- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- 1-600-549/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12137-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- E. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Širvintos, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, Klaipėdos miesto sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Anykščių rajono sav., nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą statybininkas, teistas: 1) 2018-01-29 pagal LR BK 259 str. 2 d. – laisvės apribojimas 4 mėn.; 2) 2020-06-22 pagal LR BK 189 str. 2 d. – bauda 1750 Eur, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. V. 2021-12-04 apie 2:30 val. lauke prie baro „(duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiais A. M. į galvos sritį, smūgių pasekoje A. M. aukštielninkas nugriuvo, tuo jam buvo padarytas kaukolės pamato lūžimas dešinėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų audinius kaktinių skilčių srityje, galvos smegenų sukrėtimas, veidinio nervo parezė, būklė po kraujavimo iš nosies, pakauškaulio lūžimas dešinėje, dešinės ausies būgnelio plyšimas, kraujavimas į ausies landą, likvoro tekėjimas iš ausies dešinėje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. M. sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas).
Apklaustas kaltinamuoju E. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį, nakties metu, eidamas su draugu, netoli baro „(duomenys neskelbtini) “ pamatė besišlapinantį nukentėjusįjį. Jis su draugu buvo neblaivūs, nukentėjusysis – taip pat. Pradėjo sakyti nukentėjusiajam kodėl šis viešoje vietoje šlapinasi, vyriškis supyko ant jo, po ko iškart įvyko konfliktas - nukentėjusysis priekaištavo ko jis kišasi, buvo agresyviai nusiteikęs. Tarp jų įvyko konfliktas ir jis nukentėjusiajam trenkė 3 kartus kumščiais į galvą. A. M. po jo smūgių nukrito aukštielninkas ir jis išgirdo didelį duslų garsą. Žmonės šaukė, kad jis užmušė žmogų, todėl išsigando ir pabėgo. Matė aplink žmonių, todėl suprato, kad nukentėjusiuoju pasirūpins. Savo elgesį vertina blogai, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Civilinius ieškinius pripažįsta visiškai, tik prašo išdėstyti jų sumokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui.
Ikiteisminio tyrimo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2021-12-04 gal apie 2.00 val., kartu su draugu A. M. ėjo ieškoti naktinės parduotuvės. Ėjo Klaipėdoje pro barą „P.“ ir „(duomenys neskelbtini) “ ir pamatė viduryje tako viešai besišlapinantį vyrą, kurį matė pirmą kartą. Jis ir A. buvo išgėrę, jautėsi gerokai apsvaigę. Vyras taip pat buvo neblaivus. Pradėjo vyrui sakyti, ką jis daro viešoje vietoje, kodėl šlapinasi priešais langus. Vyras pradėjo rėkti, ko čia kišasi, kur nereikia. Jis su A.-u ėjo toliau, o vyras rėkė jam „ateik čia veikas“. Vyras pats keikdamasis, priėjo prie jo ir A.-o, mosikavo rankomis, norėjo muštis, sakė „einam pasiaiškinti“. Jis akivaizdžiai buvo agresyviai nusiteikęs ir norėjo muštis. Vyras bandė suduoti rankomis jam ir A.-ui, bet jie išsisuko. Vyras kvietė muštis ir bandė ranka suduoti, todėl jam taip pat smogė ranka ir pataikė į galvą. Ar jis apvirto, ar ne, nepamena. Pamena, kad atėjo dar keli žmonės iš baro, o vyras toliau provokavo muštynes, ėjo paskui jį ir kvietė muštis. Vyras niekaip neatstojo ir provokavo jį, todėl smogė jam dar atrodo 2 kartus kumščiu į galvą ar veidą, po paskutinio smūgio tas vyras aukštielninkas virto ant žemės ir pasigirdo duslus garsas, kai vyro galva trenkėsi į žemę. Jis išsigando ir pradėjo bėgti link „Vėtrungės“ ir toliau link senojo turgaus. A. vyrui nei vieno smūgio nesudavė. Ar vyras jam ar A.-ui sudavė smūgių, nepamena, buvo netikėta situacija ir vyras buvo agresyviai nusiteikęs. Kad vyrui būtų bėgęs kraujas, nematė, nes iškart pabėgo. Aplink buvo žmonių, todėl suprato, kad vyru kažkas pasirūpins. A. bėgo šalia iki turgaus ir pamatė policiją. A.-ą pagavo pareigūnai. Jis neturėjo tikslo sužaloti vyro. Labai nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko. Vyras pats provokavo konfliktą ir norėjo muštis, elgėsi agresyviai, dėl girtumo tiesiog nesusilaikė ir jam smogė, bet jis po vieno iš smūgių vis tiek nuo jo neatstojo ir toliau provokavo muštynes. Įvykio metu vilkėjo tamsią striukę su gobtuvu, su kailiu, tamsiai raudonomis sportinėmis kelnėmis, avėjo juodais sportiniais batais. A. vilkėjo juodą striukę su gobtuvu, be kailiuko (2 tomas, b. l. 41–43).
Papildomų apklausų metu 2022-04-01 ir 2022-05-05 E. V., pakartojo savo ankstesnius parodymus. Parodė, kad gailisi, to kas įvyko, tačiau nukentėjusysis pats provokavo muštynes. Matomai, nukentėjusiajam vyrui nepatiko, kad jaunesni už jį, tai yra jis su draugu A. M., pasakė kaip ir priekaištą, kad jis šlapinasi viešoje vietoje, prie baro. Sutiko parodymų patikrinimo metu parodyti smūgių sudavimo nukentėjusiajam mechanizmą (2 tomas, b. l. 63–66, 82–85).
Parodymų patikrinimo vietoje metu 2022-05-05 E. V. parodė smūgių sudavimo mechanizmą nukentėjusiajam A. M. (2 tomas, b. l. 71–78).
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisiamojo posėdžio metu ištirta rašytine bylos medžiaga.
Pateiktame vaizdo įraše, kuriame fiksuotos įvykio aplinkybės, kaip buvo suduoti smūgiai, ir peržiūrėjus vaizdo įrašą įvykio aplinkybių nukentėjusysis neatgamino. Fiksuotame vaizdo įraše jis negalėjo paaiškinti, ką veikė išėjęs į lauką, jam atrodo, kad stovėjo. Laukė išeinančio iš klubo M. Nepamena, kad šlapinosi. Nepamena, kodėl nuėjo prie dviejų asmenų, kurie praėjo pro šalį. Daro prielaidą, kad jie ką nors pasakė ir ėjo pasiaiškinti. Tų dviejų asmenų jis nepažįsta. Kaip jie atrodė ir kokiais rūbais, vilkėjo negali pasakyti, jų atpažinti negalėtų. Kadangi yra emocingas žmogus, todėl ir yra fiksuoti rankų judesiai tų asmenų atžvilgiu. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, savo veiksmus vertina, kad jiems smūgių suduoti nenorėjo. Kadangi jis emocingas žmogus, todėl ir fiksuoti rankų judesiai. Su tais asmenimis bandė emocingai dėl kažko pasiaiškinti, bet dėl ko, nepamena. Neturi paaiškinimų, kodėl nepasišalino iš ten, kai priėjo pašalinių asmenų, tų asmenų nepažinojo. Pareiškė civilinį ieškinį 5000 eurų turtinei žalai ir 3000 eurų neturtinei žalai dėl patirto sunkaus sveikatos sužalojimo, iš viso 8000 eurų (1 tomas, b. l. 56–59, 60–62, 92–93).
Iš 2021-12-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje šalia naktinio baro „P.“ bei „(duomenys neskelbtini) “ matyti raudona dėmė sniege apie 1 m ilgio ir 0,5 m pločio. Įvykis fiksuotas fotonuotraukose ( 1 tomas b.l. 38 – 43).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 124/2022 (03) aprašomoje dalyje nurodyta, kad 2021-12-04 03.55 val. paimtame nežinomo vyro (tyrimo metu nustatyta, kad tai A. M.) kraujyje rasta 2,52 ‰ etilo alkoholio. Medicininėje dokumentacijoje A. M. konstatuotas kaukolės pamato lūžimas dešinėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų audinius kaktinių skilčių srityje, galvos smegenų sukrėtimas, veido nervo parezė, būklė po kraujavimo iš nosies, pakauškaulio lūžimas dešinėje, dešinės ausies būgnelio plyšimas, kraujavimas į ausies landą, likvoro tekėjimas iš ausies dešinėje. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, galimai griūnant aukštielninka ir dešine pakaušine galvos dalimi atsitrenkiant į kietą plokštumą ar aplinkoje buvusius daiktus. Neatmetama galimybė, kad griuvimą galėjo įtakoti trauminis smūginis poveikis į nosies sritį. Tyrimui pateiktos med. dokumentacijos apimtyje, galimai išskirti dvi traumines smūgines zonas – dešinę pakaušinę ir nosies sritį, todėl galima teigti, kad sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų poveikių pasekoje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, A. M. sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 104–105).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018. 2K-199-976/2021).
Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – paties kaltinamojo E. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, specialisto išvada Nr Nr. G 124/2022 (03) ir joje konstatuoti sužalojimai, jų mastas bei susidarymo mechanizmas, tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. V. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent jis įvykio metu, lauke prie baro „(duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sudavė ne mažiau kaip tris kartus kumščiais A. M. į galvos sritį, smūgių pasekoje A. M. aukštielninkas nugriuvo, tuo jam buvo padarytas kaukolės pamato lūžimas dešinėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir į galvos smegenų audinius kaktinių skilčių srityje, galvos smegenų sukrėtimas, veidinio nervo parezė, būklė po kraujavimo iš nosies, pakauškaulio lūžimas dešinėje, dešinės ausies būgnelio plyšimas, kraujavimas į ausies landą, likvoro tekėjimas iš ausies dešinėje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. M. sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu veikė tyčia. Konstatuotina, kad tarp E. V. veiksmų ir kilusių padarinių (A. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo E. V. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki dešimties metų.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. V. padarė vieną sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. M. sveikata. Kaltinamasis anksčiau teistas už kitokio pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas, jo teistumas neišnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka ( 2 tomas b.l. 1-6) Teismas atsižvelgia į byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo provokuojantį elgesį įvykio metu ir į sukeltas pasekmes, į tai, kad nukentėjusysis A. M. kaltinamajam atleido bei byloje civilinį ieškinį sumažino pusiau. Kaltinamasis E. V. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, teisme nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, nukentėjusiojo atsiprašė. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis su civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktu ieškiniu sutiko. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį E. V. charakterizuojančius duomenis – nevedęs, baustas administracine tvarka, dirbantis.
Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį E. V. teigiamai charakterizuojančius duomenis – dirba, pripažino nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, pripažino tiek nukentėjusiojo A. M., tiek Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, taip pat įvertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo provokuojantį elgesį bei siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, skiria laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas mažesnį jos dydį už BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.
Atsižvelgiant į ta, kad 2020-02-20 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu, kurį pakeitė Šiaulių apygardos teismas 2020-06-22 nuosprendžiu paskirta bauda sumokėta dalinai, neaiški nesumokėtos bausmės – baudos – dalis, be to, ši bausmės rūšis vykdoma atskirai, skirtinoji šiuo nuosprendžiu bausmė su 2020-02-20 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžiu paskirta ir Šiaulių apygardos teismo 2020-06-22 nuosprendžiu pakeista bausme – bauda, nebendrintina.
Kaltinamasis E. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Byloje civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1463,28 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl kaltinamojo E. V. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Prie ieškinio pateikti priedai patvirtina, jog nukentėjusiojo A. M. gydymo dėl E. V. padaryto sužalojimo išlaidos sudaro 1463,28 Eur (1tomas b.l. 153 – 160). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, ieškinio pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl, kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl turtinės žalos nurodė, kad du mėnesius buvo visiškai nedarbingas, o jo pajamos - vidutinis mėnesio atlyginimas apie 2000 Eur – yra jo visos šeimos pajamos. Tad jis du mėnesius visiškai negalėjo vykdyti darbinės veiklos, atstatant sveikatos būklę turėjo už savo lėšas įgyti papildomų medikamentų, kad greičiau atsistatytų. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad po įvykio buvo sutrikdyta tiek jo psichinė, tiek ir fizinė sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo gyvenimo kokybė, nes padarinius sveikatai jaučia iki šiol.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad mažina civilinį ieškinį tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti po 2000 Eur tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti, t.y. viso 4000 Eur.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, 2K-235-628/2020 ir kt.). Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-139/2016, 2K-235-628/2020).
Svarbu tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Įvertinęs pateiktus duomenis, kaltinamojo veiksmus ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, aptartus duomenis, susijusius su nukentėjusiojo gydymo trukme, kitas aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją teisiamojo posėdžio metu dėl neturtinės žalos sumažinimo, teismas daro išvadą kad neturtinė žala 2000 Eur sumai adekvati, teisinga ir proporcinga, priteistina iš kaltinamojo E. V. nukentėjusiajam A. M..
Sprendžiant dėl turtinės žalos dydžio, kurį nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 2000 Eur, teismas šį dydį vertina pagal byloje pateiktus išrašus dėl mėnesio pajamų iš Swedbanko (1 tomas b.l. 80-85), pateiktų medicininių dokumentų dėl A. M. gydymo trukmės (1 tomas b.l. 86 -90), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 tomas b.l. 91). Įvertinus pateiktų duomenų visumą, nukentėjusiojo poziciją dėl ieškinio sumažinimo, 2000 Eur suma turtinei žalai atlyginti laikytina teisėta, pagrįsta, priteistina iš E. V..
Atsižvelgiant į tai, kad A. V. pajamos iš individualios veiklos nėra didelės, jis taip pat moka baudą pagal 2020-02-20 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendį, kurį pakeitė Šiaulių apygardos teismas 2020-06-22 nuosprendžiu, A. V. prašymas dėl civilinių ieškinių atlygino per 24 mėnesius tenkintinas, išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – taikytinos iki bausmės vykdymo pradžios (2 tomas b.l. 45-47, 48-50). Pradėjus vykdyti bausmę, kardomosios priemonės naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo E. V. priteisti 1463,28 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus) 28 centus turtinei žalai atlyginti.
A. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2000 Eur ( dviejų tūkstančių eurų) turtinės žalos ir 2000 Eur ( dviejų tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti viso 4000 Eur (keturis tūkstančius eirų) iš kaltinamojo E. V. A. M. naudai.
Civilinių ieškinių atlyginimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.