Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023 m. vasario 25 d. Institucijos inspektoriai atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo rasti dirbantys (duomenys neskelbtini) M. A. ir M. A. A., esantys bendrovės darbuotojų sąraše, H. K., paaiškinęs, kad nuomojasi darbo vietą ir dirba pagal verslo liudijimą, taip pat G. S., kuris nurodė, kad dirba bendrovėje, tačiau jo darbuotojų sąrašuose nėra. Patikrinimo metu G. S. surašė paaiškinimą rusų kalba, kuriame nurodė, kad dirba čia apie 1,5 mėnesio, darbą rado internetu. Jo vadovas yra A. D. Darbo sutarties su direktoriumi nepasirašė. Už darbą per mėnesį gauna 800 Eur atlyginimą grynaisiais. Darbo užmokestis mokamas kartą per mėnesį. Iš klientų gaunamus pinigus deda į kasą. Dirba čia 2-3 dienas per savaitę, nuo 10 val. iki 17 val. Darbo užmokestį moka direktorius A. D. Direktorius nurodo, kada jis turi dirbti (b. l. 24–25).

Tyrimo metu nustatyta, kad G. S. dirbo bendrovėje nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d., nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Iš Migracijos departamento rašto nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje G. S. išduotas įdarbinimui ir darbui (duomenys neskelbtini), šios bendrovės tarpininkavimo rašto pagrindu. 2023 m. sausio 13 d. G. S. pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini), profesijos kodas – (duomenys neskelbtini). Rašto pateikimo dieną (2023 m. balandžio 7 d.) Migracijos departamentas dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl šio prašymo (b. l. 29).

Iš tarnybiniu vaizdo registratoriumi užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad G. S. dirba (duomenys neskelbtini). Į Institucijos inspektoriaus klausimą, ar dirba savarankiškai, atsako, kad ne, yra šefas. Į klausimą, ar rašo rusų kalba, atsako teigiamai. Žodžiu paaiškina, kad čia dirba apie mėnesį, jo pareigos – (duomenys neskelbtini), dirba apie 1-1,5 mėnesio, tikslios darbo pradžios neatsimena, darbą rado internetu. Jo vadovas – A. D. Pinigus už kliento aptarnavimą ima darbovietė, darbo sutarties nepasirašęs. Gauna 800 Eur atlyginimą grynais per mėnesį. Atlyginimas mokamas kartą per mėnesį. Pinigus už kliento aptarnavimą jis deda į kasą. Jo darbo grafikas – dvi dienos per savaitę. Bendrovės darbuotojas paaiškino, kad G. S. dirba (duomenys neskelbtini) apie mėnesį, jo žiniomis, dirba (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas paaiškinimas, kad jie su G. S. bendravo rusų kalba, jo sutikimu visi dokumentai ir kita informacija jam buvo teikiama lietuvių ir rusų kalbomis. Pridėti tai patvirtinantys dokumentai (b. l. 49–55).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2023 m. kovo 3 d. 15.11 val. iš (duomenys neskelbtini) naudojamo el. pašto adreso į (duomenys neskelbtini) naudojamą el. pašto adresą išsiųstas el. laiškas su H. K. ir G. S. darbo vietų (kėdžių nuomos) sutarčių projektais. Susipažinus su pateiktos G. S. darbo vietos nuomos sutarties projekto sukūrimo duomenimis (duomenų kelias: Word dokumentas – Ypatybės – Išsami informacija) nustatyta, kad šios sutarties projekto turinys sukurtas 2023 m. kovo 3 d. 14.37 val., paskutinė jo įrašymo data – 2023 m. kovo 3 d. 14.40 val., dokumento turinio autorė – G. S. (G. S. – asmuo, įgaliotas pateikti Sodrai pranešimus (duomenys neskelbtini) vardu). Patikslindama informaciją dėl sutarčių projektų pateikimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) el. paštu nurodė, kad sutarčių projektai buvo paruošti tada, kai (duomenys neskelbtini) paprašė tokios paslaugos (b. l. 68–70, 78–79).

M. R. 2023 m. liepos 12 d. paaiškinime nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 30 d. G. S. pažįsta, bet jie nėra labai artimi, bendraudavo su juo (duomenys neskelbtini) kalba, kai buvo jį sutikęs darbo vietoje. G. S. yra (duomenys neskelbtini), buvo išsinuomojęs krėslą ir visą įrangą. Jis viską ruošė pats, klientai bendraudavo su G. S., mokestį už paslaugas imdavo pats, į (duomenys neskelbtini) ateidavo kada panorėjęs (b. l. 101).

M. A. A. 2023 m. liepos 3 d. paaiškinime nurodė, kad jis dirba bendrovėje nuo 2023 m. vasario 1 d., 95 proc. klientų už aptarnavimą atsiskaito banko kortele, jie registruojasi per telefoną ar per (duomenys neskelbtini). Jis pats dirba su kasos aparatu, su G. S. susipažino šiemet darbe (duomenys neskelbtini), kalbėjosi su juo per vertėją. Jo žiniomis, G. S. dirbo pagal individualią veiklą ir naudojosi savo asmenine įranga, konkretaus laiko atvykti į (duomenys neskelbtini) ir išvykti neturėjo (b l. 107).

U. A. (U. A.) 2023 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinime nurodė, kad iš vaizdo įrašo atpažįsta asmenį (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo mėn. jis dirbo (duomenys neskelbtini), ten susipažino su juo (vardo neprisimena). Šis asmuo pasakė, kad labai gerai (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė (duomenys neskelbtini). U. A. paliko šiam asmeniui savo telefono numerį ir šis jam skambino, kai turėjo laisvo laiko (duomenys neskelbtini). Numeris, iš kurio šis asmuo skambino, telefone neišsisaugojo. Kai skambindavo, sakydavo, kad jis gali ateiti (duomenys neskelbtini), jeigu nori. (Duomenys neskelbtini) keletą kartų. Paskutinį kartą balandžio mėn. Mokėdavo (duomenys neskelbtini) po 25 Eur. Kokiais pagrindais šis asmuo dirbo, U. A. nežinoma. Kai sumokėdavo šiam asmeniui, matė, kad jis dėdavo pinigus į kišenę arba į stalčių darbo vietoje (b. l. 100).

Institucija kritiškai įvertino Pareiškėjo bei liudytojų paaiškinimus, kaip siekį padėti Pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės už nelegalų darbą. Liudytojai M. R. ir M. A. A. yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ekonomiškai priklausantys nuo vadovo. Atkreiptas dėmesys, kad jų parodymai dėl G. S. skiriasi – M. R. teigė, kad kalbėjosi su G. S. ir jam žinoma, jog šis buvo išsinuomojęs kėdę ir visą įrangą, tuo tarpu M. A. A. nurodė, kad G. S. naudojosi savo įranga. U. A. teigė, kad paskutinį kartą G. S. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio mėn., tuo tarpu iš Pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimų matyti, kad G. S. dar 2023 m. kovo mėn. išvyko iš Lietuvos ir pasislėpė nuo Pareiškėjo, vengė su juo kontaktuoti.

(Duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga visiškai paneigia Pareiškėjo ir jo atstovės iškeltą versiją dėl neva nuomojamos darbo vietos, turint omenyje tai, kad (duomenys neskelbtini) vadovas kreipėsi į šią bendrovę su prašymu pateikti nuomos sutarties projektą tik po Institucijos 2023 m. kovo 1 d. paklausimo, šis projektas buvo sukurtas ir jam pateiktas 2023 m. kovo 3 d. Konstatuota, kad kėdės nuomos sutartimi siekiama pridengti (paslėpti) tarp Pareiškėjo ir G. S. egzistavusius darbo santykius.

Iš G. S. paaiškinimų akivaizdžiai matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai, kadangi G. S. nurodė, jog turėjo paklusti bendrovėje nustatytai tvarkai, privalėjo vykdyti bendrovės direktoriaus Pareiškėjo darbinius nurodymus, jam buvo nustatytas darbo laikas ir mokamas sutartas mėnesinis darbo užmokestis. Šį teiginį patvirtina ir ta aplinkybė, kad G. S., 2023 m. sausio 13 d. tarpininkaujant (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą Migracijos departamentui leisti pakeisti darbdavį. Iš šių duomenų darytina vienareikšmė išvada, kad šalys atliko būtinus veiksmus, norint teisėtai įdarbinti (duomenys neskelbtini) pilietį, siekė darbo sutarties sudarymo. Tačiau Pareiškėjas žinodamas, kad bendrovė, įdarbinusi G. S. iki Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, bus patraukta atsakomybėn už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, pasirinko laukti Migracijos departamento sprendimo, o iki tol leisti G. S. bendrovės naudai dirbti nelegaliai, tikėdamasis, kad nelegalaus darbo faktas nebus nustatytas ir užfiksuotas. Pažymėta, kad Pareiškėjas jau buvo įdarbinęs G. S. bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini), tačiau sužinojęs, jog bendrovei gresia bauda už užsieniečio įdarbinimą su leidimu, išduotu darbui pas kitą darbdavį, G. S. iš darbo atleido, o 2023 m. sausio 13 d. pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą su įsipareigojimu įdarbinti G. S. bendrovėje. Šio kreipimosi data iš esmės sutampa su G. S. nurodyta darbo (duomenys neskelbtini) pradžios data (b. l. 14–18).

G. S. veikė visiškai savarankiškai ir nebuvo susijęs darbo santykiais su bendrove. Jis aptarnavo savo surastus klientus. Įprastai pas jį atvykdavo (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariai, su kuriais jis glaudžiai bendravo (duomenys neskelbtini), o bendrovė ar Pareiškėjas asmeniškai jam klientų nesiųsdavo. Jis nebuvo nurodytas kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) naudojamoje (duomenys neskelbtini) paskyroje, skirtoje registruoti bendrovės (duomenys neskelbtini) klientus, nors joje buvo registruoti visi bendrovės (duomenys neskelbtini) ir būtent per šią programėlę darbuotojams buvo teikiami klientai. Jis naudojo tik savo atsineštas darbo priemones, o (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimui galėjo naudotis tik vandeniu. Atsiskaitymus, gautus iš klientų, jis pasilikdavo sau, jų nenešdavo į bendrovės kasą ir nebuvo supažindintas su kasos naudojimo taisyklėmis. Jis nebuvo apmokytas dirbti ir paslaugas teikė savarankiškai, kaip mokėjo ir sugebėjo. Jis ateidavo jam patogiu metu, kada turėdavo registruotų klientų, o bendrovė ar Pareiškėjas niekada nereikalavo jo atvykti tam tikru metu ar būti (duomenys neskelbtini) patalpose tam tikrą laiką. Jis nebuvo skelbiamas bendrovės socialinių tinklų paskyrose kaip darbuotojas, nors visi bendrovės darbuotojai buvo skelbiami ir viešinami, siekiant pritraukti klientų. Jis nebuvo pavaldus bendrovės vidaus darbo tvarkai ir negaudavo jokių nurodymų iš Pareiškėjo, tačiau jam, kaip nuomininkui, buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) darbo laikas yra nuo 10 iki 20 val., todėl jis neturėtų registruoti savo klientų kitu metu, kadangi (duomenys neskelbtini) kitu metu nebūtų kitų darbuotojų ir dėl bendrovės turto saugumo jis turėtų dirbti tada, kada dirba ir bendrovės darbuotojai. Šias aplinkybes patvirtina ir bendrovės darbuotojai bei buvęs G. S. klientas. Jie supažindinti su atsakomybe, kilsiančia už melagingų parodymų davimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog tokiais parodymais jie siekia padėti Pareiškėjui.

G. S. nuo pat nuomos santykių pradžios sakė, kad neturi pakankamai klientų, nuomos mokestis yra didelis ir jam sunku jį sumokėti, todėl prašė Pareiškėjo jį įdarbinti bendrovėje. Pareiškėjas ir A. S. (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas buvo geranoriškas ir sutiko jam padėti tvarkyti dokumentus, kad ateityje G. S. galėtų dirbti bendrovėje kaip darbuotojas. Dėl to jie 2023 m. sausio 19 d. nuvyko į migracijos poskyrį ir pateikė prašymą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 straipsnio 1 dalį nuomos sutartis, sudaryta trumpiau negu vieniems metams, gali būti žodinė. Atsižvelgiant į tai, net ir nustačius, kad rašytinė nuomos sutartis buvo netinkamai sudaryta, Pareiškėjo vadovaujama bendrovė ir G. S. galėjo sudaryti žodinę sutartį dėl darbo vietos nuomos. Dėl to Nutarime nepagrįstai nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta nuomos sutartis ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekia išvengti administracinės atsakomybės, prisidengdamas civiliniais teisiniais santykiais. Šiuo atveju Nutarimas yra grindžiamas tik melagingais G. S. paaiškinimais, kiti liudytojai ir rašytiniai įrodymai paneigia jo nurodytas aplinkybes. Tai, kad G. S. galėjo būti sudaręs nuomos sutartį su Pareiškėjo vadovaujama bendrove, patvirtina ir tai, kad G. S. turėjo išsiėmęs individualios veiklos pažymą. Tokiu būdu jis galėjo vykdyti veiklą nesudaręs darbo sutarties su bendrove, siekdamas asmeninių tikslų – geresnio atlygio už atliktus darbus negu iš darbo santykių. Institucija nepagrįstai nevertino šios aplinkybės. G. S. paaiškinimas buvo paimtas ne jo gimtąja, o rusų kalba, neužtikrinant vertėjo dalyvavimo. Dėl to jo parodymai yra nepatikimi ir nelaikytini teisėtu įrodymu byloje ir jais negalima vadovautis priimant Nutarimą.

Apklaustų liudytojų parodymai nesutampa tarpusavyje ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Be to, dauguma jų yra Pareiškėjo vadovaujamos bendrovės darbuotojai, t. y. jie yra ekonomiškai priklausomi nuo darbdavio.

Iš vaizdo medžiagos matyti, kad G. S. kalba rusiškai be didesnių problemų, taip pat jis pateikė rašytinį paaiškinimą rusų kalba. Be to, ankstesnėje darbovietėje jis nurodė, kad visi darbiniai dokumentai būtų teikiami rusų kalba.

Nagrinėjamu atveju Institucija nenustatė Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, o skirdama baudą atsižvelgė į tai, jog asmuo nelegaliai dirbo pakankamai ilgą laiką, yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nebuvo įdarbintas ir po Institucijos atlikto patikrinimo, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę į socialines garantijas bei teisę į saugias darbo sąlygas. Kaip minėta, Pareiškėjas yra ne kartą baustas už analogiškų administracinių nusižengimų įvykdymą, tačiau vis tiek savo elgesio nepakeitė, todėl, Institucijos vertinimu, baudos dydis, atitinkantis sankcijoje nustatytą vidurkį, yra teisėtas, teisingas ir proporcingas (b. l. 119–120).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. S. pirmą kartą pas jį atėjo 2022 m. spalio mėn. ir norėjo dirbti jo vadovaujamoje bendrovėje. Jis, kaip bendrovės vadovas, informavo buhalteriją apie jų susitarimą, kad ši paruoštų ir atsiųstų jam dokumentus. Jis įdarbino G. S. Tuomet iš Migracijos departamento sužinojo, kad G. S. dirba kitur, todėl norėjo perkelti jį pas save. Migracijos departamentas pasakė, kad taip negalima. Jis pasakė buhalterei atšaukti registraciją per Sodrą. G. S. sakė, kad nori dirbti. Jie sutarė, kad šis nuomosis pas jį darbo vietą, kol Migracijos departamentas išduos leidimą pas jį dirbti, o po to jis pastarąjį įdarbins. Kėdė buvo nuomojama nuo sausio mėn. Jie tarpusavyje kalbėjo per „Google“ vertėją arba per jo pažįstamus, kurie kalba rusiškai. Jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), o G. S. – (duomenys neskelbtini). Iš karto dėl kėdės nuomos sutarė žodžiu, o po to konsultavosi su savo buhaltere, prašė, kad ši paruoštų dokumentus, jeigu kas ateitų tikrinti. Kai Institucijos atstovai atėjo su patikrinimu, jis buvo išvažiavęs iš Lietuvos. Kai grįžo, kalbėjo su buhaltere, kad ji kuo greičiau pagamintų dokumentus. Nežino, kur dabar yra G. S., paskutinį kartą jį matė balandžio mėn. To mėnesio pirmą savaitę G. S. dar (duomenys neskelbtini), po to girdėjo iš kitų, kad jo jau nėra. Šis nesumokėjo už kovo mėn. nuomą. G. S. sako, kad jis ne Lietuvoje. Balandžio mėn. viduryje gavo teigiamą atsakymą iš Migracijos departamento, kitą dieną išsiuntė jį G. S. Nesutinka su G. S. paaiškinimu. Už nagrinėjamą pažeidimą gavo baudą ir jo vadovaujama bendrovė. Šios baudos neskundė. Prašo sumažinti baudą arba panaikinti.

Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir Nutarimą panaikinti. Nurodė, kad visa administracinio nusižengimo teisena paremta vieno asmens parodymais. G. S. buvo apklaustas be vertėjo. Kalbos lygis buvo nustatomas tyrimą atliekančio inspektoriaus. Jeigu vertėjas dalyvautų, asmuo galėtų pasakyti tai, ką jis galvoja, ir nekiltų abejonių dėl vertimo kokybės. Pareiškėjas teigia, kad buvo žodinis susitarimas dėl nuomos, tai patvirtino ir kiti darbuotojai, mokėjimai ir sąskaitos už nuomą. Pareiškėjas neturi gero supratimo apie Lietuvos įstatymus, jis pasitikėjo buhaltere ir galvojo, kad jos siunčiami dokumentai atitinka galiojančių įstatymų reikalavimus. (Duomenys neskelbtini)egzistuoja praktika, kad ne visi asmenys, dirbantys (duomenys neskelbtini), dirba pagal sutartis, o yra asmenų, kurie nuomojasi darbo vietą. Institucija sako, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir jų paaiškinimai nepatikimi, jie nenori nieko sakyti prieš savo darbdavį. Pareiškėjas yra nubaustas dėl to, kad tariamas darbuotojas davė parodymus prieš jį. Nėra pagrindo netikėti darbuotojais, kurie dirba, o tikėti tuo darbuotoju, kuris nebedirba. Jeigu teismas nuspręstų, kad atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pažeidimą ir jam skirtina bauda, prašo įvertinti, kad Pareiškėjas siekė įdarbinti asmenį, kreipėsi dėl to į Migracijos departamentą, neturėjo tikslo daryti nusižengimo. Šiuo metu jis (duomenys neskelbtini) ir paskirtos baudos dydis yra itin reikšmingas.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė Nutarime ir atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė skundą atmesti. Pareiškėjas pasakė, kad G. S. buvo įdarbintas 2022 m. lapkričio mėn. Tačiau Pareiškėjas, sužinojęs, kad užsienietis turi išduotą leidimą laikinai gyventi, skirtą įdarbinimui pas kitą darbdavį, suprato, kad gali būti patrauktas atsakomybėn už UĮ pažeidimą. Dėl to Pareiškėjas atleido G. S. Tikrieji ketinimai visgi buvo įdarbinti ir sudaryti su juo darbo santykius. Dėl to buvo kreiptasi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti darbdavį. Departamentas priėmė teigiamą sprendimą. Institucija pagavo G. S., kol jis buvo neįdarbintas. G. S. aiškiai nurodė aplinkybes, pasakė, kad yra darbo santykiai ir nesudaryta darbo sutartis. Surinkta pakankamai įvykdyto pažeidimo įrodymų.

Pareiškėjas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nurodydamas, kad jo vadovaujama bendrovė ir G. S. sudarė žodinę, o po to ir rašytinę darbo vietos nuomos sutartį, G. S. dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą, savarankiškai, darbo laiką planuodavo pats, nebuvo pavaldus vidinei bendrovės tvarkai, naudojo savo darbo įrankius, už darbą gautus pinigus pasilikdavo. Institucija priešingus G. S. paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai, o kitų bendrovės darbuotojų parodymus vertinti kaip atitinkančius Pareiškėjo išdėstytą poziciją, kurią patvirtina ir Pareiškėjo pateikti rašytiniai dokumentai.

Kaip jau buvo nurodyta, Pareiškėjo teigimu, minėti G. S. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes G. S. gerai nekalba jokia užsienio kalba, įkaitant rusų, todėl jis galėjo paaiškinime nurodyti ne faktiškai vykstančias aplinkybes, o tai, ko jis tikisi iš bendrovės, t. y. siekia dirbti bendrovėje už tam tikrą užmokestį, taip pat jis galėjo keršyti Pareiškėjui už tai, kad šis nesudarė su juo darbo sutarties, o tik sutiko nuomoti darbo vietą. Šią savo poziciją Pareiškėjas grindė kitų Bendrovės darbuotojų paaiškinimais, taip pat Institucijai pateikta bendrovės ir G. S. 2023 m. sausio 2 d. sudaryta nuomos sutartimi (pasirašyta abiejų šalių), pagal kurią nuomotojas ((duomenys neskelbtini), atstovaujama Pareiškėjo) suteikia nuomininkui (G. S.) (duomenys neskelbtini) kėdės vietą, o nuomotojas įsipareigoja mokėti 500 Eur dydžio nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį (b. l. 32–33), bei 2023 m. sausio 25 d. ir 2023 m. vasario 28 d. kasos pajamų orderiais (b. l. 34–35).

Primintina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai nelegalaus darbo bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens (-ų) paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-518-365/2019). Būtina atsižvelgti į teismų praktikoje pripažįstamą kaip prioritetinį darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo principą, kartu atkreipiant dėmesį į tai, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą darbo apmokėjimą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT‑27‑942/2020).

Pareiškėjo teigimu, G. S. aptariamas aplinkybes nurodė norėdamas jam atkeršyti už tai, jog jis jo neįdarbino, o tik sudarė darbo vietos nuomos sutartį, o nuomos mokestis buvo didelis. Tačiau kartu Pareiškėjas pripažįsta, kad norėjo įdarbinti G. S. savo bendrovėje, dėl to padėjo šiam pateikti Migracijos departamentui 2023 m. sausio 13 d. prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini), profesijos kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Pastebėtina, kad teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas patenkino šį prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. norėjo dirbti bendrovėje, o Pareiškėjas siekė teisėtai jį įdarbinti, padėjo jam pateikti tam būtiną prašymą kompetentingai institucijai, nėra pagrindo sutikti su Pareiškėju, kad G. S. jį apkalbėjo, norėdamas jam atkeršyti. Teismas nenustatė ir kitų aplinkybių, patvirtinančių G. S. siekį neteisingai apkalbėti Pareiškėją.