- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-358-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00486-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,HE Investment“
- Trečiasis asmuo
- A. A., D. K.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,HE Investment“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3428-781/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HE Investments“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei „Nacionalinė kredito unija“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“, dėl netesybų sumažinimo, tretieji asmenys A. A., D. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „HE Investments“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
1.1. nustatyti, kad delspinigiai atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (toliau – BKB) „Nacionalinė kredito unija“ naudai pagal 2012-02-24 paskolos sutartį Nr. 70300 skaičiuojami tik už 6 mėnesių laikotarpį;
1.2. sumažinti 2012-02-24 paskolos sutartyje Nr. 70300 nustatytą delspinigių normą iki 0,02 proc. ir atitinkamai perskaičiuoti delspinigių sumą, apskaičiuotą už 6 mėnesių laikotarpį;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012-02-24 su atsakove buvo sudariusi paskolos sutartį Nr. 70300 (toliau – paskolos sutartis, ginčo sutartis), pagal kurią atsakovė suteikė ieškovei 1 500 000 Lt (434 430,03 Eur) dydžio paskolą, kurią ieškovė įsipareigojo grąžinti pagal šalių nustatytą grafiką iki 2017-02-24. Minėtoje paskolos sutartyje buvo nustatytos 8 proc. dydžio metinės palūkanos ir 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Paskolos grąžinimui užtikrinti atsakovės naudai buvo įkeistas tretiesiems asmenims A. A. ir D. K. nuosavybės teisėmis priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat ieškovei nuosavybės teisėmis priklausantys vertybiniai popieriai (42 000 vnt. UAB „Kazimiero Simonavičiaus Universitetas“ (toliau –ir universitetas) akcijų).
3. Ieškovės teigimu, 2012-2013 m. ji tinkamai vykdė paskolos sutartį, tačiau 2014 m. iš esmės pasikeitė teisinė aplinka bei sąlygos, kuriomis rinkoje savo veiklą turėjo vykdyti universitetas, t. y. nevalstybinėms švietimo įstaigoms panaikinta teisė pretenduoti į studijų krepšelius. Pažymėjo, kad universitetui buvo suteikta tik trejų metų institucinė akreditacija, kas pareikalavo didesnių resursų, trukdė marketingui ir pan. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovei tapo sudėtinga tinkamai vykdyti paskolos sutartį joje numatytomis sąlygomis, todėl ji bandė inicijuoti derybas su atsakove dėl paskolos sutarties pakeitimo – iš esmės dėl delspinigių sumažinimo, tačiau šalims nepavyko pasiekti priimtino sprendimo.
4. Ieškovei negalint tinkamai vykdyti paskolos sutarties, ši sutartis nuo 2017-05-29 buvo nutraukta, o atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Ieškovei buvo apskaičiuota iš viso 680 152,01 Eur dydžio skola, t. y. 326 889,55 Eur negrąžinta paskolos suma, 41 409,83 Eur palūkanos ir 311 852,63 Eur dydžio delspinigiai. Ir nors notaro pranešime nedetalizuota, kaip buvo apskaičiuota 311 852,63 Eur dydžio delspinigių suma, tačiau, ieškovės apskaičiavimu, atsakovės prašomi išieškoti delspinigiai apskaičiuoti už daugiau kaip 6 mėn., t. y. už 191 dieną. Todėl prašo taikyti ieškinio senatį atsakovės reikalavimui dėl delspinigių ir pripažinti pagrįstą tik atsakovės reikalavimo dalį dėl delspinigių už 6 mėn.
5. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas mažinti delspinigių dydį, nes paskolos sutartyje nustatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra neprotingai dideli. Atsakovės reikalaujama 311 852,63 Eur dydžio delspinigių suma beveik lygi pagrindinės prievolės (negrąžintos paskolos dalies) sumai (sudaro 95,4 proc. pagrindinės prievolės dalies), o tai pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka protingumo ir teisingumo principų, juolab kad ieškovė yra įvykdžiusi dalį savo prievolių pagal paskolos sutartį – iš viso yra sumokėjusi atsakovei 231 820,75 Eur paskolos ir palūkanų sumą.
6. Ieškovės vertinimu, atsakovės reikalaujama delspinigių suma neatitinka dėl prievolės neįvykdymo galimai atsakovės patirtų minimalių nuostolių, t. y. atsakovė neįrodė, jog patyrė būtent tokio dydžio nuostolius dėl ieškovės netinkamo paskolos sutarties vykdymo. Pažymėjo ir tai, kad savo prievolių atsakovei negalėjo tinkamai vykdyti ne dėl savo kaltės, o dėl švietimo įstaigų veiklą reguliuojančių teisės aktų pasikeitimo. Todėl sutartinių netesybų dydis sumažintinas nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną bei, jas suskaičiavus už 182 dienas, atsakovei mokėtina delspinigių suma sudarytų 11 898,78 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: sumažino ieškovės UAB „HE Investments“ ir atsakovės BKB „Nacionalinė kredito unija“ 2012-02-24 sudarytoje paskolos sutartyje Nr. 70300 nustatytą delspinigių normą iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną ir nustatė, kad bendra ieškovės UAB „HE Investments“ delspinigių suma BKB „Nacionalinė kredito unija“ pagal 2012-02-24 paskolos sutartį Nr. 70300 sudaro 62 370,53 Eur; kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės pagal paskolos sutartį negrąžinta skola susidaro iš 326 889,55 Eur negrąžintos paskolos, 41 409,83 Eur palūkanų ir 311 852,63 Eur paskaičiuotų delspinigių. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovės naudai paskaičiuotų delspinigių dydis beveik atitinka paskolos sumą, o toks delspinigių dydis yra neproporcingas, lyginant su ieškovės pasiskolinta suma (434 430,03 Eur). Toks neproporcingas pagrindinės piniginės prievolės ir prašomų priteisti delspinigių santykis teismui leido konstatuoti, kad atsakovės reikalaujama išieškoti delspinigių suma yra aiškiai per didelė ir leidžianti konstatuoti esminę prievolės šalių nelygybę. Pažymėjęs ir tai, kad šalys turi teisę iš anksto susitarti dėl netesybų, o tokios sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais (CK 6.73 straipsnis), nurodė, kad teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir pakeisti priteistinų netesybų dydį tais atvejais, kai jos aiškiai per didelės. Šiuo aspektu kaip svarbią įvertino ir tokią aplinkybę, kad ieškovė per visą sutarties laikotarpį jau yra sumokėjusi atsakovei iš viso 231 820,75 Eur sumą (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo), kuri atsakovės buvo paskirstyta paskolos ir palūkanų dengimui.
9. Atsakovė neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio (jo santykio su paskaičiuotų ir siekiamų išieškoti netesybų dydžiu), nes laikėsi pozicijos, kad paskolos sutartyje nustatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai ir yra jos minimalūs nuostoliai, kurių, net dėl to prieštaraujant ieškovei, jai nereikia įrodinėti. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija nedera su įrodinėjimo naštos paskirstymu šalims, sprendžiant ginčą dėl netesybų dydžio nustatymo ir jų mažinimo kriterijų. Vien aplinkybė, kad atsakovė (kreditorė) yra bankrutuojanti, neatleidžia jos nuo pareigos pagrįsti savo patirtus nuostolius.
10. Teismas padarė išvadą, kad, atsakovei iš esmės net neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio, realūs piniginiai nuostoliai tokiu atveju nėra aiškiai apibrėžti, kitaip tariant, neįmanoma identifikuoti faktiškai patirtų atsakovės nuostolių (jų dydžio). Tokiu atveju bylą nagrinėjantis teismas yra laisvas nustatyti, jo manymu, protingą netesybų dydį, jei šalių sutarta suma yra akivaizdžiai per didelė. Įstatyme nustatyta teismo diskrecija mažinti netesybas nepažeidžiant minimalios jų ribos – realiai patirtų nuostolių.
11. Taigi, viena vertus, teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes, kad ieškovė iš dalies yra įvykdžiusi paskolos sutartį (bendrai sumokėjusi 231 820,75 Eur), kad paskolos sutarties ji tinkamai neįvykdė dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (teisės aktų pakeitimo, kurie buvo nepalankūs ieškovei, o atsakovė šios aplinkybės neginčijo), kad atsakovė aiškiai nepagrindė dėl ieškovės netinkamo paskolos sutarties vykdymo patirtų faktinių nuostolių, kurių dydis atitiktų apskaičiuotų netesybų dydį. Kita vertus, atsižvelgė taip pat ir į tai, kad ieškovė pakankamai ilgą laiką (nuo 2014 m.) netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį ir visą šį laikotarpį ji naudojosi atsakovės paskolintomis lėšomis, taip pat į tai, jog ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kuriam keliami griežtesni rūpestingumo standartai. Vadovaudamasis aptartais kriterijais, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principais bei siekdamas sureguliuoti šalių interesų pusiausvyrą, teismas 2012-02-24 paskolos sutartyje Nr. 70300 nustatytą delspinigių normą sumažino iki 0,1 proc., apskaičiuodamas iš viso 62 370,53 Eur delspinigių sumą.
12. Teismas taip pat padarė išvadą, kad 311 852,63 Eur delspinigių suma nebuvo apskaičiuota už ilgesnį nei 180 dienų (6 mėn.) laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad delspinigiai skaičiuojami ne tik nuo negrąžintos paskolos dalies, bet ir nuo nesumokėtų palūkanų dalies, todėl skaičiavimai buvo atlikti vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „HE Investments“ apeliaciniame skunde prašo paikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-07-24 sprendimą toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2012-02-24 paskolos sutartyje Nr. 70300 nustatytos delspinigių normos sumažinimo nuo 0,1 proc. iki 0,02 proc. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; prijungti prie civilinės bylos teikiamus įrodymus (2018-08-02 notaro E. N. vykdomąjį įrašą Nr. 5544 ir antstolio D. K. 2018-08-10 raginimus įvykdyti sprendimą Nr. 2-DK- 1548 ir Nr. 2-DK-R-1549); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, neįvertino visų įrodymų bei reikšmingų bylai aplinkybių, neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką, todėl pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 2 dalies, 185 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad delspinigių dydis yra mažintinas tik iki 0,1 proc., kai tuo tarpu jis turėjo būti sumažintinas iki 0,02 proc.
13.2. Atsakovė, siekdama pagrįsti protingą netesybų dydį, turėjo įrodinėti tikėtinus nuostolius, kurie atsirado ieškovei tinkamai nevykdžius prievolės pagal paskolos sutartį. Atsakovė savo patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo, nes laikėsi pozicijos, kad paskolos sutartyje nustatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra jos minimalūs nuostoliai, kurių jai įrodyti nereikia.
13.3. Nagrinėjamu atveju po ieškovės prievolės pagal paskolos sutartį neįvykdymo jau praėjo daug laiko ir atsakovė turėjo galimybę apskaičiuoti tikėtinus ir realius nuostolius, patirtus dėl paskolos sutarties netinkamo vykdymo. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad netinkamas prievolės vykdymas padarė jai realios žalos. Atsakovė buvo pasyvi ir neįrodinėjo savo teiginius patvirtinančių aplinkybių, nors tokią pareigą turėjo. Atsižvelgiant į tai, kad realūs piniginiai nuostoliai nėra aiškiai apibrėžti, pirmosios instancijos teismas turėjo netesybas mažinti pilna reikalavimų apimtimi, t. y. iki 0,02 proc.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigius tik iki 0,1 proc., nurodė, kad ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kuriam keliami griežtesni rūpestingumo standartai. Tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma esmine sprendžiant dėl protingo netesybų dydžio. Ieškovė, nors ir būdama privatus juridinis asmuo, užsiima specifine veikla - valdo Kazimiero Simonavičiaus universitetą ir imasi visų būtinų priemonių, kad ši aukštojo mokslo įstaiga galėtų tinkamai, kokybiškai ir patikimai vykdyti savo švietėjišką misiją, pritraukdama dėstyti geriausius savo srities specialistus ir suteikdama kokybišką bei konkurencingą išsilavinimą studentams. Atsižvelgiant į tai, ieškovės, privataus juridinio asmens, veikla yra tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu, taigi ieškovės tapatinimas su bet kuriais kitais privačiais juridiniais asmenimis yra nekorektiškas ir netinkamas.
13.5. Aplinkybė, kad ieškovė pakankamai ilgą laiką netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, negali būti aiškinama atskirai nuo viso bylos konteksto. Nors ieškovė neginčija aplinkybės, kad paskolos sutartis nebuvo vykdoma tinkamai, tačiau turi būti atsižvelgta, kad didelė dalis paskolos sumos ir palūkanų atsakovei buvo sumokėta. Paskolos sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė sumokėjo atsakovei 231 820,75 Eur. Dalinis prievolės įvykdymas yra pagrindas šalių sutartas netesybas sumažinti.
13.6. Spręsdamas neprotingai didelių netesybų sumažinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių pusiausvyrą, skolininko elgesį, taip pat siekį užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu nustatytas objektyvias aplinkybes, kurios lėmė paskolos sutarties vykdymo apsunkinimą ieškovei. Po paskolos sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė teisinė aplinka ir sąlygos, kuriomis rinkoje savo veiklą turėjo vykdyti universitetas, lyginant jas su tomis, kurios buvo ieškovei kreipusis į kredito uniją dėl paskolos suteikimo. Ieškovė paskolos sutartį ėmė vykdyti netinkamai dėl įstatymų leidėjo valios ir / ar neteisėtų viešosios valdžios institucijų aktų, kurių priėmimo, sudarant paskolos sutartį su atsakove, nebuvo galima numatyti.
13.7. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokią įtaką atsakovės numatytas netesybų dydis turi universiteto tęstinumui ir viešajam interesui. Universitete, kurio akcijas valdo ieškovė, dėsto daugiau nei 50 dėstytojų, studijuoja daugiau nei 450 studentų, universitetas turi aiškią akademinę, studijų viziją, šios vizijos tęstinumo tikisi ir studijas universitete pasirinkę studentai. Siekis užtikrinti studentų mokymosi nepertraukiamumą ir ugdymo proceso tęstinumą yra vienas pagrindinių ieškovės tikslų.
13.8. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje ne sykį yra nurodęs, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną (net 36,5 proc. per metus) yra aiškiai per dideli, todėl mažintini iki įprastų 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną termino įvykdyti prievolę praleidimo dieną.
Atsiliepimas
14. Atsakovė BKB „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. Ieškovės teiginiai apie paskolos sutarties vykdymo sąžiningumą, kurie neva turėtų lemti delspinigių normos mažinimo teisėtumą, yra nepagrįsti ir prieštarauja bylos aplinkybėms. Ieškovei buvo žinoma, kad paskolos sutarties sąlygų keitimas iš esmės yra negalimas, nes kreditorei yra iškelta bankroto byla. Sistemingai įvardindama pasikeitusias aplinkybes ir deklaratyviais motyvais apie tariamą siekį bendradarbiauti grįsdama savo poziciją, ieškovė tik pasinaudojo atsakovės bankroto procesu ir vilkino pradelstų įsipareigojimų vykdymą.
14.2. Nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, kad ilgalaikį paskolos sutarties pažeidimą lėmė objektyvios, nuo ieškovės nepriklausiusios aplinkybės, ar kad ieškovės investicijų pobūdis (švietimas) turėtų suteikti jai ypatingą statusą, leidžianti pakeisti bendruosius prievolių vykdymo principus. Priešingai, nei jos vykdoma ūkinė veikla, nei aplinkybės dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo yra nereikšmingos ilgalaikiam paskolos sutarties nevykdymui pateisinti, taip pat delspinigių normai sumažinti. Ieškovė yra privatus komercinis ūkio subjektas, kuris veikia savo narių turtinių interesų tenkinimui. Ieškovės nepasiteisinusios investicijos į švietimą neturi įtakos jos veiklos komerciniam pobūdžiui. Ieškovė yra verslininkė, nusprendusi investuoti į aukštąjį mokslą, ir ji asmeniškai prisiėmė visas su šio verslu susijusias rizikas, įskaitant akcentuojamas aplinkybės dėl pasikeitusios teisinės aplinkos.
14.3. Vien dėl atsakovės bankroto proceso ieškovei pavyko nuo 2013 m. rudens naudotis paskola kartu nevykdant esminių savo pačios įsipareigojimų. Toks ieškovės elgesys yra neteisėtas ir nepateisinamas jokiais teisiniais argumentais. Ieškovė yra verslininkė, paskolos sutartimi prisiėmusi piniginę prievolę, o CK 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu pinigų neturėjimas negali atleisti skolininko nuo įsipareigojimų vykdymo, taip pat negali būti teisėta ir pagrįsta įsipareigojimų nevykdymo priežastimi.
14.4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas mažinti netesybas iki ieškovės nurodyto dydžio, tinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką. Skundo argumentai, kad, atsakovei neįrodžius faktinių savo nuostolių, pirmosios instancijos teismas neva turėjo netesybas mažinti ieškovės prašyta apimtimi (iki 0,02 proc.) yra nepagrįsti ir prieštaraujantys netesybų institutui. Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismui, kad netesybų tikslas yra sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius, sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties bei skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.
14.5. Atsižvelgiant į atsakovės teisinį statusą bei bankroto bylos iškėlimo faktą, realių nuostolių įrodyti objektyviai neįmanoma. Dėl paskolos sutarties nevykdymo buvo pažeisti atsakovės, jos pajininkų ir vėliau kreditorių teisėti interesai. Iš ieškovei suteiktos 1 500 000 Lt (434 430,02 Eur) paskolos atsakovė iki šiol atgavo tik 107 540,47 Eur paskolos dalį, taip pat negavo virš 40 tūkstančių eurų palūkanų sumos. Pagal galiojančias paskolos sutarties sąlygas likusi negrąžinta 326 889,55 Eur paskolos dalis bei nesumokėtos palūkanos iš pradžių privalėjo būti panaudotos atsakovės ir jos pajininkų interesams, o po atsakovės bankroto – ir jos kreditorių teisėtų reikalavimų tenkinimui.
14.6. Atsižvelgiant į paskolos sutarties pažeidimo trukmę bei laiku nesumokėtų sumų dydžius, netesybų, kurioms taikoma 6 mėn. senatis, sumažinimas iki 0,02 proc. minimalių nuostolių lygio būtų neteisingas bei teisiškai ydingas. Jeigu delspinigiai negalėtų viršyti 0,02 proc. metinių palūkanų, dėl CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto sutrumpinto 6 mėn. senaties termino netesybos apskritai prarastų prasmę. Jeigu netesybos būtų 0,02 proc. metinių palūkanų, civilinėje apyvartoje tokių netesybų neliktų, nes būtų taikomas CK 6.210 straipsnyje ir 6.261 straipsnyje nustatytų kompensacinių palūkanų institutai, leidžiantys tą pačią palūkanų normą priteisti iš skolininko už 5 paskutinius prievolės nevykdymo metus, t. y. už 10 kartų ilgesnį laikotarpį, nei netesybos.
Atsiliepimas
15. Tretieji asmenys A. A. ir D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti visiškai. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, neįvertino visų įrodymų bei reikšmingų bylai aplinkybių, neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką ir nepagrįstai konstatavo, kad delspinigių dydis yra mažintinas tik iki 0,1 proc., nors turėjo būti sumažintinas iki 0,02 proc. Nagrinėjamu atveju teismo nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesugrąžintos ar nesumokėtos sumos vis tiek yra per dideli.
15.2. Atsakovė patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo, nes laikėsi pozicijos, kad 2012-02-24 paskolos sutartyje Nr. 70300 nustatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra jos minimalūs nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti.
15.3. Netrukus po paskolos sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė teisinė aplinka ir sąlygos, kuriomis rinkoje savo veiklą turėjo vykdyti Kazimiero Simonavičiaus universitetas, lyginant su tomis, kurios buvo ieškovei kreipusis į atsakovę dėl paskolos suteikimo. Ieškovei nepalankus teisinio reguliavimo pasikeitimas atsirado tik po paskolos sutarties sudarymo ir šių nepalankių aplinkybių ieškovė sutarties sudarymo metu negalėjo nei protingai numatyti, nei kontroliuoti, todėl tai lėmė esminę prievolės šalių nelygybę.
15.4. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokią įtaką atsakovės numatytas netesybų dydis turi Universiteto tęstinumui ir viešajam interesui. Ieškovė teisingai nurodė, kad šiuo metu Universitete dėsto daugiau nei 50 dėstytojų, studijuoja daugiau nei 450 studentų. Universitetas turi aiškią akademinę, studijų viziją, šios vizijos tęstinumo tikisi ir studijas Universitete pasirinkę studentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Apeliantė prašo prijungti prie bylos 2018-08-02 notaro E. N. vykdomąjį įrašą Nr. 5544 ir antstolio D. K. 2018-08-10 raginimus įvykdyti sprendimą Nr. 2-DK-1548 ir Nr. 2-DK-R-1549. Nurodo, kad priėmus skundžiamą sprendimą byloje ir nesibaigus jo apskundimo terminui, atsakovė kreipėsi į Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notarą E. N. dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vykdomąjį įrašą Nr. 5544 notaras atliko 2018-08-02. Atsakovė šį dokumentą pateikė antstoliui D. K., kad šis pradėtų priverstinio vykdymo veiksmus, pateikdamas trečiajam asmeniui A. A. 2018-08-10 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 2-DK-1548 ir 2018-08-10 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 2-DK-R-1549. Pažymėjo, kad minėtų įrodymų pateikti anksčiau negalėjo, nes jie atitinkamų asmenų buvo išduoti po to, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinis teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymas taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir priimti naujus įrodymus nėra susijęs su teismo sprendimo, kurį ji skundžia, teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimu. Tiek notaro E. N. 2018-08-02 vykdomasis įrašas Nr. 5544, tiek ir antstolio D. K. 2018-08-10 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. 2-DK-1548 ir Nr. 2-DK-R-1549 yra susiję su prasidėjusiu skolos išieškojimo procesu, kurį, iki bus išspręstas jos apeliacinis skundas, apeliantė prašė sustabdyti taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
18. Kaip matyti iš bylos, Vilniaus apygardos teismas 2018-08-24 nutartimi tokį apeliantės prašymą, remdamasis, be kita ko, ir jos pateikta nauja informacija apie pradėtą skolos išieškojimą, iš dalies patenkino ir vykdymo veiksmus antstolio D. K. vykdomosiose bylose sustabdė iki įsiteisės apeliantės skundžiamas teismo sprendimas. Taigi naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nėra aktualus.
Dėl netesybų sumažinimo
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl siekiamų iš apeliantės išieškoti netesybų (delspinigių) dydžio sumažinimo. Apeliantė ieškinyje prašė šalių 2012-02-24 sudarytoje paskolos sutartyje Nr. 70300 nustatytą 0,5 proc. dydžio delspinigių normą sumažinti iki 0,02 proc., įrodinėdama, kad sutartiniai delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Bylą nagrinėjęs teismas su tokiu reikalavimu iš esmės sutiko ir ieškinį dėl netesybų sumažinimo iš dalies patenkino, sumažindamas netesybas iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Remdamasis tokiu netesybų dydžiu teismas apskaičiavo ir bendrą delspinigių, kuriuos apeliantė turi sumokėti atsakovei už sutarties pažeidimą, sumą.
20. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės modifikuoti apeliantės ginčytą sutarties sąlygą, vertino tokias aplinkybes: apeliantė prievolės dalį yra įvykdžiusi – sumokėjusi atsakovei iš viso 231 820,75 Eur sumą; netinkamą paskolos sutarties vykdymą iš dalies lėmė objektyviai susiklosčiusios, t. y. nuo apeliantės nepriklausančios, aplinkybės (pakitęs Universiteto veiklos teisinis reglamentavimas); atsakovė neįrodė faktiškai patirtų nuostolių, kurių suma atitiktų netesybų, skaičiuojamų pagal sutartyje nustatytą jų dydį, sumą; apeliantė pakankamai ilgą laiką (nuo 2014 m.) nevykdė savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, nors visą šį laikotarpį ir naudojosi iš atsakovės pasiskolintomis lėšomis; apeliantė yra privatus juridinis asmuo, kuriam keliami griežtesni rūpestingumo standartai. Tokių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindinės piniginės prievolės bei prašomų išieškoti delspinigių santykis yra neproporcingas, atsakovės reikalaujama išieškoti delspinigių suma šiuo konkrečiu atveju yra aiškiai per didelė, bet ir netesybų sumažinimas iki tokio dydžio, kurio prašė apeliantė (t. y. iki 0,02 proc.), nėra galimas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados dėl šiuo konkrečiu (individualiu) atveju teisingo ir abiejų šalių interesų derinimo taisyklę atitinkančio 0,1 proc. netesybų dydžio.
21. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjo valia, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 1, 3 dalys).
22. Aptardamas sutartines netesybas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas, tačiau tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo leidėjo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017; 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
23. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių sumažinimo, taikė netinkamus kriterijus ir galiausiai vis tiek nustatė per didelį delspinigių dydį, nėra pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad, sprendžiant dėl konkretaus netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais – teisingumo, protingumo, sąžiningumo – principais, netesybų sumažinimu siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017; 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad yra pagrindas sumažinti 2012-02-24 paskolos sutartimi sutartų 0,5 proc. delspinigių dydį, atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovės naudai apskaičiuotų delspinigių dydis (311 852,63 Eur) beveik atitinka paskolos sumą (434 430,03 Eur), t. y. būtent delspinigių sumos dydis teismo buvo įvertintas kaip neproporcingas, lyginant su apeliantės pasiskolinta suma. Teismas vertino ir tai, kad nors apeliantė dalį paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų yra įvykdžiusi (sumokėjo atitinkamą paskolos ir palūkanų dalį), tačiau įsipareigojimų atsakovei nevykdo gana ilgą laiką – nuo 2014 metų. Taip pat vertinta, kad minėta paskolos sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo nevykdomi, be kita ko, ir dėl aptartų, teismo objektyviomis (t. y. nepriklausančiomis nuo pačios apeliantės valios) pripažintomis priežasčių. Siekdamas nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, teismas svaria šiam klausimui išspręsti pripažino dar ir tokią aplinkybę, kad apeliantė, kaip ir antroji sutartinių santykių šalis (atsakovė), taip pat yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai.
25. Visi šie aptarti kriterijai, į kuriuos atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas situaciją bei spręsdamas dėl tinkamiausio, abiejų šalių interesų derinimo taisyklę atitinkančio netesybų dydžio, teisėjų kolegijai teikia pagrindą nesutikti su apeliantės teiginiais, kad skundžiamame sprendime teismas neįvertino visų įrodymų bei reikšmingų ginčui išspręsti aplinkybių. Tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien apeliantei naudingais kriterijais, bet atsižvelgė ir į kitos šalies (atsakovės) naudai nustatytus kriterijus, nereiškia netinkamo (neteisingo) bylos įrodymų ir joje nustatytų aplinkybių įvertinimo.
26. Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Nagrinėjamoje byloje sutarties šalys (apeliantė ir atsakovė) yra juridiniai asmenys, abi yra verslininkės, sudariusios paskolos sutartį ir laisva valia susitarusios dėl delspinigių dydžio. Sutarties laisvės principo pažeidimas byloje neįrodinėtas. Todėl darytina išvada, kad šalys galėjo tinkamai įvertinti prisiimtą riziką, o galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius turi būti itin ribotas.
27. Šiame kontekste pažymėtina, kad bet kuris juridinis asmuo, nepriklausomai nuo jo ūkinės veiklos pobūdžio, teikiamų paslaugų rūšies, jų specifiškumo ar jų reikšmės, sudarydamas sandorius bei prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus turi pats įvertinti visus aspektus bei galimas rizikas, įskaitytinai galimą prievolių vykdymo pasunkėjimą laiko perspektyvoje. Sutikdamas paimti paskolą atitinkamomis sąlygomis, paskolos gavėjas sutinka ir su tuo, kad turės mokėti netesybas, skatinančias jį vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias kreditoriaus praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantės vykdoma veikla bei švietėjiška misija yra tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu ir todėl negali būti net lyginama su kitų privačių juridinių asmenų veikla, nepaneigia fakto, kad pagrindinis jos veiklos (verslo) tikslas yra pelno gavimas. Byloje esančioje pačios apeliantės (kaip užsakovės) pavedimu UAB „Euristika“ 2014-08-19 atliktoje verslo vertinimo ataskaitoje (b. l. 50) taip pat pažymima, kad vertinimo objektas yra UAB „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“ verslas.
28. Kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, nei įstatymų leidėjo, nei teismų praktikoje nėra įtvirtintas konkretus delspinigių dydis, iki kurio turėtų būti sumažintos sutartyje sulygtos netesybos, kai teismas pripažįsta jas neprotingai didelėmis arba kai skolininkas dalį prievolės įvykdo. Priešingai, kasacinio teismo nurodyta, kad tinkamas netesybų dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Be to, visais atvejais, sprendžiant jų sumažinimo klausimą, teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017; 2017-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
29. Tokių išaiškinimų kontekste yra akivaizdus apeliantės skundo teiginių nepagrįstumas apie teismų praktikoje nustatytą ir įprastą 0,02 proc. delspinigių dydį. Aplinkybė, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas kai kurias bylas, mažino netesybų dydį iki 0,02 proc., nesudaro pagrindo išvadai, kad ir nagrinėjamoje byloje netesybos turėtų būti sumažintos iki 0,02 proc., juolab kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas netesybų sumažinimui reikšmingas aplinkybes, šalių sutartą netesybų (delspinigių) dydį sumažino nuo 0,5 proc. (311 852,63 Eur) iki 0,1 proc. (62 370,53 Eur), t. y. šalių netesybos buvo sumažintos net 5 kartus.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir šį ginčą išsprendė teisingai. Tai, kad apeliantė UAB „HE Investment“ nesutinka su teismo sprendimu ir siekia kitokių, jai palankesnių išvadų dėl netesybų dydžio, nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93, 98 straipsniai). Apeliantė UAB „ HE Investments“ prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jų dydį bei faktą patvirtinančių įrodymų, be to, ginčas šios instancijos teisme nėra išspręstas jos naudai. Taigi, net jei apeliantė ir turėjo bylinėjimosi išlaidų, jos negalėtų būti jai kompensuotos.
32. Atsakovė BKB „Nacionalinė kredito unija“ pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 2 420 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas, banko mokėjimo nurodymą). Atsakovės išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), 8.11 punkte nurodytą dydį. Maksimali už tokio pobūdžio suteiktas teisines paslaugas kompensuotina suma galėtų būti 1 163,76 Eur (895,20 Eur x 1,3).
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad nagrinėjama byla nėra labai sudėtinga ar didelės apimties, taip pat nereikalauja specialių žinių, nebuvo nustatytas teisinių klausimų naujumas, pagrįstomis pripažįsta 800 Eur atsakovės išlaidas, tokia suma priteisiama atsakovei iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
34. Tretieji asmenys A. A. ir D. K., pateikę atsiliepimą į apeliacinį skundą, jų išlaidų kompensavimo klausimo nekelia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HE Investments“ (j. a. k. 302696171) atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei „Nacionalinė kredito unija“ (j. a. k. 112041454) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.