Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu), ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu), ir jam skirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu), ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu), ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu), ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu), ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir V. J. paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas V. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 7 d. 11.40 val. iki 2019 m. balandžio 8 d. 13.18 val. (2 paros), prilyginant jas 2 laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant jam pareigas: 1) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas); 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas); 4) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiosioms L. M., T. M. ir I. P. padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 6 dalis). Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu), 178 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu) ir 178 straipsnio 2 dalį (epizodas I. P. atžvilgiu), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir dėl jų atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų iš V. J. L. M. priteista 360 Eur turtinei žalai atlyginti, T. M. priteista 32 Eur turtinei žalai atlyginti, I. P. priteista 117 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš V. J. priteista 2939,49 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 5 d., apie 18.00 val., šalia namo Dariaus Gerbutavičiaus g. 3, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgęs prie nukentėjusios L. M. iš už nugaros, panaudojo fizinį smurtą – pastūmė ją, dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir susižeidė dešinės kojos kelį, ir pagrobė rankinę, kurios vertė 50 Eur, kurioje buvo: mobiliojo ryšio telefonas „Alkatel“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su SIM kortele, kurių bendra vertė 50 Eur, akiniai su dėklu, kurių bendra vertė 50,00 Eur, gintarinis rožinis, kurio vertė 100 Eur, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, išduota L. M. vardu, pensininko pažymėjimas išduotas L. M. vardu, VšĮ „Susisiekimo paslaugos“ Vilniečio kortelė su 20 Eur papildymu, piniginė, kurios vertė 30 Eur, su nuolaidų kortelėmis, kurios neturi materialinės vertės, geltonos spalvos užrašų knygelė, kurioje buvo įdėti grynieji pinigai 110 Eur, 30 Eur vertės kosmetinė, kurioje buvo įvairūs vaistai, bendros 20 Eur vertės, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis pagrobė L. M. priklausantį 510,00 Eur vertės turtą. Šie V. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat V. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 7 d., apie 09.45 val., prie Architektų g. 77, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo prie nukentėjusios H. K. iš nugaros pusės ir sugriebęs už jos rankinės, stipriai ją patraukė, dėl ko nukentėjusioji H. K. nukrito ant žemės ant dešinio šono ir atsitrenkė dešinės pusės veidu į grindinį, tokiu būdu jai padarė sužalojimus ? dešinio žastikaulio kaklo skeveldrinį lūžį ir dešinės plaštakos ketvirto ir penkto piršto nubrozdinimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir iš nukentėjusiosios pagrobė 30 Eur vertės rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), kartu su UAB „Bitė“ SIM kortele, bendros 30 Eur vertės; trys raktai bendros 75 Eur vertės; 20 Eur vertės skėtis, 5 Eur vertės kosmetinė, 10 Eur vertės rožinis, Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti H. K. vardu;6 Eur vertės piniginė su 22 Eur, nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, tokiu būdu V. J. atvirai pagrobė H. K. priklausantį 198,00 Eur vertės turtą bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Šie V. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, V. J. nuteistas už tai, kad pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent: 2019 m. balandžio 7 d., apie 09.45 val., Architektų g. 77, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiosios H. K. dešinės rankos staigiu judesiu ištraukė rankinę, kurios vertė 30 Eur, ir nubėgęs į miškelį, apžiūrėjęs rankinę, iš jos paėmė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą H. K. vardu, tokiu būdu pagrobė fizinio asmens dokumentą. Šie V. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat V. J. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2019 m. balandžio 7 d., apie 10.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Pasakų parke, esančiame tarp Architektų g. 212 ir Šaltūnų g. 11, Vilniuje, pribėgęs iš nugaros, nukentėjusiajai T. M. nutraukė nuo peties rankinę, kurios vertė 10 Eur, kurioje buvo lauko virtuvės durų raktas, kurio vertė 1 Eur, 7 Eur vertės piniginė ir 14 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai T. M. priklausantį 32 Eur vertės turtą. Šie V. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5. Taip pat V. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 7 d., apie 10.20 val., autobusų stotelėje „Ryto“, esančioje Vilniuje, Architektų g. 89, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiosios I. P. kairės rankos staigiu judesiu ištraukė rankinę, kurios vertė 30 Eur, kurioje buvo piniginė, kurios vertė 10 Eur, kurioje buvo I. P. vardu išduotas pensininko pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko mokėjimo kortelė, Vilniaus viešojo transporto nuolatinis pravažiavimo pažymėjimas, kurio vertė 15 Eur, 10 Eur kupiūra ir 2 Eur, kosmetinė su kosmetikos reikmenimis, neturinčiais materialinės vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. P. priklausantį 67 Eur vertės turtą. Šie V. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

6. D. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2019 m. balandžio 7 d., apie 09.45 val., prie Architektų g. 77, Vilniuje, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdama kartu su V. J., kurio laukė ir stebėjo aplinką netoliese esančiame miškelyje, kol V. J. pribėgo prie nukentėjusios H. K. iš nugaros pusės ir sugriebęs už jos rankinės, stipriai ją patraukė, dėl ko nukentėjusioji H. K. nukrito ant žemės ant dešinio šono ir atsitrenkė dešinės pusės veidu į grindinį, tokiu būdu jai buvo padarytas dešinio žastikaulio kaklo skeveldrinis lūžis ir dešinės plaštakos ketvirto ir penkto piršto nubrozdinimai, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir iš nukentėjusiosios pagrobė 30 Eur vertės rankinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su UAB „Bitė“ SIM kortele, bendros 30 Eur vertės; trys raktai bendros 75 Eur vertės; 20 Eur vertės skėtis, 5 Eur vertės kosmetinė, 10 Eur vertės rožinis, Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti H. K. vardu, 6 Eur vertės piniginė su 22 Eur, nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, tokiu būdu panaudojant fizinį smurtą bei atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis kartu su V. J. pagrobė H. K. priklausantį 198,00 Eur vertės turtą.

7. Be to, D. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2019 m. balandžio 7 d., apie 10.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdama kartu su V. J., kurio laukė ir stebėjo aplinką, Pasakų parke, esančiame tarp Architektų g. 212 ir Šaltūnų g. 11, Vilniuje, kol V. J. pribėgęs iš nugaros nukentėjusiajai T. M. nutraukė nuo jos peties rankinę, kurios vertė 10 Eur ir kurioje buvo 1 Eur vertės lauko virtuvės durų raktas, 7 Eur vertės piniginė, ir 14 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai T. M. priklausantį 32 Eur vertės turtą.

8. Taip pat D. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2019 m. balandžio 7 d., apie 10.20 val., autobusų stotelėje „Ryto“, esančioje Vilniuje, Architektų g. 89, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su V. J., stovėdama 5-7 metrų atstumu nuo stotelės stebėjo aplinką, kol V. J. iš nukentėjusiosios I. P. kairės rankos staigiu judesiu ištraukė 30 Eur vertės rankinę, kurioje buvo 10 Eur vertės piniginė su I. P. vardu išduotu pensininko pažymėjimu, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko mokėjimo kortelė, 15 Eur vertės Vilniaus viešojo transporto nuolatinis pravažiavimo pažymėjimas, 12 Eur, kosmetinė su kosmetikos reikmenimis, neturinčiais materialinės vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. P. priklausantį 67 Eur vertės turtą.

9. D. K. buvo išteisinta dėl jai inkriminuotų nusikaltimų (6-8 pastraipos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijamas nuteistojo V. J. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir paskirtos bausmės, tačiau nesutinkama su D. K. išteisinimu ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ji nepadarė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taip pat prašoma pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupe.

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl to, jog D. K. nepadarė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai ištirtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės.

15. Iš skundo matyti, kad apeliantė, viena vertus, aptaria bendrininkų grupės požymį, prašo pripažinti išteisintąją bendravykdytoja (tą patvirtina ir prašymas tenkinus skundą sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupėje), tačiau tuo pačiu šią bendrininkų grupės formą argumentuoja kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakoma apie bendrininkavimą kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimą daryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog bendrininkavimo formos ir veikimas bendrininkų grupe nėra tapatūs institutai.

17. Remiantis BK 25 straipsnio 2 dalimi bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad iš šio teisinio reguliavimo konstatuotina, jog būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia – savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (nustatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-265-1073/2018).

18. Objektyvusis atvirosios vagystės požymis yra svetimo turto pagrobimas matant kitiems asmenims, nesantiems nusikaltimo bendrininkais. Pagrobimas – tai neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas taip nukentėjusiajam padarant žalą. D. K. inkriminuoti veiksmai – laukimas, stebėjimas, stovėjimas 5-7 metrų atstumu nėra atvirosios vagystės sudėties objektyvieji požymiai. Teisėjų kolegija pažymi, jog D. K. veiksmai, kuriuos prokurorė nurodo skunde, (buvimas šalia, aplinkos stebėjimas, bėgimas kartu su V. J. su pavogtomis rankinėmis, kartu tikrinimas jų turinio, kalbėjimas apie pavogtų pinigų pasidalinimą bei priėmimas dalies šių pinigų) susiję su V. J., kuris realizavo nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, veiksmais, tačiau įrodžius, jog D. K. atliko šiuos veiksmus ir taip veikdama kartu su V. J. padarė tris atvirąsias vagystes, ji negalėtų būti laikoma vykdytoja, nes nerealizavo net dalies objektyviųjų atvirosios vagystės požymių. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. K. sąlygojo V. J. veikas, skatino jas, tačiau šie veiksmai nebuvo nurodyti kaltinime ir jie (jei būtų įrodyti) atitiktų kurstytojo (BK 24 straipsnio 5 dalis), o ne vykdytojo vaidmenį. Remiantis kaltinimu išteisintajai inkriminuoti veiksmai ? stebėjimas, stovėjimas 5-7 metrų atstumu, įrodžius jų padarymą, galėtų būti laikomi padėjimu saugant kitą bendrininką, šiuo atveju V. J., tačiau ne nusikalstamos veikos bendravykdytoju. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. J. ir D. K. nepadarė nusikalstamų veikų, veikdami bendrininkų grupe, todėl skundo prašymas pripažinti sunkinančią aplinkybę – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1dalies 1 punktas) yra nepagrįstas.

Dėl įrodymų vertinimo išteisinant D. K.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad išteisintoji veikė kartu su V. J.. Nors prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų analizę dėl D. K. išteisinimo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su prokurorės skundo argumentais dėl trijų D. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl H. K. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos

20. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino D. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu. Nurodo, jog D. K. dalyvavimą kartu padarant nusikalstamą veiką patvirtina H. K., V. J., pačios D. K. parodymai ir E. Z. tarnybinis pranešimas, o išteisintosios veiksmai šios nusikalstamos veikos padarymo metu pasireiškė V. J. laukimu ir aplinkos stebėjimu, jam pavogus H. K. rankinę, bėgimu kartu su juo, rankinės iškraustymu, jos išmetimu bei pinigų, pavogtų iš H. K., priėmimu, todėl D. K. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies požymius.

21. Išanalizavusi įrodymus, kurie anot apeliantės, patvirtina išteisintosios kaltę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, jog V. J., pagrobdamas rankinę iš H. K. veikė bendrai su D. K.. Iš E. Z. tarnybinio pranešimo (t.1, b. l. 91) matyti, jog atvykus prie H. K. ši nurodė, kad ją iš nugaros užpuolė nepažįstamas vyras, kuris išplėšė iš jos rankinę ir pabėgo. Taigi, nukentėjusioji nenurodė, jog nusikaltimo vietoje ar netoliese būtų mačiusi D. K.. Remiantis tarnybiniu pranešimu V. J. ir D. K. po kurio laiko buvo sulaikyti ir išteisintoji nurodė, kad jos draugas (V. J.) tą dieną įvykdė tris plėšimus. Taigi, ji neminėjo, jog dalyvavo grobiant rankinę iš H. K.. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog E. Z. tarnybinis pranešimas kiek tai susiję su D. K. dalyvavimu šioje veikoje, patvirtina tik tai, jog ji ir V. J. įvykio dieną buvo kartu, tačiau tai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje E. Z. nurodė, kad sulaikius V. J. ir D. K., ši nurodė, kad draugas ėjo plėšti senyvo amžiaus moterų rankines, nes reikėjo pinigų, kiek jis suprato, pati D. K. vagystėse nedalyvavo, nors ir žinojo apie jas. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu D. K. kalta dėl vagystės neprisipažinot ir tvirtino, jog laukė V. J. miškelyje, kol jis atbėgo su H. K. rankine. Papildomai apklausta (t. 3, b. l. 140-142) D. K. nurodė, kad V. pasiūlė pagrobti rankinę, pasakė kad viską darys jis, o ji turinti stovėti netoliese ir stebėti, kad niekas neitų ir netrukdytų. Ji nurodė, kad jie pamatė netoli miškelio einančią moterį (H. K.), V. pradėjo ją sekti, o ji sėdėjo ant šalia esančio kalniuko. Po kiek laiko išgirdo moters riksmą, tačiau paties fakto kaip V. J. pagrobė rankinę ji nematė. Netrukus atbėgo V. J. ir jie nubėgo prie „Arklio“ statulos. Taigi, viena vertus ji teigia, kad sėdėjo ant šalia esančio kalno, kas leistų daryti išvadą, jog veikė bendrai su V. J., turėjo padėti jam stebėdama aplinką, tačiau kita vertus ? ji taip pat nurodė, kad kaip V. J. grobė rankinę iš H. K. ji nemačiusi. Taigi, iš šių parodymų, lieka neaišku ar ji sėdėjo ant kalniuko, tiesiog laukdama kol jis įvykdys nusikaltimą, ar iš tiesų buvo minėtoje vietoje, tam kad stebėti aplinką ir taip padėti jam išlikti nesučiuptam. Teisme D. K. nurodė, kad V. J. sugalvojo, kad jam reikia pinigų, ji galvojo, kad jis eis prašyti išmaldos ir nesutiko eiti kartu, o po kelių minučių išgirdo moterį rėkiant „niekšas“. Teisme apklaustas V. J. nurodė, kad mintis vogti kilo jam, ar tarėsi su D. K., nepamena. Kai vogdavo, D. K. vaikščiodavo šalia gal 10-15 metrų atstumu, nežino ar ji stebėjo jį. Taip pat nurodė, kad miškelyje kalbėjosi su ja dėl pinigų dalijimosi, norėjo duoti jai pinigų, išankstinio susitarimo nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 23-25) V. J. nurodė, kad vagystes vykdė paskatintas D. K., o pinigus jie pasidalino. Visgi remiantis šiais parodymais lieka neaišku, kaip jis buvo skatinamas, juolab, kad teisme pagarsinus šiuos parodymus, jis negalėjo jų patvirtinti pilna apimtimi, teigė, kad neatsimena ką kalbėjo su D. K., gal taip ir buvo, gal šie parodymai ir teisingi. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 39-41) nurodė, kad susitarė su D. K., jog jis atiminės rankines, o ji bus netoliese, stebės aplinką. Jis atėmė iš trijų moteriškių rankines ir kartu su D. K. pabėgdavo į miškelį, kur jie kartu tas rankines apžiūrėdavo, paimdavo vertingus daiktus, pinigus, o kas nereikalinga išmesdavo. Pagarsinus šiuos parodymus V. J. teigė, kad parodymai surašyti iš jo žodžių, gal ir buvo išankstinis susitarimas su D. K.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, jog išteisintosios kaltę šiuo atveju patvirtina, tik V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, atsižvelgiant į tai, kad V. J. nesugebėjo teisiamajame posėdyje jų detalizuoti, užtikrintai patvirtinti, šių parodymų negalima laikyti patikimais, todėl remiantis vien jais D. K. kaltės grįsti negalima. Pažymėtina, kad V. J. teisiamajame posėdyje duodamas paaiškinimus dėl šių parodymų, pripažino, jog visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus davė daugiau ar mažiau apsvaigęs, nes tuo metu dar svaiginosi uostydamas klijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, jog išteisintoji, stebėdama aplinką, padėjo V. J. grobiant rankinę iš nukentėjusiosios H. K..

Dėl nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos

22. Kaip minėta anksčiau, sprendžiant dėl D. K. kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, turi būti vertinama ar yra įrodymų, patvirtinančių kaltinime inkriminuotų veiksmų ? šiuo atveju stebėjimo, padarymą. Išanalizavusi byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nepakanka įrodymų, pagrindžiančių išteisintosios kaltę bendrininkavus grobiant rankinę iš T. M.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad D. K. kaltę pagrobus iš T. M. rankinę patvirtina V. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis teigė, kad jis su D. K. buvo parke prie „Litexpo“, kai jis priėjo ir iš moters rankų išplėšė rankinę, D. K. tuo metu stovėjo šalia ir nieko nedarė. Jam išplėšus rankinę, jie nubėgo į parko miškelį, kur kartu apžiūrėjo rankinę ir paėmė pinigus, kuriuos pasidalino per pusę. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad duodamas šiuos parodymus V. J. taip pat nurodė, jog nepamena ar jie prieš tai tarėsi, kad grobs rankinę, jam atrodo, kad nesitarė. Taigi, net ir duodamas minėtus parodymus jis negalėjo tiksliai nurodyti ar jie buvo iš anksto susitarę daryti nusikalstamą veiką. Be to, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių detalizuoti kuo pasireiškė išteisintosios stebėjimas. Pažymėtina, kad V. J. nurodė, jog D. K. stebėjo, buvo šalia ir nieko nedarė. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vien V. J. nurodytos aplinkybės, esą ji buvo šalia (net nekonkretizavus kur ji buvo ir kuo tas buvimas šalia pasireiškė), nepakanka bendrininkavimo konstatavimui. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji T. M. protokole – pareiškime nurodė, kad parke, esančiame netoli Šaltūnų g. nepažįstamas vyras iš jos rankų išplėšė rankinę. Tiek apklausta pirmą kartą, tiek vėliau duodama papildomus parodymus (t. 1, b. l. 49-50;54-56), o taip pat apklausiama teisme ji nuosekliai tvirtino, kad iš nugaros priėjęs vyras, kurio veido ji nematė, nutraukė jai nuo peties rankinę. T. y., nei vienos apklausos metu nukentėjusioji nenurodė, kad nusikaltimo padarymo vietoje, be rankinę pagrobusio asmens, būtų mačiusi kitus asmenis. Taigi, atsižvelgiant į V. J. abstrakčius parodymus (kuriuos, kaip jis pats pripažino, davė apsvaigęs nuo klijų), tai, kad nukentėjusioji nematė D. K., darytina prielaida, kad nors išteisintoji iš tiesų galėjo būti gana netoli nusikaltimo padarymo vietos ir laukti V. J., tačiau ji nebuvo tokiu atstumu, kuris leistų taip stebėti aplinką, padėti V. J., ar įspėti jį apie pašalinius asmenis. Net ir konstatavus, kad aplinkos stebėjimas vyko, visgi tokio pobūdžio vietos stebėjimas, esant pakankamai toli nuo įvykio vietos, nedarė jokios įtakos V. J. daromai nusikalstamai veikai ir juo labiau nepalengvino nusikalstamos veikos padarymo, todėl ji negali būti laikoma padėjėja. Pažymėtina ir tai, kad net ir paties V. J. teigimu, jis nenurodė, kad išteisintoji, be buvimo šalia, atliko kažkokius veiksmus, priešingai jis teigė, kad išteisintoji nieko nedarė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada dėl D. K. išteisinimo paliktina nepakeista.

Dėl nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos

23. Skunde nurodoma, kad išteisintosios kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje I. P. atžvilgiu, padarymo patvirtina T. T., V. J. bei pačios išteisintosios parodymai, o veiksmų bendrumas pasireiškė D. K. aplinkos stebėjimu, už ką ji gavo 3 Eur iš pavogtų I. P. priklausančių pinigų, bėgimu kartu su V. J. šiam pagrobus I. P. priklausančią rankinę, nustatytas ir įrodytas bendro tikslo siekimas – pavogti iš nukentėjusiosios I. P. rankinę. Išanalizavusi aukščiau paminėtus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija su tokiais prokurorės argumentais nesutinka.

24. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji (t. 1, b. l. 73) parodė, kad „Ryto“ stotelėje vaikinas vaikščiojo pirmyn-atgal, pasižiūrėjo tvarkaraštį ir pradėjo eiti link jos, praeidamas staigiai griebė už rankinės ir staigiu judesiu ją ištraukė. Vaikinas, pasisavinęs rankinę, pradėjo bėgti link miško. Ji irgi pribėgo prie miško, tačiau vaikino nematė, tada iš miško išėjo vyras su šunimi, ji paklausė ar šis matė vaikiną su jos rankine. Vyras atsakė, kad matė ir, kad vaikinas miške susitiko su mergina, ir jie abu pradėjo bėgti žemyn. Teisme apklaustas liudytojas T. T. parodė, kad ryte vedžiojo šunis Lazdynuose ir prie miškelio pamatė du asmenis, bėgančius su rankine. Palipęs aukščiau jis pamatė močiutę, kuri pasakė, kad ją apiplėšė. Taigi, šio liudytojo parodymai patvirtina, kad išteisintoji ir nuteistasis, šiam jau pagrobus rankinę ir baigus nusikalstamą veiką, kartu bėgo, o ne tai, kad ji stebėjo ir stovėjo šalia darant nusikalstamą veiką. Skunde cituojamuose V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (t.1, b. l. 11-12) jis nurodė, kad jie, pauostę klijų, nuėjo į autobusų stotelę, esančią netoli „Arklio“ statulos (remiantis „Google maps“ duomenimis ši statula yra šalia „Ryto“ stotelės), stotelėje stovėjo 70 metų moteris, kuri rankose laikė juodą rankinuką. Jis nusprendė pavogti rankinuką ir priėjo arčiau, o D. liko stovėti 5-7 metrų atstumu. Šie nuteistojo parodymai sutampa su aukščiau aptartais bylos duomenimis dėl įvykio vietos ir padarymo aplinkybių, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors V. J. nurodė, kad išteisintoji stovėjo 5-7 metrų atstumu, tačiau jis nenurodė, kad ji stebėjo aplinką, taip pat jis nedetalizavo kuo tas stovėjimas pasireiškė. Kita vertus, nukentėjusioji nurodė, kad nematė išteisintosios, nors vijosi užpuoliką, todėl teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad aplinkybės, jog išteisintoji iš tiesų buvo 5-7 metrų atstumu laikyti įrodyta, negalima.

25. Remiantis prokurorės nurodomais D. K. parodymais (t. 3, b. l. 140-142) matyti, kad išteisintoji nurodė, kad pamatė laiptais link „Ažuolo“ stotelės einančią moteriškę, o ji sėdėjo ant laiptų ir stebėjo, kad niekas neitų. V. J. pribėgo ir griebė už moters rankinės, kuri buvo baltos spalvos ir jie kartu nubėgo už netoliese esančio vaikų darželio. Nukentėjusioji I. P. nurodė, kad rankinę iš jos pagrobė „Ryto“, o ne „Ažuolo“ stotelėje (ši nusikaltimo padarymo vieta nurodyta ir kaltinime). Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 64-70) apžiūrėta vieta prie „Ryto“ stotelės. Protokole nurodyta, kad stotelė yra priešais mūrinį namą Architektų g. 89, tarp namų 91 ir 89 yra takelis, vedantis link miškelio. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad Ažuolo“ stotelė yra kitoje Lazdynų mikrorajono vietoje (ši stotelė yra šalia parduotuvės „Iki“, prie kurios buvo sulaikyti nuteistasis ir išteisintoji). Antra, atkreiptinas dėmesys, kad iš apžiūros protokolo ir jo priedo matyti, jog įvykio vietoje nėra jokių laiptų, apie kuriuos duodama parodymus kalbėjo išteisintoji. Taigi, lieka nepašalinta abejonė, kad ji davė parodymus, turėdama omenyje kitą V. J. padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat išteisintoji teigė, kad rankinukas buvo baltos spalvos, tačiau V. J. teigė, kad juodos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog prie „Ažuolo“ stotelės moteriškė lipo laiptais, o V. J. grobiant rankinę, ji, sėdėdama ant laiptų stebėjo aplinką (kas būtų laikoma padėjimu padaryti nusikalstamą veiką saugant kitą bendrininką), prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (tuo pačiu ir nukentėjusiosios I. P. nurodytoms faktinėms aplinkybėms), todėl teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jais negalima vadovautis. Taigi, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog D. K. padėjo V. J. pagrobti rankinę iš I. P..

26. Aukščiau aptartų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog D. K. veikė kartu su V. J. jai inkriminuotose atvirosiose vagystėse, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

27. 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų valstybės naudai priteisimo: 2021 m. kovo 15 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-1870, kurioje nurodyta priteistina suma – 264,06 Eur už D. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese; 2021 m. kovo 16 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-1925, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 259,56 Eur už V. J. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

28. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.) Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl nuteistajam V. J. ir išteisintajai D. K. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartimi buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai advokatai. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo ir išteisintosios nepriteisiamos.

Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš V. J. ir D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytas proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.