Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

13. Teismas nurodė, kad kasacinis skundas dėl 2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teismų procesinių dokumentų, priimtų bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos tvarka, nepateiktas. Tarnyba taip pat nustatė, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-7971-473/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01012-2024-5), kuriame buvo sprendžiamas Tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą dėl civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtų sprendimų, suteikimo, pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, kurio pareiškėja apeliacine tvarka LVAT neskundė.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja teisminiuose procesuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 3-61-3-01012-2024-5 nėra išnaudojusi visų įstatymuose numatytų teismų sprendimų apskundimo galimybių ir pareiškėjos atžvilgiu nėra priimti galutiniai ir neskundžiami teismų sprendimai, kaip to reikalaujama pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dalį.

16. Nustatęs, kad pareiškėja nėra išpildžiusi Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, t. y. nėra pasinaudojusi valstybės vidaus teisinės gynybos priemonėmis (teismų sprendimų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra skundusi kasacine tvarka, taip pat administracinėje byloje Nr. I2-7971-473/2024 nėra pateikusi skundo LVAT) dėl ko iš esmės negalėjo būti teikiami skundai EŽTT, teismas darė išvadą, jog Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–2 punktais, Sprendimu pagrįstai nusprendė atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl skundo EŽTT pateikimo.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2024 m. birželio 12 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

27. Atsakovas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai V. M. dėl peticijos EŽTT parengimo, motyvuodamas tuo, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą nustatė, kad kasacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 23 d. ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. procesinių sprendimų nėra pateiktas, taip pat pareiškėja apeliacine tvarka neskundė Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo, taigi pareiškėja nėra išnaudojusi visų įstatymuose numatytų teismo sprendimo apskundimo galimybių ir pareiškėjos atžvilgiu nėra priimti galutiniai ir neskundžiami teismo sprendimai, kaip to reikalaujama pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgęs į tai, atsakovas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).

29. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.); jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).

30. Administracinių teismų praktikoje pažymima, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019).

31. Taigi šiuo atveju Tarnyba turėjo teisę vertinti, ar nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę pateikti peticiją EŽTT. Tokio vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrą vėliau atlieka teismas, jei asmuo skundžia Tarnybos sprendimus. Tai atliekama ir šioje byloje.

32. Asmens teisės kreiptis į EŽTT sąlygas bei tvarką reglamentuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Konvencijos 35 straipsnyje yra nurodytos bylos priimtinumo nagrinėti EŽTT sąlygos bei pabrėžiama, kad šių sąlygų nesilaikant byla nagrinėti šioje institucijoje nėra priimama. Minėto Konvencijos straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad EŽTT gali priimti bylą nagrinėti tik po to, kai pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus buvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės. Taigi ši nuostata reiškia, kad pareiškėjas gali kreiptis į EŽTT tik tada, kai pareiškėjo byla yra peržiūrėta visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių nusižengimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str. 1 d.).

34. Pagal Teismų įstatymo 31 straipsnio 1 dalį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra: 1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai; 2) apeliacinė instancija byloms dėl Regionų administracinio teismo sprendimų ir nutarčių; 3) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse bylose.

35. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja į Tarnybą kreipėsi prašydama suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą parengti peticiją EŽTT. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-7971-473/2024 kopiją, taip pat prašyme išdėstė aplinkybes, susijusios su teisminiu procesu Nr. (duomenys neskelbtini).

36. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į apylinkės teismą dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos ieškinys buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Pareiškėja kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nepateikė. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-7971-473/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01012-2024-5) pareiškėjos skundas dėl Tarnybos 2024 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-01990 panaikinimo ir Tarnybos įpareigojimo teikti pareiškėjai antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, buvo atmestas. Šio teismo sprendimo pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neapskundė. Taigi bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nepasinaudojo visomis valstybės vidaus teisinės gynybos priemonėmis.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nepasinaudojo visomis valstybės vidaus teisinės gynybos priemonėmis, o tai yra pagrindas EŽTT nepriimti peticijos pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas padaryti išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai tokioje byloje būtų neperspektyvus. Esant šioms aplinkybėms, Tarnyba turėjo teisę atsisakyti suteikti pateškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais. Todėl skundžiamas Tarnybos 2024 m. birželio 12 d. sprendimas Nr. (8.28 Mr)-ATP-2024-00021 dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą yra teisėtas ir pagrįstas.

38. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.