Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-644-831/2017 pagal R. M. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis A. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. M. skundu kreipėsi į antstolį, prašydamas atšaukti jo asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), įkalinimo įstaigoje areštą. Skunde nurodė, kad pagal antstolio priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams, kurių įkalinimo įstaiga neužtikrina įsigyti. Nesutikdamas su pareiškėjo skundu, antstolis 2017 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-17-135-2956, atsisakė jį tenkinti ir skundą kartu su vykdomąją byla perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo iš skolininko sąskaitos jokios piniginės lėšos nebuvo nurašytos, tuo tarpu antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą pilna apimtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo R. M. skundą dėl antstolio A. M. veiksmų vykdymo procese atmetė. Teismas laikė, kad ginčijamu patvarkymu buvo nukreiptas išieškojimas būtent į skolininko turtą, bet ne į pajamas, todėl tokiu atveju yra aktualūs apribojimai teisės aktuose nustatyti vykdant išieškojimą iš skolininko turto. Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, t. y. į negrynuosius pinigus, todėl CPK straipsnio 1 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktyje nustatytas apribojimas vykdant išieškojimą iš grynųjų pinigų neaktualus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. M. su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi nesutinka, prašo įpareigoti antstolį nuimti areštą ir pritaikyti laikinuosius apribojimus įsiskolinimui. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jis pajamų negauna, tuo tarpu pritaikytu turto areštu yra apribotos jo galimybės sumokėti už elektrą, įsigyti kanceliarinių priemonių, asmens higienos prekių. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. M. skundas dėl antstolio A. M. veiksmų, areštuojant ir vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, pagrįstumo ir teisėtumo.Antstolio pateiktos vykdomosios bylos ir nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0135/16/02719 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį raštą Nr. (23.31.-08) 483-125746 dėl 86,00 Eur skolos išieškojimo valstybės naudai iš skolininko R. M.. Nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) namuose, antstolis 2017 m. sausio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-135-395 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Pažymėtina, kad nors pareiškėjas pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų konkrečiai ir neįvardina su kuriuo antstolio patvarkymu nesutinka, tačiau tiek iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, tiek ir atskirojo skundo turinio spręstina, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su antstolio priimtu 2017 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. S-17-135-395, kuriuo nutarta vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuojant skolininkui priklausančias lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) namai sąskaitoje. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina ir pasisako būtent dėl antstolio veiksmų teisėtumo, priimant nurodytą patvarkymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 668 straipsnio 1 dalies ribojimus, pakitusią teismų praktiką, todėl be teisinio pagrindo nusprendė, jog antstolio patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidžia imperatyvių įstatymų reikalavimų, teisėtų pareiškėjo interesų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju antstoliui nukreipus išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, o ne į grynuosius pinigus, tiek CPK 668 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 papunktyje nustatytas apribojimas vykdant išieškojimą iš grynųjų pinigų yra neaktualus, tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir neteisingai aiškino ir taikė naujausią kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Paminėta kasacinio teismo nutartis pakeitė iki jos priėmimo dominavusią teismų praktikos nuostatą, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: kaip artimųjų parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių.Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Atkreiptinas dėmesys, jog Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę įnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.Be to, įkalinimo įstaiga, kurioje atidaryta apelianto lėšų sąskaita, nėra kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, bet, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kitokiais legaliais būdais atsakovas lėšų negali turėti ir jomis naudotis, finansinių įstaigų paslaugos jam taip pat šiuo metu objektyviai neprieinamos, todėl CPK 689 straipsnio nuostatos, nesant specialaus reglamentavimo, pagal analogiją taikytinos ir įkalinimo įstaigos atidarytoje sąskaitoje tvarkomoms skolininko lėšoms (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi, minėtas antstolio nurodymas (priimtas patvarkymas dėl lėšų arešto ir jų nurašymo) reiškia visų piniginių lėšų, esančių (ar būsimų) skolininko sąskaitoje areštą ir nurašymą, skundžiamame patvarkyme nustatytose ribose, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip pagrįsti. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl apribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo iš dalies neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolio veiksmai, 2017 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. S-17-135-395 nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pripažintini neteisėtais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti.

Pripažinti neteisėtais antstolio A. M. veiksmus, 2017 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. S-17-135-395 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko R. M. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (1 MMA).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.