Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kompleksinė statyba“ prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2T-74/2013, pagal pareiškėjo Danijos Karalystės bendrovės Pepino Frugt Skandinavien A/S prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Danijos Karalystės Jūrinio ir komercinio arbitražo teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Nr. H-72-11 dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Pareiškėjas Danijos Karalystės bendrovė Pepino Frugt Skandinavien A/S 2013 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Danijos Karalystės Jūrinio ir komercinio arbitražo teismo (toliau tekste – Danijos Karalystės teismas) 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Nr. H-72-11, kuriuo Danijos Karalystės teismas Pepino Frugt Skandinavien A/S naudai iš UAB „Kompleksinė statyba“ priteisė 134 000 Danijos kronų bylinėjimosi išlaidų.

II. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties esmė

III. Prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir atsiliepimo į jį argumentai

Danijos Karalystės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu priteista 134 000 Danijos kronų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes yra neprotingai ir neproporcingai didelė, įteisina lupikavimą, sudaro sąlygas vienos iš šalių pasipelnymui kitos sąskaita. Danijos Karalystės teismo sprendimas buvo priimtas suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Todėl Danijos Karalystėje vykusiame teismo procese buvo pažeistos suinteresuoto asmens teisė į gynybą ir procesinės teisės. Danijos Karalystės teismo priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra didesnė nei nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste - Rekomendacija).

IV. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos argumentai

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatytą tvarką. Lietuvos apeliacinis teismas prašomoje peržiūrėti nutartyje pagrįstai taikė Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 44/2001) nuostatas, kadangi Danijos Karalystei šis teisės aktas yra taikomas, o Danijos Karalystės teismo sprendimas patenka į šio Reglamento taikymo sritį ir nepatenka į aiškiai nurodytas jo taikymo išimtis (Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnis). Taigi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo klausimą, vadovaujasi Reglamentu Nr. 44/2001.

Reglamento Nr. 44/2001 36 straipsnyje įtvirtinta, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procese užsienio teismo sprendimas jokiomis aplinkybėmis negali būti peržiūrimas iš esmės. Ši taisyklė yra taikoma ir Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai teisminei institucijai peržiūrint tos pat valstybės teismo sprendimą, kuriuo šioje valstybėje išsprendžiamas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimas (Reglamento Nr. 44/2001 45 straipsnis).

Kitos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai yra nurodyti Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnyje, taip pat minėto Reglamento 35 straipsnio pirmojoje dalyje. Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnyje yra nustatyta, kad teismo sprendimas nėra pripažįstamas: 1) jei toks pripažinimas yra aiškiai prieštaraujantis valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai; 2) jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti; 3) jei jis yra nesuderinamas su sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių prašomoje sprendimo pripažinimo valstybėje narėje; 4) jei jis yra nesuderinamas su anksčiau priimtu kitoje valstybėje narėje teismo sprendimu dėl ieškinio tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendimų pripažinimo sąlygas prašomoje pripažinti valstybėje narėje.

Iš suinteresuoto asmens prašymo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo turinio matyti, jog suinteresuoto asmens suformuluotų reikalavimų pagrindas yra tai, jog Danijos Karalystės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Nr. H-72-11 priėmė nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui. Be to, suinteresuoto asmens teigimu, minėtu užsienio valstybės teismo sprendimu priešingai šaliai priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma prieštarauja viešajai tvarkai. Taigi, suinteresuotas asmuo prašymą grindžia Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais. Teisėjų kolegijai nenustačius Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 3 ir 4 punktuose ir 35 straipsnyje nustatytų kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pagrindų, teisėjų kolegija dėl Reglamento Nr. 44/2001 1 ir 2 punktuose nustatytų nepripažinimo pagrindų pasisako atskirai.

Dėl Danijos Karalystės teismo sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punktas)

Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte nustatyta galimybė kitos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjančiam teismui atisakyti pripažinti ir leisti vykdyti atitinkamą sprendimą, jei toks pripažinimas yra aiškiai prieštaraujantis valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai. Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu klausimą, pirmiausia turi būti aiškinama sąvoka ,,viešoji tvarka“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškina, kad šį sąvoka turi būti aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004, 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Taigi, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reglamentų tarptautinį pobūdį ir tikslus, Reglamente Nr. 44/2001 vartojama sąvoka ,,viešoji tvarka“ turi būti aiškinama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka ir apimti tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Tokiais viešosios tvarkos pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, jog užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintoms tarptautiniu lygiu.

Suinteresuotas asmuo teigia, kad Danijos Karalystės teismo sprendimu priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes įteisina vienos iš šalių pasipelnymą kitos sąskaita, lupikavimą, viršija Rekomendacijoje nustatytus dydžius. Šis suinteresuoto asmens argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Rekomendacija yra Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktas, todėl Danijos Karalystėje negalioja. Faktas, kad Danijos Karalystėje yra taikomos kitokios taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo ir atlyginimo, kurių pagrindu bylą laimėjusiai šaliai gali būti priteisiamas didesnis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nei Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia nesąžiningumo, lupikavimo ar pagrindo konstatuoti neteisėtą praturtėjimą. Todėl suinteresuoto asmens prašyme dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo dėstomi argumentai nėra pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Danijos Karalystės teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 1 punkto pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo matyti, kad bylinėjimosi išlaidų dydį inter alia sąlygojo paties suinteresuoto asmens procesinis elgesys užsienio valstybės teismo proceso metu (c.b. 2T-74/2013 b.l.12). Todėl nėra pagrindo atisakyti pripažinti Danijos Karalystės teismo sprendimą dar ir dėl šios priežasties.

Motyvuojamoji dalis

Dėl suinteresuoto asmens teisės į tinkamą procesą pažeidimo

Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punktas numato galimybę atsisakyti pripažinti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti. Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkte įtvirtinto teismo sprendimo nepripažinimo pagrindo esmę sudaro asmens neinformavimas arba netinkamas informavimas apie prieš šį asmenį vykstantį teismo procesą, kai dėl šio asmens neinformavimo arba netinkamo informavimo buvo iš esmės pažeistos jo teisės, asmuo neteko galimybių gintis kitoje ES valstybėje narėje vykusiame teismo procese. Taigi, Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkte numatytas teismo sprendimo nepripažinimo pagrindas taikytinas tais atvejais, kai užsienio valstybės teisinė sistema iš esmės užtikrina teisės į tinkamą procesą procesines garantijas, tačiau jų neužtikrina konkrečią bylą nagrinėjantis teismas. ESTT jurisprudencijoje išaiškinta, jog teisės į gynybą apsaugai ir veiksmingam naudojimuisi ja konstatuoti Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkto prasme, reikalingos dvi sąlygos: 1) teismo procese nedalyvavusio atsakovo žinojimas apie užsienio valstybėje vykusiame teismo procese priimto teismo sprendimo turinį, 2) galimybė šį sprendimą apskųsti sprendimo kilmės valstybės teisme (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimas byloje C?283/05 ASML Netherlands BV prieš Semiconductor Industry Services GmbH (SEMIS)). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose išaiškinta, kad taikant Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkte nustatytą atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindą, būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią dalyvauti byloje ir tai iš esmės pažeidė jo teises. Nustatęs tokios faktinės aplinkybės egzistavimą, teismas nepripažįsta kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-40/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens informavimas apie civilinės bylos prieš jį iškėlimą reiškia ne tai, kad asmuo informuojamas apie kiekvieną posėdį ar kiekvieną byloje atliekamą procesinį veiksmą, o tai, kad jam pranešama apie vykstantį procesą prieš jį, todėl taikant šį atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindą, būtina išsiaiškinti, ar asmuo žinojo apie vykstantį teismo procesą ir ar nepranešimas arba netinkamas pranešimas užkirto kelią dalyvauti byloje ir iš esmės pažeidė jo teises. Tokio pobūdžio bylose formuojama nuosekli teismų praktika, pagal kurią aptariamu užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindu teismas prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo gali atmesti tada, kai yra nustatyta, jog asmuo dėl netinkamo informavimo iš viso nedalyvavo teismo procese. Jeigu, bylos duomenimis, asmuo žinojo apie teismo procesą ir jame dalyvavo, aptariamu pagrindu atsisakyti pripažinti teismo sprendimą negalima. Asmuo, kuris žino apie užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą ir yra į jį įtrauktas, turi galimybę pasinaudoti tos valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, tarp jų - apskųsti teismo sprendimą, priimtą jam nedalyvaujant teismo posėdyje, ir taip siekti jo peržiūrėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-48/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisės į tinkamą procesą pažeidimu remiasi ne asmuo, užsienyje vykusiame teismo procese buvęs atsakovu, o atitinkamą procesą inicijavęs asmuo – ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo ne tik inicijavo Danijos Karalystėje vykusį teismo procesą, bet ir aktyviai jame dalyvavo. Suinteresuotas asmuo naudojosi tiek Danijos Karalystės, tiek Lietuvos Respublikos advokatų pagalba, turėjo galimybę pasitelkti vertėjus, liudytojus, buvo informuojamas apie Danijos Karalystės teismo atliekamus procesinius veiksmus byloje. Iš užsienio valstybės teismo sprendimo matyti, kad Danijos Karalystės teismas komunikavo ir kooperavosi su suinteresuoto asmens atstovais. Suinteresuoto asmens advokatams buvo rašomi elektroniniai laiškai dėl proceso eigos, vyko pokalbiai telefonu. Užsienio valstybės teismas, atsižvelgęs į suinteresuoto asmens išsakytus argumentus, keletą kartų atidėjo bylos nagrinėjimą, išklausė suinteresuoto asmens pasitelktų liudytojų parodymus, kitaip sudarė sąlygas suinteresuotam asmeniui rungtis minėtame teismo procese. Faktas, kad Danijos Karalystės teismo sprendimas galėjo būti priimtas suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant konkrečiame teismo posėdyje, nėra pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimą, nes, kaip jau minėta, nei Reglamentas Nr. 44/2001, nei šio klausimo nagrinėjimui aktuali teismų praktika nenumato reikalavimo informuoti asmenį apie kiekvieną teismo posėdį ar kiekvieną atliekamą procesinį veiksmą. Be to, tiek Reglamente Nr. 44/2001, tiek ESTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje atitinkamu nepripažinimo pagrindu yra saugomos atsakovo teisės, nes būtent šis asmuo gali būti neinformuotas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą. Asmuo, inicijuojantis teismo procesą, negali apie jį nežinoti. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo plečiamai aiškinti Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punktą. Papildomai pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo neskundė Danijos Karalystės teismo sprendimo šioje užsienio valstybėje įprasta institucine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Konstatavus šias aplinkybes, daroma išvada, kad suinteresuoto asmens teisės Danijos Karalystėje vykusiame teismo procese suvaržytos nebuvo. Todėl nėra pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti minėtą užsienio valstybės teismo sprendimą Reglamento Nr. 44/2001 34 straipsnio 2 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad teismas priteisia šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies.

Pareiškėjas prašo priteisti civilinėje byloje Nr. 2T-74/2013 ir šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Iš pareiškėjo 2013 m. gruodžio 9 d. papildomų paaiškinimų raštu ir pateiktų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą sudaro 630 EUR (2175, 26 Lt) už prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Danijos Karalystės teismo sprendimą (c.b. Nr. 2T-74/2013) ir 672 EUR (2320, 28 Lt) už papildomų rašytinų paaiškinimų šioje byloje parengimą. Kadangi pareiškėjas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-74/2013, jų priteisti šioje byloje nėra teisinio pagrindo (CPK 98 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma už papildomus rašytinius paaiškinimus viršija Rekomendacijos 8.11 punkte nustatytą maksimalų priteistiną dydį, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens yra priteistina Rekomendacijoje nustatyta maksimali priteistina suma - 1500 Lt (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio šeštąja dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2T-74/2013, palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kompleksinė statyba“ (įmonės kodas: 123757768) Danijos Karalystės bendrovės „Pepino Frugt Skandinavien A/S“ (juridinio asmens kodas: 87001628) naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši nutartis per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.