Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-216-1068/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-07
Bylos Nr.
1-216-1068/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44714-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Nukentėjusysis
A. T.
Kaltinamasis
S. K.
Advokatai
Darius Kurpavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-216-1068/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44714-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.2. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Vitai Jokšaitei,dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei,nukentėjusiajam A. T. ir jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,kaltinamajam S. K. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui,

teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini) Ariogaloje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 135 straipsnio 1dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. sunkiai sutrikdė sveikatą žmogui: 2018-09-15 apie 02.00-02.30 val., netoli restorano „P. R.“, esančio (duomenys neskelbtini), sudavė daugybinius smūgius A. T. į galvą ir veidą. Suduotų smūgių pasekmėje A. T. patyrė daugybines veido kraujosruvas, veido odos nubrozdinimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, galvos smegenų sumušimą, trauminį subarachnoidinį kraujo išsiliejimą ir nosies kaulų lūžimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą bei kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudusiu galvos smegenis ir sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą. S. K. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sudavė A. T. daugybinius smūgius į veidą dėl to, kad šis praeidamas pro jį, koja užkliuvo už jo kojos ir ranka mosikuodamas nevalingai palietė jo veidą, dėl ko jis susinervino ir sudavė pirmą smūgį A. T. iš nugaros, jam suklupus sudavė kitus smūgius ranka, kumščiu į galvą. Pripažįsta, kad nuo jo smūgių nukentėjusysis galėjo patirti medicininiuose dokumentuose nurodytus sužalojimus. Jis tą vakarą buvo blaivas. Jį sunervino nukentėjusiojo užkliuvimas už jo. Nukentėjusiojo atsiprašė, žalą jam atlygino, jie susitaikė. Savo elgesį jis vertina blogai, galisi dėl to, ką padarė.

Nukentėjusysis A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs, jam nustatytas 2,93 promilių girtumas. Apie 2 val. nakties nutarė eiti miegoti. Išėjęs iš kavinės į lauką, pajuto stiprų smūgį iš nugaros į kaklo sritį, nukrito ant kelių, o po to sekė smūgių kruša. Nukrito, prarado sąmonę ir kitą rytą prabudo ligoninėje. Įvykio metu asmens, kuris sudavė smūgius, nematė, nes buvo tamsu. Su kaltinamuoju tą vakarą gal ir bendravo, gal ir galėjo už jo užkliūti, praeidamas. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo telefonu, o kai buvo reabilitacijoje, jis atvažiavo jo aplankyti. Kaltinamasis jam sumokėjo 5000 Eur. Jis kaltinamajam atleido, su juo susitaikė, pretenzijų neturi.

Įrodymai ištirti ir paskelbti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jų sunkumo, liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, apklausos protokolų duomenimis, kitais byloje surinktais įrodymais:

Liudytojas O. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-15 su šeima ir S. K. šeima atvyko į „P. R.“, esančią (duomenys neskelbtini) pailsėti. Apie 23 val. jis ir S. K. nuėjo į kavinę. Ten jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kavinėje jis su S. K. susipažino su A. T.. Matė, kad prie baro S. K. šnekučiavosi su A. T.. Po to S. K. išėjo į lauką parūkyti, jis liko kavinės viduje. Sėdint kavinėje, išgirdo moters šauksmą. Išėjęs pažiūrėti, kas vyksta lauke, pamatė, kad S. K. tampo vyrai, su kuriais jis ir S. K. kalbėjosi, po to ant žemės šalia tvoros pamatė gulintį A. T.. Jis įvykio nematė, kas sumušė A. T. pasakyti negali (t. 1, b. l. 126-128).

Liudytojas J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad naktį iš 2018-09-14 į 2018-09-15 jis dirbo UAB „Atostogų parkas“ kavinėje „P. R.“ salės darbuotoju ir barmenu. 2018-09-14 į kavinę atvyko įmonės darbuotojai iš Mažeikių, kurie šventė įmonės vakarėlį. Apie 23 val. į kavinę atėjo du vyrai, kurio vieno iš jų vardas buvo S. Vakaro metu S. buvo ir lauke kalbėjosi su įmonės darbuotojais, tame tarpe ir su A. Tą vakarą visi buvo stipriai apgirtę. A. ir S. buvo atėję prie baro, tarpusavyje bendravo, diskutavo apie kažką. Jis pastebėjo, kad S. buvo lyg ir susierzinęs, kaip suprato, kad jam nebuvo labai malonus bendravimas su A. Po pokalbio prie baro pastebėjo, kad A. ir S. dviese išėjo į lauką, parūkyti. Po 20 minučių S. pro kitas duris sugrįžo į kavinės vidų. Po kokių trijų minučių jis šluostydamas rankas su popieriniu rankšluosčiu atėjo prie baro, užsisakyti alaus. K. S. užsisakinėjo alų, buvo kitoks, kaip ne savas, sunerimęs, pasimetęs. K. S. su A. išėjo į lauką parūkyti, jis vilkėjo juodos spalvos megztuką, o kai grįžo iš lauko, megztuko nebevilkėjo. Jis pastebėjo, kad S. megztukas lauke, ant ledų aparato. Vienas iš įmonės darbuotojų klausė jo, ar jis nematė, kur yra A. Po kokių 15 minučių S. ir jo draugas išėjo į lauką. Jis išėjo į lauką ir pamatė, kad įmonės darbuotojai apstoję S. Jis ruošėsi eiti į kavinės vidų, kai išgirdo kažką šaukiant „o Dieve“ ir atsisukęs pamatė, kad A. guli prie tvoros. Nuo to laiko kai S. sugrįžo į vidų iki kol buvo atrastas A. praėjo apie 20 minučių. (t 1., b. l.132-134).

Liudytojas D. G.apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-14 apie 16 val. jis su įmonės (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, kolegomis atvyko į UAB „Atostogų parką“ švęsti statybininkų dienos. Buvo išsinuomoję atskirą namelį, kuriame turėjo atskirą vakaro programą. Apie 21.30 val. visas kolektyvas nuėjo švęsti į atostogų parke esantį barą „P. R.“, kur buvo užsisakę atskirą stalą. Į barą atėjo du nepažįstami vyrai, kurių vienas buvo vardu S. Vizualiai jie neatrodė stipriai apgirtę. Vakaro eigoje tie du asmenys elgėsi komunikabiliai jų kolektyvo atžvilgiu, t. y. su visais bendravo draugiškai, šoko su kolektyvo moterimis ir panašiai. Apie 2 val. nakties vienu momentu bare nebebuvo A. T. ir S. Po kiek laiko S. bare pasirodė vėl, o A. T. negrįžo. Tada kolektyviai ėmė ieškoti T. Asmeniškai paklausė S., ar jis nežino, kur A. T., bet jis atsakė nežinąs. Tada išėjo ieškoti A. T. į lauką. S. U. telefonu surinko A. T. numerį ir išgirdo skambant jo telefoną netoliese. Nubėgo garso link ir patvoryje, ant grindinio pamatė kraujo klane gulintį A. T. sumuštu veidu. Jis buvo nelabai sąmoningas ir nieko negalėjo paaiškinti, kas jam nutiko. Akivaizdu buvo, kad jis sumuštas. Jis klausinėjo S., ką šis padarė A. T., tačiau S. kategoriškai neigė sumušęs A. T.. Kilus šurmuliui dėl šio nutikimo, S. ir jo draugas dingo (t. 1, b. l. 138-140).

Liudytojas S. U.apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dieną apie 17 val. jis su bendradarbiais atvyko į Kretingos r. Žibininkų kaime esantį „Atostogų Parką“ atšvęsti statybininkų dieną. Buvo išsinuomoję namelį. Iki 22 val. buvo savo namelio teritorijoje, kepė šašlykus, bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 22 val. nuėjo į restoraną „P. R.“ žiūrėti krepšinio varžybų. Išeidavo su kolegomis parūkyti į lauką ir kol rūkė matė rūkančius du jauno amžiaus vyrukus. Kolegos persimetė keliais sakiniais su jais. Nematė, ar A. T. bendravo su vyrukais. A. T. išeidavo į lauką su jais, bet kadangi jis nerūkantis žmogus, tai šiaip palaikydavo jiems kompaniją. A. T. buvo gerokai apgirtęs. Vėlai naktį jie susiruošė eiti į namelį miegoti ir pasigedo A. T.. Lauke buvo labai tamsu. Jis paskambino į A. T. telefono numerį ir lauke pasigirdo signalas, pagal kurį ir aptiko ant žemės gulintį, sumuštu veidu A. T.. Jis gulėjo visai kitoje pusėje nei eiti link jų namelio, kur turėjo miegoti. Kaip A. T. ten atsirado, nežino. Kokiu momentu jis buvo užpultas ir sumuštas ir kas būtent jį sumušė, jis nežino, nematė (1 t., b. l. 144-147).

Liudytojas R. U.apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dieną, apie 17 val. jis su bendradarbiais atvyko į „Atostogų Parką“ atšvęsti statybininkų dienos. Apie 21 valandą turėjo rodyti krepšinio varžybas, todėl nuėjo į restoraną „P. R.“ ir antrame aukšte žiūrėjo varžybas. Maždaug vidurnaktį nusileido į pirmą restorano aukštą ir toliau vakarojo. Po 24 valandos jis lauke, kur įrengta rūkymo vieta, bendravo su dviem asmenimis (vyrukais). Vieno iš jų vardas buvo S. Vyrukai atrodė kažkiek išgėrę. A. T. buvo gerokai apgirtęs, tačiau su vyrukais nekonfliktavo. A. T. vis paduodavo S. ranką pasisveikinimui, prisistatydamas, kad yra A. Ne kartą jis taip darė. Pastebėjo, kad toks A. T. veiksmas nepatiko S., nes jis atžagariai jam atsakydavo, kad jau girdėjęs vardą ir kad jam neįdomūs tie sveikinimaisi. Apie 2 valandą jis per du kartus palydėjo kelis kolegas į namelį miegoti. Lauke buvo labai tamsu. Restoranas dirba iki 3 val. nakties ir matėsi, kad darbuotojai baiginėja darbą. Išeinant į namelį, jis matė restorano viduje A. T.bei S. ir jo draugą, bet ne kartu. Kai grįžo iš namelio, tai pamatė lauke stovinčius S. bei jo draugą ir jam pasirodė keista, kodėl S., kuris buvo visą vakarą su sportiniu treningo viršumi, tą treningą nusirengęs papurtė ir vėl apsivilko, dar kažkaip pasimuistė. Kai tik įėjo į restoraną, atkreipė dėmesį, kad nėra A. T. ir jis garsiai paklausė, kur jis yra, kur dingo. Būtent tada jo ir pasigedo. Ieškojo jo, bet niekur nebuvo. Tada sumanė paskambinti į telefoną ir iš skleidžiamo garso tapo aiški A. T. buvimo vieta. Jis gulėjo 10 metrų atstumu nuo įėjimo į restoraną durų. Matėsi, kad A. T. sumuštas. Jis nematė prie kokių aplinkybių buvo sužalotas A. T.. Tyrėjos parodytose nuotraukose su vyrų atvaizdais atpažįsta vyruką, kurį apklausoje vadina S., bei jo draugą - vyruką su barzda, jo vardo nežino (t 1., b. l. 151-154).

Asmenų nuotraukos parodytos apklausos metu liudytojui R. U. yra S. K. ir O. P. (t. 1, b. l. 156-157).

Liudytoja I. R.apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dieną, apie 17 val. ji ir jos bendradarbiai atvyko į „Atostogų Parką“ paminėti statybininkų dienos. Išsinuomojo namelį ir iki 21 val. visi bendradarbiai buvo namelio teritorijoje, kepė šašlykus, gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare nuėjo į šalia esantį restoraną „P. R.“ ir antrame aukšte žaidė biliardą. Naktį restorano pirmame aukšte pastebėjo du vyrukus ne iš jų kompanijos. Ji nei su vienu iš šių vyrukų nebendravo. Jai nepasirodė, kad vyrukai būtų neblaivūs. A. T. buvo neblaivus. Vienu momentu matė, kaip A. T. stovi prie baro ir kažką kalbasi su aukšto ūgio vyruku. Po to jie dviese išėjo į lauką ir gal po kokių 15-20 minučių tas vyrukas grįžo pats vienas ir ji išgirdo, kaip jis prie baro barmenui padavė 5 eurus, sakydamas, kad šis įpiltų už visus, nes daugiau pinigų neturi. Atkreipė dėmesį, kad tas vyrukas atrodė kažkoks kaip ne savas, pasimetęs. Netrukus S. U. ėmė domėtis, kur yra A. T.. Kažkas iš jų pasakė, kad turbūt lauke, po ko jie ėmė skambinti į A. T. telefoną. Lauke buvo labai tamsu. Kai skambino į A. T. telefoną, lauke pasigirdo skleidžiamas telefono garsas ir pagal tą garsą rado A. T.. Jis gulėjo ant žemės labai sumuštu veidu, ties galvos ir kaklo sritimi pribėgę daug kraujo. Atstumas nuo išėjimo iš restorano durų iki A. T. gulėjimo vietos buvo maždaug 15 metrų. Pati asmeniškai nematė, prie kokių aplinkybių A. T. buvo sumuštas ir nematė, kas būtent jį sumušė (t. 1, b. l. 160-163).

Liudytoja R. J.apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dieną apie 17 val. ji ir jos bendradarbiai atvyko į „Atostogų Parką“ švęsti statybininkų dienos. Apsigyveno viename namelyje ir iki vakaro buvo prie namelio, kur kepė šašlykus, gėrė alkoholinius gėrimus. Po to nuėjo į šalia esantį restoraną „P. R.“ ir buvo antrame aukšte, kur ji ir I. R. žaidė biliardą, dalyvavo viskio degustacijoje, ėjo pirkti gėrimų į pirmą aukštą prie baro. Vėlai naktį, po vidurnakčio, nusileido į pirmą aukštą. Ji jautėsi gerokai padauginusi alkoholio, todėl ne itin gerai prisimena vakaro įvykius. Pamena, kad restorane buvo du jai nepažįstami vyrukai. Vienu momentu ji buvo lauke, buvo ir A. T., kai tie vyrukai jos adresu išsireiškė „kokia mergelė“ ar kažką panašaus. A. T. jiems liepė nesikabinėti. Kai grįžo į restoraną, vyrukas su barzda ją pakvietė šokti ir ji pašoko vieną šokį. Po kiek laiko buvo pasigesta A. T.. Likę restorane ėmė skambinti į jo telefoną ir būnant lauke pasigirdo telefono garsas. Pagal tą garsą rado A. T.. Pastarasis gulėjo ant kieto grindinio (plytelių) kraujo klane, labai sumuštu veidu. Lauke minėtų vyrukų nematė. Kilo panika, chaosas, jos dėmesys buvo koncentruotas į sumuštą A. T.. Kas ir prie kokių aplinkybių sužalojo A. T., ji nematė. Jokių konfliktų tarp A. T. ir dviejų vyrukų ji nematė (t. 1, b. l. 167-169).

Liudytojas D. N.apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 dieną su bendradarbiais buvo „Atostogų Parke“ šventė statybininkų dieną. Išsinuomojo namelį ir iki 21 val. buvo namelio teritorijoje, kur kepė šašlykus, gėrė alų ir stipresnius alkoholinius gėrimus. Maždaug nuo 21 val. nuėjo į šalia esantį restoraną „P. R.“ ir antrame aukšte žiūrėjo krepšinio varžybas. Po vidurnakčio jis ir kiti bendradarbiai išeidavo į lauką parūkyti ir matė du jiems nepažįstamus vyrukus. Vėlai naktį pasigedo A. T.. Puolė jo ieškoti restorane, jo prieigose, po to skambinti į jo telefono numerį ir būnant lauke, pagal telefono skleidžiamą garsą aptiko ant kieto grindinio (trinkelių) gulintį sumuštą A. T.. Lauke buvo labai tamsu, apšvietimo beveik jokio, todėl įžiūrėti žmogų nuo restorano įėjimo durų būtų buvę labai sunku. Išvežus A. T. į ligoninę, jie ieškoti nepažįstamųjų, bet nerado. Vyrukų ieškojo, nes intuityviai pagalvojo, kad jie gali būti susiję su A. T. sumušimu, restorane pašalinių nebebuvo. Nors iš tikrųjų nei vienas nematė, kaip A. T. buvo mušamas (t. 1, b. l. 173-176).

Daiktų apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, darytas UAB „Atostogų parkas“ restorane „P. R.“ 2018-09-14 laikotarpiu nuo 21.32 val. iki 2018-09-15 02.00 val. Apie 23.09 val. matosi kaip prie baro prieina apie 50-60 m. amžiaus, aukštas, apie 190 cm. ūgio vyriškis, apsirengęs pilkos spalvos rūbais, marškiniais ir kostiuminėmis kelnėmis, kuris kartkartėmis prieina prie baro, kalbasi su prie baro stovinčiais kitais asmenimis. Apie 23.12 val. šis vyriškis prie baro šnekučiuojasi su aukštesniuoju apie 40 m. amžiaus vyriškiu, apsirengusiu sportiniais rūbais, su kuriuo glėbesčiuojasi, laiko ant šio peties padėtą ranką. Apie 00.53 val. vyresniajam vyrui prie baro kalbantis su šviesiais rūbais apsirengusiu vyru ir 2 moterimi prie jų prieina minėtas aukštesnysis apie 40 m. amžiaus vyras su sportiniais rūbais ir jiedu pradeda bendrauti, vyresnio amžiaus vyras jam ant peties uždeda ranką ir jiedu abu toliau kalbasi, tada minėtas apie 40 m. amžiaus vyras su sportiniais rūbais staigiu judesiu galvą palenkia žemyn ir išsisuka iš jam ant pečių uždėtos vyriškio apie 50-60 m. amžiaus rankos, bei rankos judesiais atlieka agresyvius imitacinius smūgius, kuriais vyriškio apie 50-60 m. amžiaus nepaliečia. Apie 50-60 m. amžiaus vyriškis pabando vėl rankomis apkabinti apie 40 m. amžiaus vyrą su sportiniais rūbais, tačiau šis pakelia rankas į viršų, nustumdamas jį bandžiusio apkabinti vyriškio rankas ir judesiais išreikšdamas nepasitenkinimą nueina nuo baro. Apie 00.56 val. prie baro sugrįžta apie 40 m. amžiaus vyras su sportiniais rūbais prie jo iš paskos prieina vyresnis apie 50-60 m. amžiaus minėtas vyras, kuris jam patapšnoja keliskart per petį, prieina arčiau ir per pečius jį viena ranka apkabina ir jiedu tarpusavyje trumpai pasikalba, tada netrukus nueina kartu nuo baro, pirmas nueina apie 40 m. amžiaus vyras su sportiniais rūbais, o iš jo paskos minėtas vyresnio amžiaus apie 50-60 m. vyriškis (t. 2, b. l. 35-37).

Liudytojas R. U. pateikė A. T. nuotrauką, darytą po įvykio, ligoninėje, kurioje matyti A. T. sužalojimai veide (t. 1, b. l. 118).

Daiktų apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, kurį pateikė liudytojas R. U., darytas liudytojo telefonu įvykio vietoje iš karto po įvykio. Vaizdo įraše matomas ant betoninių trinkelių grindinio, ant kairiojo šono gulintis pusamžis vyras (tyrimo metu nustatyta, kad tai A. T.). Vyras guli palei medinę tvorą (apie 0,5 m atstumu), dešiniau matomas medinis pastatas, šalia kurio - mediniai stalai su suolais (t. 1, b. l. 121-123).

2018-11-07 specialisto išvadoje Nr. G 1945/2018 (03) nurodyta, kad A. T. nustatyti sužalojimai: veido daugybinės kraujosruvos ir nubrozdinimai, nosies kaulų lūžimas, trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimas bei trauminės subarachnoidinės hemoragijos (povoratinklinės kraujosruvos) dešinėje kaktinėje ir momeninėje skiltyse. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, padaryti sumušus galvą keliais smūgiais. Nustatyti konkretų suduotų smūgių skaičių iš pateiktų medicininių dokumentų negalima, nes paviršiniai sužalojimai įvardinti lakoniškai: „veide daugybinės kraujosruvos bei nubrozdinimai“. A. T. padarytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.4.). Vertinant atskirai, galvos smegenų sumušimas (be ryškių neurologinių židininių požymių), trauminis subarachnoidinis kraujo išsiliejimas ir nosies kaulų lūžimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Kiti sužalojimai - veido odos nubrozdinimai, minkštųjų audinių kraujosruvos vertinami kaip sužalojimai sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2018-09-15 03.23 val. iš A. T. paimtame kraujyje rasta 2,93%o etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. A. T. anksčiau buvo patyręs sunkią galvos smegenų traumą, dėl to operuotas, po ko liko pooperacinis kaukolės skliauto kaulų defektas dešinėje (t. 1, b. l. 110-111).

2019-02-04 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 212/2019 (03) nurodyta, jog A. T. kaukolės skliauto dešinėje pusėje likusi kraniotominė anga po anksčiau atliktos neurochirurginės operacijos galėjo turėti įtakos kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje - smilkininėje srityje dėl patirto galvos sumušimo 2018-09-15, nes esant kaukolės skliauto kaulų defektui galvos smegenys lengviau pažeidžiamos. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės išlygų operuotiems asmenims nenumato: tiek asmenims su kraniotominiu defektu, tiek be tokio defekto vertinami vienodai - jeigu suspaudžia galvos smegenis, yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 115-116).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota vieta, kurią parodė nukentėjusysis A. T. kaip jo sužalojimo vietą, kuri yra Kretingos r., Žibininkų k., Venecijos akl. 4, prie restorano „P. R.” (t1., b. l. 62-64).

Iš 2018-09-15 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra Venecijos aklg. 4, Žibininkų k. Kretingos sen., Kretingos r. sav. Per atvirą praėjimą, ties lenktu stogu ant kurio matomas užrašas MEGUVA RESORT HOTEL patenkama į restorano lauko teritoriją. Po kaire puse matomas restorano pastatas, dešinėje pusėje rastinė patalpa. Kiek paėjus į vidinį kiemą, po kaire puse palei restorano šiaurinę sieną įrengti medžio masyvo stalai ir suolai, praėjus stalus šiaurinėje sienoje matosi durys, kurios atsidaro į vakarų pusę ir per kurias galima išeiti-patekti į restoraną. Grindinys klotas betono trinkelėmis. Nuo restorano vidinio kiemo durų per kurias galima išeiti - patektį į vidų, šiaurės kryptimi matosi iš betoninių trinkelių padarytas 18 cm aukščio pakilimas, ant kurio pastatyti mediniai stalai ir suolai metalinėmis kojomis. Nuo vakarinės pusės betoninio pakilimo apie 30 cm atstumu vakarų kryptimi matosi rusvos spalvos dvi dėmės, kurių skersmuo 2 cm ir 1,5 cm. Nuo betoninės pakylos vakarų pusės kryptimi, ant šiaurinės medinės tvoros matosi reklaminis plakatas su kepamų šašlykų atvaizdu ir užrašu firminiai MEGUVOS ŠAŠLYKAI. Ties reklamos plakatu, ant grindinio, nuo medinės tvoros 40 cm atstumu, matosi tamsios spalvos dėmė 70 cm skersmens (t. 1, b. l. 22-24, 25-33).

Baudžiamojoje byloje pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo S. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos A. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo, įrodyta.

K. S. K. pripažino padarę nusikalstamą veiką. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai. Specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiajam A. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas pripažįsta įrodyta, kad S. K. 2018-09-15 apie 02.00-02.30 val. netoli restorano „P. R.“, esančio Venecijos akl. 4, Žibininkų k., Kretingos r., sudavė A. T. daugybinius smūgius į galvą ir šie S. K. smūgiai yra priežastiniame ryšyje su A. T. nustatytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas nenustatė, kad prieš suduodnt smūgius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų įvykęs koks nors konfliktas ir jis turėjęs įtakos kaltinamojo veiksmams, todėl iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad smūgius kaltinamasis A. T. sudavė konflikto metu, kas veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Dėl veikos kvalifikacijos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Sunkaus A. T. sveikatos sutrikdymo priežastis buvo patirta galvos trauma, kuri įvyko dėl kaltinamojo smūgių sudavimo jam į galvą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie padariniai buvo tyčinių, stiprių kaltinamojo smūgių, nuo kurių nukentėjusysis nugriuvo, pasekmė ir šie padariniai buvo dėsningi. Byloje yra duomenų, kad A. T. kaukolės skliauto dešinėje pusėje yra likusi kraniotominė anga po anksčiau atliktos neurochirurginės operacijos, kuri galėjo turėti įtakos kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktinėje - smilkininėje srityje dėl patirto galvos sumušimo 2018-09-15, nes, esant kaukolės skliauto kaulų defektui, galvos smegenys lengviau pažeidžiamos. Tačiau sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės išlygų operuotiems asmenims nenumato: tiek asmenims su kraniotominiu defektu, tiek be tokio defekto vertinami vienodai - jeigu suspaudžia galvos smegenis, yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Šie duomenys rodo, kad galimai, jei nukentėjusysis nebūtų su kraniotominiu defektu, pasekmės nebūtų buvusios tokios sunkios. Vis gi ši aplinkybė, kaip nurodė specialistas, neeliminuoja įvykusių pasekmių - kraujo išsiliejimo po kietuoju A. T. galvos smegenų dangalu, kuris suspaudė galvos smegenis. Kaltinamasis pagal savo amžių turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suvokė savo smūgio jėgą ir smūgiuodamas į pavojingą kūno dalį - galvą, suvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smogdamas nukentėjusiajam suvokė, jog kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kurių iš padarinių atsiradimo. Tą patvirtina ir tolimesni kaltinamojo veiksmai. Po smūgių sudavimo, pamatęs, kad nukentėjusysis nugriuvęs guli ant grindinio ne tik, kad nepasirūpino nukentėjusiuoju, nekreipė dėmesio į padarytus sužalojimus, greitosios medicinos pagalbos neiškvietė, bet iš iš įvykio vietos pasišalino, motyvuodamas tuo, kad patyrė stresą, kurį pats sau savo nusikalstamu elgesiu ir sukėlė. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Byloje nustatyta, kad smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusysis patyrė daug, kas rodo, jog kaltinamasis buvo stipriai supykęs ir taip išliejo savo agresiją, nors tam jokios priežasties nebuvo. Tai, kad nukentėjusysis dėl girtumo užkliuvo už kaltinamojo, pastarojo prasiveržęs smurtas yra neadekvatus nukentėjusiojo atžvilgiu atliktiems nekoordinuotiems veiksmas, po kurių jis nueidinėjo, o kaltinamojo pyktis prasiveržė užpuolus benueinantį nukentėjusįjį iš nugaros.

Taigi neginčytinai nustatyta, kad S. K. tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. T. ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą. S. K. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo dėka ši veika ir išaiškinta, nes kaip matyti iš ištirtų įrodymų, niekas tiesiogiai nukentėjusiojo sumušimo nematė, asmens, sudavusio smūgius, negalėjo įvardinti ir nukentėjusysis, kol pats kaltinamasis nepripažino smūgių sudavimo nukentėjusiajam faktą. Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo neblaivumas po įvykio nenustatytas. Pats kaltinamasis teigia, kad jis nebuvo apsvaigęs, liudytojų parodymai irgi rodo, kad kaltinamasis įvykio vakarą neatrodė ir nesielgė kaip neblaivus asmuo. Šie duomenys neleidžia teismui daryti neginčytinos išvados dėl kaltinamojo neblaivumo įvykio metu ir juolab jo įtakos veiksmų padarymui.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, baustas už administracinius nusižengimus - kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą 2015 m., baudas sumokėjęs (2 t., b.l.44-46). Kaltinamasis verčiasi individualia žemės ūkio veikla (2 t., b.l. 43), Raseinių rajono savivaldybės administracijos Betygalos seniūnas jį charakterizuoja teigiamai (2 t., b.l. 47).

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio redakciją už sunkaus nusikaltimą padarymą bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas.

Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraštutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraštutinės priemonės, sampratą. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, vis gi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo S. K. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę, nes nenustatyta bent viena iš alternatyvių sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Tačiau kaltinamojo prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis, žalos atlyginimas, jo teisimas pirmą kartą įgalina šioje byloje svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nukentėjusiojo patirtas sužalojimas, nors įvertintas kaip sunkus, nesukėlė ilgalaikių ir nepataisomų padarinių nukentėjusiojo sveikatai ir jei ne nukentėjusiojo kaukolės pokyčiai po anksčiau atliktos neurochirurginės operacijos – likusios kraniotominės angos, kuri ir galėjo turėti įtakos kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, kitos kaltinamojo veiksmų pasekmės kvalifikuotinos žymiai švelniau: smegenų sumušimas (be ryškių neurologinių židininių požymių), trauminis subarachnoidinis kraujo išsiliejimas ir nosies kaulų lūžimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto o kiti sužalojimai - veido odos nubrozdinimai, minkštųjų audinių kraujosruvos - nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo metu teismas duomenų apie esminius sužalojimų liekamuosius padarinius neturi. Byloje nenustatyta, kad A. T. ateityje turės būti atliekamos intervencijos ar daromas kitoks jo kūnui poveikis, siekiant pašalinti neigiamas pasekmes.

Teismo vertinimu, esminį teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingas, verčiasi žemės ūkio veikla, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, žalą nukentėjusiajam ir teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo pilnai atlygino. Pažymint tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta naktį ir restorano prieigose, tikslinga kaltinamajam uždrausti išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ir lankytis panašaus pobūdžio įstaigose, kas teismo vertinimu, tokio amžiaus žmogų labai ribos ir įtakos gyvenimo būdą, eliminuos naktinių pasilinksminimų galimybes, o tuo pačiu ir galimybes nusikalsti analogiškomis sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje teismui paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę jam išreikštas teismo ir valstybės pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant kaltinamajam švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais.

Teismų praktikoje laisvės apribojimo bausmės už BK 135 straipsnio numatytas nusikalstamas veikas skyrimas nėra retas (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-309/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-327/2018, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-449/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-594/2018 ir kt.). Vis gi tokioje situacijoje, t. y. kaltinamajam paskyrus ne laisvės atėmimo, o ženkliai švelnesnę laisvės apribojimo bausmę, nustatytina maksimali šios bausmės trukmė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam S. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Byloje teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1863,32 Eur sumai už A. T. gydymą (1 t., b.l. 181-183), kurį kaltinamasis atlygino (2 t., b.l. 82-84, 158). Civilinio ieškovo teritorinės ligonių kasos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad kaltinamasis žalą atlygino, todėl laikytina, kad ieškinio atsisako ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu ( BPK 113 straipsnio 2dalis, 139 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Nukentėjusysis ir kaltinamasis susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią įvertino 5000 eurų (2 t., b.l. 164) ir kurią kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino (2 t., b.l. 165).

Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, penkios kompaktinės plokštelės su įrašytais skaitmeniniais duomenimis (BPC skambučio garso įrašu, vaizdo įrašu iš „P. R.“ patalpos, vaizdo įrašu, darytu įvykio vietoje, suradus nukentėjusįjį, filmuoti įtariamojo parodymai ir parodymų patikrinimas vietoje), paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą dvejiems (2) metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo aštuonis (8) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, uždrausti aštuonis (8) mėnesius lankytis restoranuose, kavinėse ir baruose, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti (tęsti individualią veiklą) ir per dešimt (10) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę laisvės apribojimą vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo aštuonis (8) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, uždrausti aštuonis (8) mėnesius lankytis restoranuose, kavinėse ir baruose, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti (tęsti individualią veiklą) ir per dešimt (10) mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį 1863,32 Eur sumai palikti nenagrinėtu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, penkias kompaktines plokšteles su įrašytais skaitmeniniais duomenimis (BPC skambučio garso įrašu, vaizdo įrašu iš „P. R.“ patalpos, vaizdo įrašu, darytu įvykio vietoje, suradus nukentėjusįjį, filmuoti įtariamojo parodymai ir parodymų patikrinimas vietoje) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė