- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- AN2-153-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00837-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. B.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas V. B. skundas ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. G. 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir už nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, V. B. skirta bauda sumažinta nuo 200 Eur iki 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) bei nutarta neskirti V. B. administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. G. 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. pripažinta kalta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskiriant 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad ji 2020 m. birželio 30 d. apie 18.01 val. (duomenys neskelbtini) 7-ame kilometre vairuodama automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pagrindiniame kelyje, t. y. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Sankryža su šalutiniu keliu“.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartimi iš dalies patenkintas V. B. skundas ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta bauda sumažinta iki 170 Eur bei nutarta neskirti V. B. administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukta V. B. skundu Šiaulių apygardos teismui prašo pakeisti skundžiamą 2020 m. spalio 12 d. nutartį, bei pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą, perkvalifikuojant nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai nustatė vaizdo medžiagoje užfiksuoto eismo įvykio, dėl kurio buvo pateiktas nutarimas, faktines aplinkybes: teismas nenagrinėjo jos prie skundo pridėto rašto Nr. 2020-09-03 Nr. l, kuriame pateikė detalę analizę ir pamatuojamus/suskaičiuojamus rodiklius - akivaizdus yra faktas, jog vaizdinėje medžiagoje yra užfiksuota, kaip lenkdama kitą automobilį, laiku nespėjo grįžti į savo eismo juostą ir lenkimo manevrą baigė sankryžoje, lenkimo manevras truko 12-13 sekundžių, lenkimo manevro metu lenkiamo automobilio greitis padidėjo nuo 72-73 km/h iki 79-80 km/h. Teismo posėdžio metu policijos atstovas patvirtino (posėdžio garso įrašas nuo 24 min.), kad lenkimo metu lenkiamo automobilio greitis padidėjo nuo 72 km/h iki 79 km/h., dėl lenkimo metu padidėjusio lenkiamo automobilio greičio, lenkiamas automobilis nuvažiavo 20-27 metrų didesnį atstumą ir todėl galima teigti, kad lenkiamasis automobilis sutrukdė grįžti į savo eismo juostą, nepažeidžiant kelių eismo taisyklių.
3.2. Pažymi, kad skundžiamam nutarime yra klaidingai konstatuota, kad „lenkiamas automobilis prieš pat jo lenkimą ir bei iki sankryžos važiavo pastoviu 78-81 km/h greičiu“. Vaizdinėje medžiagoje matomi trys etapai: etapas prieš lenkimo manevrą, trunkantis nuo 18:00:18 iki 18:00: 44. Lenkiamo automobilio greitis etapo metu buvo pastovus 72-73 km /h; etapas lenkimo manevras, trunka nuo 18:00:44 iki 18:00:56(57). Lenkiamo automobilio greitis etapo metu padidėja nuo 72-73 km/h iki 79-80 km/h. Teismo posėdžio metu policijos atstovas tokį greičio padidėjimą patvirtino ir paaiškino „žmogiškuoju faktoriumi“; etapas po lenkimo manevro. Etapo metu lenkiamo automobilio greitis padidėja nuo 79-80 km/h iki 90-92 km/h. Teismo posėdžio metu policijos atstovas tokį greičio padidėjimą paaiškino reikalingumu užfiksuoti lenkiančiojo automobilio numerius.
3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vaizdo medžiagoje akivaizdus yra faktas, kad yra užfiksuotas tik vienas pažeidimas - lenkimo manevro užbaigimas sankryžoje. Vaizdo medžiagoje matoma, kad net įjungė posūkio signalą, kad tvarkingai ir nesukeldama grėsmės kitiems, galėtų grįžti į savo eismo juostą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad jos užfiksuotas pažeidimas yra „gana pavojingas“ ir todėl turi suprasti, kodėl yra nubausta pagal ANK 420 straipsnį. Mano, kad jos kelių eismo taisyklių pažeidimo traktavimas pagal ANK 420 straipsnio nuostatas yra neadekvatus ir neteisingas. Skundžiamam nutarime yra nurodyta, kad pilnai neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą. Vairuoja jau 27 metus. Paskutinius 7 metus nėra bausta už jokius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Labai atsakingai žiūri į visų saugumą keliuose ir niekada nepažeis ir nepažeidžia kelių eismo taisyklių sąmoningai. Visi gali suklysti ir pasimokę iš klaidų tapti geresniais. Mano, jai nereikia prisipažinti dėl akivaizdaus fakto — pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to labai gaila, tačiau teismas nenagrinėjo jos pateiktų argumentų, stengėsi gauti kitokį prisipažinimą, kuris būtų traktuojamas, kaip sutikimas su nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumu. Mano, kad padarytas nusižengimas atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje nurodytą Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymo pažeidimą.
Atsiliepimas
4. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu į V. B. apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir Nutartį palikti galioti, nes ji priimta objektyvi, teisiškai motyvuota ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu V. B. nesutinka su teismo nutartimi, kuria paliktas Šiaulių AVPK nutarimas, kuriuo ji pripažinta kalta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nurodydama, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad jos veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje požymiai, todėl prašo jos veiksmus perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
8. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. B. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Netenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia medžiaga: pačios pažeidėjos paaiškinimais ir Institucijos atstovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, vaizdo įrašu. Apylinkės teismas nutartyje išsamiai išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apeliantės kaltė dėl administracinio nusižengimo pažeidimo padarymo, įvertino pažeidėjos parodymus kitų įrodymų kontekste bei išdėstė motyvus, kodėl pažeidėjos nurodyta aplinkybė, jog jai buvo trukdoma užbaigti laiku lenkimo manevrą, dėl kito automobilio greičio padidinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, teismas neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
11. Pažymėtina, kad V. B., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ji, prieš atlikdama lenkimo manevrą, privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų, šiuo atveju (duomenys neskelbtini)1 punkte numatyto draudimo lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, dar gerokai iki V. B. lenkimo manevro, stovi kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“ Nr. 110, reiškiantis, jog prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias. Stebint paties lenkimo momentą akivaizdu, kad lenkimas prasidėjo esant ištisinei kelių eismo juostai ir įvyko būtent sankirtoje su šalutiniu keliu ir baigtas tik pravažiavus šalutinį kelią (18:00:57 79 km/h – 18:01:02 84 km/h).
12. V. B., ginčydama jos veikos kvalifikavimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, teigia, kad lenkė priekyje važiavusį automobilį laikydamasi Kelių eismo taisyklių, tačiau tinkamai ir laiku nebaigė lenkimo manevro dėl kito automobilio padidinto greičio, tačiau nesukėlė pavojingų padarinių, nesudarė pavojingos situacijos, todėl tokie jos veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Aukštesnysis teismas su tokia pozicija nesutinka.
13. Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas.
14. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, jame užfiksuoti pavojingą vairavimą apibūdinantys objektyvieji požymiai – lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Akivaizdu, jog tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai buvo pavojingo vairavimo ir visiškai atitinka būtent ANK 420 straipsnio 1 dalies, o ne ANK 417 straipsnio 1 dalies dispoziciją, todėl nėra jokio pagrindo juos perkvalifikuoti. Teisiškai reikšminga ir tai, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų padarymo momento ir jam konstatuoti padariniai neturi reikšmės. Pažymėtina ir tai, kad V. B. KET pažeidimo esmė buvo ne draudimo įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą (lenkti) kertant ištisinę juostą, bet draudimo lenkti nesilaikymas, kuris atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą. V. B. paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kaip jos gynybos poziciją, siekiant panaikinti ar dar labiau sušvelninti savo administracinę atsakomybę, be to, jos nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl V. B. kaltei pagrįsti įrodymų pakankamumo ir jos kaltės tinkamo kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, neturi teisinio pagrindo.
16. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas V. B. skundą dėl Institucijos nutarimo, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažino paskirtą baudą bei panaikino specialiosios teisės atėmimo taikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasielgė ypatingai neatsakingai, dar labiau mažinti V. B. paskirtos nuobaudos dydį, kuris apylinkės teismo yra sumažintas iki įstatyme numatyto minimalaus dydžio ir kuris atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, dar labiau jos švelninti nėra jokio pagrindo, kadangi tai jau nebeatitiktų administracinei nuobaudai keliamų reikalavimų (ANK 22 straipsnis).
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
18. Atsižvelgiant į padarytą išvadą dėl tinkamo V. B. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama 2020 m. spalio 12 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.