Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-24 nuosprendžio, kuriuo D. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį: 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; 259 straipsnio 2 dalį –30 parų areštu; 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir D. U. paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23 val. iki 7 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: 125 MGL (4 707,5 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti kratos metu rastus D. U. pinigus – 1 300 Eur ir juos perduoti valstybės nuosavybėn.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti S. B., A. J., J. Š., tačiau dėl jų skundai nepateikti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. U. nuteistas už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą, turint tikslą jas platinti ir jų platinimą. O būtent už tai, kad jis:

1.1. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 19,061 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią laikė ir gabeno iki 2015-10-15. Šią psichotropinę medžiagą tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A. J..

1.2. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,9 g psichotropinės medžiagos - MDMA, ne mažiau kaip 14,485 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, ne mažiau kaip 1,662 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ne mažiau 0,076 g psichotropinės medžiagos PMMA (parametoksimetamfetaminas), ne mažiau kaip 9,594 narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), ne mažiau kaip 0,123 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, ne mažiau kaip 1,587 g psichotropinės medžiagos - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocibino ar psilocino. Šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė ir gabeno iki 2015-11-10 10.30 val., iki tol, kol Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavė jas J. Š..

2. Be to, D. U. nuteistas už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturint tikslo jos platinti. O būtent už tai, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo nedidelį kiekį - 0,155 g narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 4,5%) ir ją laikė name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) iki 2015-11-26, 9.52 val., kol policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.

3. Taip pat D. U. nuteistas už neteistą disponavimą šaudmenimis. Už tai, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgijo 15 vnt. šaudmenų - pramoninės gamybos, 16 kalibro medžioklinius šovinius, kurie skirti įvairių modelių lygiavamzdžiams 16 kalibro medžiokliniams šautuvams ir 15 šovinių - pramoninės gamybos 270 kalibro medžioklinius 270 Winchester šovinius (specialisto išvada Nr. 140-(5206)-IS1-5809), kuriuos gabeno iki namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir kuriuos laikė stalčiuje iki 2015-11-26 kratos, kurios metu policijos pareigūnai šiuos šovinius rado.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kurias pardavė A. J. ir J. Š.

7. Apylinkės teismas konstatavo, kad D. U. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 19,061 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią laikė ir gabeno iki 2015-10-15. Šią psichotropinę medžiagą tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A. J..

8. Taip pat konstatuota, kad D. U. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,9 g psichotropinės medžiagos - MDMA, ne mažiau kaip 14,485 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, ne mažiau kaip 1,662 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, ne mažiau 0,076 g psichotropinės medžiagos PMMA (parametoksimetamfetaminas), ne mažiau kaip 9,594 narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminės dalys), ne mažiau kaip 0,123 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, ne mažiau kaip 1,587 g psichotropinės medžiagos - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, turinčių psilocibino ar psilocino. Šias narkotines ir psichotropines medžiagas laikė ir gabeno iki 2015-11-10 10.30 val., iki tol, kol Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavė jas J. Š..

9. D. U. nesutinka su šiomis teismo išvadomis. Mano, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nes kaltė grįsta išimtinai A. J. ir žvalgybos pareigūnų parodymais. Nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad D. U. įgijo, laikė ar perdavė kaltinime išvardytas narkotines medžiagas. Nurodo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nes nustatytas A. J. nurodytas asmuo „(P.)“. Mano, jog byloje esantys įrodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto įrodymų sąsajumo reikalavimų.

10. Baudžiamojoje byloje įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal teismų praktiką, asmenų parodymams kaip subjektyvios kilmės įrodymų šaltiniui keliami papildomi patikimumo reikalavimai, t. y. asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kitose bylose). Įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

11. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas buvo nuoseklus ir išsamus. Teisiamajame posėdyje buvo išsamiai ir nešališkai tiriamos visos su nagrinėjama byla susijusios aplinkybės, byloje esantys įrodymai ištirti ir patikrinti BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai apklausė kaltinamuosius, tarp jų ir D. U., liudytojus, kaltinamojo ir liudytojų parodymams patikrinti teismas ištyrė ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamųjų ir liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Pirmosios instancijos teismui tiesiogiai tiriant įrodymus visi proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, žinoti duodamus teisme jų parodymus, betarpiškai dalyvauti tiriant kitus įrodymus ir pareikšti dėl atliekamo tyrimo prašymus bei kitaip naudotis jiems numatytomis procesinėmis teisėmis ir jomis pasinaudojo. Todėl apelianto teiginiai dėl bylos aplinkybių neišsamaus išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikė visų byloje apkaustų asmenų, tarp jų ir nuteistojo D. U. parodymų turinį ir pakankamą šių parodymų motyvuotą vertinimą.

12. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. J. prekiavo narkotinėmis medžiagomis ir 2015-10-21 4,331 g metamfetamino pardavė nuteistajam S. B.. Tą pačią dieną sulaikytas A. J., asmens kratos metu A. J. savanoriškai pateikė iš apatinių kelnaičių ištrauktą maišelį su šviesios spalvos medžiaga, kaip vėliau nustatyta, metamfetaminu (14,730 g) (Pagrindas. 2015-10-21 asmens kratos protokolas, t. 2, b. l. 10-11; specialisto išvada, t. 2, b. l. 83-89). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad kelerius metus prekiavo narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis.

13. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad J. Š. prekiavo narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis. Nors J. Š. teisme teigė tik vienintelį kartą R. T. ir M. T. pardavusi narkotines medžiagas, o šiaip neprekiavusi, jos parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais. Tai, kad J. Š. užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba patvirtino kratų metu jos automobilyje ir namuose rasta narkotinių bei psichotropinių medžiagų įvairovė bei gausa (milteliai, įvairios, nevienarūšės tabletės, MDMA, 6-MAPB, amfetaminas, metamfetaminas, PMMA, augalinės kilmės medžiaga – tetrahidrokanabinoidas, kanapių derva, grybų vaisiakūniai ir jų dalys) bei daiktai rasti automobilyje (metalinis šaukštas, svarstyklės, permatomi plastikiniai maži maišeliai, skirti pakavimui) (t. 5, b. l. 96-101, 108-110, 114-116, 120-131, 141-146, 150-157), pokalbių ir susirašinėjimo telefonu turinys su įvairiais abonentais, užfiksuotas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu (t. 6, b. l. 90-95). Taip pat paneigia nuteistųjų R. T. ir M. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad narkotines medžiagas, kurios rastos pas juos sulaikymo metu (pas R. T. du maišeliai su rusvos spalvos milteliais, kurie Specialisto išvados duomenimis yra 0,234 g amfetaminas, t. 6, b. l. 114; M. T. asmens kratos metu rasti trys pakeliai su narkotine medžiaga, Specialisto išvados duomenimis - 0,344 g amfetaminas, t. 7, b. l. 4-5), jie įsigijo iš J. Š. bei R. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog narkotines medžiagas apie 6 mėnesius, kartą per savaitę pirko iš J. Š.. Ir parodymai teisme, kad įvykio dieną, pokalbio telefonu su J. Š. metu nurodė, kad bus dviese, o tai reiškia, kad pirks du gramus (t. 6, b. l. 128, t. 7, b. l. 123). M. T. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad narkotikus pradėjo vartoti 2015 m. vasaros pabaigoje ir juos visada įsigydavo iš J. Š. (t. 7, b. l. 19, 22, t. 7, b. l. 123).

14. Nuteistasis D. U. viso proceso metu neigė parduodavęs A. J. ir J. Š. narkotines/psichotropines medžiagas. J. Š. taip pat teigė iš D. U. pirkus tik „sintakainą“. Tačiau priešingai nei nurodo apeliantas ir J. Š., aplinkybes, kad D. U. prekiavo narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis patvirtina ne tik A. J. ir policijos pareigūno A. B. parodymai, bet ir kita bylos medžiaga: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys, 2015-11-26 kratos D. U. gyvenamojoje vietoje rezultatai ir specialisto išvada (t. 4, b. l. 27-28), asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolas ir jame užfiksuota informacija, tarnybiniai pranešimai (t. 6, b. l. 78-79, 99-100), vaizdo įrašo apžiūros protokolas (t. 6, b. l. 102-106).

15. D. U. nurodė, jog jis jokio ryšio su A. J. neturėjo, nes pasiklausant jo bei jo sutuoktinės pokalbių telefonu, ryšys su A. J. nenustatytas. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Bylos duomenimis, D. U. ir jo sutuoktinės elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė prasidėjo tik po A. J. sulaikymo, šiam prisipažinus dėl prekybos narkotikais ir nurodžius asmenis, iš kurių jis narkotikus pirko. Po A. J. sulaikymo 2015-10-21, pastarasis narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis nebeprekiavo, todėl akivaizdu, kodėl jis D. U. ar jo sutuoktinei neskambimo. A. J. išsamiai apibūdino D. U., tiksliai nurodė jo gyvenamąją vietą, kieme esančius objektus, kur atvykdavo pasiimti narkotinių/psichotropinių medžiagų, kur jas D. U. laikė (miške, ne namuose). A. J. 2015-10-23 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, pripažino savo kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir paaiškino iš ko ir kur pirko name rastas narkotines ir psichotropines medžiagas. Nurodė, kad iš asmens pravarde „L.“ (D. U.) apie 20-30 kartų pirko narkotikus (amfetaminą, extasy ir žolę), o paskutinį kartą 50 tablečių „extasy“ (t. 2, b. l. 112-114). Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu patikslino savo parodymus: asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, atpažino D. U. kaip asmenį iš kurio pirkdavo narkotines medžiagas. Taip pat nurodė, jog pirkdavo iš jo nuo 2014 metų ir pirko tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų (t. 2, b. l. 126-128); apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-04 nurodė, jog amfetaminą, kurį rado pas jį per kratą pirko iš D. U., kaip ir amfetaminą, kurį pardavė S. B. (t. 2, b. l. 134). Teisme taip pat patvirtino, kad amfetaminą rastą 2015-10-21 asmens kratos metu ir pas S. B. tikrai pirko pas D. U.. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė iš ko įsigijo narkotines medžiagas, rastas jo asmens kratos metu ir parduotas S. B., todėl jo iš esmės nuosekliais parodymais apylinkės teismas vadovavosi pagrįstai. Teisėjų kolegija esminių prieštaravimų A. J. parodymuose taip pat nemato. Be to, D. U. nustatytas pagal A. J. pareigūnams nurodytą narkotinių medžiagų tiekėjo telefono numerį. Tuomet, gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimą, pradėta D. U. telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo kontrolė, kurios metu nustatytas ir kitas narkotikais prekiavęs asmuo - J. Š..

16. Liudytojas A. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės sutampančius parodymus. Jis nurodė, jog D. U. kaip asmuo, tiekęs A. J. narkotines medžiagas atliekant D. U. telefono kontrolę buvo užfiksuoti keli skambučiai ir trumposios SMS žinutės su moterimi, kuri kelis kartus prašė „deimantukų“. D. U. jai pranešė, kad viską paliko automobilyje prie savo namų. Tą pačią dieną užfiksuotas pokalbis (susirašinėjimas), kurio metu moteris pasakė, kad paėmė viską iš automobilio, tačiau yra daugiau nei ji prašė ir dabar ji negalinti atsiskaityti. Tyrimo metu nustatyta, kad ši moteris J. Š.. J. Š. pokalbių kontrolės metu buvo užfiksuoti keli pokalbiai, kurių metu ji narkotinių medžiagų pirkėjams prisistatydavo vardu „Dalia“ ir nurodžiusi „Facebook“ paskyrą, sukurtą vardu „D.“. Toliau buvo fiksuojama, kad. J. Š. prekiauja narkotikais, siekiama išsiaiškinti tiekėjus (bendrininkus), pirkimus. Praėjus kiek laiko buvo užfiksuotas J. Š. ir D. U. pokalbis ar susirašinėjimas, kurio metu ji prašė dar, nes viskas pasibaigė. Iš pokalbio konteksto buvo galima suprasti, kad kalbėjo apie narkotikus. Jie susitarė susitikti prie „Barclays“ pastato. Pastatas ir jo prieigos filmuojami. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pamatė, kad užfiksuotas J. Š. ir D. U. susitikimas. J. Š. priėjo prie D. U. automobilio, atidarė keleivio dureles, pasilenkė ir mano, kad kažką paėmė iš automobilio ir išėjo. Toliau atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, buvo užfiksuoti keli J. Š. pokalbiai dėl narkotikų pardavimo. Vėliau, šalia J. Š. namų, iš karto po susitikimo su ja buvo sulaikyti keli asmenys pas kuriuos sulaikymo metu rasti narkotikai, ir, kuriuos, jų teigimu, jiems pardavė J. Š.. Po to buvo sulaikyta J. Š.. Pokalbio metu J. Š. pasakė, kad narkotikus jai pardavė asmuo, pravarde „L.“, tačiau parodymų ji neduos, nes jo bijo. Šio liudytojo parodymus apie J. Š. ir D. U. pokalbių turinį patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, kurie užfiksuoti protokoluose (t. 4, b. l. 146-148, 159-160; t. 6, b. l. 90-95) bei vaizdo įrašo apžiūros protokolas (t. 6, b. l. 102-106). Be J. Š. pokalbių su D. U., kontroliuojant D. U. pokalbius/susirašinėjimą telefonu gauta duomenų apie tai, kad iš D. U. narkotines/psichotropines medžiagas galėjo įsigyti ir kiti asmenys. Iš šiuose protokoluose užfiksuotų pokalbių, trumpųjų žinučių ir jų turinio taip pat matyti, kad D. U. 2015-10-28 – 2015-11-06 skambino/rašė daug įvairių abonentų, skambinta/rašyta prieš pat atvažiuojant, dalyje pokalbių tariamasi dėl pirkimo-pardavimo („ant priekinės sėdynės bus padėta tiek, kiek jis pirko, tiktai pusė“, „jam reikės tiek, kiek vakar“, „ar gali atvežti vieną gamtą“, „Tau gamtos žalios?“, „Chimkės <...> rūkymui.“, „ar turi brangaus“, „ar galėtum palikti pusantros“, „ne to kas buvo ar. Gal tu žinai kas kur kaip to ko jis norėjo a r???, „yra dviejų rūšių, kainos skiriasi: vienos – 50, kitos – 70“, „ar įmanoma ten tų. <...>ar tikrai atsimena apie ką eina kalba“ ir kt. (t. 4, b. l. 146-148, 159-161). Užfiksuotų pokalbių/susirašinėjimo turinys atskleidžia, kad D. U. skambino įvairūs asmenys, pagrinde buvo tariamasi dėl susitikimo, kai D. U. važiuos į miestą (pakeliui), arba patys užvažiuodavo, buvo kalbama/rašoma užuominomis, siekiant iš D. U. įsigyti D. U. iš praeitų kartų žinomą prekę, ar įvardinant jos esminį požymį „kietas“, „žalia gamta“, „deimančiukai“. A. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tabletės „extasy“ yra deimanto kristalo formos (t. 2, b. l. 108-109, 134). Pažymėtina, kad būtent kontroliuojant D. U. telefoniniu pokalbius, kilo įtarimai, kad J. Š. iš pastarojo įsigyja narkotines/psichotropines medžiagas, o vėliau kontroliuojant J. Š. pokalbius/susirašinėjimą telefonu) nustatyta, kad ji jomis ir prekiauja. Be to, 2015-11-26 atlikus kratą D. U. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, name, kambaryje ant spintelės rasta pypkė su augalinės žalsvos spalvos medžiagos likučiais viduje (nustatyta, kad tai kanapės); sandėlyje, esančiame šalia namo, rasta metalinės dėžutės dalis su baltos spalvos medžiagos likučiais, plastikinis ir plastikinis samtelis su baltos spalvos medžiagos likučiais, šalia statybvietės priešais namą – plastikinis maišelis (apklijuotas lipnia juosta) su baltos spalvos medžiagos likučiais (t. 4, b. l. 3-7). Specialisto išvadoje, kad ant plastikinio samtelio, metalinio indelio bei rudos spalvos plastikine lipnia juosta apklijuotos pakuotės rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai (t. 4, b. l. 27-28). Tai paneigia apelianto teiginius, kad jo gyvenamojoje vietoje rasta tik „sintakaino“. Apeliantas teigė, kad jis J. Š. parduodavo tik „sintakainą“, tačiau jos šlapime rasti amfetamino pėdsakai (t. 5, b. l. 7).

17. Apelianto versija, kad A. J. nori jį apšmeižti, kad pats iš A. J. pirko narkotikus, o A. J. amfetaminą įsigijo iš kitų tiekėjų, nes pats nurodė, jog narkotines medžiagas įsigydavo iš kitų tiekėjų, jų neįvardindamas, nepagrįsta. Pažymėtina, kad atliekant kratą A. J. namuose, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir daugiau įvairių psichotropinių ir narkotinių medžiagų, tačiau jos D. U. nėra inkriminuotos remiantis būtent A. J. parodymais, kad tik amfetaminą, slėptą apatinėse kelnaitėse ir parduotą S. B. jis įsigijo iš D. U. (2015-10-21 asmens kratos protokolas, t. 2, b. l. 10-11, 2015-10-21 kratos protokolas, t. 2, b. l. 65-79, specialisto išvada, t. 2, b. l. 83-89). Tuo tarpu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti kito A. J. narkotines/psichotropines medžiagas tiekusio asmens, pravarde „(P.)“, nepašalina apelianto atsakomybės ir nedaro melagingais A. J. parodymų apie D. U. vaidmenį.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi ir palyginusi tarpusavyje nuteistojo D. U. bylos proceso metu duotus parodymus, J. Š. parodymus ir įvertinusi juos pirmosios instancijos teisme iširtų ir patikrintų įrodymų kontekste, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo versija, kad jis nepardavė A. J. ir J. Š. narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kad jis pats iš A. J. pirko narkotikus, paneigta bylos įrodymais ir D. U. kaltė įvykdžius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, savaime negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų pažeidimu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

19. Apeliantas, nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė nusikaltimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Apelianto nuomone, jis nuteistas už tą pačią nusikalstamą veiką pakartotinai, o tai yra draudžiama (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis). Pasak apelianto, jis duodamas parodymus pripažino, jog yra anksčiau vartojęs narkotines medžiagas, taip pat ir kanapes. Nurodo, kad narkotinė medžiaga rasta iš dalies apdegusi, įsukta į bespalvę plastikinę plėvelę stikliniame piltuvėlyje. Pažymi, kad teismas nepagrįstai, neįvertinęs 2011-07-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-190-269/2011 nustatytų aplinkybių, pripažino jį kaltu, nesant jokių duomenų, kad narkotinės medžiagos buvo vartojamos ir įsigytos ne tuo laikotarpiu, už kurį jis buvo nuteistas 2011-07-19 nuosprendžiu.

20. Teisėjų kolegija atmeta šią apelianto versiją. Visų pirma, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-19 nuosprendžiu D. U. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų už 2010 metais 5 gramų kanapių neteisėtą įsigijimą ir dalies jų laikymą (nes dalis buvo suvartota). Jas D. U. neteisėtai laikė ir gabeno savo rankinėje, kol 2010-04-26 13 val. sulaikymo metu paėmė policijos pareigūnai (BK 259 straipsnio 2 dalis). Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio mėn., neteisėtai įsigijo narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios bendra masė yra 0,603 g, supakuotos į vieną pakelį, ją neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur laikė namo kambaryje, kol 2010-04-26 0,603 g kanapių dervą paėmė policijos pareigūnai (BK 259 straipsnio 1 dalis). Nuteistas ir už tai, kad jis nuo 2009 m. balandžio mėn. pabaigos iki 2010-04-26 18.20 val., savo namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, pasodinęs į 8 vnt. vazonėlių augino, t. y. gamino ir laikė narkotinę medžiagą - kanapes, kurių bendra masė yra 33,56 g., kol 2010-04-26 jas paėmė policijos pareigūnai (BK 259 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, narkotinė mediaga - kanapės (antžeminės dalys 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 4,5%) rasta tame pačiame name, kaljane, iš dalies apdegusi ir ji rasta 2015 metais, t. y. praėjus 5 metams. Nors teisme D. U. teigė narkotikų nebevartojąs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog narkotines medžiagas vartoja apie 5 metus. Teisme paaiškino, jog kanapės „kaljane“ buvo asmeniniam vartojimui, Rūkydavo ir „kaljaną“, ir kanapes. Antra, ikiteisminio tyrimo metu (pirmesnėje byloje) buvo atlikta krata D. U. gyvenamojoje vietoje tikslu surasti narkotines ir psichotropines medžiagas ir visos rastos narkotinės/psichotropinės medžiagos buvo paimtos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija apelianto versiją, kad kanapės prastovėjo „kaljane“ 5 metus, laiko nelogiška ir nepagrįsta. Konstatuojama, kad D. U. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 37 straipsnio taikymo

21. Apeliantas pripažįsta, kad neturėdamas leidimo laikė kaltinime nurodytus šaudmenis ir šovinius, tačiau tai padarė dėl aplaidumo jų laiku neperdavęs policijos komisariatui. Pasak apelianto, šovinius ir šaudmenis jis įsigijo teisėtai, tik nustatyta tvarka jų neperdavė teisėsaugos institucijoms dėl aplaidaus nerūpestingumo, sąmoningai nesiekdamas elgtis nusikalstamai. Pasak apelianto, šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apskrities AVPK 2016-12-15 pažyma Nr. 10-S-259589, jog apeliantui 2005-02-02 buvo išduotas leidimas laikyti ir nešioti ginklus. Nurodo, jog jo vardu buvo registruoti trys ginklai, kuriems ir tinka kaltinime nurodyti šoviniai. Apelianto nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo privalomo BK 253 straipsnio 1 dalies subjektyviosios pusės požymio, t. y. D. U. tyčios laikyti medžioklinius šovinius, jis nenorėjo taip veikti.

22. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Kiekvieno iš jų pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti.

23. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-05 nutartis).

24. D. U. nuteistas už neteisėtą kaltinime nurodytų šaudmenų įgijimą ir laikymą neturint leidimo. Byloje nustatyta, kad apeliantui 2005-02-02 buvo išduotas leidimas laikyti ir nešioti ginklus, D. U. vardu buvo registruoti trys ginklai, kuriems, pasak apelianto ir buvo skirti šoviniai.

25. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnį, leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus, šaudmenis išduodamas 5 metams. Šis leidimas panaikinamas jei asmuo turi teistumą (40 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Už tyčinio nusikaltimo padarymą D. U. nuteistas pirmą kartą 2010-09-24.

26. Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad byloje esantys įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad D. U. neteisėtai įgijo kaltinime nurodytus šaudmenis, nes jis juos galėjo įgyti dar tuo metu, kai turėjo leidimą laikyti ginklus ir šovinius. Paneigiančių šias aplinkybes duomenų byloje nėra. Todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo, nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl to, kad nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad D. U. veiksmai atitinka šio nusikaltimo tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius, nes jis pamiršęs šaudmenis priduoti su šaunamais ginklais, vėliau juos laikė, suprasdamas, kad tokios teisės neturi, bet dėl to nieko nedarė ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Visa tai rodo, jog apeliantas pagrįstai pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

27. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju yra pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti dėl mažareikšmiškumo.

28. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Konstatuojant tokį mažareikšmiškumą, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraiška konkrečiame nusikaltime, taip pat asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai.

29. Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018). BK 37 straipsnis, nustačius šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014).

30. Nors šiuo atveju šoviniai galimai tam tikrą laiko tarpą buvo laikomi teisėtai, tačiau jau ilgą laiko tarpą (mažiausiai 5 metus, skaičiuojant nuo pirmo teistumo 2010 metais) apeliantas laikyti ginklų ir šaudmenų nebeturėjo, tačiau juos laikė kambaryje iki 2015-11-26, daugumą maiše, stalčiuje (t. 4, b. l. 3-7). Teisėjų kolegija laiko nelogišku paaiškinimą, kad asmuo savo kambaryje mažiausiai penkerius metus nematytų laikomų šovinių ir šaudmenų. Rastas šovinių ir šaudmenų kiekis yra pakankamai didelis (30 vnt. Medžioklinių šovinių). Šiuo atveju šovinių bei šaudmenų laikymo tikslas (delsimas priduoti ar kt.) nėra svarbus, nes jis nėra numatytas straipsnio dispozicijoje. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad D. U. užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, padarė du sunkius nusikaltimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šovinių ir šaudmenų radimo vietą, padarytų nusikaltimų sunkumą, mažiausią neteisėto laikymo terminą (apie 5 metus), šaudmenų kiekį (30 vnt. medžioklinių šovinių), neteisėtą D. U. prekiavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės neleidžia teigti, kad D. U. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų nepasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, būtų pagrindas ją nutraukti dėl mažareikšmiškumo. Todėl netenkinamas jo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

31. Skunde nesutinkama su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, dydžio. Apeliantas skirtą 125 MGL (4 707,50 Eur) įmoką laiko neproporcinga, nes jis vienas augina ir išlaiko mažametį vaiką, rūpinasi sudegusio namo atstatymu, jo materialinė padėtis yra sunki.

32. Apylinkės teismas įmokos dydį (125 MGL) nustatė pagal šiuo metu galiojančią BK 71 straipsnio redakciją, kuri įsigaliojo 2017-10-06. Tuo tarpu D. U. nusikalstamos veikos padarytos 2015 metais. BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama bendra baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu taisyklė, pagal kurią „veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas“, o 2 dalyje įtvirtinta viena bendros taisyklės išimtis, pagal kurią švelnesnis baudžiama­sis įstatymas turi grįžtamąją galią. Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 71 straipsnio redakcijoje (2003-05-01 įstatymo redakcija) buvo numatyta galimybė skirti įmoką nuo 5 iki 25 MGL. Taigi, šiuo metu galiojanti BK 71 straipsnio redakcija sunkina nuteistojo padėtį ir negali būti taikoma, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

33. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju turi būti D. U. nustatomas maksimalus įmokos dydis, nes jis už neteisėtą disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis teisiamas nebe pirmą kartą, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, du nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Taigi, D. U. įmokos dydis nustatytinas pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 71 straipsnio redakciją ir galiojusį MGL dydį – 37,66 Eur.

34. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

35. Teisėjų kolegija nustatė, kad ir nuteistajai J. Š. paskiriant BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, suklysta taikant šiuo metu, o ne nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančią BK 71 straipsnio redakciją. Todėl šioje dalyje taip pat nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), įmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į teismo sprendimą skirti J. Š. mažesnę nei vidutinę šios rūšies baudžiamąją poveikio priemonę (10 MGL).

Dėl 1 300 Eur konfiskavimo

36. Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo sprendimu konfiskuoti kratos metu paimtus 1 300 Eur. Nurodoma, kad šis sprendimas visiškai nemotyvuotas, byloje nėra duomenų, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu ar pan., taigi, pasak apelianto, rasti pinigai neatitinka BK 72 straipsnyje nustatytų kriterijų, nes pinigai yra jo motinos M. U., perduoti remontuoti gaisro metu pažeistą namelį, esantį (duomenys neskelbtini).

37. Apylinkės teismas kratos metu iš seifo paimtus 1 300 Eur nusprendė konfiskuoti, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis ir perduoti juos valstybės nuosavybėn. Apylinkės teismas nurodė, kad šie pinigai laikytini gautais iš nusikalstamos veikos. Tačiau ši apylinkės teismo išvada nėra motyvuota.

38. Pagal teismų praktiką, iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (kasacinės bylos Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006). Siekiant konfiskuoti visą kaltininko iš nusikalstamos veikos gautą naudą ir įgyvendinti turto konfiskavimo paskirtį, nusikalstamu būdu gauto turto turinį sudaro: a) tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, b) iš šio turto naujai įgyti ekonominę vertę turintys daiktai, pinigai ar kitas turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudinga, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 2K-7-304-976/2016).

39. Bylos duomenimis, 2015-11-26 atliekant kratą D. U. gyvenamojoje vietoje, seife rasti 1 300 Eur (3 kupiūros po 100 Eur, 2 kupiūros po 500 Eur) (t. 4, b. l. 3-7). Tačiau byloje nėra duomenų, kad šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos. D. U. dirba, stato (rekonstruoja) namą, todėl nėra atmetama galimybė, kad šie pinigai gali būti padovanoti jo mamos statybom tęsti. Be to, byloje nėra duomenų, už kokią kainą D. U. pardavė, o A. J. ir J. Š. iš jo įsigijo narkotines medžiagas. Todėl pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, šiuo atveju nebuvo, nes nėra žinoma, kokią turtinę naudą iš nusikaltimų parduodant narkotines/psichotropines medžiagas gavo apeliantas. Šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir naikinamas teismo sprendimas dėl 1 300 Eur konfiskavimo. Šie pinigai grąžinami D. U..

Dėl bausmės

40. Nors apeliantas bausmės neginčija, tačiau apygardos teismas privalo patikrinti viso nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat ir tai, ar nėra padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų. Šiuo atveju svarbu nepažeisti BPK 320 straipsnio 4 dalies įtvirtinto draudimo pabloginti nuteistojo padėtį.

41. Nustatyta, kad D. U. nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 1 dalis), vieno apysunkio nusikaltimo (BK 253 straipsnio 1 dalis) ir vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) padarymą. Apylinkės teismas visas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių subendrinimo taisykles, teismas bendrindamas bausmes turi taikyti bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos labai skiriasi pagal jų pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. D. U. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių laikymą savoms reikmėms be tikslo platinti ir už narkotinių medžiagų neteisėtą platinimą. Akivaizdu, kad šios veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą (BK 63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat jos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (BK 259 straipsnio 2 dalis – baudžiamasis nusikaltimas, BK 260 straipsnio 1 dalis – sunkus nusikaltimas). Todėl apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, paskirtas už minėtas nusikalstamas veikas, nepagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimą, o ne apėmimą. Nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-24 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu D. U. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pritaikius 2003-05-01 BK 71 straipsnio redakciją, sumažinti iki 25 MGL (941 Eur) dydžio, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pašalinti D. U. iš kaltinimo aplinkybę dėl neteisėto šaudmenų įsigijimo.

Pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl D. U. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmes paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. U. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio taikymo D. U. ir 1 300 Eur konfiskavimo bei perdavimo valstybės nuosavybės.

Laikiną D. U. nuosavybės teisės į 1 300 Eur apribojimą panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus ir šiuos pinigus grąžinti D. U..

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu J. Š. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, pritaikius 2003-05-01 BK 71 straipsnio redakciją, sumažinti iki 10 MGL (376 Eur) dydžio, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitoje dalyje apylinkės nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.