- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- II-945-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01097-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Pažeidėjas
- A. A. A. I. D.
- Advokatai
- Evelina Kiznė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. A. A. I. D., jo atstovei advokatei Evelinai Kiznei,
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Andrejui Bondarenko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. A. I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Evelinos Kiznės skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-684-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo arba paskirtos baudos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) patarėjas–vyriausiasis darbo inspektorius 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-684-2023 (toliau – ir Nutarimas) patraukė A. A. A. I. D. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o būtent, neužtikrino, kad su (duomenys neskelbtini) piliečiu G. S. (G. S.), apie 1,5 mėnesio iki Institucijos patikrinimo (ne anksčiau kaip 2023 m. sausio 16 d.) dirbusio (duomenys neskelbtini) bendrovės naudai (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis bei pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir Sodra) apie minėto asmens socialinio draudimo pradžią. Už šio administracinio nusižengimo įvykdymą Pareiškėjui paskirta 3000 Eur dydžio bauda. Skiriant baudą buvo įvertinta tai, kad pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką – apie 1,5 mėnesio; jis yra susijęs su vieno asmens – (duomenys neskelbtini) piliečio darbo ir socialinių teisių pažeidimais; darant pažeidimą buvo imamasi priemonių jį užmaskuoti, bandant nelegalų darbą pateisinti civiliniais teisiniais santykiais; Pareiškėjas padaryto pažeidimo nepripažįsta, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
2023 m. vasario 25 d. Institucijos inspektoriai atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo rasti dirbantys (duomenys neskelbtini) M. A. ir M. A. A., esantys bendrovės darbuotojų sąraše, H. K., paaiškinęs, kad nuomojasi darbo vietą ir dirba pagal verslo liudijimą, taip pat G. S., kuris nurodė, kad dirba bendrovėje, tačiau jo darbuotojų sąrašuose nėra. Patikrinimo metu G. S. surašė paaiškinimą rusų kalba, kuriame nurodė, kad dirba čia apie 1,5 mėnesio, darbą rado internetu. Jo vadovas yra A. D. Darbo sutarties su direktoriumi nepasirašė. Už darbą per mėnesį gauna 800 Eur atlyginimą grynaisiais. Darbo užmokestis mokamas kartą per mėnesį. Iš klientų gaunamus pinigus deda į kasą. Dirba čia 2-3 dienas per savaitę, nuo 10 val. iki 17 val. Darbo užmokestį moka direktorius A. D. Direktorius nurodo, kada jis turi dirbti (b. l. 24–25).
Tyrimo metu nustatyta, kad G. S. dirbo bendrovėje nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d., nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Iš Migracijos departamento rašto nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje G. S. išduotas įdarbinimui ir darbui (duomenys neskelbtini), šios bendrovės tarpininkavimo rašto pagrindu. 2023 m. sausio 13 d. G. S. pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini), profesijos kodas – (duomenys neskelbtini). Rašto pateikimo dieną (2023 m. balandžio 7 d.) Migracijos departamentas dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl šio prašymo (b. l. 29).
Iš tarnybiniu vaizdo registratoriumi užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad G. S. dirba (duomenys neskelbtini). Į Institucijos inspektoriaus klausimą, ar dirba savarankiškai, atsako, kad ne, yra šefas. Į klausimą, ar rašo rusų kalba, atsako teigiamai. Žodžiu paaiškina, kad čia dirba apie mėnesį, jo pareigos – (duomenys neskelbtini), dirba apie 1-1,5 mėnesio, tikslios darbo pradžios neatsimena, darbą rado internetu. Jo vadovas – A. D. Pinigus už kliento aptarnavimą ima darbovietė, darbo sutarties nepasirašęs. Gauna 800 Eur atlyginimą grynais per mėnesį. Atlyginimas mokamas kartą per mėnesį. Pinigus už kliento aptarnavimą jis deda į kasą. Jo darbo grafikas – dvi dienos per savaitę. Bendrovės darbuotojas paaiškino, kad G. S. dirba (duomenys neskelbtini) apie mėnesį, jo žiniomis, dirba (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė pateikė Institucijai paaiškinimą (b. l. 84–87), kuriame nurodyta, jog 2023 m. sausio 2 d. Pareiškėjas, atstovaudamas (duomenys neskelbtini), sudarė (duomenys neskelbtini) kėdės nuomos sutartį, pagal kurią nuomininkas G. S. įsipareigojo mokėti 500 Eur nuomos mokestį kiekvieną mėnesį (b. l. 32–33). Kartu pridėtos sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių kopijos (b. l. 34–35, 90–91). Pažymėjo, kad G. S. aptarnaudavo savo surastus klientus, jis nebuvo nurodytas kaip (duomenys neskelbtini) paskyroje, skirtoje registruoti bendrovės (duomenys neskelbtini) klientus (b. l. 44–46), jis naudojo savo atsineštas darbo priemones, (duomenys neskelbtini) galėjo naudotis tik vandeniu, mokėjimus už atliktą darbą pasilikdavo sau, jų neįnešdavo į bendrovės kasą ir nebuvo supažindintas su kasos naudojimo taisyklėmis, ateidavo jam patogiu metu, kada turėdavo registruotų klientų, o bendrovės atstovai niekada nereikalavo jo atvykti tam tikru metu ar būti (duomenys neskelbtini) patalpose tam tikrą laiką, jis nebuvo pavaldus bendrovės darbo tvarkai ir negaudavo jokių nurodymų iš Pareiškėjo, tačiau jam, kaip nuomininkui, buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo laikas yra nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (b. l. 92), todėl jis neturėtų registruoti ir aptarnauti savo klientų kitu laiku. G. S. nuolat nuogąstavo, kad neturi pakankamai klientų, todėl prašė Pareiškėjo įdarbinti jį bendrovėje. Pareiškėjas, norėdamas pagelbėti, kartu su juo nuvyko į migracijos poskyrį, kur pateikė prašymą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Pareiškėjas iš bendrovės sąskaitos sumokėjo už G. S. mokestį Migracijos departamente. Kol buvo tvarkomi su G. S. įdarbinimu susiję dokumentai, šis toliau dirbo bendrovės (duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartį, jokio atlyginimo iš bendrovės negaudavo, mokėdavo nuomos mokestį. Pareiškėjui nežinoma, kodėl Institucijos patikrinimo metu pastarasis teigė, kad dirba bendrovėje, gauna už darbą atlyginimą. Pareiškėjo nuomone, G. S. gerai nekalba jokia užsienio kalba, įskaitant rusų, todėl galėjo nurodyti inspektoriui ne tai, kas vyksta faktiškai, o tai, ko jis tikisi iš bendrovės, t. y. siekia dirbti bendrovėje už tam tikrą užmokestį. Taip pat G. S. galėjo keršyti Pareiškėjui, nes jis nesuteikė jam darbo, o tik išnuomojo (duomenys neskelbtini) darbo vietą, tačiau nuomos mokestis jam pasirodė labai didelis. 2023 m. kovo mėn. G. S. išvyko iš Lietuvos Respublikos nesumokėjęs nuomos mokesčio už kovo mėn., ignoravo Pareiškėjo žinutes ir skambučius, tokiu būdu pasislėpė.
Iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas paaiškinimas, kad jie su G. S. bendravo rusų kalba, jo sutikimu visi dokumentai ir kita informacija jam buvo teikiama lietuvių ir rusų kalbomis. Pridėti tai patvirtinantys dokumentai (b. l. 49–55).
Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2023 m. kovo 3 d. 15.11 val. iš (duomenys neskelbtini) naudojamo el. pašto adreso į (duomenys neskelbtini) naudojamą el. pašto adresą išsiųstas el. laiškas su H. K. ir G. S. darbo vietų (kėdžių nuomos) sutarčių projektais. Susipažinus su pateiktos G. S. darbo vietos nuomos sutarties projekto sukūrimo duomenimis (duomenų kelias: Word dokumentas – Ypatybės – Išsami informacija) nustatyta, kad šios sutarties projekto turinys sukurtas 2023 m. kovo 3 d. 14.37 val., paskutinė jo įrašymo data – 2023 m. kovo 3 d. 14.40 val., dokumento turinio autorė – G. S. (G. S. – asmuo, įgaliotas pateikti Sodrai pranešimus (duomenys neskelbtini) vardu). Patikslindama informaciją dėl sutarčių projektų pateikimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) el. paštu nurodė, kad sutarčių projektai buvo paruošti tada, kai (duomenys neskelbtini) paprašė tokios paslaugos (b. l. 68–70, 78–79).
M. R. 2023 m. liepos 12 d. paaiškinime nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 30 d. G. S. pažįsta, bet jie nėra labai artimi, bendraudavo su juo (duomenys neskelbtini) kalba, kai buvo jį sutikęs darbo vietoje. G. S. yra (duomenys neskelbtini), buvo išsinuomojęs krėslą ir visą įrangą. Jis viską ruošė pats, klientai bendraudavo su G. S., mokestį už paslaugas imdavo pats, į (duomenys neskelbtini) ateidavo kada panorėjęs (b. l. 101).
M. A. A. 2023 m. liepos 3 d. paaiškinime nurodė, kad jis dirba bendrovėje nuo 2023 m. vasario 1 d., 95 proc. klientų už aptarnavimą atsiskaito banko kortele, jie registruojasi per telefoną ar per (duomenys neskelbtini). Jis pats dirba su kasos aparatu, su G. S. susipažino šiemet darbe (duomenys neskelbtini), kalbėjosi su juo per vertėją. Jo žiniomis, G. S. dirbo pagal individualią veiklą ir naudojosi savo asmenine įranga, konkretaus laiko atvykti į (duomenys neskelbtini) ir išvykti neturėjo (b l. 107).
U. A. (U. A.) 2023 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinime nurodė, kad iš vaizdo įrašo atpažįsta asmenį (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo mėn. jis dirbo (duomenys neskelbtini), ten susipažino su juo (vardo neprisimena). Šis asmuo pasakė, kad labai gerai (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė (duomenys neskelbtini). U. A. paliko šiam asmeniui savo telefono numerį ir šis jam skambino, kai turėjo laisvo laiko (duomenys neskelbtini). Numeris, iš kurio šis asmuo skambino, telefone neišsisaugojo. Kai skambindavo, sakydavo, kad jis gali ateiti (duomenys neskelbtini), jeigu nori. (Duomenys neskelbtini) keletą kartų. Paskutinį kartą balandžio mėn. Mokėdavo (duomenys neskelbtini) po 25 Eur. Kokiais pagrindais šis asmuo dirbo, U. A. nežinoma. Kai sumokėdavo šiam asmeniui, matė, kad jis dėdavo pinigus į kišenę arba į stalčių darbo vietoje (b. l. 100).
Institucija kritiškai įvertino Pareiškėjo bei liudytojų paaiškinimus, kaip siekį padėti Pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės už nelegalų darbą. Liudytojai M. R. ir M. A. A. yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ekonomiškai priklausantys nuo vadovo. Atkreiptas dėmesys, kad jų parodymai dėl G. S. skiriasi – M. R. teigė, kad kalbėjosi su G. S. ir jam žinoma, jog šis buvo išsinuomojęs kėdę ir visą įrangą, tuo tarpu M. A. A. nurodė, kad G. S. naudojosi savo įranga. U. A. teigė, kad paskutinį kartą G. S. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio mėn., tuo tarpu iš Pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimų matyti, kad G. S. dar 2023 m. kovo mėn. išvyko iš Lietuvos ir pasislėpė nuo Pareiškėjo, vengė su juo kontaktuoti.
(Duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga visiškai paneigia Pareiškėjo ir jo atstovės iškeltą versiją dėl neva nuomojamos darbo vietos, turint omenyje tai, kad (duomenys neskelbtini) vadovas kreipėsi į šią bendrovę su prašymu pateikti nuomos sutarties projektą tik po Institucijos 2023 m. kovo 1 d. paklausimo, šis projektas buvo sukurtas ir jam pateiktas 2023 m. kovo 3 d. Konstatuota, kad kėdės nuomos sutartimi siekiama pridengti (paslėpti) tarp Pareiškėjo ir G. S. egzistavusius darbo santykius.
Iš G. S. paaiškinimų akivaizdžiai matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai, kadangi G. S. nurodė, jog turėjo paklusti bendrovėje nustatytai tvarkai, privalėjo vykdyti bendrovės direktoriaus Pareiškėjo darbinius nurodymus, jam buvo nustatytas darbo laikas ir mokamas sutartas mėnesinis darbo užmokestis. Šį teiginį patvirtina ir ta aplinkybė, kad G. S., 2023 m. sausio 13 d. tarpininkaujant (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą Migracijos departamentui leisti pakeisti darbdavį. Iš šių duomenų darytina vienareikšmė išvada, kad šalys atliko būtinus veiksmus, norint teisėtai įdarbinti (duomenys neskelbtini) pilietį, siekė darbo sutarties sudarymo. Tačiau Pareiškėjas žinodamas, kad bendrovė, įdarbinusi G. S. iki Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, bus patraukta atsakomybėn už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, pasirinko laukti Migracijos departamento sprendimo, o iki tol leisti G. S. bendrovės naudai dirbti nelegaliai, tikėdamasis, kad nelegalaus darbo faktas nebus nustatytas ir užfiksuotas. Pažymėta, kad Pareiškėjas jau buvo įdarbinęs G. S. bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini), tačiau sužinojęs, jog bendrovei gresia bauda už užsieniečio įdarbinimą su leidimu, išduotu darbui pas kitą darbdavį, G. S. iš darbo atleido, o 2023 m. sausio 13 d. pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą su įsipareigojimu įdarbinti G. S. bendrovėje. Šio kreipimosi data iš esmės sutampa su G. S. nurodyta darbo (duomenys neskelbtini) pradžios data (b. l. 14–18).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydama panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus šio prašymo – sumažinti paskirtos administracinės nuobaudos dydį. Skunde nurodyta, kad G. S., per (duomenys neskelbtini) bendruomenės narius sužinojęs, jog Pareiškėjas gali išnuomoti darbo vietą arba įdarbinti iš kitų šalių atvykusius asmenis, šių metų pradžioje atvyko į bendrovės (duomenys neskelbtini) ir nurodė norintis keisti savo darbą. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau toks darbas jam netiko dėl asmeninių priežasčių. G. S. turėjo (duomenys neskelbtini) įgūdžių, todėl siekė dirbti (duomenys neskelbtini) bei tęsti gyvenimą Lietuvoje. Šis nurodė, kad norėtų dirbti Pareiškėjo bendrovėje, bet Pareiškėjas nurodė, kad tokios galimybės nėra, jis gali tik išnuomoti darbo vietą savarankiškam darbui. Šis sutiko ir nurodė, kad turi individualios veiklos pažymą, gali dirbti savarankiškai. 2023 m. sausio 2 d. bendrovė sudarė nuomos sutartį su G. S., pagal kurią šis įsipareigojo mokėti 500 Eur dydžio nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį pagal bendrovės pateiktą sąskaitą-faktūrą. Pateiktos sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderiai patvirtina, kad G. S. mokėjo nuomos mokestį už (duomenys neskelbtini) kėdės vietą pagal sudarytą numos sutartį.
G. S. veikė visiškai savarankiškai ir nebuvo susijęs darbo santykiais su bendrove. Jis aptarnavo savo surastus klientus. Įprastai pas jį atvykdavo (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai, su kuriais jis glaudžiai bendravo (duomenys neskelbtini), o bendrovė ar Pareiškėjas asmeniškai jam klientų nesiųsdavo. Jis nebuvo nurodytas kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) naudojamoje (duomenys neskelbtini) paskyroje, skirtoje registruoti bendrovės (duomenys neskelbtini) klientus, nors joje buvo registruoti visi bendrovės (duomenys neskelbtini) ir būtent per šią programėlę darbuotojams buvo teikiami klientai. Jis naudojo tik savo atsineštas darbo priemones, o (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimui galėjo naudotis tik vandeniu. Atsiskaitymus, gautus iš klientų, jis pasilikdavo sau, jų nenešdavo į bendrovės kasą ir nebuvo supažindintas su kasos naudojimo taisyklėmis. Jis nebuvo apmokytas dirbti ir paslaugas teikė savarankiškai, kaip mokėjo ir sugebėjo. Jis ateidavo jam patogiu metu, kada turėdavo registruotų klientų, o bendrovė ar Pareiškėjas niekada nereikalavo jo atvykti tam tikru metu ar būti (duomenys neskelbtini) patalpose tam tikrą laiką. Jis nebuvo skelbiamas bendrovės socialinių tinklų paskyrose kaip darbuotojas, nors visi bendrovės darbuotojai buvo skelbiami ir viešinami, siekiant pritraukti klientų. Jis nebuvo pavaldus bendrovės vidaus darbo tvarkai ir negaudavo jokių nurodymų iš Pareiškėjo, tačiau jam, kaip nuomininkui, buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo laikas yra nuo 10 iki 20 val., todėl jis neturėtų registruoti savo klientų kitu metu, kadangi (duomenys neskelbtini) kitu metu nebūtų kitų darbuotojų ir dėl bendrovės turto saugumo jis turėtų dirbti tada, kada dirba ir bendrovės darbuotojai. Šias aplinkybes patvirtina ir bendrovės darbuotojai bei buvęs G. S. klientas. Jie supažindinti su atsakomybe, kilsiančia už melagingų parodymų davimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog tokiais parodymais jie siekia padėti Pareiškėjui.
G. S. nuo pat nuomos santykių pradžios sakė, kad neturi pakankamai klientų, nuomos mokestis yra didelis ir jam sunku jį sumokėti, todėl prašė Pareiškėjo jį įdarbinti bendrovėje. Pareiškėjas ir A. S. (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas buvo geranoriškas ir sutiko jam padėti tvarkyti dokumentus, kad ateityje G. S. galėtų dirbti bendrovėje kaip darbuotojas. Dėl to jie 2023 m. sausio 19 d. nuvyko į migracijos poskyrį ir pateikė prašymą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjui nežinoma, kodėl G. S. patikrinimo metu teigė, kad dirba bendrovėje ir gauna darbo užmokestį. Tai galėjo lemti kelios priežastys – G. S. gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), jis gerai nekalba jokia užsienio kalba, įkaitant rusų, todėl jis galėjo nurodyti inspektoriui ne faktiškai vykstančias aplinkybes, o tai, ko jis tikisi iš bendrovės, t. y. siekia dirbti bendrovėje už tam tikrą užmokestį. Be to, G. S. galėjo keršyti Pareiškėjui, kadangi šis nesuteikė jam darbo, tik išnuomojo (duomenys neskelbtini) darbo vietą, o nuomos mokestis jam pasirodė labai didelis. Taip pat G. S. gali būti suinteresuotas suklaidinti Institucijos pareigūnus, kadangi šiems nustačius, jog G. S. dirba pagal individualaus veiklos pažymėjimą ir nemoka mokesčių valstybei, šis galėjo manyti, kad jam gali kilti mokestinė atsakomybė. Tikėtina, jog G. S. siekė išvengti nuomos mokesčio. 2023 m. kovo mėn. G. S. išvyko iš Lietuvos nesumokėjęs nuomos mokesčio už kovo mėn. ir ignoravo Pareiškėjo žinutes ir skambučius, tokiu būdu pasislėpė nuo Pareiškėjo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 straipsnio 1 dalį nuomos sutartis, sudaryta trumpiau negu vieniems metams, gali būti žodinė. Atsižvelgiant į tai, net ir nustačius, kad rašytinė nuomos sutartis buvo netinkamai sudaryta, Pareiškėjo vadovaujama bendrovė ir G. S. galėjo sudaryti žodinę sutartį dėl darbo vietos nuomos. Dėl to Nutarime nepagrįstai nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos sutartis ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekia išvengti administracinės atsakomybės, prisidengdamas civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju Nutarimas yra grindžiamas tik melagingais G. S. paaiškinimais, kiti liudytojai ir rašytiniai įrodymai paneigia jo nurodytas aplinkybes. Tai, kad G. S. galėjo būti sudaręs nuomos sutartį su Pareiškėjo vadovaujama bendrove, patvirtina ir tai, kad G. S. turėjo išsiėmęs individualios veiklos pažymą. Tokiu būdu jis galėjo vykdyti veiklą nesudaręs darbo sutarties su bendrove, siekdamas asmeninių tikslų – geresnio atlygio už atliktus darbus negu iš darbo santykių. Institucija nepagrįstai nevertino šios aplinkybės. G. S. paaiškinimas buvo paimtas ne jo gimtąja, o rusų kalba, neužtikrinant vertėjo dalyvavimo. Dėl to jo parodymai yra nepatikimi ir nelaikytini teisėtu įrodymu byloje ir jais negalima vadovautis priimant Nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui netenkinus prašymo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, Pareiškėjas prašo sumažinti jam skirtą baudą, nes ji yra neproporcinga teisės pažeidimui. Paskirta bauda sukeltų Pareiškėjui neigiamus finansinius padarinius, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis turi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgtina ir į tai, kad G. S. gaudavo atlyginimą iš savo aptarnautų klientų, todėl žala buvo daroma iš esmės tik dėl jo socialinių garantijų pažeidimo. Su visais kitais patikrinimo metu dirbusiais asmenimis darbo santykiai buvo įforminti tinkamai. Be to, G. S. prašymu Pareiškėjas tvarkė reikalingus dokumentus jo įdarbinimui, tai patvirtina, kad Pareiškėjas nesiekė tęsti administracinio nusižengimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti Nutarimu jam paskirtą baudą. Pareiškėjas anksčiau baustas administracine tvarka už nelegalų darbą, atsakomybės už tai nevengė ir baudas sumokėjo (b. l. 36). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), neturintis teisinio išsilavinimo ir neišmanantis Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius. Pareiškėjas manė, kad tinkamai įformino tarp jo valdomos bendrovės ir G. S. susiklosčiusius santykius. Teismui pripažinus, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, jis nevengs atsakomybės ir paskirtą baudą susimokės (b. l. 2–9).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo atstovės skundą, prašydama jį atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo teiginiai, kad G. S. veikė savarankiškai, internetinėje bendrovės paskyroje nebuvo nurodytas kaip bendrovės darbuotojas, dirbo su savo įrankiais, o pinigus pasilikdavo, Institucijos vertinimu, laikytini Pareiškėjo gynybine pozicija. Šiuos teiginius paneigia byloje esanti medžiaga. G. S. pats nurodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), jis nė karto neminėjo, jog dirba pagal nuomos sutartį. Be to, nuomos sutarties projektus buhalterinių paslaugų bendrovė pateikė tik 2023 m. kovo 3 d., t. y. po Institucijos atlikto patikrinimo. Institucijos nuomone, tai parodo, jog Pareiškėjas, ne kartą baustas už nelegalų darbą ir žinodamas gresiančią atsakomybę, siekė šiomis sutartimis išvengti atsakomybės. Tai patvirtina ir pateikti kasos pajamų orderiai, kuriuos pasirašė tik Pareiškėjas, nors tą privalėjo padaryti abi šalys.
Apklaustų liudytojų parodymai nesutampa tarpusavyje ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Be to, dauguma jų yra Pareiškėjo vadovaujamos bendrovės darbuotojai, t. y. jie yra ekonomiškai priklausomi nuo darbdavio.
Motyvuojamoji dalis
Iš vaizdo medžiagos matyti, kad G. S. kalba rusiškai be didesnių problemų, taip pat jis pateikė rašytinį paaiškinimą rusų kalba. Be to, ankstesnėje darbovietėje jis nurodė, kad visi darbiniai dokumentai būtų teikiami rusų kalba.
Nagrinėjamu atveju Institucija nenustatė Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, o skirdama baudą atsižvelgė į tai, jog asmuo nelegaliai dirbo pakankamai ilgą laiką, yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nebuvo įdarbintas ir po Institucijos atlikto patikrinimo, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę į socialines garantijas bei teisę į saugias darbo sąlygas. Kaip minėta, Pareiškėjas yra ne kartą baustas už analogiškų administracinių nusižengimų įvykdymą, tačiau vis tiek savo elgesio nepakeitė, todėl, Institucijos vertinimu, baudos dydis, atitinkantis sankcijoje nustatytą vidurkį, yra teisėtas, teisingas ir proporcingas (b. l. 119–120).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. S. pirmą kartą pas jį atėjo 2022 m. spalio mėn. ir norėjo dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje. Jis, kaip bendrovės vadovas, informavo buhalteriją apie jų susitarimą, kad ši paruoštų ir atsiųstų jam dokumentus. Jis įdarbino G. S. Tuomet iš Migracijos departamento sužinojo, kad G. S. dirba kitur, todėl norėjo perkelti jį pas save. Migracijos departamentas pasakė, kad taip negalima. Jis pasakė buhalterei atšaukti registraciją per Sodrą. G. S. sakė, kad nori dirbti. Jie sutarė, kad šis nuomosis pas jį darbo vietą, kol Migracijos departamentas išduos leidimą pas jį dirbti, o po to jis pastarąjį įdarbins. Kėdė buvo nuomojama nuo sausio mėn. Jie tarpusavyje kalbėjo per „Google“ vertėją arba per jo pažįstamus, kurie kalba rusiškai. Jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), o G. S. – (duomenys neskelbtini). Iš karto dėl kėdės nuomos sutarė žodžiu, o po to konsultavosi su savo buhaltere, prašė, kad ši paruoštų dokumentus, jeigu kas ateitų tikrinti. Kai Institucijos atstovai atėjo su patikrinimu, jis buvo išvažiavęs iš Lietuvos. Kai grįžo, kalbėjo su buhaltere, kad ji kuo greičiau pagamintų dokumentus. Nežino, kur dabar yra G. S., paskutinį kartą jį matė balandžio mėn. To mėnesio pirmą savaitę G. S. dar (duomenys neskelbtini), po to girdėjo iš kitų, kad jo jau nėra. Šis nesumokėjo už kovo mėn. nuomą. G. S. sako, kad jis ne Lietuvoje. Balandžio mėn. viduryje gavo teigiamą atsakymą iš Migracijos departamento, kitą dieną išsiuntė jį G. S. Nesutinka su G. S. paaiškinimu. Už nagrinėjamą pažeidimą gavo baudą ir jo vadovaujama bendrovė. Šios baudos neskundė. Prašo sumažinti baudą arba panaikinti.
Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir Nutarimą panaikinti. Nurodė, kad visa administracinio nusižengimo teisena paremta vieno asmens parodymais. G. S. buvo apklaustas be vertėjo. Kalbos lygis buvo nustatomas tyrimą atliekančio inspektoriaus. Jeigu vertėjas dalyvautų, asmuo galėtų pasakyti tai, ką jis galvoja, ir nekiltų abejonių dėl vertimo kokybės. Pareiškėjas teigia, kad buvo žodinis susitarimas dėl nuomos, tai patvirtino ir kiti darbuotojai, mokėjimai ir sąskaitos už nuomą. Pareiškėjas neturi gero supratimo apie Lietuvos įstatymus, jis pasitikėjo buhaltere ir galvojo, kad jos siunčiami dokumentai atitinka galiojančių įstatymų reikalavimus. (Duomenys neskelbtini)egzistuoja praktika, kad ne visi asmenys, dirbantys (duomenys neskelbtini), dirba pagal sutartis, o yra asmenų, kurie nuomojasi darbo vietą. Institucija sako, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir jų paaiškinimai nepatikimi, jie nenori nieko sakyti prieš savo darbdavį. Pareiškėjas yra nubaustas dėl to, kad tariamas darbuotojas davė parodymus prieš jį. Nėra pagrindo netikėti darbuotojais, kurie dirba, o tikėti tuo darbuotoju, kuris nebedirba. Jeigu teismas nuspręstų, kad atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pažeidimą ir jam skirtina bauda, prašo įvertinti, kad Pareiškėjas siekė įdarbinti asmenį, kreipėsi dėl to į Migracijos departamentą, neturėjo tikslo daryti nusižengimo. Šiuo metu jis (duomenys neskelbtini) ir paskirtos baudos dydis yra itin reikšmingas.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė Nutarime ir atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė skundą atmesti. Pareiškėjas pasakė, kad G. S. buvo įdarbintas 2022 m. lapkričio mėn. Tačiau Pareiškėjas, sužinojęs, kad užsienietis turi išduotą leidimą laikinai gyventi, skirtą įdarbinimui pas kitą darbdavį, suprato, kad gali būti patrauktas atsakomybėn už UĮ pažeidimą. Dėl to Pareiškėjas atleido G. S. Tikrieji ketinimai visgi buvo įdarbinti ir sudaryti su juo darbo santykius. Dėl to buvo kreiptasi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti darbdavį. Departamentas priėmė teigiamą sprendimą. Institucija pagavo G. S., kol jis buvo neįdarbintas. G. S. aiškiai nurodė aplinkybes, pasakė, kad yra darbo santykiai ir nesudaryta darbo sutartis. Surinkta pakankamai įvykdyto pažeidimo įrodymų.
Pareiškėjo atstovės skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad su G. S., apie 1,5 mėnesio iki Institucijos patikrinimo (ne anksčiau kaip 2023 m. sausio 16 d.) dirbusio (duomenys neskelbtini) bendrovės naudai (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir pateiktas pranešimas Sodrai apie minėto asmens socialinio draudimo pradžią.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šioje teisės normoje įtvirtinta dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinantis joje įtvirtintos administracinio nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių nelegalaus darbo požymius, nuostatomis. Nutarimas grindžiamas DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 43 straipsnio 1 dalimi, UTPĮ 62 straipsnio 6 dalimi, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis); o 2 dalyje – kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
DK 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
UTPĮ 62 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad užsieniečio darbo santykius reglamentuoja DK, UTPĮ ir Europos Sąjungos teisės aktai.
UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-19-2013, 2AT-25-942/2018).
Iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies seka, kad individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Veiklos savarankiškumas pasireiškia per individualią veiklą vykdančio gyventojo santykį su kita sandorio šalimi, kuri iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Tokiu atveju, pagal individualios veiklos pažymą gyventojas pats organizuoja veiklą, sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia veiklos vykdymo išlaidas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-768/2018). Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t. y. jis nėra pavaldus bendrovės vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, gyventojas gali atlikti savo funkcijas bet kuriuo sau patogiu metu ir pan. Tarp šalių yra susiklostę darbdavio ir darbuotojo santykiai, kai gyventojas, nors ir turėdamas individualios veiklos pažymą, nėra savarankiškas ir iš tikrųjų dirba bendrovės naudai, naudojasi įmonės įrankiais, iki darbo pradžios sutarė dėl darbo užmokesčio dydžio, paklusta darbdavio nustatytai darbo tvarkai, darbo santykiai turi ilgalaikį pobūdį ir pan. (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-441-493/2019).
Pareiškėjas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nurodydamas, kad jo vadovaujama bendrovė ir G. S. sudarė žodinę, o po to ir rašytinę darbo vietos nuomos sutartį, G. S. dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą, savarankiškai, darbo laiką planuodavo pats, nebuvo pavaldus vidinei bendrovės tvarkai, naudojo savo darbo įrankius, už darbą gautus pinigus pasilikdavo. Institucija priešingus G. S. paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai, o kitų bendrovės darbuotojų parodymus vertinti kaip atitinkančius Pareiškėjo išdėstytą poziciją, kurią patvirtina ir Pareiškėjo pateikti rašytiniai dokumentai.
Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2022 m. spalio 27 d. Pareiškėjas įdarbino G. S. bendrovėje, o 2022 m. lapkričio 3 d. jį atleido (b. l. 30). Teismo posėdžio metu Pareiškėjas šiuo aspektu paaiškino, kad taip nutiko dėl to, jog jis sužinojo, kad G. S. įdarbinimui yra būtinas atitinkamas Migracijos departamento leidimas. 2023 m. sausio 13 d. Pareiškėjas padėjo G. S. pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, tarpininkaujant bendrovei, profesijos kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Toliau teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 25 d. Institucijos inspektoriai atliko patikrinimą bendrovės (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog ten dirbo (duomenys neskelbtini) G. S., kurio nėra darbuotojų sąraše (b. l. 23). Patikrinimo metu G. S. nurodė, kad dirba bendrovėje, tačiau jo darbuotojų sąrašuose nėra; dirba čia apie 1,5 mėnesio; jo vadovas yra A. D.; darbo sutarties su direktoriumi nepasirašė; už darbą per mėnesį gauną 800 Eur atlyginimą grynaisiais; darbo užmokestis mokamas kartą per mėnesį; iš klientų gaunamus pinigus deda į kasą; dirba čia 2-3 dienas per savaitę, nuo 10 val. iki 17 val.; darbo užmokestį moka direktorius A. D.; direktorius nurodo, kada jis turi dirbti (b. l. 24–25).
Kaip jau buvo nurodyta, Pareiškėjo teigimu, minėti G. S. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes G. S. gerai nekalba jokia užsienio kalba, įkaitant rusų, todėl jis galėjo paaiškinime nurodyti ne faktiškai vykstančias aplinkybes, o tai, ko jis tikisi iš bendrovės, t. y. siekia dirbti bendrovėje už tam tikrą užmokestį, taip pat jis galėjo keršyti Pareiškėjui už tai, kad šis nesudarė su juo darbo sutarties, o tik sutiko nuomoti darbo vietą. Šią savo poziciją Pareiškėjas grindė kitų Bendrovės darbuotojų paaiškinimais, taip pat Institucijai pateikta bendrovės ir G. S. 2023 m. sausio 2 d. sudaryta nuomos sutartimi (pasirašyta abiejų šalių), pagal kurią nuomotojas ((duomenys neskelbtini), atstovaujama Pareiškėjo) suteikia nuomininkui (G. S.) (duomenys neskelbtini) kėdės vietą, o nuomotojas įsipareigoja mokėti 500 Eur dydžio nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį (b. l. 32–33), bei 2023 m. sausio 25 d. ir 2023 m. vasario 28 d. kasos pajamų orderiais (b. l. 34–35).
Primintina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens (-ų) paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-518-365/2019). Būtina atsižvelgti į teismų praktikoje pripažįstamą kaip prioritetinį darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo principą, kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT‑27‑942/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. S. paaiškinimas Institucijai buvo surašytas ir pateiktas patikrinimo metu, neturint galimybės apsvarstyti ir suderinti pozicijų su Pareiškėju, minėtas paaiškinimas yra nuoseklus, logiškas, aiškus, todėl Institucija pagrįstai jį laikė patikimu įrodymų šaltiniu. Tuo tarpu Pareiškėjo nurodytų liudytojų, be kita ko, jo vadovaujamos bendrovės darbuotojų, kurie yra nuo jo priklausomi ekonomiškai, parodymai buvo pateikti praėjus maždaug pusmečiui po atlikto patikrinimo, t. y. turint pakankamai laiko suderinti galimas gynybines pozicijas su Pareiškėju, be to, minėti parodymai prieštarauja tarpusavyje – 2023 m. liepos 12 d. M. R. nurodė, kad G. S. buvo išsinuomojęs įrankius (b. l. 101), o 2023 m. liepos 3 d. M. A. A. nurodė, kad G. S. naudojosi savo asmenine įranga (b. l. 107), todėl Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, pagrįstai minėtus parodymus vertino kritiškai ir jais nesirėmė.
Pareiškėjo teigimu, G. S. aptariamas aplinkybes nurodė norėdamas jam atkeršyti už tai, jog jis jo neįdarbino, o tik sudarė darbo vietos nuomos sutartį, o nuomos mokestis buvo didelis. Tačiau kartu Pareiškėjas pripažįsta, kad norėjo įdarbinti G. S. savo bendrovėje, dėl to padėjo šiam pateikti Migracijos departamentui 2023 m. sausio 13 d. prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini), profesijos kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas patenkino šį prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. norėjo dirbti bendrovėje, o Pareiškėjas siekė teisėtai jį įdarbinti, padėjo jam pateikti tam būtiną prašymą kompetentingai institucijai, nėra pagrindo sutikti su Pareiškėju, kad G. S. jį apkalbėjo, norėdamas jam atkeršyti. Teismas nenustatė ir kitų aplinkybių, patvirtinančių G. S. siekį neteisingai apkalbėti Pareiškėją.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su Pareiškėjo ir jo atstovės pozicija dėl to, kad G. S. gerai nekalba jokia užsienio kalba, įkaitant rusų, todėl jis galėjo savo paaiškinime nurodyti ne faktiškai vykstančias aplinkybes, o tai, ko jis tikisi iš bendrovės, t. y. kad siekia dirbti bendrovėje už tam tikrą užmokestį. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. S. pateikė paaiškinimą rusų kalba raštu, kas patvirtina aukštesnį šios kalbos mokėjimo lygį. Be to, iš G. S. buvusios darbovietės gauto rašto nustatyta, kad G. S. bendravo jam suprantama rusų kalba, prašė teikti jam dokumentus ir kitą informaciją rusų kalba, pasirašė rusų–lietuvių kalbomis sudarytą darbo sutartį ir kitus dokumentus (b. l. 49–55). Be to, teismo posėdžio metu Pareiškėjas pats nurodė, kad jis su G. S. kalbėjo per „Google“ vertėją arba per pažįstamus, kurie kalba rusiškai. Taigi, jokie duomenys, išskyrus aptariamus Pareiškėjo ir jo atstovės deklaratyvius teiginius, neleidžia daryti išvados, kad G. S. pakankamai gerai nekalba jokia užsienio kalba, išskyrus savo gimtąją, ir dėl to jo surašytas paaiškinimas rusų kalba gali būti klaidingas. Apibendrintina, kad Institucija ėmėsi priemonių nustatyti G. S. rusų kalbos mokėjimo lygį, ko pasekoje nustatė gerą jo šios kalbos mokėjimą ir atitinkamai rėmėsi jo rusų kalba raštu pateiktais paaiškinimais, kurie profesionalaus vertėjo buvo išversti į lietuvių kalbą.
Kaip minėta, Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jo vadovaujama bendrovė ir G. S. sudarė žodinę nuomos sutartį, jis kreipėsi į buhalteriją dėl atitinkamų dokumentų parengimo, jei kartais būtų atliktas patikrinimas; išvyko į užsienį, tuo metu Institucija atliko patikrinimą; po to jis kreipėsi į buhalteriją, kad sutartis būtų parengta kaip įmanoma greičiau. Pastebėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) pateikto susirašinėjimo su Pareiškėju el. paštu nustatyta, jog minėta sutartis buvo išsiųsta Pareiškėjui 2023 m. kovo 3 d. (b. l. 68); (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jie paruošė sutartį Pareiškėjui tada, kai tokios paslaugos jų paprašė (b. l. 70); iš sutarties „Word“ parametrų nustatyta, kad dokumentas buvo sukurtas ir paskutinį kartą įrašytas 2023 m. kovo 3 d. (b. l. 78). Nors Pareiškėjas teigė, kad iki rašytinės nuomos sutarties pasirašymo buvo sudaryta žodinė sutartis ir tai patvirtina 2023 m. sausio 25 d. ir 2023 m. vasario 28 d. kasos pajamų orderiai, šiuo aspektu nurodytina, kad iš pradžių minėti dokumentai buvo pasirašyti tik Pareiškėjo (b. l. 34–35) ir tik gerokai vėliau – 2023 m. birželio 20 d. – tie patys kasos pajamų orderiai su rašytiniais paaiškinimais buvo pateikti jau pasirašyti tiek Pareiškėjo, tiek G. S. (b. l. 91). Apibendrintina, kad Institucija ėmėsi priemonių išsiaiškinti Pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie civilinių teisinių santykių su G. S. susiklostymą, bei nustačiusi, kad prieš tai aptarti dokumentai buvo parengti ir pasirašyti jau po Institucijos atlikto patikrinimo, pagrįstai jais nesirėmė.
Apibendrinus išdėstytus duomenis konstatuotina, kad tarp Pareiškėjo vadovaujamos bendrovės ir G. S. buvo susiklostę darbdavio ir darbuotojo teisniai santykiai. G. S. atliko realų konkrečios kvalifikacijos – (duomenys neskelbtini) darbą (duomenys neskelbtini) naudai, kiekvieną mėnesį gavo darbo užmokestį už atliekamą darbą, pakluso bendrovės vidaus tvarkai, darbo santykiai turėjo ilgalaikį pobūdį. Pakartotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų, nurodančių į pirminių G. S. paaiškinimų klaidingumą ar jo siekį neteisingai apkalbėti (duomenys neskelbtini) vadovą. Atsižvelgiant į tai, kad su minėtu asmeniu nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Sodrai įstatymų nustatyta tvarka, tarp darbo santykių šalių susiklostę teisiniai santykiai pagrįstai skundžiamame Nutarime kvalifikuoti kaip nelegalus darbas.
Pažymėtina ir tai, Institucijos nutarimu (duomenys neskelbtini) yra nubausta už analogišką veiką, kaip skundžiamu Nutarimu yra nubaustas Pareiškėjas. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad šio nutarimo jis neskundė, taigi, jis yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
Pareiškėjo atstovė teismui pateiktame skunde, taip pat Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė teismo netenkinus skundo reikalavimo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, sumažinti Pareiškėjui paskirtą baudą už padarytą administracinį nusižengimą.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 Eur iki 5000 Eur.
Kaip minėta, skundžiamu Nutarimu už administracinio nusižengimo įvykdymą Pareiškėjui paskirta 3000 Eur dydžio bauda. Tai reiškia, kad Pareiškėjui buvo paskirta administracinę atsakomybę nustatančios normos sankcijoje numatytos baudos vidurkį atitinkanti bauda.
Institucija Nutarime nurodė, kad nustatant baudos dydį, buvo įvertinta tai, jog pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką – apie 1,5 mėnesio; jis yra susijęs su vieno asmens – (duomenys neskelbtini) piliečio darbo ir socialinių teisių pažeidimais; darant pažeidimą buvo imamasi priemonių jį užmaskuoti, bandant nelegalų darbą pateisinti civiliniais teisiniais santykiais; Pareiškėjas padaryto pažeidimo nepripažįsta, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, Pareiškėjo, jo atstovės ir Institucijos atstovo teismo posėdžio metu išdėstytus paaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam baudą, mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali. Toliau teismas, vertindamas Pareiškėjui skundžiamu Nutarimu paskirtos baudos dydžio ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad Pareiškėjas padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su vieno asmens – (duomenys neskelbtini) piliečio darbo ir socialių teisių pažeidimu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Pareiškėjas anksčiau baustas administracine tvarka už analogiškų administracinių nusižengimų įvykdymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu jam skirta 150 Eur dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d nutarimu – 1200 Eur dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutarimu – 1500 Eur dydžio bauda, tačiau nagrinėjamoje byloje Pareiškėjui nėra inkriminuojamas pakartotinio administracinio nusižengimo padarymas. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad Pareiškėjas buvo įdarbinęs G. S. bendrovėje, tačiau sužinojęs apie galimus migracijos reikalavimų pažeidimus, jį iš darbo atleido ir toliau jam leido dirbti bendrovėje, kartu pats imdamasis konkrečių teisinių veiksmų vėl įdarbinti G. S. bendrovėje – o būtent, dar iki Institucijos atlikto patikrinimo padėjo G. S. pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį, sumokėjo mokestį už administracinę procedūrą, 2023 m. balandžio mėn. Migracijos departamentas šį prašymą patenkino, po ko Pareiškėjas jau kitą dieną informavo G. S. apie galimybę įsidarbinti. Išdėstytos aplinkybės patvirtinta, kad Pareiškėjas iš dalies kritiškai vertina savo elgesį, siekia vykdyti savo veiklą laikydamasis teisės aktų reikalavimų, kas leidžia matyti, jog ateityje jis elgsis atsakingiau.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad administracinių nuobaudų paskirtis ir visuomenės interesas šiuo konkrečiu atveju gali būti užtikrinti Pareiškėjui paskiriant baudą, jos dydį nustatant mažesnį už ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį. Teismo vertinimu, toks skirtinas baudos dydis yra gana ženklus ir padarys Pareiškėjui pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų darymo ateityje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo A. A. A. I. D. atstovės advokatės Evelinos Kiznės skundą iš dalies tenkinti.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-684-2023 pakeisti ir A. A. A. I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.
Kitą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-684-2023 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.