- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- 1-1221-899/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03603-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 3 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas 13 kartų, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-04-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 198-1 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 178 str. 3 d., 140 str. 2 d. galutine 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. įvykdė svetimo turto vagystę, būtent: 2025 m. sausio mėnesį iš 19 į 20 d., tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, iš užrakinto pagalbinio pastato, tačiau duryse palikto rakto, įsibrovęs į stovinčio gyvenamojo namo patalpas, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, priklausančio V. R., pagrobė svetimą turtą - V. R. priklausančius 60 vnt. žvėrių ragų, kurių bendra vertė 2 500 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. R. 2 500 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. Č. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. sausio mėn. įsibrovė pas nukentėjusiąją pro neužrakintą patalpą. Tuo metu pas nukentėjusiąją dirbo nelegaliai. Kai dirbo pas R. paskutinę darbo dieną, jie jam nesumokėjo pinigų ir jis nakties metu įlindo į R. patalpą, kurioje buvo ragai. Iš tos patalpos per du ar tris kartus išnešė ragus. Kitą dieną susirado internete, „(duomenys neskelbtini)“ programoje puslapį, kad superka ragus, parašė tam žmogui. Pirkėjas atvažiavo į sodybą. Tas asmuo susvėrė ragus ir davė už juos po 18 eurų už kilogramą. Viso gavo 700 eurų. Gali būti, kad vagystę įvykdė naktį iš sausio 19 d. į 20 d. Pagalbinis pastatas buvo užrakintas, o duryse buvo paliktas raktas. Tos patalpos priklausė V. R., ji buvusi jo darbdavė. Sutinka, kad pavogė 60 vnt. ragų, priklausiusių V. R.. Ragų buvo įvairių: ir didelių, ir mažų, galėjo būti ir briedžio, ir stirnos ragų. Su pirmine nurodyta 2 500 eurų ragų verte sutinka. Puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ rado paskyrą, kuri vadinosi „ragų supirkimas“. Tas vienas asmuo iš „(duomenys neskelbtini)“ nupirko visus ragus vienu kartu. Niekas negalėjo matyti, kaip įvykdė nusikaltimą, nes ten tokia negyvenama sodyba. Pats ragų neskaičiavo, bet pagal matomą kiekį jų galėjo 60 vnt. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios V. R.. Su 4 800 eurų turtine žala nesutinka, nes mano, kad ragų rinkos kaina nėra tokia. Sutinka su 2 500 eurų turtinės žalos dydžiu. Pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, tačiau mano, kad prašoma 10 000 eurų dydžio neturtinė žala yra per didelė. Neturtinės žalos dydis, jo manymu, turėtų būti 500 eurų. Turi draugę, ji jau 3 mėn. laukiasi, turi jos palaikymą. Draugė galėtų atlyginti dalį padarytos žalos.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji V. R. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad buvo apklausta gal du kartus. Pirminiame pareiškime neteisingai buvo nurodžiusi turto vertę. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė 2 500 eurų vertės turtinę žalą, taip nurodė, nes galvojo, kad ragai bus surasti ir grąžinti. Įvertino tokia suma, nes įvertino pirktus ragus, o kiek vyras buvo surinkęs, to neįvertino. Pirko apie 20 vnt. ragų. Ragai buvo pirkti iš fizinių asmenų be dokumentų, todėl pirkimo dokumentacijos negali pateikti. 40 vnt. ragų buvo surinkęs vyras, jų vertė 2 300 eurų. Vyras rinko ragus 30 m. Vyras surado dvigubai daugiau ragų negu kad jie pirko. Elnio ragai kainuoja 150 eurų, stirnos ragai kainuoja 30 eurų, briedžio ragai kainuoja 200 eurų. Negali išskirti, kiek ir kokių žvėrių ragų buvo. Jos ir vyro ūkis bendras ir bendri pinigai. Ragų gaila labiau dėl sentimentų, jaučia moralinę skriaudą. Nėra susidūrusi su tokiomis situacijomis, todėl ir neprašė didesnės sumos dėl moralinės žalos. Nori gauti 10 000 Eur neturtinės žalos, nes buvo išgyvenimai, sunku buvo patikėti, kad taip galėjo įvykti. Buvo nemalonu, kad svetimas asmuo taip pasielgė, vaikščiojo po jos kiemą. A. Č. pas juos dirbo kelis mėnesius pagal paslaugų kvitus. Po įvykio labai pergyveno ir iki dabar pergyvena, negali įeiti į tą patalpą ir matyti, kad ten nebėra ragų. Ragus rinkti buvo tiek jos, tiek vyro pomėgis, planavo iš ragų statyti pirtį. Ta vagystė sugriovė jų planus ateičiai. Po įvykio naktimis nemiegojo, bijodavo užmigti, taip jautėsi apie 3 mėn. Savo iniciatyva vartojo valerijoną. Jos vyras taip pat jautėsi blogai, labai pergyveno. Jai buvo sunku žiūrėti į vyrą, jos vyras dabar išvis nebeužeina į tą patalpą, kurioje buvo ragai. Neturtinė žala yra dvigubai didesnė už turtinę, nes viskas susidėjo, nes neliko nei šuns, nei ragų.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes A. Č. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. Č. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2025-01-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame pareiškėja V. R. parodė, kad 2025-01-20 apie 10.00 val. įėjusi į namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme esantį užrakintą pagalbinį, gyvenimui pritaikytą pastatą, pastebėjo, kad iš jo yra pavogta 60 vnt. žvėrių ragų, daugiausiai elnių. Jų vertė 2500 eurų. Turtas nedraustas. Įsibrovimo žymių nėra, nes raktas buvo paliktas duryse, niekas nesugadinta. Jai padaryta 2 500 eurų turtinė žala. Jai išaiškinta civilinio ieškinio pateikimo tvarka, jį pareikš vėliau, kai bus nustatytas kaltininkas. Prašo surasti pavogtus žvėrių ragus ir nubausti kaltą asmenį įstatymų nustatyta tvarka. Apklausta V. R. parodė, kad su savo sutuoktiniu V. R. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra ūkininkai, todėl pagal poreikį samdo įvairius darbininkus. Dėl įvykdytos vagystės įtaria būtent laikinai įdarbintus pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus darbininkus A. Č. ir M. A.. A. Č. paslaugų atsisakė 2024 m. pavasarį, o M. A. paslaugų atsisakė 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Po jų dar buvo vienas asmuo pasamdytas laikinam darbui, tai D. U., kuris dirbo iki 2024 metų rudens, bet jo vagyste neįtaria. Darbininkai būdavo apgyvendinami šalia jų pagrindinio namo esančiame pagalbiniame, gyvenimui pritaikytame pastate. Gyvenant A. Č. ir M. A., dingdavo įvairūs darbui ir remontui skirti daiktai, tokie kaip izoliacijos, markeriai, replės, varžtų raktų komplektai, bet dėl šių vagysčių į policiją nesikreipė. Žvėrių ragai taip pat buvo laikomi tame pagalbiniame pastate. Vieni ragai buvo rasti miške, kitus pirko, iš viso per 20 metų sukaupė 60 vnt. žvėrių ragų, ketino iš jų gaminti baldus. Įsigijimo dokumentų neturi. Tarp žvėrių ragų daugiausiai buvo elnių, bet buvo ir briedžių, ir stirninų ragų, kai kurie buvo su kaukolėmis. Visų ragų neatpažintų, bet dalį jų, ypač kurie buvo įsigyti vėliausiai, atpažinti galėtų. Bendra ragų vertė 2 500 Eur. Paskutinį kartą pastate ragus matė 2025-01-13, kai ėjo pasiimti maisto produktų iš ten stovinčio šaldytuvo. Pastato durys buvo rakinamos, bet raktas visada būdavo paliktas durų spynoje. 2025-01-19 apie 10.00 val. pastebėjo už savo kiemo tvoros per suartą dirvoną išmintą taką, vedantį link kaimyno N. K. sodybos, kuris joje nuolat negyvena. 2025-01-26 N. K. buvo atvykęs pas juos pasiimti pinigų už žemės nuomą. Jie iš jo nuomojasi žemės sklypą. Pokalbio metu N. K. pasakė, kad buvo aptikęs nelauktą svečią, kuris buvo savavališkai apsistojęs jo sodyboje. Iš programėlės „(duomenys neskelbtini)“ N. K. parodė A. Č. nuotrauką ir jis jį atpažino. Tai dar labiau patvirtino jos įtarimą. Iš pagalbinio pastato taip pat dingo lovatiesė, kurią galimai panaudojo ragams susidėti. Lovatiesė bevertė, jos materialiai nevertina. A. Č. automobilio neturi, todėl mano, kad jam galėjo talkinti M. A., kuris vairuodavo „Citroen“, valstybinių numerių neatsimena. Abu jie gerai sutardavo. Kiemas aptvertas tinkline tvora, kurioje nuo minėto kaimyno pusės rado praardytą tvorą. Tvora nesugadinta, ją atstatė savo pastangomis. Vaizdo kamerų ir signalizacijos nėra. Kieme, voljeruose yra laikomi du nedideli šunys, bet šie voljerai yra kitoje kiemo pusėje nei minėtas pagalbinis pastatas, todėl pašalinių žmonių galėjo nematyti, be to, šunys nėra pikti, retai kada loja. Labiausiai tikėtina, kad vagystė galėjo būti įvykdyta iš 19 d. į 20 d. naktį, bet jokio triukšmo negirdėjo. Po vagystės su A. Č. ir M. A. nekalbėjo. A. Č. gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, o M. A. - (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Iš karto po vagystės į policiją nesikreipė, nes nebuvo tikra dėl įtariamųjų, bet pakalbėjus su kaimynu N. K., abejonių nekilo. Prašo surasti pavogtus ragus ir nubausti kaltus asmenis įstatymų nustatyta tvarka. Tyrimui pateikia nufotografuotą dirvožemyje įsispaudusį avalynės pėdsaką, 1 nuotrauka. Daugiau jokių pašalinių asmenų nėra buvę. Daugiau paaiškinimų neturi (1 t., b. l. 9-21). Papildomai apklausta nukentėjusioji V. R. parodė, kad pasilieka prie pareiškimo metu pateiktų duomenų ir papildomai nurodo, kad vagystės metu iš ūkinio pastato, kur buvo sudėti žvėrių ragai, nuo kambaryje buvusios lovos dingo lovatiesė. Lovatiesė buvo stora, su vilnele, rudos, juodos ir šviesios spalvų su pavaizduotais trimis kačiukais ar tigriukais, tiksliai nepamena. Ornamentas buvo audinio viduryje. Lovatiesės dydis standartinis, nes užklojo pilnai viengulę standartinę lovą. Pamačiusi lovatiesę, atpažintų. Jai šią lovatiesę atidavė uošvienė prieš kokį 15 metų. Seniau tokias kabindavo ant sienos. Lovatiesė nebuvo suplyšusi, jokių skiriamųjų bruožų neturėjo. Lovatiesė turėjo skirtingas puses. Daugiau nieko paaiškinti negali. Kol kas pačios lovatiesės kainos įvertinti negali (2 t., b. l. 71-74);
- 2025-01-31 - 2025-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Po apžiūros iš įvykio vietos buvo paimtas prekybinis krepšys, kuris keliose vietose suplyšęs (1 t., b. l. 28-45);
- 2025-03-27 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas prekybinis krepšys. Protokole nurodoma, kad apžiūrimas 2025-02-02 įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) paimtas rudos spalvos prekybinis krepšys. Krepšys tamsiai rudos ir šviesios spalvos, iš plastiko medžiagos. Krepšio šone matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, viršuje per visą ilgį yra užtrauktukas. Krepšio šonuose rankenos. Apžiūrint krepšį, jo viduje matomos purvo liekanos, pačiame krepšyje įvairiose vietose matomos įvairios skylutės. Krepšio rankenos įplyšusios iki maždaug pusės krepšio ilgio. Vienas šonas praplyšęs. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 46-53);
- kitų objektų apžiūros protokolai, kuriame užfiksuotos telefono abonentų išklotinių apžiūros (1 t., b. l. 65-67, 81-84, 96-98, 2 t., b. l. 21-23);
- 2025-02-12 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2025-02-12 atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini) pas V. G.. Kambaryje V. G. nurodo, kad jame esantys rūbai ir batai bei telefonas priklauso A. Č.. Daiktai - mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI: (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „(duomenys neskelbtini)“, viena pora juodos spalvos vyriškų aulinių batų ir viena pora žalsvos spalvos vyriškų guminių ilgaaulių batų paimami ir supakuojami. Kratos metu fotografuota (1 t., b. l. 136-155);
- 2025-02-12 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2025-02-12 atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini) pas V. G.. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie ūkinio pastato matėsi mėlynos spalvos automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. pateikus minėto automobilio užvedimo raktelį, jį atrakinus ir apžiūrint, jame rastas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ sudužusiu ekrano stiklu. Taip pat automobilio salone rastas rudos spalvos pledas su jame pavaizduotais trimis kačiukais. Mobiliojo ryšio telefonas ir pledas paimti. Kratos metu fotografuota (1 t., b. l. 159-177);
- 2025-03-03 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad du avalynės pėdsakai buvo palikti tos pačios rūšies avalyne, kaip ir tyrimui pateikti auliniai batai (1 t., b. l. 182-190);
- 2025-03-26 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini “ su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“. Daiktai supakuoti voke, užplombuotame plomba „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje voko pusėje paaiškinamoji informacija. Pradarius voką, išimami jame buvę daiktai. Mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ liečiamu ekranu, pilkos spalvos, su matomomis nusidėvėjimo žymėmis, ekrano stiklas skilęs. Telefonas išjungtas. Įjungus telefoną, perbraukus pirštu ekraną, šis atsirakina. Apžiūrint nustatoma telefono IMEI: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint telefone esančias programėles - adresų knygą, žinutes, paštą, svetainę „(duomenys neskelbtini)“, jokių duomenų nerasta. Išėmus telefono bateriją, matomi tušti SIM ir micro SD kortelių lizdai. Šalia jų matomas IMEI: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint SIM kortelę „(duomenys neskelbtini)“, matomas geltoname fone užrašytas telefono numeris. Kitoje kortelės pusėje matomi PIN ir PUK bei SIM kortelės numeris. Apžiūros metu fotografuota. Daiktai supakuoti atgal į tą patį voką (2 t., b. l. 24-33);
- 2025-03-17 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas rudos spalvos pledas su jame pavaizduotais trimis kačiukais. Pledas supakuotas geltonos spalvos popieriniame pakete. Ant paketo matoma plomba „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat matomi paaiškinamieji užrašai ir parašai. Atidarius paketą, iš jo išimamas rudos spalvos pledas su jame pavaizduotais trimis kačiukais. Pledo viršutinė ir apatinė dalys dryžuotos, baltos ir rudos spalvomis. Pavaizduoti katinai viduryje audinio, rudos ir šviesios spalvos. Kita pledo pusė šviesios spalvos su rudais kačiukais. Pledo kraštai apsiūti plona rudo audinio juostele. Pledo dešinėje pusėje, viršutiniame kampe, matoma etiketė su nurodytais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje etiketės pusėje matoma audinio sudėtis - „100 polyacryl“. Rudos spalvos pusėje, viršuje, apsiūtoje audinio juostelėje matomas įplėšimas. Nufotografuojamas. Taip pat nufotografuojamas atplyšęs apsiūtos juostelės kraštas pledo dešinėje, ties etikete. Pledo viduryje (rudos pusės), kairiajame paveikslėlyje, ties viduriu stebima skylutė audinyje. Nufotografuota (2 t., b. l. 34-43);
- 2025-04-28 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Trečiojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. S. tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo. Nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padarė A. Č. (2 t., b. l. 51-56);
- 2025-03-187 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji V. R. neatpažino nei vieno iš jai pateiktų atpažinimui lovatiesių (2 t., b. l. 75-89);
- liudytoju apklaustas N. K. parodė, kad negyvenama sodyba, esanti adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Sodyba negyvenama. Joje lankosi kasdien, kitą kartą po kelis kartus. Tiksliai nepamena kada, 2025 m. sausio mėn. apie vidurį pastebėjo, kad sodybos durų užraktas yra atplėštas. Apėjo visus lauko pastatus, pamatė, kad lauko virtuvėje kažkas gyvena, kadangi viduje buvo įneštas čiužinys, kurį buvo išmetęs lauke, taip pat viduje buvo pakurtas pečius, buvo šilta. Suprato, kad kažkas jo sodyboje apsigyveno be jo leidimo. Kelis kartus jis vis važiavo į sodybą bandydamas pagauti, kas ten apsigyveno. Maždaug po trijų dienų, vakare jis vėl nuvyko į sodybą ir sutiko ten vyrą. Jis buvo lauke, už ūkinio pastato slėpėsi. Vyras apie 30-40 m. amžiaus, lieso sudėjimo, vilkėjo darbinį kombinezoną, kokiais avėjo batais, nepamena, vilkėjo tamsios spalvos striukę, dėvėjo tamsios spalvos kepurę ir buvo užsidėjęs tamsios spalvos gobtuvą. Vilkėjo ryškiaspalvę liemenę. Nepaklausė vyriškio nei vardo, nei pavardės. Jis tik sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Apsigyveno jo lauko virtuvėlėje, nes susipyko su žmona ir neturi kur gyventi. Tą naktį leido tam vyrui pasilikti sodyboje, tačiau pasakė, kad kitą dieną jis turi čia nebegrįžti. Atvyko kitą dieną, jo nebesutiko. Paskui po maždaug savaitės nuvyko pas kaimynystėje gyvenančius ūkininkus R.. Jų sodybas skiria laukai, šiuo metų laikotarpiu - arimai. Kaimynai jam papasakojo, kad iš jų sodybos yra ateitos pėdos link jo tos negyvenamos sodybos. Jis jiems papasakojo, kad pas jį sodyboje buvo apsigyvenęs jam nepažįstamas asmuo. Jis jiems pasakė, kad tas vyras buvo iš (duomenys neskelbtini) k. R. jam pasakojo, kad pas juos dirbo vienas darbininkas prie ūkio iš (duomenys neskelbtini) k. Tada V. R. jam parodė „(duomenys neskelbtini)“ profilio nuotrauką jam nepažįstamo vyro ir paklausė, ar tai tas pats vyras. Jis jiems nepatvirtino, kad tai tas pats, tik pasakė, kad „gal tai tas pats vyras“. Kaimynai jam daugiau nieko nesakė, kad pas juos būtų buvę kas pavogta. Kiek žino, jo toje negyvenamoje sodyboje kažkurį vakarą, jau kai buvo radęs ten gyvenantį vyrą, po kurio laiko ten vakare lankėsi policijos pareigūnai. Dėl ko, jis nežino, niekas su juo, kaip sodybos savininku iš policijos nesusiekė. Jis pareiškimu į policiją nesikreipė, jam jokia žala nepadaryta. Kiek žino, ten dar buvo likę to vyro daiktų, taip pat ir dviratis. Ar dabar dar jie yra, nežino. Pats nieko neėmė ir ten, kur jis gyveno, nieko netvarkė. Negali garantuoti, kad atpažintų tą vyrą, kuris buvo apsigyvenęs mano sodyboje. Kai su juo bendravo, buvo vienas, buvo vakaras ir prietema (1 t., b. l. 90-97);
- asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame N. K. iš veido bruožų atpažino A. Č. kaip asmenį, kuris buvo apsigyvenęs jo negyvenamoje sodyboje (1 t., b. l. 98-110);
- apklausta liudytoja V. G. parodė, kad turi ūkį (duomenys neskelbtini) rajone. Ūkis didelis, jame dirba įvairūs ūkio darbuotojai. 2025 m. sausio mėn., tiksliai nepamena kada, gal apie 23 d. jai paskambino vyras, prisistatė esantis iš (duomenys neskelbtini), teigė, kad ieško darbo. Pasiūlė jam atvažiuoti apsižiūrėti. Atvykęs vyras prisistatė esantis A.. Jo dokumento nematė. Jie prieš tai bendravo telefonu. Vyras atvyko automobiliu „Ford:, valst. (duomenys neskelbtini) Atvyko vienas. Su savimi turėjo dvi kelionines „tašes“. Kas jose buvo, nematė. A. apgyvendino ūkiniame pastate, ten jis pasidėjo visus savo asmeninius daiktus. Vyras atrodė tvarkingas, jauno amžiaus. Sakė, kad jam yra 35 metai. Vyras sakė, kad yra išsiskyręs, turi vaikų. A. pas juos permiegojo vieną naktį. Kitą dieną atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Dėl ko, jai niekas neaiškino. Pas ją namuose liko A. automobilis ir jo asmeniniai daiktai. Išvažiuodamas A. pasakė, kad grįš po 20 dienų. Šio vyro ji asmeniškai nepažįsta, kai jis atvyko pas ją dirbti, jį matė pirmą kartą. Daugiau nieko apie jį nežino, su juo daugiau apie nieką nebendravo (1 t., b. l. 115-122);
- liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad turi MB „(duomenys neskelbtini)“. Šią bendriją jis įkūrė maždaug prieš du metus. Užsiėmė gyvūnų ragų supirkimu. Skelbimas apie superkamus ragus buvo įdėtas „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje ir kituose skelbimų portaluose. Tame skelbime buvo nurodyta, kad superka ragus ir nurodytas jo telefono numeris. Maždaug jau metus laiko jis šios veiklos nebevykdo ir ragų nebesuperka. Skelbimus iš kai kur ištrynė, bet būtent „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje buvo palikęs. Jei kas nors kreipdavosi dėl ragų supirkimo, nukreipdavo juos pas savo pažįstamus ragų supirkėjus. 2025-01-19 09.26 val. sulaukė skambučio, tačiau neatsiliepė, nes tai buvo sekmadienis. Netrukus iš to paties numerio jis sulaukė SMS pranešimo. Pranešime buvo parašyta: „Sveiki perkat ragus“. Jis nieko neatrašė, kadangi ragų supirkimu nebeužsiima. Kas jam rašė, nežino, vėliau su šiuo asmeniu nesusisiekė, tai buvo sekmadienis. Kaip minėjo, to žmogaus nepažįsta, su juo nebendravo. Daugiau nieko paaiškinti negali (2 t., b. l. 124-126).
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. Č. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiosios V. R., liudytojų N. K., V. G., E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, daiktų apžiūros protokolai, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. Č. 2025 m. sausio mėnesį iš 19 į 20 d., tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, iš užrakinto pagalbinio pastato, tačiau duryse palikto rakto, įsibrovęs į stovinčio gyvenamojo namo patalpas, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, priklausančio V. R., pagrobė svetimą turtą - V. R. priklausančius 60 vnt. žvėrių ragų, kurių bendra vertė 2 500 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. R. 2 500 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. Č. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam A. Č. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kt. aplinkybes.
A. Č. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 12 kartų, teistumui neišnykus ir nepanaikinus jo įstatymo nustatyta tvarka, prieš tai eilę kartų teistas pagal BK 178 str. 2 d., 182 str. 1 d., 187 str. 1 d., t. y. už nusikalstamas veikas nuosavybei, todėl A. Č. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme pripažintinas recidyvistu (3 t., b. l. 1-41 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šiuo metu teistas jau 13 kartų. Dar vienas jo atžvilgiu 2025-11-05 priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis yra neįsiteisėjęs. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. - atlygino nukentėjusiajai padarytą 2 500 Eur turtinę žalą. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (baustumų pažyma susideda iš 23 lapų), nemoka paskirtų baudų (2 t., b. l. 170-193), nedirbantis (dirbo nuo 2025-03-12 iki 2025-04-18, 2 t., b. l. 154-155, 158-160), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (buvo registruotas nuo 2025-02-19 iki 2025-03-11, 2 t., b. l. 156), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. Č., kaip recidyvistui, teistam jau 13 kartų, nedarančiam reikiamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio, griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinus aplinkybę, kad A. Č. atlygino nukentėjusiai padarytą 2 500 Eur turtinę žalą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 2:1) bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, bausmės trukmė nustatytina kaip žymiai mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, šiek tiek mažesnė nei baigiamosios kalbos metu siūlė valstybinis kaltintojas.
Vadovaujantis BK 64? straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Bausmių bendrinimo klausimas šiuo nuosprendžiu nespręstinas, kadangi, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, A. Č. atžvilgiu 2025-11-05 priimtas apkaltinamasis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendis yra neįsiteisėjęs (gautas A. Č. apeliacinis skundas, kuris neišnagrinėtas). Visiems procesiniams dokumentams įsiteisėjus ir gavus kompetentingos institucijos teikimą, bus sprendžiamas klausimas dėl A. Č. paskirtų bausmių subendrinimo.
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 str. 5 d.).
Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, atlygino ženklią žalą nukentėjusiajai, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti. Kaip minėta, A. Č. yra teistas jau 13 kartų, dar vienas nuosprendis, kuriuo A. Č. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra neįsiteisėjęs. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025-04-16 nuosprendį. Eilę kartų baustas administracine tvarka, nemoka paskirtų baudų. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis A. Č. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad A. Č. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 146-149) iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina. Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, kardomoji priemonė panaikintina.
Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 800 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 110). Ieškinyje paaiškino, kad buvo pavogti elnių, briedžių, stirnų ragai. Žvėrių ragus buvo įvertinusi 2 500 Eur, kuriuos pirko, bet neįvertino tų, kuriuos per visą gyvenimą dirbdamas savo laukus buvo radęs jos vyras V. R.. Vyras norėjo iš ragų pasigaminti baldus, todėl jiems jie brangūs. 2025-10-14 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. R. pateikė patikslintą ieškinį toms pačioms sumoms, papildomai paaiškindama, kad pavogtus įvairių žvėrių ragus buvo įvertinusi 2 500 Eur suma, tačiau įvertino ir į šią sumą buvo įtraukusi tik tuos ragus, kuriuos su sutuoktiniu kartu buvo nusipirkę. Neįvertino savo sutuoktinio V. R. per visą gyvenimą surinktų įvairių laukinių žvėrių ragų, kuriuos jis buvo radęs dirbdamas savo laukus. Taipogi jis sezoniškai ištisas dienas leisdavosi į laukinių žvėrių ragų paieškas, tai buvo didžiausia jo gyvenimo aistra ir hobis. Jos vyras labai vertino ir puoselėjo savo surinktą įvairių laukinių žvėrių kolekciją, todėl natūralu, jog tiek jam tiek jai ši per visą gyvenimą sukaupta įvairių laukinių žvėrių ragų kolekcija yra labai brangi visomis prasmėmis. Vyro surinktus įvairių laukinių žvėrių (elnių, briedžių stirnų) ragus papildomai įvertina 2 300 Eur suma.
Teismo vertinimu, pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo A. Č. patyrė būtent 4 800 Eur turtinę žalą, nėra. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad 2025-01-28 teikdama pareiškimą policijos įstaigai, ji aiškiai nurodė, kad dėl patirtos 60 vnt. laukinių žvėrių ragų vagystės patyrė 2 500 Eur turtinę žalą, t. y. tiksliai įvardijo tiek netektų laukinių ragų skaičių, tiek patirtos turtinės žalos dydį. Tą pačią dieną apklausta V. R. parodė, kad vieni ragai buvo rasti miške, kitus pirko, iš viso per 20 metų sukaupė 60 vnt. laukinių žvėrių ragų, jų bendra vertė 2 500 Eur, t. y. apklausos metu pakartojo informaciją, kurią pateikė pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 21). Papildomos apklausos metu 2025-03-18 nukentėjusioji V. R. parodė, kad pasilieka prie pareiškimo metu pateiktų duomenų (2 t., b. l. 71-74). Akivaizdu, kad nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu nurodydama patirtos turtinės žalos dydį, įvardijo tiek miške rastus laukinių žvėrių ragus, tiek iš kitų asmenų nupirktus laukinių žvėrių ragus. Ir tik teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios pozicija pakito, o būtent tiek pradiniame civiliniame ieškinyje, tiek patikslintame civiliniame ieškinyje jau nurodoma, kad į 2 500 Eur sumą buvo įtraukusi tik tuos ragus, kuriuos su sutuoktiniu kartu buvo nusipirkę, neįvertino savo sutuoktinio V. R. per visą gyvenimą surinktų įvairių laukinių žvėrių ragų, kuriuos jis buvo radęs dirbdamas savo laukus, todėl prašo priteisti 4 800 (2 500+2 300) Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, visgi vadovaujasi nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu pateikta informacija apie netektų daiktų kiekį ir jų vertę. Kaip minėta, V. R., tiek pareiškime, tiek apklausoje nurodydama patirtą 2 500 Eur turtinę žalą, įvardijo ir aplinkybę, kad dalis laukinių žvėrių ragų buvo rasti miške, dalis nupirkti. Todėl civiliniame ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad į 2 500 Eur sumą buvo įtraukusi tik tuos ragus, kuriuo su sutuoktiniu kartu buvo nusipirkę, neįvertino savo sutuoktinio V. R. per visą gyvenimą surinktų įvairių laukinių žvėrių ragų, kuriuos jis buvo radęs dirbdamas savo laukus, aiškiai prieštarauja pačios nukentėjusiosios duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo, juolab, kaip minėta, turėdama galimybę antros apklausos metu patikslinti padarytos turtinės žalos dydį, V. R. parodė, kad pasilieka prie pareiškimo metu pateiktų duomenų. Baigus ikiteisminį tyrimą nukentėjusioji buvo informuota apie galimybę pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (3 t., b. l. 44-45), tačiau šia teise nepasinaudojo. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. Č., pagrobdamas svetimą turtą - V. R. priklausančius 60 vnt. žvėrių ragų, padarė nukentėjusiajai V. R. būtent 2 500 eurų turtinę žalą, t. y. padarė tokio dydžio turtinę žalą, kokia buvo nurodyta A. Č. suformuluotame kaltinime. Dar daugiau, BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Šiuo atveju teismui nebuvo pateiktas prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, t. y. nurodant, kad A. Č. atitinkamais veiksmais padarė nukentėjusiajai V. R. didesnę, t. y. 4 800 eurų turtinę žalą. Todėl civiliniame ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 4 8000 eurų turtinę žalą negali būti tenkintinas ir dėl šios priežasties. Teismui pateiktas dokumentas patvirtina, kad A. Č. atlygino nukentėjusiajai V. R. padarytą 2 500 Eur turtinę žalą. Nesant patikimų duomenų apie padarytą didesnę turtinę žalą, civilinis ieškinys dėl likusios 2 300 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat nukentėjusioji teigia, kad dėl kaltinamojo A. Č. neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, įvardindama jos dydį – 10 000 Eur. Tiek ieškinyje, tiek apklausta teisme paaiškino aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, būtent, kad netektų ragų gaila labiau dėl sentimentų, jaučia moralinę skriaudą. Buvo išgyvenimai, sunku buvo patikėti, kad taip galėjo įvykti. Buvo nemalonu, kad svetimas asmuo taip pasielgė, vaikščiojo po jos kiemą. Po įvykio labai pergyveno ir iki dabar pergyvena, negali įeiti į tą patalpą ir matyti, kad ten nebėra ragų. Ragus rinkti buvo tiek jos, tiek vyro pomėgis, planavo iš ragų statyti pirtį. Ta vagystė sugriovė jų planus ateičiai. Po įvykio naktimis nemiegojo, bijodavo užmigti, taip jautėsi apie 3 mėn. Savo iniciatyva vartojo valerijoną. Jos vyras taip pat jautėsi blogai, labai pergyveno. Jai buvo sunku žiūrėti į vyrą, jos vyras dabar išvis nebeužeina į tą patalpą, kurioje buvo ragai.
Teismo vertinimu, nukentėjusioji dėl neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu patyrė neturtinę žalą, tačiau prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis.
Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2023-10-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-628/2023), nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai V. R. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad A. Č. įvykdė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, padarydamas V. R. 2 500 Eur turtinę žalą, tačiau šią minimą žalą jau ir yra atlyginęs. Jau vien įvertinus padarytos turtinės žalos dydį, prašoma 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti akivaizdžiai laikytina per didele. Sutiktina, kad A. Č. veiksmai nukentėjusiajai sukėlė neigiamas emocijas, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, buvo sugriauti ateities planai, susiję su 60 vnt. laukinių žvėrių ragų panaudojimu. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl padaryto nusikaltimo V. R. kilo sunkios pasekmės, buvo padaryta ilgalaikė žala jos psichologinei sveikatai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turtas nebuvo tinkamai apsaugotas – raktas buvo paliktas duryse, taip sudarant galimybes kitiems asmenims netrukdomai vykdyti nusikalstamą veiką, t. y. nukentėjusioji nepasirūpino, kad laukinių žvėrių ragų kolekcija būtų laikoma saugesnėje aplinkoje. Paties A. Č. finansinė padėtis nėra gera, asmuo nedirba, atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. akivaizdūs kaltinamojo ir nukentėjusiosios (ūkininkės) turtinės padėties reikšmingi skirtumai. Įvertinus nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad 1 200 Eur suma būtų teisinga kompensacija už patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir atitinkanti sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus. Todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš A. Č. nukentėjusiosios V. R. naudai 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. Č. buvo skirta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-10-08 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. Č. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 262,50 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad gynėjos dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra išieškotinos.
- mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, 2025-05-27 nutarimu gražintas A. Č. (2 t., b. l. 10-12), - paliktinas teisėto savininko neribotai nuosavybei;
- prekybinis krepšys, pledas, auliniai batai, guminiai batai, saugomi policijos paimtų daiktų sandėlyje (2 t., b. l. 46-50), - sunaikintini;
- mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“, saugomi policijos paimtų daiktų sandėlyje (2 t., b. l. 46-50), - gražintini A. Č. draugei J. K.;
- kompaktinė laikmena su bylos priedais, esanti voke prie bylos 3-io tomo galinio viršelio, - paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64? straipsniu, paskirtą bausmę A. Č. sumažinti vienu trečdaliu ir A. Č. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. Č. pripažinti recidyvistu.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Č. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
A. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiosios V. R. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 4 800 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios V. R. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. Č. nukentėjusiosios V. R. naudai priteisti 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Neišieškoti iš A. Č. 262,50 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos advokatės dalyvavimo byloje.
- mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 2025-05-27 nutarimu gražintą A. Č., - palikti teisėto savininko neribotai nuosavybei;
- prekybinį krepšį, pledą, aulinius batus, guminius batus, saugomus policijos paimtų daiktų sandėlyje, - sunaikinti;
- mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“, saugomus policijos paimtų daiktų sandėlyje, - gražinti A. Č. draugei J. K.;
- kompaktinę laikmeną su bylos priedais, esančią voke prie bylos 3-io tomo galinio viršelio, - palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.