- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- eAS-12-662/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00432-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Biržų rajono savivaldybės
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės merui V. V. dėl savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas), Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti atsakovą Biržų rajono savivaldybės merą V. V. atsiskaityti Biržų rajono savivaldybės tarybai ir bendruomenei, parengiant ir pateikiant Biržų rajono savivaldybės 2014 metų veiklos ataskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti V. R., Biržų rajono savivaldybės tarybos nario, prašymą dėl vietos savivaldybės mero neveikimo atsakovui Biržų rajono savivaldybės merui V. V..
Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 23–24 straipsniuose nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas. Pareiškėjas V. R. skundu į teismą kreipėsi kaip Biržų rajono savivaldybės tarybos narys. Remiantis vietos savivaldybės tarybos nario teises apibrėžiančiu Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsniu, konstatuota, kad į šiame straipsnyje išvardintų teisių sąrašą vietos savivaldybės tarybos nario teisė ne rečiau kaip kartą per metus gauti mero ataskaitą neįtraukta. Teismas išdėstė Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostatas ir padarė išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymas teisę reikalauti, kad meras ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaitytų už savo veiklą, yra suteikęs vietos savivaldybės bendruomenei ir tarybai. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad ne atskiras tarybos narys, o tik vietos savivaldybės taryba, kaip vietos savivaldybės valdžią įgyvendinantis subjektas, bei vietos savivaldybės bendruomenė turi teisę reikalauti, kad meras įvykdytų pareigą, numatytą Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje. V. R. prašymą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
II.
Pareiškėjas V. R. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo skundą.
Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Įstatymas negali būti aiškinamas taip, kad bendruomenės atstovas – tarybos narys neturi teisės kreiptis į teismą, jog būtų apgintas įstatymo saugomas interesas. Vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad savivaldybės taryba – tai institucija, per kurią įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai. Mano, kad savivaldybės tarybos nario priesaika įpareigoja pareiškėją imtis politinių ir teisinių priemonių, kad atsakovas įvykdytų pareigą, numatytą Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje. Kreipimasis į teismą yra paskutinė priemonė, kurios gali imtis, kad būtų apginti pareiškėjui mandatą suteikusios bendruomenės interesai. Mano, kad teismas pernelyg siaurai aiškina įstatymą. Pareiga atsiskaityti ir pateikti ataskaitą merui numatyta Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje ir iš šios mero pareigos bendruomenei, rinkėjams ir tarybai kyla teisė tokią ataskaitą gauti. Pareiškėjas gina ne tik savo, kaip tarybos nario, teisę susipažinti su mero veiklos ataskaita, bet ir Biržų bendruomenės, rinkėjų interesus. Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje inter alia nurodyta, kad savivaldybės tarybos narys yra <...> savivaldybės bendruomenės atstovas, todėl sistemiškai aiškinant minėtas nuostatas laikytina, kad savivaldybės tarybos narys priskirtinas prie subjektų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Paaiškina, kad kreipėsi į teismą kaip vienas iš viešąjį interesą galinčių ginti subjektų, tačiau teismas nevertino, ar ginčijamu sprendimu apskritai buvo pažeistas viešasis interesas. Pažymi, kad jis kreipėsi į teismą gindamas savo, kaip savivaldybės tarybos nario, bendruomenės atstovo bei Biržų gyventojų interesus, kurių neužtikrinus, būtų pažeisti ir rinkėjų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskiruoju skundu ginčijama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą Biržų rajono savivaldybės merą V. V. atsiskaityti Biržų rajono savivaldybės tarybai ir bendruomenei, parengiant ir pateikiant Biržų rajono savivaldybės 2014 metų veiklos ataskaitą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti konstatavęs, jog ne atskiras tarybos narys, o tik vietos savivaldybės taryba, kaip vietos savivaldybės valdžią įgyvendinantis subjektas, bei vietos savivaldybės bendruomenė turi teisę reikalauti, kad vietos savivaldybės meras įvykdytų pareigą, numatytą Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje.
Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Pareiškėjas šiuo atveju savo kreipimosi į teismą nekildina iš savo asmeninių teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimo, o kreipimąsi į teismą sieja su jo, kaip tarybos nario, teise susipažinti su mero veiklos ataskaita, taip pat Biržų rinkėjų interesų atstovavimu ir viešojo intereso ginimu.
Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad meras reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą. Savivaldybės taryba – savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių (Vietos savivaldos įstatymo 11 str. 1 ir 2 d.). Savivaldybės bendruomenė – tai savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės taryba ir kitais viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 11 d.). Iš Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies normos konstrukcijos matyti, jog būtent savivaldybės tarybai, kaip kolegialiam organui, ir savivaldybės bendruomenei, o ne atskiram savivaldybės tarybos nariui, reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito meras, o savivaldybės veiklos ataskaitą meras vėlgi rengia ir pateikia rinkėjams bei savivaldybės bendruomenei, o ne atskiram savivaldybės tarybos nariui. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, savivaldybės tarybos nario statusą ir jo įgaliojimus reglamentuojančiame Vietos savivaldos įstatyme atskiram savivaldybės tarybos nariui teisė ne rečiau kaip kartą per metus gauti mero parengtą savivaldybės ataskaitą nėra numatyta (Vietos savivaldos įstatymo 23–24 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. R., kaip atskiras savivaldybės tarybos narys, neturi Vietos savivaldos įstatyme numatytos subjektinės teisės kreiptis į administracinį teismą ir ginčyti Biržų rajono mero V. V. neveikimą savivaldybės veiklos ataskaitos pateikimo klausimu.
Pareiškėjas, kaip minėta, skundą pirmosios instancijos teismui pateikė ir kaip viešąjį interesą ginantis subjektas. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo teisę ginti viešąjį interesą, nurodė, kad jis gina tai, kas reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, siekdamas pašalinti įstatymų pažeidimus, kad Biržų rajono savivaldybės meras būtų įpareigotas parengti ir savivaldybės tarybai bei bendruomenei pateikti Biržų rajono savivaldybės 2014 m. veiklos ataskaitą.
Dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą, pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal šių teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012), iš kurios matyti, jog tuo atveju, jeigu įstatymas nenumato subjekto teisės kreiptis, ginant viešąjį interesą, skundas nenagrinėtinas teismų ir jį atsisakytina priimti, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. pripažinus, kad skundas nenagrinėtinas teismų.
Pabrėžtina, jog pareiškėjas, teigdamas, kad jis gina viešąjį interesą, nenurodė įstatymo, kuriame būtų numatytas atvejis, suteikiantis teisę savivaldybės tarybos nariui arba fiziniam asmeniui ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su skundu prašant įpareigoti savivaldybės merą atlikti tam tikrus veiksmus, šiuo atveju – pateikti savivaldybės veiklos ataskaitą. Sprendžiant skundo priėmimo klausimą, pareiškėjui teigiant, kad jis gina viešąjį interesą, šio teiginio pagrindimui nepakanka vien pateikti argumentus dėl ginamo intereso svarbos. Papildomai turi būti pateikiami įrodymai, jog teisės aktai suteikia teisę skundą padavusiam asmeniui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Priešingu atveju, šių įrodymų nepateikus ir teismui nenustačius, kad pareiškėjas turi minėtą teisę, skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos aplinkybes, nenustatytas juridinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis V. R. tiek kaip Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, tiek kaip fizinis asmuo galėtų ginti viešąjį interesą teisme (ABTĮ 56 str.). Taigi pareiškėjas neturi kreipimosi į teismą teisminės gynybos (reikalavimo) teisės, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas kaip paduotas viešąjį interesą turinčio teisę ginti subjekto.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį pareiškėjo prašymą atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. R. atskirojo skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.