Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos profesinės sąjungos patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklai, Kaišiadorių rajono savivaldybei ir Nacionalinei švietimo agentūrai dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priteisti 300 000 Eur turtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012). Teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2453-525/2021).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrą Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos profesinės sąjungos vadovas (pirmininkas) yra A. S., kuris 2024 m. spalio 23 d. kreipėsi į Ministeriją su raštu, nurodydamas, jog Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklai perduodant duomenis ŠVIS sistemoje etatinio mokytojų DU ataskaitoje pagal vidutinį metinį mokinių skaičių Ministerijos serveriuose įsivėlė klaida – nebuvo įskaityti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo penkių klasių mokiniai visus metus. Nurodė, kad Ministerija klaidą pastebėjo pavėluotai ir laiku neinformavo Mokyklos, dėl to Mokyklai nebuvo pervesta didelė mokinių krepšelio pinigų suma, dėl to materialiai nukentėjo visi mokyklos mokytojai. Pažymėjo, kad iš Ministerijos gautas atsakymas, neva užsidarė kažkoks „langas“ ir visi Mokyklos mokytojams priklausantys pinigai jau pervesti „ukrainiečiams“. Raštu prašė ištaisyti įsivėlusią klaidą ir sugrąžinti Mokyklai priklausančias lėšas, priešingu atveju profesinė sąjunga, gindama viešąjį interesą, bus priversta kreiptis į Regionų administracinį teismą dėl lėšų sugrąžinimo mokyklai.

Ministerija 2024 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SR-4097 informavo pareiškėjos atstovą, kad mokymo lėšos apskaičiuojamos pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymo lėšų aprašas). Informacija, kurios reikia mokymo lėšų sumai apskaičiuoti, pateikiama vadovaujantis Informacijos teikimo aprašu. Vadovaujantis Mokymo lėšų aprašo 11 punktu, Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklai ugdymo lėšos apskaičiuojamos pagal praėjusių mokslo metų vidutinį metinį mokinių skaičių, o vadovaujantis Informacijos teikimo aprašo 4.2 papunkčiu, Kaišiadorių suaugusiųjų mokykla į Mokinių registrą turėjo suvesti ir patvirtinti duomenis iki einamųjų metų rugsėjo 10 d. Informacijos teikimo apraše yra numatyta galimybė taisyti netikslumus, kuriuos mokyklos ar savivaldybės pastebi, praėjus nustatytiems informacijos pateikimo terminams, tačiau pagal aprašo 9.4 papunktį visos su tikslinimu susijusios procedūros privalo būti atliktos ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 16 dienos, nes kitu atveju būtų sutrikdytas mokymo lėšų skyrimas savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms. Šiuo atveju Kaišiadorių suaugusiųjų mokykla duomenis pateikė 2024 m. rusėjo 24 d., kai Nacionalinė švietimo agentūra (buvęs Švietimo informacinių technologijų centras) visų šalies mokyklų duomenis, reikalingus apskaičiuoti šalies mokyklų mokymo lėšas 2024 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiams (pagal mokinių skaičių 2024 m. rugsėjo 1 d.), jau buvo pateikusi Ministerijai. Rašte nurodė, kad pagal NŠA Ministerijai pateiktus duomenis, Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykla Pravieniškių 3-iojo sektoriaus skyrių iš Švietimo ir mokslo institucijų registro (ŠMIR) išregistravo 2023 m. gruodžio 20 d., tačiau mokinius kitame skyriuje (Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo skyriuje) užregistravo tik 2024 m. rugsėjo 24 d. Dėl šios Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos klaidos Mokinių registre iki š. m. rugsėjo 10 d. nebuvo pateikta duomenų apie minėtus mokinius ir mokymo lėšos jiems nebuvo apskaičiuotos 2024 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiams. Rašte atkreipė dėmesį, kad mokyklos yra atsakingos už laiku ir teisingą duomenų pateikimą Mokinių registre, o Ministerija šiais metais neturi galimybių perskaičiuoti Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos mokymo lėšų 2024 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiams pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. pateiktus duomenis. Pažymėjo, kad Ministerija įvertins visus patikslintus duomenis Mokinių registre 2024 m. rugsėjo 1 d., įskaitant ir Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos duomenis, ir atsižvelgs apskaičiuodama mokymo lėšas 2025 metams.

Pažymėtina, kad pareiškėja šio Ministerijos 2024 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. SR-4097 neskundžia, tačiau prašo priteisti iš Ministerijos 300 000 Eur turtinę žalą Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklai.

Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006).

Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-69/2012). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; ir kt.).

Kaip matyti, pati Mokykla (jos direktorė) informavo raštu teismą, kad Kaišiadorių suaugusiųjų mokykloje apskritai neegzistuoja profesinė sąjungos, Mokykloje nėra nė vieno profesinės sąjungos nario, tačiau profesinės sąjungos atstovas nėra išregistravęs organizacijos duomenų VĮ Registrų centre. Be to, pažymėjo, kad Mokykla nesutinka su šiuo pareiškimu (skundu), kadangi, nors Mokyklai buvo iškilę finansinių nesklandumų, Savivaldybė padėjo juos išspręsti, todėl Mokykla šiuo metu neturi jokių pretenzijų.

Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir prašomos priteisti turtinės žalos pagrindą, taip pat proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, kadangi ji prašo priteisti 300 000 Eur turtinę žalą ne jos, t. y. Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos profesinės sąjungos, naudai, o Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos naudai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog į profesinę sąjungą būtų įstoję visi Mokyklos mokytojai, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėja yra suinteresuota Mokyklos finansinių klausimų tvarkymu. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjai, kaip profesinei sąjungai, būtų suteiktas įgaliojimas atstovauti Mokyklos interesams. Taigi, konstatavus, kad pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, darytina išvada, kad byloje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, o nenustačius Ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) turtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos.

Pažymėtina, kad vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja savo kreipimąsi į teismą su skundu dėl turtinės žalos atlyginimo Mokyklai kildina ne tik iš savo asmeninių teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimo, bet kreipimąsi į teismą sieja ir su viešojo intereso gynimu.

Dėl pareiškėjos teisės ginti viešąjį interesą pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Taigi, pagal ABTĮ, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-662/2016), todėl, atsižvelgiant į tai ir į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, kaip profesinei sąjungai, įstatymu nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su skundu dėl turtinės žalos atlyginimo Mokyklai, ginant viešąjį interesą.

Kadangi šiuo atveju pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą, siekdama priteisti turtinę žalą Mokyklai, jos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus skundo reikalavimų pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Kaišiadorių suaugusiųjų mokyklos profesinės sąjungos patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.