Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1719-254/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
2S-1719-254/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03986-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Suinteresuotas asmuo
E. D.
Pareiškėjas
J. D.
Civilinė byla Nr. 2S-1719-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03986-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.17.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Ne 2YT-9263-947/2019 pagal pareiškėjos J. D. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/00135, suinteresuoti asmenys – E. D., bendra Lietuvos ir Prancūzijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Sofralita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. D. 2019 m. vasario 15 d. pateikė skundą dėl antstolio R. S. 2019 m. sausio 29 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-70-950 vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/00135 panaikinimo, vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ją išdavusiai institucijai.

2. Pareiškėja nurodė, kad ginčas kilo dėl to, kad tarp jos ir išieškotojo E. D. (buvusio sutuoktinio) buvo susitarta dėl 180 000 Lt kompensacijos išmokėjimo pagal tarp šalių sudarytos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4. punktą, tačiau ją išmokėjus anksčiau, negu Kauno apylinkės teismas patvirtino sutartį, išieškotojas nusprendė nesąžiningai reikalauti kompensacijos išmokėjimo, kuri realiai jau yra sumokėta. Pareiškėjos teigimu, vykdymo eigoje antstoliui sužinojus apie vykdomojo dokumento priėmimo metu egzistavusias kliūtis, kurios būtų sudariusios pagrindą atsisakyti priimti vykdyti tokį dokumentą, nedelsiant privalo būti nutraukti bet kokie priverstinio vykdymo veiksmai, grąžinant vykdomąjį dokumentą.

3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 180 000 Lt kompensacija buvo išmokėta dar iki sutarties teisme patvirtinimo iš bendros sutuoktiniams priklausiusios įmonės UAB „Sofralita“ lėšų, kadangi buvo toks susitarimas: įmonė po santuokos nutraukimo lieka pareiškėjai. Kadangi pareiškėja neturėjo kitokių galimybių sumokėti kompensaciją, susitarė su savo sūnumi T. D. (kitu UAB „Sofralita“ akcininku), kad UAB „Sofralita“ išmokėtų 180 000 Lt sumą išieškotojui ir taip įvykdytų prievolę už pareiškėją. Vėliau UAB „Sofralita“ išmokėtos piniginės lėšos būtų sudengtos, jas išskaičiuojant iš ateityje (2015 m. ir vėliau) mokėtinų dividendų J. D..

4. Antstolis R. S. 2019 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr. S-18009068 skundą atmetė ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolis nurodė, kad priimant vykdyti vykdomąjį raštą jokių kliūčių nebuvo nustatyta, pats išieškotojas nurodė, kad skola nėra sumokėta pagal 2014 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Šiuo atveju nebuvo įstatyminio pagrindo siųsti raginimą, todėl iš karto buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstoliui pateiktas 2014 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymas tiesiogiai neįrodo, kad skola buvo sumokėta, nes šiame dokumente nėra aiškiai nurodytas mokėtojas, be to, mokėjimo paskirtyje yra nurodyta, kad yra mokami dividendai.

Šalies argumentai

5. Suinteresuotas asmuo E. D. su skundu nesutiko, nurodė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1.4. punkte) buvo nurodyta, kad sutartyje nustatytos teisės ir įsipareigojimai įsigalioja teismo sprendimu patvirtinus šią sutartį. Sprendimas nutraukti santuoką buvo priimtas 2014 m. gruodžio 19 d., taigi nei skolininkė, nei UAB „Sofralita“ neturėjo pareigos vykdyti sutarties 3.3. punkte numatytos pareigos sumokėti 180 000 Lt piniginę kompensaciją. Be to, iš bankinio pavedimo nėra tiksliai aišku, kad prievolę įvykdė J. D. asmeniškai ar už ją šią prievolę įvykdė UAB „Sofralita“. 2014 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Sofralita“ atliktas bankinis pavedimas E. D. buvo atliktas ryšium su dividendų, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, o ne su dividendų, kaip J. D. asmeninės nuosavybės, išmokėjimu. Tai, kad E. D. pervestų lėšų dydis sutampa su J. D. prievolės suma, sudaro prielaidas skolininkei interpretuoti šias aplinkybes sau palankiai. E. D. ir J. D. tuo metu priklausė kelių įmonių akcijos (UAB „Mitoda“, UAB „Sofralita“, UAB „Dapetex“, UAB „Aleto-tex“), sutuoktiniams priklausantys dividendai buvo skirstomi tarpusavio susitarimu, tačiau UAB „Sofralita“ atliktas pavedimas jokiu būdu nebuvo susijęs su įsipareigojimais dėl santuokos nutraukimo. Abejoti, kad UAB „Sofralita“ pervesti 180 000 Lt nėra dividendai E. D. nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

6. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens E. D. atstovas advokatas A. Č. patikslino, kad atsiliepimo argumentus apie jo klientui neva sumokėtus dividendus jis įrašė atsiliepime per klaidą, tikroji sutarties šalių valia buvo susitarimas išmokėti 360 000 Lt kompensaciją, ją sumokant dviem etapais, t. y. iki santuokos nutraukimo sumokant 180 000 Lt ir per 12 mėn. nuo santuokos nutraukimo sumokant taip pat 180 000 Lt.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Sofralita“ nurodė, kad 2014–2015 m. laikotarpiu bendrovėje direktoriaus pavaduotojo pareigas (nuo 2012 m.) ėjo R. B., kuris tiek kaip bendrovės atstovas, tiek asmeniškai bendravo su bendrovės akcininke J. D. ir buvusiu akcininku E. D.. Šiuo metu R. B. eina UAB „Sofralita“ generalinio direktoriaus pareigas. Bendrovės vadovas nurodė, kad J. D. ir E. D. tarpusavyje nesutarė, abu sutuoktiniai pasitikėjo juo, todėl jis tarpininkavo, siekiant rasti sprendimus tiek dėl bendrovės veiklos klausimų, tiek dėl turto pasidalijimo nutraukiant santuoką. Tokiu būdu R. B. bendravo su J. D., E. D., E. D. advokatu A. Č. ir T. D. (J. D. ir E. D. pilnamečiu sūnumi), siekiant rasti taikų situacijos sprendimą. Apytiksliai 2014 m. liepos mėn. J. D. ir E. D. susitarus dėl santuokos nutraukimo sąlygų, prieš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymą, E. D. iškėlė reikalavimą, kad 180 000 Lt kompensacija už J. D. tenkančią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo būtų išmokėta anksčiau (avansu), t. y. dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tokį reikalavimą E. D. motyvavo tuo, kad jam nedelsiant buvo reikalingos piniginės lėšos. E. D. teigė, jog tai yra esminė sutarties sąlyga ir kompensacijos neišmokėjus nedelsiant, jis nesutiks pasirašyti sutarties arba ją pasirašius ir nesumokėjus kompensacijos iki nurodyto termino, teismo posėdyje, kuriame bus tvirtinama sutartis, prašys teismo jos netvirtinti. E. D. advokatas A. Č., per kurį vyko daugelis derybų, nurodė, jog J. D. po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įgis bendrovės akcijas, todėl pasiūlė paimti pinigines lėšas iš bendrovės. Advokatas A. Č. pastebėjo, kad pinigines lėšas iš bendrovės geriausia būtų J. D. išsimokėti kaip dividendus avansu ir juos ateityje sudengti iš ateityje mokėtinų dividendų, kadangi įforminus piniginių lėšų gavimą kaip paskolą, bendrovė taptų kreditoriumi, turėtų būti įtraukta į santuokos nutraukimo bylą, o tai apsunkintų procesą. Akcininkams sutikus, J. D. vardu 2014 m. rugpjūčio 25 d. buvo parengtas prašymas išmokėti dividendus į E. D. sąskaitą. Tokiu būdu tarp E. D. ir J. D. buvo pasiektas susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir įvykdyta esminė sutarties sąlyga.

8. Bendrovė patvirtino pareiškėjos argumentus, kad bendrovėje skirstant pelną 2013–2014 m. atitinkamai už 2012–2013 m. finansinius metus, dalis pelno nebuvo paskirta dividendų mokėjimui ir jie akcininkams nebuvo mokami. 2013–2014 m. nebuvo priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kurio pagrindu bendrovė turėtų pareigą išmokėti, o akcininkai turėtų teisę gauti dividendus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjos J. D. 2019 m. vasario 15 d. pateiktą skundą tenkino iš dalies – įpareigojo antstolį R. S. užbaigti (nutraukti) vykdomąją bylą Nr. 0070/19/00135 ir grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, išieškotojui E. D. patvirtinus, kad skolininkė J. D. įvykdė 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendime numatytą prievolę dėl 180 000 Lt skolos sumokėjimo dar iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Kitą skundo dalį atmetė. Priteisė pareiškėjai J. D. iš suinteresuoto asmens E. D. 2873,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:

1.1. Duomenų apie susitarimą, jog E. D. bus išmokėta 360 000 Lt kompensacija, nėra. Tiek J. D., tiek E. D. patvirtino, kad jie abu derybas vedė ne asmeniškai, bet per tarpininkus, tačiau parengta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atitiko jų valią. E. D. neneigė, kad 180 000 Lt įmoką, kuri buvo užfiksuota sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, iš J. D. gavo per nustatytą terminą, UAB „Sofralita“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. atliktą pavedimą užskaitė kaip šios bendrovės įvykdytą piniginę prievolę už pareiškėją. Teismas šiuo atveju nenagrinėja klausimo dėl UAB „Sofralita“ išmokėtų 180 000 Lt teisėtumo pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ar kitus bendrovių buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Byloje esantys duomenys yra pakankami ir nekvestionuojami ginčo šalių, todėl daroma išvada, kad pareiškėja J. D. dar 2014 m. rugpjūčio 29 d. įvykdė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 3.4. punkte numatytą įsipareigojimą sumokėti E. D. 180 000 Lt piniginę kompensaciją. Šios išvados nepaneigia argumentas, kad teismo sprendimas patvirtinti sutartį dėl santuokos teisinių pasekmių buvo priimtas tik 2018 m. gruodžio 19 d. Pagal sutarties sąlygas prievolę sumokėti atitinkamo dydžio kompensaciją pareiškėja privalėjo įvykdyti iki 2018 m. rugsėjo 1 d. ir šį įsipareigojimą ji įvykdė tinkamai bei laiku, todėl nėra teisinio pagrindo manyti, kad prievolė pareiškėjai dar nebuvo kilusi, nes teismo sprendimas dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs.

1.2. Nustačius aplinkybę, kad 2014 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo dalis dėl 180 000 Lt skolos sumokėjimo yra realiai įvykdyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjos J. D. reikalavimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo (užbaigimo) yra pagrįstas ir teisėtas – antstolis R. S. įpareigotas priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0070/19/00135 nutraukimo (užbaigimo) ir vykdomojo dokumento grąžinimo, išieškotojui E. D. patvirtinus, kad piniginė prievolė realiai buvo įvykdyta 2014 m. rugpjūčio 29 d.

1.3. Vertinant kitą skundo dalį, t. y. dėl 2019 m. sausio 29 d. patvarkymo panaikinimo, svarbu pažymėti, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis vykdymo veiksmus pradėjo pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje. Sutiktina su antstolio pozicija, kad kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti nebuvo, todėl antstolis savo patvarkymu negalėjo atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Iš bylos medžiagos nenustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje būtų veikęs neteisėtai, nes būtent išieškotojas E. D. nepateikė antstoliui informacijos, kad pagal 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą skolininkė J. D. yra atsiskaičiusi per nustatytą terminą, t. y. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Taigi išimtinai dėl išieškotojo E. D. neteisėtų veiksmų buvo pradėtas priverstinis 180 000 Lt skolos išieškojimas. Taigi teisinio pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą 2019 m. sausio 29 d. nėra pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo naikinti 2019 m. sausio 29 d. antstolio padėjėjos patvarkymo Nr. S-19-70-950 dėl skolos išieškojimo, todėl šis skundo reikalavimas yra atmetamas.

1.4. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjos J. D. turėtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš suinteresuoto asmens E. D., kurio suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas pareiškėjos suinteresuotumui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo antstolį užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsniu, nors pareiškėjos J. D. reikalavimas buvo kildinamas CPK 629 straipsnio pagrindais. Tokiu teismas, taikęs kitas, nei nurodytos skunde, procesinės teisės normas, pakeitė ieškinio/skundo dalyką ir pagrindą, išėjo už skundo ribų ir priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kurio pareiškėja nebuvo pareiškusi. J. D. savo teises siekė apginti prašydama teismo panaikinti priimtą antstolio patvarkymą dėl išieškomos skolos, ir nutraukti vykdomąją bylą. Teismas turėjo spręsti patvarkymo teisėtumo klausimą ir ar yra CPK 629 straipsnyje numatyti pagrindai nutraukti vykdomąją bylą. Tuo tarpu teismas, pažeisdamas dispozityumo principą, įpareigojo antstolį vykdomąją bylą užbaigti, neva išieškotojui patvirtinus prievolės įvykdymą.

1.2. Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino klaidingai. Apeliantas E. D. ir jo atstovas byloje neteigė, kad UAB „Sofralita“ 2014m. rugpjūčio 29 d. atliktą pavedimą užskaitė kaip J. D. prievolę, antraip nebūtų tikslo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, o taip pat ir tęsti ginčą su J. D. dėl antstolio veiksmų. E. D. duodamas parodymus teismui tik patikslino, kad susitarimas su J. D. rengiantis santuokos nutraukimui buvo dėl 360 000 Lt kompensacijos, kuri turėjo būti išmokama etapais. Be to, buvusių sutuoktinių susitarimai nėra šitos bylos dalykas ir teismas neturėjo vertinti nei šalių valios išraiškos sudarant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014 nei vertinti suinteresuoto asmens UAB ,,Sofralita“ atstovų: T. D. ir R. B. parodymų šiuo klausimu. Šie suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo santuokos nutraukimo byloje, o jų teikti parodymai dėl J. D. ir E. D. tarpusavio susitarimų ne tik, kad nesusiję su ginčo dalyku, tačiau dar ir yra melagingi.

1.3. Kadangi dividendus mokėti avansu yra draudžiama, susitarimas, kad UAB ,,Sofralita“ išmokėtų prievolę už pareiškėją, o vėliau juridinio asmens išmokėtos piniginės lėšos būtų sudengtos, jas išskaičiuojant ateityje (2015m. ir vėliau) mokėtinų dividendų J. D. yra niekinis. Be to, joks atsakingas ir apdairus asmuo tokios didelės pinigų sumos kaip 180 000 Lt anksčiau nei teismas patvirtino sutartį santuokos nutraukimo byloje – nesant teisinio pagrindo, nemokėtų.

1.4. Byloje pareiškėjos skundas buvo tenkintas iš dalies, todėl teismas nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš E. D., neatsižvelgdamas į proporcingumo principą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja J. D. prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo:

Šalies argumentai

2.1. Teismas nepakeitė skundo dalyko ir pagrindo, neišėjo už skundo ribų, nepriėmė sprendimo dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareiškėjos reiškiamas. Pateiktame skunde pareiškėja nebuvo nurodžiusi, kad teismo prašo vykdomąją bylą nutraukti (užbaigti) CPK 629 straipsnyje numatytu pagrindu, priešingai negu teigia apeliantas. Nepaisant to, pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Pareiškėja skunde išdėstė faktinį pagrindą ir suformulavo reikalavimą, iš kurių aiškiai ir nedviprasmiškai galima daryti išvadą, kokio rezultato yra siekiama: 1) panaikinti patvarkymą, kadangi jis apskritai negalėjo būti priimtas, nes pareiškėja savo prievolę yra įvykdžiusi; 2) nutraukti antstolio vedamą vykdomąją bylą ir vykdomąjį raštą grąžinti jį išdavusiai institucijai.

2.2. Teismas pagrįstai vertino, kad pats išieškotojas pripažino, jog UAB „Sofralita“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. atliktą mokėjimo pavedimą užskaitė kaip pareiškėjos prievolę, įvykdytą pagal šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi pareiškėja neturėjo kitų prievolių išieškotojui. Išieškotojas yra akivaizdžiai nesąžiningas ir šiuo procesu tik ieško būdų kaip, formaliais pagrindais pasipelnyti, bandant išieškoti dar 180 000 Lt dydžio kompensaciją. Išieškotojo nesąžiningumą neabejotinai įrodo jo pozicijos keitimai, negalėjimas pagrįsti/įrodyti teigiamų aplinkybių. Pareiškėja ir išieškotojas nutraukiant santuoką tarpusavyje nebendravo, derybas vedė per tarpininkus, kurie buvo apklausti teismo posėdyje. Kaip tariamai šalys galėjo susitarti dėl neva tai mokėtinos 360 000 Lt kompensacijos nėra suprantama. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų buvus tokį susitarimą ir jo išieškotojas iš esmės net neįrodinėjo. Tuo labiau, jeigu šalys susitarė dėl 360 000 Lt kompensacijos, kodėl ši suma nebuvo nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai išieškotojas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisinio patarėjo. Proceso metu pareiškėja visapusiškai įrodė, kad 180 000 Lt dydžio kompensacija buvo sumokėta, o išieškotojas pakeitęs savo poziciją pripažino, jog ją gavo (2019 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0 val. 33 min. 41 s. iki 0 val. 34 min. 06 s.). O išieškotojas neįrodė, kad turi teisinį pagrindą reikalauti/gauti iš pareiškėjos dar 180 000 Lt Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014 pagrindu.

2.3. Teismas pagrįstai ir teisėtai nagrinėjo ir aiškinosi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo aplinkybes, joje įtvirtintas sąlygas bei apklausė ir rėmėsi su šiomis aplinkybės susijusių liudytojų parodymais. Išieškotojas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nagrinėjo ir aiškinosi sutuoktinių susitarimų, šalių valios išraišką tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014 bei vertino UAB „Sofralita“ akcininko T. D. ir direktoriaus R. B. parodymų šiais klausimais, nors tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Tačiau šios aplinkybės susiję su nagrinėjamos bylos dalyku: atsiskaitymo pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įvykdymu.

2.4. Nors išieškotojas bylos eigoje atsisakė savo pozicijos dėl tariamai iš UAB „Sofralita“ gautos 180 000 Lt dividendų sumos, tačiau atskirajame skunde kelia klausimą dėl šios sumos išmokėjimo neteisėtumo.

2.5. Teismas pagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš išieškotojo. Vykdomoji byla buvo pradėta išimtinai dėl išieškotojo veiksmų, kuriais jis siekė išieškoti iš pareiškėjos 180 000 Lt kompensacijos sumą. Šis teisminis procesas kilo būtent iš to, kad išieškotojas iniciavo vykdomosios bylos pradėjimą, nors dar prieš jai prasidedant žinojo, jog pareiškėja jam prievolę pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014 yra įvykdžiusi ir pilnai sumokėjusi jam priklausančią 180 000 Lt kompensaciją. Be to, viso proceso metu išieškotojas laikėsi priešingos pozicijos, siekė, kad vykdomoji byla būtų tęsiama. Tuo tarpu pareiškėja kategoriškai nesutiko su jos atžvilgiu pradėta vykdomąja byla ir joje atliekamais vykdymo veiksmais, todėl siekė jos nutraukimo (užbaigimo), kuris buvo pasiektas. Viso šio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos iš esmės yra vien tik išieškotojo nesąžiningų veiksmų rezultatas, nuo kurių pareiškėja buvo priversta gintis.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Sofralita“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodo:

3.1. Nors apeliantas skunde teigia, jog J. D. pozicija dėl 180 000 Lt dividendų išmokėjimo avansu neatitinka tikrovės ir yra melaginga, 2019 m. birželio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu E. D. ir jo atstovas teigė, kad gautas 180 000 Lt mokėjimas jau yra ne dividendai, kurie jam priklauso, o dalis J. D. kompensacijos, mokėtinos nutraukiant santuoką.

3.2. Byloje esminis klausimas keliamas dėl antstolio R. S. kontoroje pradėtos vykdomosios bylos teisėtumo ir aplinkybių, ar J. D. sumokėjo E. D. 180 000 Lt kompensaciją numatytą Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014, ar ne. Aplinkybė, jog bendrovė už J. D. įvykdė jos prievolę yra pačios bendrovės ir jų akcininkų vidinių tarpusavio susitarimų reikalas.

3.3. Teismas pagrįstai priteisė visas J. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi visas šios bylos nagrinėjimas iš esmės prasidėjo dėl E. D. veiksmų, kuris, žinodamas, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimas jau yra įvykdytas, nesąžiningai kreipėsi į antstolį R. S., siekdamas pakartotinio įvykdymo. Kitoks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas akivaizdžiai pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes asmenys, priversti gintis nuo jų atžvilgiu nesąžiningais ketinimais pradėtų nepagrįstų procesų, negalėtų gauti tinkamo patirtų išlaidų atlyginimo ir patirtų nuostolius.

3.4. Skundo argumentas, jog teismas skundžiama nutartimi pakeitė J. D. skundo dalyką ir pagrindą, išėjo už skundo ribų ir priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kurio J. D. nereiškė yra akivaizdžiai nepagrįstas. Iš teismo nutarties ir J. D. skundo matyti, kad J. D. neformulavo reikalavimo vykdomąją bylą užbaigti (nutraukti) būtent CPK 629 straipsnio pagrindu, teisinį pagrindą parinko ir pritaikė teismas ir tą padarė pagrįstai ir teisėtai.

3.5. Teismas pagrįstai tyrė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo aplinkybes, joje įtvirtintas sąlygas bei apklausė liudytojus T. D. ir R. B.. Tai buvo daroma siekiant pašalinti bet kokias abejones, susijusias su sutarties sąlygomis ir jų įvykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad antstolis R. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0070/19/00135, užvesta Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014 pagrindu. Nurodytoje civilinėje byloje tarp išieškotojo E. D. ir pareiškėjos J. D. 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, nustatant, kad „J. D. už jai paliekamą asmenine nuosavybės teise didesnės vertės dalį įsipareigoja sumokėti E. D. piniginę kompensaciją 180 000 Lt iki 2014 m. rugsėjo 1 d. pervedant lėšas į E. D. nurodytą banko sąskaitą.“ Pareiškėja J. D. pateikė antstoliui R. S. skundą dėl antstolio veiksmų prašydama panaikinti antstolio 2019 m. sausio 29 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-70-950 vykdomojoje byloje Nr. 0070/19/00135 ir pareiškėjos J. D. atžvilgiu antstolio vedamą vykdomąją bylą nutraukti, o vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai institucijai. Skundas buvo grindžiamas argumentais, kad pareiškėja 180 000 Lt sumą išieškotojui jau yra sumokėjusi ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (2014 m. rugpjūčio 25 d. prašymą UAB „Sofralita“ dėl jai priskaičiuotų dividendų 180 000 Lt pervedimo į E. D. sąskaitą, 2014 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymą, pagal kurį E. D. buvo pervesta 180 000 Lt suma). Antstolis, nesutikdamas su skundu, 2019 m. kovo 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18009068, kuriuo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, įpareigojo antstolį R. S. užbaigti (nutraukti) vykdomąją bylą Nr. 0070/19/00135 ir grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, išieškotojui E. D. patvirtinus, kad skolininkė J. D. įvykdė 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendime numatytą prievolę dėl 180 000 Lt skolos sumokėjimo dar iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti.

17. Su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutarties dalimi, kuria buvo patenkintas pareiškėjos skundas, nesutinka suinteresuotas asmuo E. D.. Skunde nurodo, kad: 1) teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą CPK 632 straipsnio pagrindu, išėjo už skundo ribų ir priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kurio pareiškėja nebuvo pareiškusi; 2) teismas nepagrįstai vertino santuokos nutraukimo bylos medžiagą ir apklausęs liudytojais T. D. ir R. B., rėmėsi jų parodymais, kadangi šalių valios išraiška sudarant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014 yra nesusijusi su ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje; 3) dividendų išmokėjimo avansu sandoris yra niekinis, o apdairus asmuo tokios didelės pinigų sumos anksčiau nei teismas patvirtino sutartį santuokos nutraukimo byloje, nemokėtų; 4) teismas nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš suinteresuoto asmens E. D., neatsižvelgdamas į proporcingumo principą, nors pareiškėjos skundą tenkino tik iš dalies. Toliau teismas pasisakys dėl nurodytų atskirojo skundo argumentų.

Dėl skundo ribų peržengimo

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CK XXXI skyrius). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Tai reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į procesinio dokumento pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus: gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto procesinio dokumento dalyku ir pagrindu.

19. Iš pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų matyti, kad antstolio veiksmų neteisėtumas grindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėja su išieškotoju yra visiškai atsiskaičiusi, todėl patvarkymas dėl skolos išieškojimo naikintinas, o vykdomoji byla nutrauktina. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad pareiškėja su išieškotoju yra atsiskaičiusi, todėl įpareigojo antstolį vykdomąją bylą užbaigti CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (nutraukus vykdomąją bylą), nes išieškotojas pripažino, kad 180 000 Lt jis yra gavęs.

20. Taigi, iš pareiškėjos skundo matyti, kokių padarinių byloje ji siekė – užbaigti vykdomąją bylą, nes pagal vykdomąjį raštą yra atsiskaičiusi dar iki vykdomosios bylos užvedimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad antstolis, nors skundžiamą patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir priėmė pagrįstai, nes tuo metu neturėjo duomenų apie teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis rašytas, įvykdymą, pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo antstolį užbaigti (nutraukti) vykdomąją bylą. Nurodytų aplinkybių, viena vertus, nėra pagrindo laikyti pareiškėjos skundo ribų peržengimu, kadangi byloje buvo pasiektas iš esmės tas pats rezultatas, antra vertus, teismas turi teisę ir pareigą teisinę santykių kvalifikaciją ir teisės normų taikymą ginčo santykiui parinkti savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), juo labiau, kad ypatingosios teisenos bylose teismui priskiriamas aktyvus vaidmuo.

21. Nurodyti argumentai sudaro prielaidas nesutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi peržengė skundo ribas ir priėmė sprendimą, kokio pareiškėja priimti neprašė.

Dėl civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų reikšmės nagrinėjamai bylai

22. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo civilinės bylos Nr. 2-19745-451/2014 dėl santuokos nutraukimo aplinkybių vertinimu, tačiau nėra pagrindo šių atskirojo skundo argumentų laikyti pagrįstais.

23. Pažymėtina, kad vykdomoji byla Nr. 0070/19/00135 buvo užvesta vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014 pagrindu. Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje – ar teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje yra įvykdytas, kartu sprendžiant, ar yra pagrindas priverstinai vykdyti nurodytoje byloje išduotą vykdomąjį raštą.

24. Iš 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014 matyti, kad teismas patvirtino pareiškėjos J. D. ir išieškotojo E. D. 2014 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, joje be kita ko nustatant, kad: ,,3.3. J. D. už jai paliekamą asmenine nuosavybės teise didesnės vertės dalį įsipareigoja sumokėti E. D. piniginę kompensaciją 180 000 Lt (vienas šimtas aštuoniasdešimt tūkstančių litų) iki 2014-09-01 pervedant lėšas į E. D. nurodytą banko sąskaitą.“ Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio sprendimo įvykdymo, turėjo pagrindą remtis civilinės bylos Nr. 2-19745-451/2014 medžiaga, taip pat apklausti liudytojais asmenis, tiesiogiai dalyvavusius santuokos nutraukimo derybų procese - T. D. ir R. B.. 2019 m. birželio 14 d. teismo posėdyje apklausęs liudytojais T. D. ir R. B., teismas rėmėsi jų parodymais, kadangi šalių valios išraiška sudarant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-19745-451/2014 yra susijusi su ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje. T. D. ir R. B. paliudijo, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens buvo susitarimas tik dėl 180 000 Lt kompensacijos išmokėjimo E. D. ir tai turėjo įvykti iki santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo teisme dienos, taigi, šie liudytojai galėjo patvirtinti šalių vienokios ar kitokios valios buvimą (2019 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 28 min. 6 s. – 1 val. 15 min.; 1 val. 56 min. 09 s. – 2 val. 7 min. 27 s.; 2 val. 12 min. 35 s. – 2 val. 23 min. 12 s.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, sudarytos 2014 m. rugpjūčio 6 d., 3.3. punkto sąlyga buvo įvykdyta iki pačioje sutartyje nurodyto termino – 2014 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį priėmimo ir teismas tokią sutartį patvirtino. Juo labiau, kad šias aplinkybes papildomai patvirtino pridedamas mokėjimo nurodymas, taip pat paties išieškotojo pripažinimas, jog 180 000 Lt sumą gavo, taip pat ir kita byloje surinkta bylos medžiaga.

25. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai, jog 180 000 Lt suma apeliantui buvo sumokėta iki teismo sprendimo ir pagal niekinį dividendų išmokėjimo avansu sandorį, todėl negali būti laikoma tinkamu sprendimo įvykdymui, yra nepagrįsti ir nesusiję su ginčo esme, kai byloje pats apeliantas pripažino, kad 180 000 Lt gavo. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos argumentus, pagrįstai sprendė, kad klausimas dėl UAB „Sofralita“ išmokėtų 180 000 Lt teisėtumo pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ar kitus bendrovių buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, nenagrinėtinas, kaip nesusijęs su šios bylos ginčo dalyku.

26. Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 179-185 straipsniai) ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria visos pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš suinteresuoto asmens, kurį teismas pripažino kaltu dėl inicijuoto proceso ir pralaimėjusiu bylą.

28. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

29. Nagrinėjamu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė ypatingosios teisenos byloje, o šiose bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti atsižvelgiant į bylos rezultatą.

30. Be to, CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

31. Taigi šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia teismui, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį, nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1 dalyje. 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Toks aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštarauja įstatymo leidėjo tikslui ir siekiui, nurodytam šios nutarties 28, 31 punktuose, ir atitinka civilinio proceso tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

32. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas savo procesinį sprendimą priėmė tenkindamas pareiškėjos pareikšto reikalavimo dalį dėl vykdomosios bylos užbaigimo, tačiau netenkindamas susijusios reikalavimo dalies dėl patvarkymo išieškoti skolą panaikinimo, todėl, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, pirma, pareiškėjos reikalavimas iš esmės buvo patenkintas, ir antra, vykdomoji byla, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, užvesta išimtinai dėl apelianto netinkamų veiksmų. Ir šios aplinkybės sudaro pagrindą priteisti iš išieškotojo visas byloje pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos baigties ir apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią skundžiamoje apimtyje panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą suformulavusi prašymą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, jų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka pabaigos nepateikė. Todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai iš apelianto nepriteistinos (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė