- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2YT-4270-1023/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00550-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaida Baumilė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., V. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13
2020 m. rugsėjo 22 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Š., V. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimai bei argumentai
1. Pareiškėja L. B. (toliau – pareiškėja) paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio P. Š. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. Š., po kurios mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėja priėmė jos palikimą. V. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 53.04 kv. m bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo rūsys, unikalus-Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas gyvenant santuokoje su P. Š. 1992 m. lapkričio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. Š., po kurio mirties liko ½ dalis minėto nekilnojamojo turto. Prieš mirtį P. Š. testamento nepaliko. Dėl jo turto paveldėjimo į notarą V. Š. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktiniui, V. Š. liko gyventi jų bendrai įsigytame bute, kuriame gyveno iki pat savo mirties. Kito gyvenamojo būsto neturėjo, iš buto po sutuoktinio mirties niekur nebuvo išsikėlusi. Todėl, motinai liko visi jos sutuoktinio P. Š. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai bei kiaulės, triušiai ir paukščiai, kadangi tėvai gyveno ūkiškai. Sutuoktiniui mirus, motina organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Jo palikimą motina pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą butą pradėjo valdyti kaip savo. Po sutuoktinio mirties pareiškėjo motina atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti jo turtą kaip savo. Kol leido sveikata motina gyveno ūkiškai, ūkiniuose pastatuose laikė paukščius, sandėliavo malkas bei kurą, kuriuo šildydavo butą šaltuoju metų sezonu. Butas buvo be patogumų, vanduo iš šulinio, tualetas lauke, mokama buvo tik už suvartotą elektrą, bet kvitų neišlikę.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja L. B. (2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:11:50 iki 09:19:41) prašė pareiškimą tenkinti, nurodydama, kad po tėčio mirties liko butas, ūkinis pastatas, rūsys. Po tėčio mirties ten liko gyventi mama, jai liko ten buvę daiktai, kiaulės, gyvūnai. Mama po tėčio mirties ir toliau mokėjo už elektrą, skolų neturėjo. Jos išsilavinimas yra dešimties klasių, jos broliai sutinka, kad turtas jai priklausytų, ginčo dėl palikimo nėra.
4. Pareiškėjos L. B. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdžio metu (2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:27:45 iki 09:29:39) pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, pareiškimą pagrindė teisiniais motyvais.
II. Suinteresuotų asmenų prašymai ir argumentai
5. Suinteresuoti asmenys R. Š. ir V. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo palikimu, jie į palikimą nepretenduoja, jokių aktyvių veiksmų priimti tėvo P. Š. palikimą neatliko.
6. Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
7. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
8. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiškėja yra P. Š. ir V. Š. dukra. P. Š. ir V. Š. santuoka buvo įregistruota 1963 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) mirė P. Š., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (duomenys neskelbtini) mirė V. Š., paveldėjimo teisės liudijimas išduotas, jos palikimą priėmė pareiškėja. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis mirusiajam P. Š. nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai ½ dalis 53.04 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kiemo rūsio, unikalus-Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Minėti daiktai įgyti P. Š. ir V. Š. santuokos metu. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. Š., tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio P. Š. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
9. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog jos mama V. Š., tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo P. Š. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, nes jai liko butas ir daiktai, kuriuos ji ir toliau nepertraukiamai prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo elektros mokesčius, jai liko visi vyro asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, kuriais ji ir toliau naudojosi, patvirtino į bylą pateikti įrodymai, bei teismo posėdyje apklausta liudytoja Z. M. (CPK 178, 185 straipsniai). Minėta liudytoja parodė, kad ji yra pareiškėjos kaimynė, gerai pažinojo P. Š. ir jo žmoną, nes su jais bendravo, po vyro mirties turtas visas liko žmonai: liko gyvuliai, nes ūkiškai gyveno, liko butas, kuriame P. Š. žmona liko ir toliau gyventi ir gyveno iki mirties. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pati pareiškėja teismo posėdžio metu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ginčo dėl P. Š. turto nėra, suinteresuoti asmenys – pretenzijų dėl palikimo nereiškia, priešingų duomenų byloje nėra. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjos mama V. Š., tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio ir pareiškėjos tėvo, P. Š. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo P. Š. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
10. Valstybė šioje byloje patyrė 7,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88, 92, 94, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio P. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 7,91 Eur (septynis eurus 91 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.