Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejas Audrius Saulenas, sekretoriaujant Monikai Pociutei, dalyvaujant ieškovo AB „Swedbank“ atstovui Vincentui Šupiniui, treciajam asmeniui L. S., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškini atsakovui V. S., tretiesiems asmenims L. S., V. S. del skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Atsakovas i teismo posedi neatvyko. Atsiliepimo i ieškini nepateike.

Tretieji asmenys atsiliepimo i ieškini nepateike. Teismo posedžio metu treciasis asmuo L. S. prašo ieškini atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su L. S. ir V. S. a/k (duomenys neskelbtini) 2006-06-20 sudare kredito sutarti Nr. 06-041871-FA, kuri veliau buvo pakeista ir papildyta ir kuria remiantis tretiesiems asmenims buvo suteiktas 508 800 Lt kreditas (b. l. 6-9). 2007-04-11 laidavimo sutartimi atsakovas isipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jei kredito gavejai ar bet kuris iš ju tinkamai neivykdys bankui visu ar dalies prievoliu pagal kredito sutarti (b. l. 10-11).

Sandoriai yra suprantami kaip samoningi, laisva valia atliekami asmenu veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandori sudarancio asmens laisva valia gali buti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Laisva valia – tai fizinio asmens, esancio normalios fizines ir psichines busenos ir adekvaciai suvokiancio savo veiksmu padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išoriniu aplinkybiu (apgaules, prievartos, grasinimo, fizines ar ekonomines priklausomybes nuo kitu asmenu ir pan.). Kiekvienas asmuo turi teise savo nuožiura, nepažeidžiant kitu asmenu teisiu ir teisetu interesu, laisvai naudotis turimomis civilinemis teisemis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Byloje nera jokiu duomenu, kuriu pagrindu butu galima teigti, kad dalyvaujantys byloje asmenys kredito ir laidavimo sutartis butu sudare ne laisva valia. Prievole gražinti gauta kredita tretiesiems asmenims atsirado remiantis tarp ju ir ieškovo sudaryta kredito sutartimi. Teisetai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi istatymo galia (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas isipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kuri yra laiduojama, neivykdys visos ar dalies savo prievoles (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kai prievole neivykdoma, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Hipotekos kreditoriaus teise reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytu turima solidariaja prievole, yra saistoma jam neivykdyto skolinio isipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybes gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinima iš ikeisto daikto. Kai laiduotojas ivykdo prievole, jam pereina visos kreditoriaus teises pagal šia prievole (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievole priverstinai vykdoma iš keliu solidariuju bendraskoliu (pagrindinio skolininko, kuris yra ikaito davejas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turetu buti kontroliuojamas vykdymo procese. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010-11-23 nutartis, priimta civilineje byloje pagal ieškovo akcines bendroves „Swedbank” ieškini atsakovams R. K., D. K. del skolos ir palukanu priteisimo, bylos Nr. 3K-7-364/2010). Šiuo atveju laidavimo sutartyje jokiu išimciu nenustatyta (laidavimo sutarties 3.1. punktas), esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todel skolininkams neivykdžius savo isipareigojimu, kreditorius turi teise reikalauti, kad laiduotojas ivykdytu prievole. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo (laiduotojo) dali skolos bei sutartyje numatytas palukanas yra teisetas ir pagristas (CK 6. 38, 6.81, 6.872, 6.873 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato pareiga skolininkui moketi istatymo nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Pagrindas priteisti šias palukanas yra asmenine skolininko atsakomybe už tai, kad jis prievoles nevykde geruoju, o jo kreditorius del to kreipesi i teisma. Per bylinejimosi laika skolininkas naudojosi kreditoriaus lešomis, gavo iš to naudos, taip pažeide kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu moketi istatymo nustatytas palukanas, kurios vertinamos kaip minimalus kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisines reikšmes, ar skolininko prievole gražinti priteista suma kilo iš laidavimo kaip šalutines prievoles, nes jo, kaip laiduotojo, atsakomybe yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, procesiniu palukanu mokejimas kaip civiline atsakomybe kyla iš laiduotojo neteisetu veiksmu – pinigu nesumokejo gera valia, esant jo galiojanciai prievolei gražinti pinigus kreditoriui už kita asmeni (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-10 sprendimas civilineje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškini atsakovui R.P.B., treciasis asmuo BUAB „Dormeka“ del skolos ir palukanu priteisimo, bylos Nr. 2A-248/2009). Taigi ieškovas turi teise reikalauti iš atsakovu sutartu palukanu mokejimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-10-10 nutartyje civilineje byloje pagal ieškovo AB Swedbank atskiraji skunda del Vilniaus apygardos teismo 2009-09-17 nutarties (civ. byla Nr. 2-1451/2009) analogiškoje situacijoje išaiškino, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai ipareigojo ieškova šalinti ieškinio trukumus, ipareigojima grindžiant tuo, jog nera aiškus prašomu priteisti sutartiniu palukanu dydis. Todel ieškovui iš atsakovo priteistinos sutartyje nurodytos kintamojo pobudžio palukanos.

Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovo ieškinyje reiškiami reikalavimai yra pagristi, todel turi buti patenkinti. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todel ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turetos bylinejimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškini patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB Swedbank 150 000 Lt skola; 4 000 Lt žymini mokesti; kintamas metines palukanas nuo negražintos kredito sumos (485 739,80 Lt), kurios apskaiciuojamos imant šešiu menesiu VILIBOR (Vilniaus tarpbankine palukanu norma) ir pridedant 1,1 procentu metu palukanu dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno marža; 5 procentu metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo dienos (2008-10-02) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo iš atsakovo V. S., a/k (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.