Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. S., D. S., M. S., I. S., M. S., N. G. ir L. G. dėl socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. S. ieškinys su priedais įteikti 2019 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Atsakovei D. S. ieškinys su priedais įteikti 2019 m. lapkričio 9 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Atsakovui M. S. ieškinys su priedais įteikti 2019 m. lapkričio 9 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Atsakovei M. S. ieškinys su priedais įteikti 2019 m. lapkričio 9 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Atsakovei I. S. ieškinys su priedais įteikti 2019 m. lapkričio 9 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini). Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

2019 m. lapkričio 18 d. buvo gautas išvados teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus atsiliepimas. Nurodė, kad tarnybos darbuotojai lankėsi atsakovų I. S., N. G. ir L. G. gyvenamojoje vietoje, tačiau namuose jų nebuvo. Į paliktą pašto dėžutėje kvietimą atsiliepti, telefonu paskambino atsakovė D. S. ir nurodė, kad atsakovė I. S. su nepilnamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474, perdavė jas valdyti patikėjimo teise ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 01A-41-131, 2005 m. rugpjūčio 12 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fabeta“ ir atsakovas A. S. sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui ir jo šeimai butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo naudotis butu pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį bei vykdyti kitus prisiimtus įsipareigojimus pagal nuomos sutartį ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Gyventojų registro duomenimis, minėtame bute šiuo metu gyvenamąją vietą deklaruoja A. S., D. S., M. S., I. S., M. S., N. G. ir L. G.. Tačiau atsakovai savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir iki šios dienos nėra sumokėję ieškovei 3105,53 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę (CPK 178 straipsnis).

Dėl skolos priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų tinkamai įvykdė savo pareigą atsiskaityti su ieškove už nuomą pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų A. S., D. S., M. S., I. S. ir M. S. 3105,53 Eur dydžio skolos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis. CK 6.4 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, CK 6.205 straipsnis, CK 6.576 straipsnis, CK 6.583 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp šalių sudarytos socialinės būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 10 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas, šioje sutartyje nustatytu laiku nesumokėjęs nuompinigių, moka 0,04 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Iš delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškinio padavimo teismui dienai ieškovė už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. paskaičiavo atsakovams 81,65 Eur delspinigius (neviršijant 180 dienų). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų A. S., D. S., M. S., I. S. ir M. S. 81,65 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant ginčus dėl iškeldinimo, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies punktą, teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių: keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono savivaldybėje, metinės pajamos vienam asmeniui – 35 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių.

Pagal paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punktą, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metu gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2005 m. rugpjūčio 12 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2 punktu įsipareigojo ieškovei mokėti nuomos mokestį už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 2 punktą, atsakovas įsipareigojo nuomos mokestį mokėti kas mėnesį, prieš prasidedant mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos (CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalis). Pagal sutarties 5 punktą, atsakovas įsipareigojo vieną kartą per trejus metus savivaldybei pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams, įskaitant ir vaikus. Pagal reikalingumą – invalidumo pažymėjimo kopiją, pažymą iš gydymo įstaigos dėl lėtinės ligos ir kt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų tinkamai ir laikų įvykdę sutartines prievoles ieškovei, mokėti nuomos mokestį sutartu laiku (už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.), bei pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovai yra nesumokėję nuomos mokesčio ieškovei pagal socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., bei nėra pateikę metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kaip to reikalaujama tiek šalių sudarytoje sutartyje, tiek Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, bei vadovaudamasis CK 6.611 straipsniu, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir šalių sudaryta nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas nutraukti socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ieškovei yra nesumokėję 3105,53 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., atsakovai nėra pateikę atsiliepimų į ieškinį, taip pat nėra pateikę ieškovei metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos nustatytu laiku, nereagavo į ieškovės raginimus pateikti deklaraciją, nevykdo nei sutartyje, nei Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų įsipareigojimų, vienintelis būdas apginti ieškovės pažeistas teises yra, nutraukus nuomos sutartį, iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Taigi ieškovės reikalavimas, nutraukus socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tenkintinas (CK 6.612 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3187,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų valstybei priteistina 297,00 Eur (72,00 Eur už turtinį reikalavimą + 150,00 Eur už sutarties nutraukimą + 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl iškeldinimo) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (8,95 Eur) priteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“, į. k. 2145228, ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos.

Iškeldinti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3105,53 Eur skolą, 81,65 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3187,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 305,95 Eur (po 61,19 Eur) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.