Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-10-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-293-899/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-10-12Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-03Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-12
Bylos Nr.
II-293-899/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00837-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Bronius Vinciūnas (pirm.)
Institucija
Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-293-899/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00837-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 12 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant skundą padavusiai V. B.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. G. 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-6104-2020 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė I. P. 2020 m. rugpjūčio 6 d. V. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad V. B. 2020 m. birželio 30 d. apie 18.01 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pagrindiniame kelyje, t. y. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Protokolą surašiusi pareigūnė, nustačiusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, į administracinio nusižengimo protokolą įrašė administracinį nurodymą, siūlydama V. B. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 85 Eur baudą bei skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn traukiamai V. B. buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta 2020 m. rugsėjo 15 d.

Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir paaiškėjus, kad V. B. per nustatytą terminą administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, jai 2020 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. G. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6104-2020 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas V. B. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad kadangi neatsiminė apie įvykį, užsisakė filmuotą medžiagą. Iš filmuotos medžiagos matyti, kaip jai lenkiant automobilį, jis padidino savo greitį nuo 72 km/h iki 92 km/h, dėl ko buvo priversta baigti manevrą jau sankryžoje. Pradėdama lenkimo manevrą, ji įvertino saugumą kelyje, matė įspėjamąjį sankryžos ženklą, važiavo leistinu greičiu, kelias buvo tuščias. Manevrą pradėjo esant punktyrinei kelio linijai. Tik dėl to, kad lenkiamas automobilis pažeidė Kelių eismo taisyklių 138 punktą, elgėsi chuliganiškai greitėdamas, ji įvažiavo į sankryžą. Akcentuoja, kad dėl kito vairuotojo kaltės buvo išprovokuota nusižengti.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir, atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą V. B. veikai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje V. B. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad gailisi. Įvertino greitį, jos leidžiamas greitis buvo 90 km/h. Įvertinusi, kad nėra automobilių, pradėjo lenkti, tuomet lenkiamas automobilis padidino greitį. Ji taisykles pažeidė. Filmuotą medžiagą žiūrėjo. Kitas automobilis važiavo leistinu greičiu. Matė, kad sankryža yra su pagrindiniu keliu. Pagal taisykles reikia būti atidžiam, įvertinti situaciją, galima stabdyti ir grįžti atgal. Negrįžo, nes jai saugiau buvo važiuoti kaire puse. Matė, kad nėra jokių kliūčių. Pažeidimas tas, kad ji baigė manevrą, įvažiavusi į sankryžą. Gailisi dėl to, kas įvyko, bet ne ji kalta, nes buvo išprovokuota. Pažiūrėjus įrašą, ji jokios grėsmės nesukėlė. Greičiai yra paskaičiuoti. Ji pajuto, kad kitas automobilis didino greitį. Ji važiavo 90 km/h. Važiavo tokiu pat greičiu kaip ir lenkiamas automobilis. Kirto ištisinę liniją, kad užbaigtų manevrą. Ženklas jai nedraudžia lenkti. Lenkiant automobilį, yra taisyklė, kuri draudžia lenkimo metu lenkiamam automobiliui didinti greitį. Mano, kad eismo įvykio metu kalti būtų abu vairuotojai. Įvertino situaciją ir nematant kas vyksta, jai pasirodė saugu. Teisę vairuoti įgijo (duomenys neskelbtini) metais. Administracine tvarka bausta yra gal 3 kartus: už kalbėjimą telefonu, greičio viršijimą, sūnų vežant grįžus iš (duomenys neskelbtini). Dabar nedirba, persikraustė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jai tai moralinė trauma, jei būtų atimamos teisės 4 mėnesiams ir kad toks įrašas. Daug metų turėjo įmonę. Turi neįgalų sūnų, kuris sėdi vežimėlyje. Pas jį dažnai važiuoja, veža jam produktus. Yra dailininkė, sūnų veža į parodas. Sūnui 30 metų, bet jis yra labai savarankiškas. Turi mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kas savaitę pas ją važiuoja. Po tėvo mirties mamai yra depresija, ji lankosi pas gydytojus. Prašo įvertinti padarytą nusižengimą ir kad būtų nubaustas kitas asmuo.

Teisminio nagrinėjimo metu policijos atstovas nurodė, kad filmuotoje medžiagoje matosi akivaizdus V. B. padarytas nusižengimas. Dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo pareiškėjos atžvilgiu prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį už tokio pobūdžio padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. neneigia fakto, jog ji protokole bei nutarime nurodytu laiku ir vietoje lenkė kitą transporto priemonę, tačiau teigė, jog jai lenkiant kitą automobilį, šis pagreitėjo, padidindamas greitį nuo 72 km/h iki 92 km/h, dėl ko V. B. buvo priversta lenkimo manevrą atlikti sankryžoje.

Žemesnės instancijos teismas

Iš vaizdo įrašo matyti, jog V. B. pravažiavo kelio ženklą Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ ir jos vairuojamas automobilis lenkimo manevrą pradėjo prieš pat sankryžą (vaizdo įraše matosi, kad jos vairuotas automobilis pasirodo 18 val. 00 min. 57 sek. laiku), kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog ji ne tik galėjo, bet ir turėjo numatyti, jog atliekamo lenkimo manevro gali nespėti užbaigti iki sankryžos. 18 val. 00 min. 46 sek. lenkiamo automobilio greitis buvo 74 km/h. 18 val. 00 min. 49 sek. lenkiamo automobilio greitis buvo 78 km/h. V. B. lenkiant 18 val. 00 min. 57 sek., lenkiamo automobilio greitis buvo 79 km/h, t. y. per paskutines 8 sekundes greitis pakitęs vos 1 km/h. 18 val. 00 min. 59 sek. lenkiamo automobilio greitis buvo 81 km/h, o V. B. tuo metu jau buvo baigusi kirsti sankryžą. Tai, jog V. B. lenkimo manevrą atliko pačioje sankryžoje, kelio ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas.

Kritiškai vertintina V. B. nurodyta aplinkybė, jog jai atliekant lenkimo manevrą, lenkiamas automobilis padidino važiavimo greitį nuo 72 km/h iki 92 km/h, taip trukdydamas V. B. automobiliui jį aplenkti. Iš minėtų vaizdo įrašų matyti, jog lenkiamas automobilis prieš pat jo lenkimą bei iki sankryžos pabaigos iš esmės važiavo gana pastoviu 78-81 km/h greičiu, ką patvirtino byloje esantis vaizdo įrašas. Ir tik vėliau automobilio greitis buvo padidėjęs, kaip teisminio nagrinėjimo metu paaiškino policijos atstovas, tam, kad būtų užfiksuotas pažeidimą padariusio automobilio valstybinis numeris. Taigi, vairuotoja, matydama, kad lenkimo manevro iki sankryžos gali nespėti pabaigti, turėjo imti veiksmų saugiai grįžti į savo eismo juostą. Vien tai, kad, V. B. teigimu, jai, kaip vairuotojai, buvo saugiau važiuoti kaire puse, neatleidžia jos nuo administracinės atsakomybės taikymo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose ne kartą yra konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Neabejotina, jog V. B. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip gana pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. lenkimo manevrą pradėjo prieš sankryžą, kur lenkimas dar buvo leidžiamas, o lenkti baigė už sankryžos, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog toks jos manevras itin pavojingos situacijos kelyje tuo metu iš esmės nesukėlė: matomumas buvo geras, oro sąlygos geros, šalutiniame kelyje iš kairės bei priešpriešiais važiuojančių automobilių taip pat nebuvo. V. B. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiama pirmą kartą, nebuvo padariusi kitų grubių nusižengimų, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo atveju buvo padarytas atsitiktinio pobūdžio administracinis nusižengimas. Pažeidimui esant labai atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl V. B. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. V. B. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga prižiūrėti neįgalų sūnų bei kad ji turi sergančią motiną, nelaikytinos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, tačiau, teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. B. institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jos padarytam nusižengimui, asmenybei ir šeiminei situacijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus visa tai, yra pagrindas V. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neskirti jai administracinio poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 5 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams.

Be to, teismas, įvertinęs, kad V. B., jos teigimu, šiai dienai yra nedirbanti, ieškosi darbo, turi asmenų, kuriems teikia reikalingą pagalbą, atsižvelgdamas, kad nenustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, keičia pareiškėjai skundžiamu nutarimu skirtos baudos dydį iki minimalaus. Dar labiau mažinti baudos dydį, nėra pagrindo, kadangi V. B. pilnai neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniosios specialistės K. G. 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6104-2020 ir už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. B. skirtą baudą sumažinti nuo 200 Eur iki 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) bei neskirti V. B. administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas