- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- 1-2010-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04667-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- A. C.
- Civilinis ieškovas
- E. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ištekėjusi, dirbanti, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: ji, 2019 m. vasario 3 d., apie 00.45 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,13 promilės girtumas), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, konflikto su taksi automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju E. T. metu, sudavė pastarajam vieną kartą rankinuku į veido sritį, padarydama E. T. poodinę kraujosruvą dešinės akies išoriniame kampe, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko išlipusi iš minėto automobilio, ranka sudavė smūgį į galinio vaizdo lauko veidrodėlį iš vairuotojo pusės, taip sugadindama veidrodėlio automatinio užlenkimo mechanizmą, koja spyrė į automobilio VW Passat kairės ir dešinės pusės dureles, taip jas įbrėždama, padarydama turtinę 744,68 Eur žalą.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. C. kalta prisipažino iš dalies. Parodė, kad vasario mėnesį ji su šeima buvo pas draugus, išsikvietė taksi, atėjo žinutė, kad taksi vairuotojas laukia jų kieme. Išėję į kiemą, mašinos nerado, paėjo per visą kiemą ir išėję į gatvę pamatė, kad stovi taksi automobilis. Įlipo į automobilį, su ja buvo jos vyras R. C. ir jos mažametis vaikas D. C., pasisveikino su vairuotoju ir paklausė, kodėl vairuotojas neatvyko į kiemą, o gavo žinutę, kad vairuotojas laukia kieme. Vairuotojas pradėjo agresyviai atsakinėti, pradėjo juos vyti iš mašinos, jie truputį apsižodžiavo, todėl teko jiems išlipti iš mašinos. Kai išlipo iš mašinos, uždarė dureles ir iš pykčio trenkė su koja į dureles, tai buvo galinės durelės iš keleivio pusės. Tada vairuotojas pasakė, kad kvies policiją, prasidėjo žodinis konfliktas, buvo necenzūriniai žodžiai. Tada atvyko pareigūnai ir juos su vyru išvežė į komisariatą. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taksi buvo iškviestas prie (duomenys neskelbtini) namo, bet jis ten neatvažiavo, stovėjo gatvėje. Pripažįsta kaltę dėl to, kad necenzūriniais žodžiais vadino vairuotoją ir, kad trenkė į dureles. Nelabai atsimena jau, kas dar vyko. Nes tada vaikas pradėjo verkti, išsigando. Ji tikrai jam nesudavė rankinuku į veido sritį, šito nepripažįsta. Be jos vyro ir vaiko konflikto niekas daugiau nematė. Po to tik, kai laukė policijos, draugai nusileido į apačią, bet jie įvykio nematė. Vairuotojas labai keistai, pradžioje kaltino ja viskuo, po to kaltino jos vyrą, tada vėl pradėjo kaltinti ją. Civilinį ieškinį 744 eur, žalą už dureles, ji tikrai atlygintų, bet dėl jokių kitų veiksmų, kurių ji nepadarė, nesutinka. Buvo įvertintos ne tik durelės, bet buvo sakyta, kad ji jam ir mašinos stogą apdaužė, todėl ji pilnai su ta suma nesutinka. Ji sutinka tik su tuo, kad trenkė tik į dureles. Įvykio metu, kai buvo automobilyje ji su savimi turėjo rankinę. Rankinė buvo nedidelė, kieta. Ji išlipo su rankine. Tikrai neatsimena, kad rankine prisiliestų prie vairuotojo. Ji matė, kad vairuotojui buvo kraujosruva prie akies. Tą matė ir jos 12 metų vaikas. Ji daugiau konfliktavo su vairuotoju, nes normaliai ji paklausė vairuotoją, kodėl jis neįvažiavo į kiemą, kodėl jie turėjo ieškoti, o jis pradėjo pulti juos, ko jie čia šaukia, lipkit iš mašinos. Vaikas išsigando, pradėjo verkti, ji pradėjo stresuoti. Dėl pinigų nebuvo kalbos, nes buvo sumokėta elektroniniais pinigais, kai jie užsisakė taksi. Jai atrodo 3 eurai buvo sumokėti, nes taksi iš programėlės iškvietė draugas. Vairuotojas, kai jie išlipo, paėmė ir nuskaičiavo tuos pinigus, nors jie nei metro nenuvažiavo. Jie matė, kaip vairuotojas paspaudė tą mygtuką, kad važiavimas baigtas, kad užsakymą jis įvykdė. Kai draugas, kuris iškvietinėjo, parašė skundą, tai jam tie pinigai buvo grąžinti. Papildomai paaiškino, kad ji išlipo pro galines dureles iš keleivio pusės, pro dešines dureles. Ji spyrė į tas dureles iš dešinės pusės vieną kartą. Nežino, kam reikėjo spardyti tas dureles, taip gavosi. Ji vieną kartą spyrė, uždarinėjo ir iškart spyrė į tas dureles. Savo elgesį vertina negerai. Tai buvo nakties metas, gal kažkas nemiegojo, gal per langą ir girdėjo, ką ji sakė vairuotojui, bet ji nieko nematė. Atlygintų žalą, kurią padarė. Vertinti turėtų tas, kas supranta. Ji atlygintų 400-450 eur. Dėl neturtinės žalos sutiktų atlyginti, nes tikrai negerai pasielgė.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. T. parodė, kad vasario 3, maždaug po 12 nakties priėmė užsakymą, atvyko į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini). Toje vietoje sudėtingas parkingas, norėjo įvažiuoti į kiemą, bet ten jau stovėjo kitas taksi, todėl prisiparkavo šalia namo. Po kažkurio laiko atėjo moteris, vyras ir vaikas, visi atsisėdo ant galinės sėdynės už jo, tik įlipus ir pasisveikinus, jam buvo pareikšta, kad (duomenys neskelbtini) namas yra ne čia. Jis bandė paaiškinti, kodėl nevažiavo prie laiptinės, bet jie pareiškė, kad moka pinigus, kad juos paimtų nuo durų. Jis pasakė, kad jei nepatinka, visada galima išsikviesti kitą automobilį. Tada pradėjo agresyviai kalbėti vyras, grasinti, kad jis nedirbs šioje įmonėje. Tada jis (nukentėjusysis) pasakė, kad agresyvių keleivių gali išvis nevežti ir kvies policiją. Jiems išlipant pajuto smūgį į veido dešinę pusę. Po to pasipylė keiksmažodžiai, vyras grasino fiziškai susidoroti, buvo keiksmažodžiai. Jam neišlipus, išgirdo, kad į automobilį yra trankoma, vyras apibėgo link jo pusės, jis (nukentėjusysis) užsirakino. Jis tuo metu jau kvietė policiją. Jis tuo pačiu telefonu turėjo iškviesti policiją, o kadangi laukimo programa buvo jau įjungta, tai braukė per ekraną, kad išnyktų. Paskui pats parašė, kad kelionė neįvyko ir jam sakė, kad pinigus jiems grąžins. Tuo metu buvo daug smūgių į jo automobilį, vyras trenkė per stogą, moteris trenkė į veidrodėlį, o po to įsibėgėjusi iš kojos trenkė į dureles. Po to, kai pastebėjo, kad jis (nukentėjusysis) kviečia pagalbą, nuėjo prie to namo, iš kur buvo kviestas taksi. Jis, nenorėdamas jų pamesti iš akių, pavažiavo link jų, vyras tai pastebėjęs pradėjo jį vytis, bet jis pradėjo važiuoti greičiau automobiliu ir atsiplėšė. Po to atvažiavo policija ir juos sulaikė. Kaltinamoji apgadino jo automobilį, žalą įvertino autoservise, ne jis pats. Jis matė, kaip ji trenkė į veidrodėlį rankinuku. Matė kaip į galines jo pusės dureles spyrė. Buvo įlenkimas ir nubrozdinimas. Kaltinamoji išlipdama iš automobilio trenkė jam į veidą rankinuku. Jis po įvykio kreipėsi į specialistus, buvo nustatyta kraujosruva po akimi. Byloje yra pateikta serviso sąmata dėl automobilio apgadinimų, pati sąmata kainavo 50 eur. Pats nustebęs buvo, kad tiek įvertino. Jis palaiko civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Neturinė žala, nes reikėjo dirbti su ta mėlyne po akimi, aiškintis, atsakinėti į klausimus, nemalonu buvo. Po to konflikto buvo atėję kitų žmonių, bet jų draugų. Daugiau jis nepastebėjo, kad dar kažkas matytų konfliktą. Kaltinamosios vaikas buvo kažkur netoliese, šalia jų. Šiai dienai automobilis suremontuotas ir perdažytas dėl kitų sugadinimų. Sąmatą paėmė tik dėl šitų sugadinimų. Jam asmeniškai priklauso automobilis, jis su juo dirba. Įskaičiuoja į turtinę žalą ir sąmatos sudarymo kaštus, todėl bendra turtinė žala – 790 eur. Po kaltinamosios smūgio veidrodėlio mechanizmas nustojo veikti, nesilanksto, kaip turi būti, paspaudus mygtuką jis turi atsilenkti. Manė, kad tai įvykio dėl trenkimo rankinuku ir serviso meistras tai patvirtino. Iki įvykio mėlynės po akimi nebuvo. Tą vakarą dirbo ir jokių konfliktų neturėjo iki tol. Iš jų pusės toks agresyvus elgesys buvo gal todėl, kad taksistas – paskutinė grandis, galima elgtis kaip nori. Mano, kad įsiutino jo atsikalbinėjimas ir, kad neprivažiavo prie pat durų. Jam sunku pasakyti kokia pagrindinė tokio elgesio priežastis. Kad kaltinamoji būtų neblaivi nepastebėjo, neatkreipė dėmesio. Viskas labai greitai įvykio, jie įsėdo, iškart įvyko konfliktas ir jie išlipo, o paskui jie buvo lauke, kol atvažiavo policija. Paaiškino, kad programėlę naudoja telefone, o mokestį skaičiuoja pati taksi firmos sistema. Jo telefonas pats neskaičiuoja nieko. Paaiškino, kodėl paspaudė, kad pinigai nuskaičiuoti ir dar būdamas PK parašė pranešimą, kad kelionė neįvyko ir pinigai turi būti grąžinti. Iš jo pusės keiksmažodžių nebuvo. Vaikas pradėjo verkti, kai jie jau išlipo iš automobilio ir trenkė į dureles. Kaltinamoji trenkė iš rankinuko. Vienas smūgis buvo išlipant iš automobilio į dešinę veido pusę. Kitą dieną buvo mėlynė. Pas ekspertus nuvyko kada jie dirbo, buvo pirmadienis. Nustatė mėlynę, įgavusią formą.
Teisiamojo posėdžio metu R. C. pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinę A. C..
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame posėdyje liudytoja policijos pareigūnė G. J. parodė, kad vyko pagal daug iškvietimų, todėl šio konkretaus atvejo neatsimena. Teismui pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad įvykio metu buvo ne vienas ekipažas, buvo daug pareigūnų. Jų ekipažas paklausė, ar reikia pagalbos, kolegos perėmė jų darbą. Praėjo nemažas laiko tarpas, neprisimins, ar nukentėjusysis ką nurodė apie įvykį. Ant kaltinamosios sužalojimų nepastebėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. C. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruota, anksčiau neteista. Apie tris metus gyvena kartu su savo sutuoktiniu R. C. jos močiutei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jų mažamečiai vaikai D. C. ir K. C.. 2019 m. vasario 2 d., apie 20.00 val., ji kartu su savo sutuoktiniu ir sūnumi D. C. nuvažiavo į svečius pas jos draugę K. G., kuri gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su K., jos draugu V. ir jos sutuoktiniu, išgėrė kažkiek brendžio, sėdėjo, šnekučiavosi. Jos vaikas buvo kitame kambaryje, žaidė su šuniuku. 2019-02-03, apie 00.30 val., jie jau ruošėsi važiuoti namo, V. per kažkokią mobilią programėlę, nurodytu adresu iškvietė jiems taksi automobilį, kurį jis iš anksto apmokėjo. Po 5 minučių ji, jos sutuoktinis ir jų vaikas D. išėjo į kiemą. Kieme taksi automobilio nebuvo, todėl jie pradėjo ieškoti šio automobilio. Po kelių minučių, maždaug už 300 metrų pamatė taksi automobilį, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie priėjo arčiau taksi automobilio, tai buvo VW Passat, valstybinio Nr. neprisimena, juodos spalvos, už vairo sėdėjo jai nepažįstamas vairuotojas, apie 30 metų. Po ko, ji su sutuoktiniu ir jų sūnumi įsėdo į nurodyto automobilio galines keleivių sėdynes, pasisveikino. Ji minėto vairuotojo mandagiai paklausė, kodėl jis neįvažiavo į kiemą, kodėl jie turėjo jo ieškoti. Pastarasis pasakė, jeigu nepatinka galite išeiti iš mašinos. Tarp jų kilo žodinis ginčas, ji pradėjo sakyti, kodėl jie turi lipti iš automobilio, ginčo metu jie tarpusavyje apsižodžiavo. Ji pasakė, kad nesipykstam ir važiuojam. Taksi vairuotojas pasakė, kad jis niekur nevažiuos, kvies policiją. Po ko ji su savo sutuoktiniu ir vaiku išlipo iš nurodyto automobilio, taksi vairuotojo savo rankinuku nemušė, tačiau nesusitvardė ir vieną kartą sudavė koja per taksi automobilio kairės pusės galines dureles. Ar durelės įlinko ji nesižiūrėjo. Jos sutuoktinis su vaiku taip pat stovėjo šalia šio automobilio, tačiau nieko nedarė, nematė, kad pastarasis daužytų automobilį. Konflikto metu pašalinių žmonių įvykio vietoje nematė, gatve pravažiavo porą mašinų. Kadangi taksi vairuotojas pasakė, kad atvažiuos policija, ji su sutuoktiniu ir vaiku nuėjo į kitą gatvės pusę, kur laukė pareigūnų. Po ko prie jų atėjo jų draugai K. ir V., jie stovėjo, bendravo. Po poros minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie ją ir jos sutuoktinį sulaikė ir uždarė į areštinę. Jos vaikas buvo perduotas jos draugei K.. Dėl savo poelgio ji nuoširdžiai gailisi, norėtų taksi automobilio vairuotojo atsiprašyti, dėl to, kad apgadino jam automobilio dureles, taip pat atlyginti padarytą žalą. Įvykio metu su savimi turėjo juodos spalvos rankinuką, kuriame buvo piniginė, telefonas ir kiti smulkūs daiktai, tačiau kaip ir minėjo, taksi automobilio vairuotojo rankinuku nemušė, taip pat nematė ant pastarojo veido jokių sužalojimų, įvykio metu buvo tamsu (b. l. 79).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. T. parodė, kad 2019 m. vasario 2 d., nuo 19:00 val. dirbo jam priklausančiu automobiliu WV Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavežėju pagal (duomenys neskelbtini) programėlę Vilniuje. 2019 m. vasario 3 d., apie 00:30 val. gavo (duomenys neskelbtini) programėlėje užsakymą. 00:36 atvažiavo (duomenys neskelbtini) adresu. Sustojo prie gyvenamojo namo pagrindinėje gatvėje, į kiemą neįvažiavo. Po maždaug septynių minučių atėjo trys jam nepažįstami klientai (vyras, moteris ir vaikas). Visi klientai atsisėdo automobilio galinėse vietose. Atsisėdę į automobilį, klientai iš karto pradėjo reikšti jam pastabas dėl to, kad ne ten sustojo, kad neprivažiavo arčiau laiptinės. Jis bandė paaiškinti dėl ko čia sustojo bei pasiūlė išsikviesti kitą TAXI automobilį, bet vyras jį pertraukė ir pasakė važiuoti. Tada jis įspėjo, kad agresyvių asmenų neveš. Vyras vėl agresyviai pasakė jam važiuoti. Asmenys pokalbio metu reiškėsi necenzūriniais žodžiais bei jam grasino, sakė, kad jį sudaužys bei, kad nedirbs (duomenys neskelbtini) įmonėje. Viską girdėjo ir matė vaikas. Tada jis paprašė klientų išlipti iš automobilio ir tuo metu moteris jam trenkė su savo rankinuku į dešinę veido pusę, ties akimi. Po smūgio akis ištino, prie akies atsirado mėlynė. Tada klientai išlipo iš automobilio. Vyras atidarė keleivio pusės, priekinės duris ir agresyviai reikalavo jo išlipti, jam grasino, kad sumuš. Jis labai išsigando, todėl jam uždarius duris, jis užsirakino. Agresyvus klientas pribėgęs prie vairuotojo durelių bandė jas atidaryti, bet jos buvo užrakintos. Įsiutęs vyras pradėjo daužyti su kumščiais per langų stiklus, stogą. Smūgiai buvo stiprūs. Daužydamas automobilį grasino sumušti, bei reikalavo išlipti iš automobilio. Tuo metu moteris taip pat daužė automobilį kojomis, rankomis, rankinuku. Matė kaip moteris spirdama koja subraižė galines kairės pusės duris. Vaikas tuo metu stovėjo šone ir viską stebėjo. Tuo metu, kai minėti asmenys daužė automobilį, jis paskambino 112 telefonu ir pranešė, kas vyksta. Galimai pakalbio įraše bus girdėti asmenų grasinimai bei keiksmai. Klientai pamatę, kad jis kalba telefonu, pradėjo šalintis į tą pusę iš kur atėjo. Jis privažiavo prie įvažiavimo į kiemą, norėdamas pamatyti kur eis asmenys. Kieme pamatė daugiau stovinčių asmenų. Tada tas pats vyras, kuris daužė jo automobilį, pamatęs jį pradėjo bėgti link jo, bet jis pradėjo važiuoti. Matė kaip asmuo dar kurį laiką bėgo iš paskos. Už kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė moterį bei vyrą, kurie daužė jo automobilį, sužalojo jį, kurie įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais sutrikdė jam darbą. Po 2019 m. vasario 3 d. įvykio buvo apgadintas jam priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo sulankstytos ir apibraižytos kairės pusės galinės durelės, taip pat buvo apibraižytos dešinės pusės galinės durelės ir buvo apgadintas kairės pusės lauko veidrodėlis. Jis kreipėsi į autoservisą (duomenys neskelbtini), kur jam buvo paskaičiuota darbų sąmata. Trūkumų pašalinimas kainuos 744,68 eurų, be to, jis servisui sumokėjo 50 eurų už automobilio apžiūrą ir sąmatos sudarymą. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl jam padarytos turtinės 794,68 eurų žalos ir 200 eurų neturtinės žalos, nes incidento metu jam buvo suduota rankine į veido dešinę pusę, po dešine akimi buvo kraujosruva, dėl ko jautėsi nekomfortiškai bendraujant su žmonėmis (b.l. 3, 40).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. J. parodė, kad 2019 m. vasario 3 d. patruliavimo metu, apie 00.45 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo laukia taksi vairuotojas, kurį sumušė klientai. Jai kartu su vyr. patruliu O. J. atvykus į nurodytą vietą, į juos kreipėsi taksi, modelis VW Passat, tamsios spalvos, valst. Nr. neatsimena, vairuotojas, kuris prisistatė E. T. ir nurodė jiems asmenis, kurie stovėjo stotelėje, tai buvo šeima – vyras, moteris ir vaikas. E. T. paaiškino, kad moteris spyrė koja į automobilio kėbulą, vyras jam grasino, keikėsi necenzūriniais žodžiais. E. T. parodė automobilį, kur aiškiai matė bato pado žymę ir įdrėskimus. Dar nori paminėti, kad E. T. jiems parodyti asmenys net jiems atvykus, keikėsi, buvo agresyviai nusiteikę, įrodinėjo, kad jie nieko automobiliui nepadarė (b. l. 45).
Iš specialisto išvados Nr. G 419/2019(01) matyti, kad E. T. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies išoriniame kampe, apimanti viršutinio voko išorinę sritį ir apatinį voką, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. vasario 3 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 31).
Iš 2019 m. vasario 6 d. kitų objektų protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš BPC: Garso įrašas 10.102.186.21_2019-02-03_00-48-43_25.04. Įrašo trukmė 2,45 min. Skambutis. Pagalbos centras - 112 klausau. E. T. - Laba vakara. Esu taksi vairuotojas. Agresyviai nusiteikę keleiviai smurtavo. Dabar išlipo iš mašinos. Žodžiu reikėtų pagalbos čia. Nežinau, biški užpuolė. Pagalbos centras - Tai kaip užpuolė? Medikai reikalingi? Sumušė, kaip užpuolė? E. T. - Nu vieną smūgį gavau, nežinau iš ko, vyro ar moters. Ta prasme nenorėjau vežti, nes agresyviai nusiteikę buvo. Pagalbos centras - Tai dabar dėl greitosios. Medikai reikalingi? E. T. - Nereikia. (duomenys neskelbtini). Pagalbos centras- Taip. (duomenys neskelbtini). E. T. - Jo. Pagalbos centras- Kur Jus dabar? E. T. - Stovi prie perėjos šeimyna su vaiku. Pagalbos centras - Supratau. Dabar šalinasi? E. T. - Ne, prie perėjos vis dar stovi. Pagalbos centras - Matot juos? E. T. - Jo. Į mašiną buvo smūgis. Dabar sėda į taksi, turbūt (duomenys neskelbtini) Pagalbos centras- (duomenys neskelbtini)? E. omas - Taip. Pagalbos centras - Ir kur šalinasi jisai, sakykit? E. T. - Dabar bando atidaryti duris. Jus girdit mane? Pagalbos centras - Dabar į Jūsų automobilį veržiasi, a ne? Fone girdime rėkiančių žmonių balsus: „kokia teisę turėjot imti iš jos pinigus?“ E. T. - Jo, į mano automobilį veržiasi. Pagalbos centras - Gerai. Dabar nedėkit ragelį, toliau kalbėsit su policija. Fone girdime riksmus:“ kurva“, „aš tau sakau“. Skambutis. E. T. - Va, automobilį spardo. Pagalbos centras - Dabar kalbėkit su policija. Policija - Policija klauso. Jūs kieme? E. T. - Ne, prie (duomenys neskelbtini) apspardė automobilį. Policija - Iš gatvės pusės stovit, ar... E. T. - Už, ne, ne, jo, iš gatvės, ne pačiame kieme. Policija - Jus su kokiu automobiliu? E. T. - (duomenys neskelbtini), juodas VW passat. Fone girdisi agresyvus vyro balsas. Policija - Supratau, kiek įtariamųjų? E. T. - Čia šeimyna, Vyras su žmona. Fone girdėsi rėkiančių asmenų balsai: „urodas“. Policija - Supratau. Jie vietoj. Fone girdime du smūgius į automobilį. E. T. - Daužo automobilį man, (duomenys neskelbtini). Fone girdime agresyvių asmenų balsus: „Atiduok pinigus man“. Policija - Pareigūnai lekia jau pas Jus. Jie ten dviese, niekur nesišalina. Fone girdime agresyvus balsus : „urod“, „kurva“, „nachuj“ E. T. - Gatvėje prie automobilio. Policija - Supratau. Būkit vietoj, tuoj privažiuos pareigūnai. E. T. - Gerai, laukiu. Policija -Tvarkoj. Fone girdime: „nachuj šitam darbe“ (b. l. 23, 24).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. vasario 3 d. 01.41 val. A. C. nustatytas 1,13 promilės girtumas (b. l. 105).
Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 3 d. 00.48 val. BPC buvo gautas pranešimas, kad užpultas taksi vairuotojas. Jam trenkė per veidą (b. l. 19, 20).
Žemesnės instancijos teismas
Iš papildomo įvykio vietos 2019 m. vasario 3 d. apžiūros protokolo matyti įvykio vieta, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam padaryti apgadinimai (b. l. 9-17).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) remonto 2019 m. vasario 21 d. sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 3 d. padarytų apgadinimų remonto kaina – 744,68 Eur (b. l. 33-37).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Nagrinėjamu atveju kaltinamosios A. C., nukentėjusiojo E. T., liudytojos G. J. parodymai duoti teisme, 2019 m. vasario 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 419/2019(01), alkotesterio kvito, papildomo įvykio vietos 2019 m. vasario 3 d. apžiūros protokolo duomenys, taip pat kiti ankščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamosios ir nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Šioje byloje A. C. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu. Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
Kaip matyti iš kaltinamosios A. C. parodymų, ji savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta iš dalies, nurodydama, kad sutinka, jog kilus konfliktui su nukentėjusiuoju E. T. jos tyčiniais veiksmais buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis, kad ji spyrė į automobilį, tačiau kategoriškai neigia tai, kad kilusio konflikto su pavežėju E. T. metu ji jam būtų trenkusi rankinuku į veidą. Teismo vertinimu, tokia kaltinamosios pozicija laikytina gynybine. Kaltinamosios parodymus paneigia nukentėjusiojo E. T. parodymai duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jis nėra suinteresuotas iškreipti objektyvią tiesą byloje, be to, jo parodymus patvirtina kita byloje esanti medžiaga. Nukentėjusysis E. T. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad būtent kaltinamoji A. C. trenkė jam savo rankinuku į dešinę veido pusę (ties akimi). Tai, kad E. T. buvo padaryti sužalojimai ir sužalojimai padaryti įvykio metu, patvirtina specialisto išvada Nr. G 419/2019(01), kurioje konstatuota, jog E. T. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies išoriniame kampe, apimanti viršutinio voko išorinę sritį ir apatinį voką, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. vasario 3 d.; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tai, kad kaltinamoji turėjo su savimi kietą rankinuką, pripažino ir pati kaltinamoji duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu. Kaip matyti iš nukentėjusiojo E. T. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jis matė, kaip kaltinamoji A. C. trenkė į automobilio veidrodėlį, teigė, kad būtent po kaltinamosios smūgio veidrodėlio mechanizmas nustojo veikti, nesilankstė, kaip turi būti (paspaudus mygtuką jis turi atsilenkti). Automobilio apgadinimai yra fiksuoti 2019 m. vasario 3 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priede (fotolentelėje) (b. l. 13-17). Tai, kad tarp nukentėjusiojo E. T. ir A. C. vyko konfliktas, be kita ko patvirtina ir byloje esančio 2019 m. vasario 6 d. kitų objektų protokolo apžiūros duomenys, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro skambučio duomenų išklotinė.
Kaip minėta, sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai, o tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nagrinėjamu atveju A. C. veikė be aiškios konkrečios asmeninės motyvacijos, dėl mažareikšmės dingsties – neatvykus taksi vairuotojui arčiau namo laiptinės, kilus konfliktui ji, nakties metu, būdama neblaivi viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje, panaudojo fizinį smurtą – trenkė nukentėjusiajam E. T. rankinuku į veidą, apgadino jo automobilį. Dėl tokių veiksmų buvo sutrikdytas normalus pavežėjo E. T. darbas, kviesti policijos ekipažai, viską matė šalia buvęs mažametis kaltinamosios vaikas.
Iš aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažino įrodymais visumos, teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, kad kaltinamoji A. C. savo tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: ji, 2019 m. vasario 3 d., apie 00.45 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1.13 promilės girtumas), įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, konflikto su taksi automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju E. T. metu, sudavė pastarajam vieną kartą rankinuku į veido sritį, padarydama E. T. poodinę kraujosruvą dešinės akies išoriniame kampe, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko išlipusi iš minėto automobilio, ranka sudavė smūgį į galinio vaizdo lauko veidrodėlį iš vairuotojo pusės, taip sugadindama veidrodėlio automatinio užlenkimo mechanizmą, koja spyrė į automobilio VW Passat kairės ir dešinės pusės dureles, taip jas įbrėždama, padarydama turtinę 744,68 Eur žalą.
Taigi byloje įrodyta, kad A. C. minėtais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kaltinamosios veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį, jos kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamosios A. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Už veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai A. C., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), nusikaltimu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į jos asmenybę charakterizuojančius duomenis – ištekėjusi, dirbanti, bausta administracine tvarka, neteista, turi du mažamečius vaikus, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar gydymąsi priklausomybių ligų centre nėra.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajai A. C. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 3 d. 00.55 val. iki 2019 m. vasario 3 d. 12.52 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajai A. C. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, tikslinga nustatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Nagrinėjamoje byloje E. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 994,68 Eur priteisimo. Šis reikalaujamas priteisti žalos dydis buvo grindžiamas: 744,68 Eur automobilio sužalojimų pašalinimo kaina ir 50 Eur automobilio apžiūros bei sąmatos sudarymo kaina (turtinės žalos dydis), kurią patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) remonto 2019 m. vasario 21 d. sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2019 m. vasario 21 d. sąskaita faktūra SER Nr. 0037434 dėl sąmatos sudarymo ir prie jos prisegtas kvitas dėl minėtos sąskaitos apmokėjimo; 200 Eur žalos padarymu dėl to, kad E. T. buvo sužalotas, buvo matoma kraujosruva po akimi, jautėsi nekomfortiškai bendraudamas su žmonėmis (neturtinės žalos dydis).
Dėl civilinio ieškovo E. T. pareikšto ieškinio reikalavimų apimties kaltinamoji A. C. teisiamajame posėdyje nurodė, kad sutinka atlyginti žalą padarytą nukentėjusiojo automobilio durelėms, tačiau ji nesutinka atlyginti žalą už apgadintą automobilio stogą, be kita ko, kaltinamoji sutiko dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam.
Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į remonto darbų UAB (duomenys neskelbtini) remonto 2019 m. vasario 21 d. sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytus remonto darbus ir jų įkainius bei pažymi, kad stogo remonto darbai į minėtą sąmatą nėra įtraukti. Pagal minėtos remonto darbų sąmatos duomenis, automobilio remonto darbai įvertinti 744,68 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad konstatuota, jog būtent A. C. veiksmais, t. y. sudavus smūgį į galinio vaizdo lauko veidrodėlį iš vairuotojo pusės, buvo sugadintas veidrodėlio automatinio užlenkimo mechanizmas, koja spyrus į nukentėjusiajam priklausančio automobilio dureles ir jas įbrėžus buvo padaryta turtinė žala, taip pat įvertinus, kad dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė minėtos sąmatos sudarymo išlaidas, kurios patvirtintos į bylą pateiktais įrodymais, o kaltinamosios veiksmais sudavus nukentėjusiajam rankinuku į veido sritį, jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, kas neabejotinai jam sukėlė fizinį skausmą ir nepatogumų bendraujant su aplinkiniais, sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas tenkintinas. Dėl to priteistina iš kaltinamosios A. C. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. T. 794,68 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
A. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jai – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 3 d. 00.55 val. iki 2019 m. vasario 3 d. 12.52 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinio ieškovo E. T. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 994,68 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.