alytaus filialui, Alytaus rajono savivaldybei, valstybinei įmonei „Turto bankas“,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų J. D. ir D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialui, Alytaus rajono savivaldybei, VĮ „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Per teismo nustatytą terminą neatsirado asmenų, kurie kreiptųsi su pareiškimu į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 str. nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 str. 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 str. 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 str.) Pareiškėjas nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Iš Alytaus apskrities archyvo gautais duomenimis: pageidaujamų įgyti privatizavimo objektą pasirašant pajus grupės sutartimi bei jos priedais, 1992 m. gegužės 14 d. pajų pasirašymo sutartimi (b. l. 8-13), nustatyta, kad pareiškėjai J. D. ir D. D. kartu su kitais asmenimis - S. Ž. bei O. D., pasirašė sutartį, kuria pagal vertinę išraišką (bendra vertė – 85369 rubliai) buvo privatizuotas Grudų valymo GTK, esantis Alytaus rajone, Punios kaime. 1992 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimu (b. l. 15) J. D. suteikta teisė valdyti ir atstovauti J. D., D. D., S. Ž. bei O. D. vardu 1992 m. gegužės 14 d. pajų pasirašymo sutartimi įgytą-privatizuotą Punios grūdų valymo ir saugojimo sandėlį. Privatizavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 11 punkto pagrindu įmonių turtą pagal jo vertinę išraišką buvo leidžiama privatizuoti juridiniams asmenims, atsiradusiems privatizavus žemės ūkio įmonių turtą. Taigi, kaip matyti iš pareiškimo įregistruoti individualią (personalinę) įmonę (b. l. 16), pranešimo-pažymos apie mažosios įmonės statusą įgyjančios įmonės duomenis (b. l. 17) bei Lietuvos Respublikos Alytaus rajono valdybos pažymėjimo (b. l. 18), pareiškėjai J. D. ir D. D. 1992 m. spalio 2 d. įsteigė individualią (personalinę) įmonę - Džervų grudų sandėlį, kurios veikla buvo grudų valymas ir sandėliavimas. Įmonė vykdė veiklą Punios kaime, Punios apylinkėje, Alytaus rajone. Įmonės steigėjai buvo tik pareiškėjai, kurie, kaip matyti iš santuokos liudijimo (b. l. 21), nuo 1975 m. balandžio 19 d. yra sutuoktiniai. Duomenų, kad S. Ž. bei O. D. dalyvavo šios įmonės veikloje, nėra. Būtent šį įmonė įstatymo pagrindu turėjo teisę privatizavimo būdu įgyti Grudų valymo GTK turtą. Punios žemės ūkio įmonės turto perdavimo aktas (b. l. 87) patvirtina, kad J. D. perduota grudų sandėlis, automatinės svarstyklės, grudų valomoji bei kitas turtas (b. l. 87). 1995 m. spalio 17 d. pranešimu (b. l. 19) J. D. pranešė apie individualios (personalinės) įmonės „Džervų grūdų sandėlis“ likvidavimą. Įmonės likvidavimas patvirtintas 1995 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos įmonių rejestro išregistravimo korta (b. l. 20). Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei pareiškėjų atstovės paaiškinimų matyti, kad likvidavus pareiškėjų individualią (personalinę) įmonę, jie perėmė įmonės valdytą turtą. Taigi nuo 1995 m. spalio 17 d. pareiškėjai įgijo statinių - grudų sandėlio ir svarstyklių valdymą. Valstybės įmonės Registrų cento Alytaus filialo pažyma dėl duomenų pateikimo (b. l. 8) nustatyta, kad nuosavybės teisės į pastatus, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotos. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai nėra įgiję nuosavybės teisės į pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinį-svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šie pastatai nėra registruoti kaip valstybės nuosavybė. Pareiškėjai, likvidavus jų įsteigtą individualią įmonę, sąžiningai perėmė šių pastatų valdymą.

Ūkininko pažymėjimas (b. l. 24), patvirtina, kad pareiškėjas verčiasi žemės ūkio veikla. Kaip matyti iš nekilnojamojo turo registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 2526, 27-28), VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo cento pažymų (b. l. 29-30) pareiškėjai turi žemės ūkio paskirties žemės bei technikos, skirtos jos apdirbimui. Pareiškėjai pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuota, kad jie naudojasi pastatais, kurių nuosavybės klausimas sprendžiamas šioje byloje, juose laiko grūdus, traktorius. Taip pat jie pasirūpino, kad būtų atlikti šių nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai (b. l. 39 -53). Konstatuojama, kad pareiškėjai atvirai, nepertraukiamai valdo šios pastatus, naudojasi ir rūpinasi jais kaip savininkai nuo 1995 m. spalio 17 d. iki šios dienos, t.y. ilgiau nei 10 metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsniu, paskelbus pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt apie bylos nagrinėjimą, iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas pareiškėjų J. D. ir D. D. valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. S. Ž. bei O. D., kurie dalyvavo privatizuojant pastatus yra mirę, jų palikimą priėmė pareiškėjas J. D. (b. l. 22. 23). Teismui nekyla abejonių, kad nekilnojamieji daiktai – pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinys-svarstyklės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Pastatai buvo sukurti 1966 metais ir priklausė įmonei Punios grudų valymo ir saugojimo bendrovei (Grudų valymo GTR) bei privatizavimo pagal pajų pasirašymo sutartį buvo perleisti pareiškėjų įmonei. Byloje nėra duomenų, kad pastatai buvo sukurti pažeidžiat teisės aktų reikalavimus.

Pastatas-sandėlis ir statinys-svarstyklės nėra įregistruoti kitų asmenų vardais ar kaip valstybės nuosavybė. Darytina išvada, kad pareiškėjai J. D. ir D. D. nėra daikto savininkai, bet yra sąžiningai įgiję nekilnojamąjį daiktą – pastatus, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo juos daugiau kaip 10 metų, elgiasi kaip daikto savininkai ir yra pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į valdomą daiktą.

Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsnį įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio CK normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal CK 1964 ) ir tęsiasi jam įsigaliojus. Esant šioms aplinkybėms nustatytina, kad J. D. ir D. D. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą-sandėlį ir statinį-svarstykles (CK 4.68 str., 4.69 str., 4.70 str., 4.71 str.). Kadangi pareiškėjai yra sutuoktiniai, byloje nėra duomenų, kad jie yra sudarę vedybų sutartį, todėl pripažintina, kad minėtus pastatus jie įgijo kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (CK 3.82).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjai J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu įgijo pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statinį-svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.