Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, kuriuo J. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. J. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde J. V. prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti liudytojus V. A. ir A. T.. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Taip pat, nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. nors ir prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jo manymu, žodinis nagrinėjimas šiuo atveju būtinas, tiesiog prašo kviesti liudytojus. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), taip pat ir į tai, kad byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurie nebuvo aptarti skundžiamame nutarime, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. prašymas jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.

7. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kadangi į jį pavėlavo, todėl negalėjo tinkamai gintis, pateikti bylai įrodymus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, J. V. buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, taip pat ir teisė teikti įrodymus, jis su protokolu susipažino ir jį pasirašė. Kadangi J. V. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą J. V. nedalyvaujant. Dėl apelianto nurodomų aplinkybių, kad jis negalėjo pateikti įrodymų, pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo, ar nedalyvavo teismo posėdyje, proceso šalys turi teisę bylą nagrinėjančiam teismui teikti įrodymus.

8. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka, kad jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. J. V. vertinimu, A. T. ir V. A. jo įmonėje veiklą vykdė kitų sutarčių pagrindu, todėl nebuvo pagrindo su jais sudaryti darbo sutartis, tačiau šiems teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria.

9. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

10. Kaip matyti iš pažeidėjui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo nutarimo, J. V. buvo inkriminuotas dviejų asmenų nelegalus darbas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs J. V. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl J. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

12. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį J. V. buvo surašytas dėl to, kad su V. A. ir A. T. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo.

13. Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija dėl jo nekaltumo yra ta, kad jis V. A. ir A. T. įdarbinti neketino, kadangi V. A. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, o A. T. – pagal paslaugų teikimo kvitą. Tokius J. V. paaiškinimus paneigia A. T. ir V. A. parodymai, duoti tyrimą atlikusiai Valstybinei darbo inspekcijai, iš kurių matyti, kad abu vyrai nurodė, jog jie su UAB „K. g.“ direktoriumi yra susitarę dėl darbo, dėl apmokėjimo už darbą, taip pat, nurodė, kad darbo įrankius, apsaugos priemones, kurą ir tepalus bei transporto priemonę – automobilį „VW „Transporter“, atvykimui į darbą suteikė J. V.. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2019 m. liepos 24 d. teikdamas pirminį paaiškinimą darbų atlikimo sutarties ar paslaugų teikimo kvito nepateikė, apie šią sutartį pirminiuose paaiškinimuose nenurodė ir V. A. (b. l. 9). Nors J. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai tarp UAB „K. g.“ ir V. A. sudarytą sutartį įvardino kaip rangos sutartį, tačiau pažymėtina tai, kad pirminiame paaiškinime pats J. V. nurodė, kad V. A. paslaugas teikė pagal individualią veiklą ir rangos sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. nuo 2014 m. spalio 7 d. vykdo individualią veiklą: gyvulininkystė, medienos ruoša bei miškininkystei būdingų paslaugų veikla (b. l. 13). Tačiau ši aplinkybė, priešingai negu teigia J. V., pati savaime nepaneigia teismo nustatyto fakto, kad tarp J. V. ir darbuotojo V. A. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kurie turėjo būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia išvada visų pirma darytina vertinant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme apibrėžtą individualios veiklos sampratą ir individualios veiklos požymius.

14. Minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje individuali veikla apibūdinama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t. y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, paslaugas gyventojas gali atlikti bet kuriuo sau patogiu metu ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. A., nors ir turėdamas individualios veiklos pažymą, nebuvo savarankiškas, iš tikrųjų dirbo J. V. vadovaujamos įmonės naudai (atveždavo įmonės darbuotojus, nuveždavo taisyti pjūklus, atveždavo kuro), naudodavosi įmonės įrankiais ir transporto priemone, iki darbo pradžios buvo sutarę darbo užmokesčio dydį (kiek mokėdavo, priklausydavo nuo vežimų skaičiaus), pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai (kada reikėdavo važiuoti pasakydavo J. V.), darbo santykiai turėjo ilgalaikį pobūdį (darbą dirbo apie du mėnesius). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad J. V. pats turėjo visas reikiamas darbo priemones ir jas suteikė V. A., pagrįstai konstatavo, kad šios aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad J. V. siekė darbo santykių, o ne tam tikrų paslaugų iš jo gavimo. Pats V. A. nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad jokios sutarties su J. V. nėra pasirašęs. Paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai ir pagrįstai pripažino, kad J. V. veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Savo apeliaciniame skunde J. V. nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o vien tai, kad apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas ir priimtas sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.

15. Kaip jau minėta iš administracinio nusižengimo protokolo ir teismo nutarimo matyti, kad šioje byloje J. V. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad V. A. ir A. T. leido dirbti nelegalų darbą. Nesutikdamas su priimtu nutarimu J. V. nurodė, kad su A. T. nesiekė sudaryti darbo sutarties, kadangi rastas dirbantis A. T. dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą ir jo darbas negali būti laikomas nelegaliu darbu.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atlygintinų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimą, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Įstatymas). Jis nustato žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų pildymo, išdavimo, galiojimo ir saugojimo tvarką, paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas. Paslaugų gavėju yra fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, kurie gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nors iš byloje esančio Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11) matyti, kad A. T. tariamai teikė žemės ūkio lauko darbų paslaugas, tačiau iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad A. T. buvo užfiksuotas dirbantis su benzininiu pjūklu. Akivaizdu, kad tokia veikla negali būti vertinama kaip nereikalaujanti specialių įgūdžių, pats A. T. nurodė turinti pjūklininko pažymėjimą, todėl A. T. teiktos paslaugos negalėjo būti įforminamos pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, o tik darbo sutartimi.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš paties A. T. parodymų taip pat matyti, kad liudytojas, būdamas įspėtas apie administracinę atsakomybę pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad jam paskambino J. V. ir paprašė, kad išpjautų krūmus prie tvenkinių. Liudytojas paaiškino, kad J. V. pažįsta iš seniau, nes anksčiau pas jį dirbo. Tarėsi, kad A. T. dirbs keletą dieną. Patikrinimo dieną dirbo nuo 7 val. ryto, į dieną dirbo po 4 valandas. Kurą ir tepalus naudojo iš įmonės, benzopjūklas taip pat priklauso įmonei. A. T. nurodė, kad šiam darbui turi pjūklininko pažymėjimą. J. V. jam žadėjo sumokėti apie 120 Eur grynaisiais. Darbo sutartis su juo nėra sudaryta, tarėsi, kad po darbo užvažiuos ofisą, kur pasirašys darbo sutartį. Į objektą jį atvežė įmonės automobiliu. Šiame kontekste, atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad A. T. dirbo pagal paslaugų teikimo kvitus, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. A1-74/3D-140 patvirtino Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito pildymo tvarkos aprašo 2 punktą paslaugų kvito pirminiai duomenys, nurodyti šio aprašo 9 punkte (paslaugų kvito išrašymo data, duomenys apie paslaugų gavėją, paslaugų gavėjo parašas, paslaugų teikėjo vardas, pavardė, asmens kodas, parašas, paslaugų teikimo data, teikiamų paslaugų pogrupio kodas (-ai) ar pavadinimas, nurodyti Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų sąraše, matavimo vienetas, išreikštas svorio, laiko, ploto ir kitais matavimo vienetais, paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo sutartas įkainis (litais) už teikiamų paslaugų matavimo vienetą, mokėjimo už suteiktas paslaugas būdas – grynaisiais pinigais ar mokėjimo pavedimu, mokėjimo data ar terminas), privalo būti įrašyti į abu paslaugų kvito egzempliorius prieš pradedant teikti paslaugas ir prieš išduodant šio paslaugų kvito antrąjį egzempliorių paslaugų teikėjui. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad turi būti surašomi du paslaugų kvito egzemplioriai, kurių vienas įteikiamas paslaugų tiekėjui. Nagrinėjamu atvejų UAB „K. g.“ direktorius J. V. paslaugų kvito vieną egzempliorių pateikė tik surašant administracinio nusižengimo protokolą, o pareigūnų patikrinimo metu pats A. T. apie jokį paslaugų kvito turėjimą taip pat neužsiminė.

18. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-535/2012, Nr. N575-2917/2012). Tokiu būdu, apeliacinio skundo teiginius, kad rastas dirbantis A. T. dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, apeliacinės instancijos teismas atmeta ir juos vertina kaip gynybinę poziciją ir sprendžia, kad byloje esantis žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas naudotas tik kaip priedanga darbo santykiams nuslėpti.

19. Remiantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog J. V. padarė administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.