Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.3.5.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.11.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.14.; 1.1.9.10.; 1.2.4.1.2.3.; 2.3.6.4.5.

2018 m. balandžio 26 d.

viešame tei­siamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietu­vos Respublikos pilietis, lietuvis, 5 klasių išsilavinimo, nevedęs, neįgalus, nedarbingas 80 proc., nedir­bantis, gyv. (duomenys neskelbtini), ­teis­tas Kauno apylinkės teismo:

2017 m. birželio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo ko­dekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 8 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose pro­gramose, už­drau­džiant lankytis nukentėjusiosios R. J. gyvenamojoje vietoje bei bendrauti su ja,2017 m. rugpjūčio 1 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – lais­vės apribojimu 6 mėn., pagal BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis suben­dri­nus su 2017-06-23 nuos­prendžiu paskirta bausme – laisvės apribojimu 1 metams, uždrau­džiant lankytis nu­ken­tė­ju­siosios R. J. gyvenamojoje vietoje bei bendrauti su ja, į bausmės laiką įs­kai­tyta bausmės dalis, atlikta pagal 2017-06-23 nuos­pren­dį ir laikas, praleistas laiki­na­ja­me su­laikyme nuo 2017-02-11 04.40 val. iki 2017-02-12 15.20 val., vadovaujantis BK 67 straips­nio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio prie­monė – per 6 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį kei­čian­čiose programose, teistumas neiš­ny­kęs,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

A. M. 2017-01-20 apie 1 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos pa­da­ry­mui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine R. J. metu, sudavė kumščiais mažiausiai ke­turis smūgius nukentėjusiajai į galvą, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame petyje, de­šinės akies vokuose ir kairės akies vokuose, pereinanti į skruostą, viršutinėje lūpoje, apatinėje lū­po­je, pereinanti į smakrą, pasmakrę, dešinę pažandę, pogleivio kraujosruvas lūpose, ir tyčia rankomis spau­dė kaklą, pa­da­rydamas nukentėjusiajai R. J. kraujosruvas dešinės akies obuolio ir apatinio vo­ko jun­ginėse, tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės R. J. svei­ka­tą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straips­nio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino. Parodė, kad su sugyventine R. J. apie metus laiko gyvena savo namuose (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 20 d. vakare su R. J. buvo namuose, kartu išgėrė alaus, jautėsi apsvaigęs. Ji pasakė, kad buvo neištikima. Dėl to susiginčijo. Sėdėdami ant lovos susipyko. Kaltinamasis kelis kartus ranka stiprokai sudavė jai į galvą. Viena ranka paėmė ją už gerklės, trumpai paspaudė kaklą. Nukentėjusioji neduso, niekuo nesis­kun­dė. Po to atsigulė ir miegojo. Iš ryto nukentėjusioji išėjo. Vėliau pasakė, kad kreipėsi į ligoninę, po­li­ciją. Dabar yra susitaikę. Pripažįsta blogai padaręs, dėl to gailisi. Ligonių kasos ieškinį atlygino.

A. M. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji R. J. atsisakė duoti parodymus. Va­do­vaujantis Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo pro­ce­so ko­dekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dali­mi, jos parodymams pa­tikrinti buvo pers­kaityti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28), iš kurių matyti, kad 2017-01-20 apie 1 val. nukentėjusioji grįžo iš darbo į su­gyventinio A. M. tėvų namus. Neblaivus sugyventinis pradėjo jai priekaištauti, kad ilgai dir­ba, lytiškai jo nepatenkina, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis pra­dėjo ją smaugti bei sudavė kumščiais jai į galvą ne mažiau kaip 15 smūgių, dėl ko ji patyrė fizinį skaus­mą ir kūno sužalojimus. Su A. M. gyvena apie pusę metų, veda bendrą ūkį. Įvykio naktį į medikus ir policiją nesikreipė. Kitą dieną nepraėjo galvos, akies skausmas, todėl iškvietė me­dikus, kurie išvežė ją į Kauno klinikas. Dėl patirto fizinio skausmo ir sužalojimų nedarbingumo pa­siėmusi nebuvo. Su A. M. susitaikė, jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G193/2017(02) matyti, kad R. J. kons­tatuota poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, pe­r­einanti į skruostą, viršutinėje lūpoje, apatinėje lūpoje, pereinanti į smakrą, pasmakrę, dešinę pažandę, pogleivio kraujosruvos lūpose, padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje; kaklo suspaudimas, pasireiškęs kraujosruvomis dešinės akies obuolio ir apatinio voko jun­gi­nė­se, padarytas ranka ar rankomis suspaudžiant kaklą. Dėl kaklo suspaudimo, pasireiškusio krau­jo­sru­vomis dešinės akies obuolio ir apatinio voko junginėse, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 46-47).

Teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė patvirtino savo duotą specialisto išvadą. Nu­rodė, kad apžiūrinėjo nukentėjusiąją sausio 23 d. ir matė kraujosruvas akių junginėse, kurios būdingos kaklo suspaudimui ir kitoms asfikcijoms. Tiriamoji pasakė, kad jai buvo suspaustas kaklas, kad pasi­tuš­ti­no, kas rodo, kad suspaudimas turėjo trukti daugiau nei 5 sekundes. Kvė­­pavimo sutrikdymas, kuris veda į mirtį, turėjo trukti apie pusė minutės. Nuo suspaudimo jėgos turėjo sutrikti kvėpavimas, nes sus­paudus kraujagysles atsirado kraujosruvos po akių junginėmis. Dėl ligos tokių kraujosruvų nebūna. Dėl deguonies trūkumo vyksta kvėpavimo centro sudirginimas, žmo­gus praranda sąmonę, tada vyksta pasi­tuš­tinimai, pasišlapinimai, todėl galima įtarti, kad nukentėjusioji buvo netoli sąmonės praradimo. Sun­kų sveikatos sutrikdymą lemia sutrikdyta galvos smegenų krau­jotaka, ką įrodo kraujosruvos po akių junginėmis..

Specialistas Arūnas Jakubauskas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojas, parodė, kad yra susipažinęs su kaltinamojo ligomis. Pagal kaltinamajam diag­no­zuo­tas ligas – hemiplegija, para­ple­gi­ja, gili hemiparezė, paraparezė, kaltinamajam laisvės atėmimo baus­mę atlikti būtų sunku, pagal tokią svei­katos būklę jam reikėtų daug priežiūros.

Iš 2017-01-21 R. J. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiks­mų atlikimo pro­to­kolo matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog 2017-01-20 apie 1 val. sugyventinio A. M. tėvų namuose grįžus iš darbo, neblaivus sugy­ven­tinis pradėjo jai priekaištauti, kad ilgai dirba, lytiškai jo nepatenkina, todėl tarp jų kilo kon­fliktas, kurio metu sugyventinis pradėjo ran­ko­mis ją smaugti ir trankyti kumščiais į galvos sritį. Su­da­vė ne mažiau, kaip 15 kartų, dėl ko patyrė skaus­mą ir kūno sužalojimus. Su sugyventiniu gy­ve­na apie pusę metų, veda bendrą ūkį (t. 1, b. l. 11-12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (t. 1, b. l. 22-25).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad smurtu įta­ria­mas asmuo A. M. 2017 m. sausio 21 d. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 61-64).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2017 m. sausio 21 d. gautas pra­ne­ši­mas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją R. J. sumušė sugyventinis A. M.. Moteris išvežta į Kauno klinikas. A. M. sulaikytas (b. l. 66).

Kaltinamojo A. M. parodymuose nurodytos aplinkybės apie R. J. padarytą su­ža­lo­ji­mą yra nuoseklios, logiškos ir iš esmės ati­tin­ka nukentėjusiosios R. J. pa­ro­dy­mus, specialisto išvadą ir visus kitus aukščiau ap­rašytus įrodymus, todėl teismas nemato prie­žas­čių abejoti kaltinamojo A. M. parodymų tei­sin­gumu. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina A. M. kaltę sunkiai sutrikdžius savo sugyventinės R. J. sveikatą kal­tinime nurodytomis aplinkybėmis.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Teismo nuomone, žmogaus kaklas yra gyvybei svarbi ir pa­žei­džia­ma žmogaus kūno dalis, ir asmuo negali nesuvokti, jog spausdamas kitam žmogui kaklą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmo­gaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai su­vok­da­mas, kaltininkas numato, kad nuo tokių veiksmų nuken­tė­ju­sia­jam gali būti padaryti svei­katos su­ža­lo­ji­mai, tarp jų ir sunkūs.

BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kaltė gali pa­si­reikš­ti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Tiek nukentėjusioji R. J., tiek kal­ti­na­masis A. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jų įvy­ko dėl asmeninio ginčo. Konflikto eigoje A. M. sudavė nukentėjusiajai, griebė jai už kak­lo ir suspaudė. Byloje nėra duomenų, kad A. M. būtų turėjęs išanks­tinį tikslą sunkiai su­ža­lo­ti savo sugyventinę. Kaltinamojo suduoti smūgiai žymesnių sužalojimų R. J. nesukėlė. Su­ža­lojimas kvalifikuojamas kaip sunkus dėl kaklo suspaudimo pasėkoje atsiradusių kraujosruvų dešinės akies obuolio ir apatinio, voko junginėse, kas rodo buvus smegenų kraujotakos sutrikimą. Teismas spren­džia, kad nuro­dy­to­mis ap­linkybėmis kal­tinamojo tyčia atlikti veiksmus, kurie sukėlė nu­ken­tė­ju­sia­jai sun­kų sveikatos sutrikdymą, kilo staiga. Įver­ti­nęs byloje ištirtų įro­dymų bei nustatytų ap­lin­ky­bių vi­su­mą teismas sprendžia, kad kal­ti­na­masis A. M., bū­da­mas pa­kan­­ka­mos gyvenimo patirties (37 metų amžiaus), staiga ki­lu­sio buitinio kon­flikto metu sus­paus­damas nukentėjusiajai kaklą, negalėjo ne­su­prasti, jog tokie jo veiks­mai pa­vo­jingi kito asmens svei­katai, nu­matė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nuken­tė­ju­sio­jo sveikatos sutrik­dy­mą, ir jų siekė. Jį tenkino bet kokio sunkumo nu­ken­tėjusiosios sveikatos su­trik­dymas, todėl atsa­ko­my­bė kyla pagal padarinius. Esant šioms aplinky­bėms, teis­mas kons­tatuoja, jog A. M. R. J. sveikatą sunkiai su­trik­dė veikdamas neapibrėžta tyčia.

Kaltinamasis A. M. nurodė, kad su nukentėjusiąja kartu gyvena apie metus laiko, veda bendrą ūkį. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji taip pat nurodė panašias aplinkybes. Teis­mas sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis yra pakankamai pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui (BK 248 str. 2 d.).

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad A. M., veikdamas neapi­­brėžta tyčia, sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės sveikatą, todėl jo veika teisingai kva­li­fi­kuo­jama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

A. M. inkriminuotas BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kva­lifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką pada­riu­siam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji pre­vencija, nubaudimas, kelio naujiems nu­si­kal­timams užkirtimas) išskiria bausmės teisin­gu­mo tikslą. Bausmės tei­singumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teis­mo paskirta baus­mė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kal­ti­nin­ko as­me­nybės pa­vo­jingumą. Įstatymų lei­dėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nus­ta­ty­da­mas sank­ci­ją už nu­si­kal­timą, įvertina tipinį (rū­šinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau tam tikromis ap­linkybėmis pa­darytas nusikal­timas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos ka­te­gorijos nu­sikaltimo po­žymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusi­kal­ti­mus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straips­nio 1 dalis nus­tato, kad teis­mas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straips­nio, nu­matančio atsa­komybę už pada­ry­tą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso ben­dro­sios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisin­ga, įsta­ty­mų leidėjas nu­ma­tė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atve­jais pas­kir­ti bausmę, nenu­matytą bau­džiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.

Teismas, skirdamas bausmę A. M., atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobūdį ir pa­vo­jingumo laips­nį – nors kal­ti­na­mojo padaryta nusikalstama veika priskirta la­bai sun­kių nusikaltimų ka­te­go­rijai, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuken­tė­ju­sia­jai R. J. būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę lie­ka­mie­ji sveikatos pa­blo­gėjimo reiškiniai. Pats šio konkretaus sužalojimo pobūdis savo pavojingumu daugiau siejamas su realia grėsme gyvybei, o ne su pasekmėmis. Nuken­tė­ju­sioji yra nurodžiusi, kad su kaltinamuoju susitaikė. Kaip matyti iš bylos aplin­ky­bių, konfliktas ir tyčia padaryti nu­si­kals­tamą veiką kilo staiga, ūmiai, dėl buitinio konflikto. A. M. prieš šios nu­si­kalstamos veikos padarymą nebu­vo teistas, buvo teistas už vėliau prieš tą pačią nukentėjusiąją padarytas nusikalstamas veikas (b. l. 95-96, 97-104), anksčiau buvo baustas administracine tvarka (b. l. 91), dėl psichinių susir­gi­mų nesigydė (b. l. 107). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad A. M. pri­pažintas nedarbingu, jo darbin­gu­mas tik 20 proc. (b. l. 68).

Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, teismas atsižvelgia ir į teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G1597/2017(2), kad A. M. sveikatos būklė atitinka sunkių nepagydomų ligų są­ra­šo 4-to skyriaus 15 ir 18 punktų susirgimus (ligas), kad sergant šiomis ligomis būtų sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę (b. l. 88).

Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. po įvykio sulaikytas savo kaltę dėl savo su­gy­ventinės sužalojimo kaltinamasis pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pra­džios, išdėstė visas savo nu­si­kalstamos veikos padarymo aplinkybes. Dėl savo nusikalstamų veiksmų jis nuoširdžiai ap­gailestavo. Teisme A. M. taip pat pri­pažino savo kaltę, kad mušė R. J. ir spaudė jai kaklą, ką teismas pri­pa­žįsta visiškai atitinkant visus by­los įrodymus ir esant teisin­ga. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ne tik pripažino savo kaltę, bet išreiškė apgai­les­ta­vi­mą dėl pa­da­ryto. Šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pri­pa­žinti esant BK 59 straips­nio 1 dalies 2 punkte numatytą A. M. atsa­ko­my­bę leng­vi­nan­čią aplinkybę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti ap­lin­kybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam at­ly­gino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-560/2014). Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 127,92 Eur ieškinį dėl žalos atlyginimo už R. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 56-57). Kaltinamasis pateikė teismui mokėjimo dokumentą, iš kurio matyti, kad A. M. su­m­okėjo Valstybinei ligonių kasai 127,92 Eur (b. l. 175). Kauno te­ri­torinė ligonių kasa pranešė, kad žala pilnai at­lyginta 2017-11-07 (b. l. 171). Kadangi A. M. at­ly­gi­no civiliniam ieškovui visą ieškiniu rei­ka­lau­jamą sumą, ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia kaltinamojo atsa­ko­my­bę.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (b. l. 190-192) matyti, kad A. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas ir organinis asmenybės sutrikimas. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu jis negalėjo visiškai su­prasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jam konstatuojami tie patys asmenybės sutrikimai ir jis taip pat negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotus veiksmus, buvo riboto pakaltinamumo būklėje (BK 18 str.). Kadangi A. M. pripažįstamas kaltu padaręs labai sunkų nusikaltimą, ekspertizės akte rekomenduojama taikyti priverčiamojo medi­cininio pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gy­venamąją vietą jam netaikoma, o skiriama bausmė (BK 18 str. 3 d.). Aplinkybė, kad A. M. veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas, teismas pripažįsta lengvinančia jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 11 p.).

Iš kaltinamojo parodymų ir nukentėjusiosios R. J. pareiškimo matyti, kad nu­si­kals­tamos veikos padarymo metu A. M. buvo neblaivus. Kaltinamasis nurodė, kad buvo iš­gė­ręs alaus, jautėsi apsvaigęs. Iš A. M. testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2017-01-21 13 val. jam nustatyta 1,15 ‰ girtumas (b. l. 121). Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. M. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir ši ap­linkybė turėjo įtakos nu­si­kalstamos veikos padarymui, bei pripažįsta ją sunkinančia kaltinamojo atsa­ko­my­bę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų taikyti A. M. BK 62 straipsnio nuostatas ir šio straipsnio pagrindu skirti jam švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltina­mo­jo A. M. asmenybės bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teismas, atsižvelgdamas visas aukš­čiau išdėstytas aplinkybes ir į kaltinamojo sveikatos būklę, daro išvadą, kad A. M. pas­ky­rus ir minimalią inkriminuoto nusikaltimo sank­cijoje nu­ma­ty­tą dvejų metų laisvės atė­mi­mo bausmę savo rūšimi ji būtų per griežta, kartu ir per sunki atlikti. Šiomis aplinkybėmis BK 135 straipsnio 2 dalies sank­cijoje numa­ty­tos laisvės atė­mimo bausmės paskyrimas nebūtų proporcingas padarytos nusi­kals­ta­mos veikos pobūdžiui ir aiškiai prieštarautų tei­singumo principui, nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Teismo nuomone, baus­mės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­jį nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti gali­my­bę daryti naujas vei­kas bei už­tik­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus ir pas­kyrus švel­nesnę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), t. y. A. M. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kadangi kaltinamajam skiria švelnesnė bausmė rūšis, nustatomas maksimalus BK 48 straipsnio 2 dalyje nu­matytą šios baus­mės dydis. Taip pat A. M. nustatomi draudimai ir įpareigojimai, kurie galėtų turėti tei­gia­mą įtaką jo elgesiui. Kadangi kalti­namasis girtas padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jam nustatomas drau­dimas lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su ja, draudimas vartoti alkoholinius gėrimus ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas daly­vauti smurtinį elgesį keičiančiose prog­ra­mose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Po šiame nuosprendyje aptariamos nusikalstamos veikos A. M. nusikalto ir buvo nuteis­tas už kitas nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją. Kadan­gi paskesnės nusi­kals­tamos veikos labai ski­riasi nuo pirmesnės pagal pavojingumą, bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Šiuo at­ve­ju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. 2017-01-21 buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka, paleistas – 2017-01-23 (b. l. 119, 122). Su­lai­kymo laikas įskai­tomas į kaltinamajam skiriamą bausmę BK 65 ir 66 straipsnių tvarka. 2017-01-23 A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pa­si­žadėjimas neiš­vyk­ti (b. l. 117). Kadangi kaltinamajam skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi laisvės apribojimo bausmė, kardomoji priemonė pa­naikinama nuo bausmės vykdymo pradžios.

Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 127,92 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 56-57) dėl tur­ti­nės žalos, susijusios su nukentėjusiajai R. J. teiktomis gydymo paslaugomis, atly­gi­ni­mo Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Iš mokėjimo do­kumento matyti, kad A. M. su­m­okėjo Valstybinei ligonių kasai 127,92 Eur (b. l. 175). Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė atsisakymą nuo ieškinio šios baudžiamojoje byloje (b. l. 171), iš kurio matyti, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl R. L. (J.) suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pilnai atlyginta 2017-11-07. Kauno te­ri­torinė li­go­nių kasa civi­li­nio ieškinio atsisakė. Kadangi ci­vilinis ieškovas ieškinio atsisakė, procesas dėl civilinio ieškinio nu­trau­kiamas (BPK 107 str.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 da­li­mi, 304, 305 ir 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straips­nio 2 dalies 3 punkte, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubausti jį laisvės apri­bo­ji­mu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti A. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką, A. M. išbūtą laikinajame su­lai­kyme – 2017 m. sausio mėn. nuo 21 d. iki 23 d. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną pri­ly­ginus dviem lais­vės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, uždrausti A. M. lankytis nukentėjusiosios R. J. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su ja per visą laisvės apribojimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, uždrausti A. M. vartoti alkoholinius gėri­mus per visą laisvės apribojimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. M. bau­džia­mojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios prie­monės įvykdymo terminą – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę A. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo baus­mės vykdymo pradžios.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.