Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas: 1) 2014 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. - laisvės apribojimu 1 metams, paskyrus atitinkamus įpareigojimus; 2) 2015 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su atitinkamais įpareigojimais; subendrinus su 2014 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, nustatant atitinkamus įpareigojimus; 2015 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 302 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskyrus atitinkamus įpareigojimus,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent - jis 2019 m. balandžio 5 d. apie 18.00 val., šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgęs prie nukentėjusios L. M. iš už nugaros pusės, panaudojo fizinį smurtą – pastūmė ją, dėl ko pastaroji nukrito ant žemės ir susižeidė dešinės kojos kelį, ir pagrobė rankinę, 50 eurų vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Alkatel“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su SIM kortele, bendros 50,00 eurų vertės, akiniai dėkle, 100 eurų vertės, gintarinis rožinis, 100 eurų vertės, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė išduota L. M. vardu, pensininko pažymėjimas išduotas L. M. vardu, VšĮ „Susisiekimo paslaugos“ Vilniečio kortelė su 20 eurų papildymu, piniginė, 30 eurų vertės, su nuolaidų kortelėmis, kurios neturi materialinės vertės, geltonos spalvos užrašų knygelė, kurioje buvo įdėti grynieji pinigai 110 eurų, kosmetinė 30 eurų vertės, kurioje buvo įvairūs vaistai, bendros 20 eurų vertės, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis pagrobė L. M. priklausantį 510,00 eurų vertės turtą.

Nurodytais veiksmais V. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. J. atvirai pagrobė svetimą turtą bei nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent - jis 2019 m. balandžio 7 d. apie 09.45 val., prie (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo prie nukentėjusios H. K. iš nugaros pusės ir sugriebęs už jos rankinės, stipriai ją patraukė, dėl ko nukentėjusioji H. K. nukrito ant žemės ant dešinio šono ir atsitrenkė dešinės pusės veidu į grindinį, tokiu būdu pagal 2019 m. liepos 8 d. apžiūros protokole pateiktą specialisto išvadą jai buvo padarytas dešinio žastikaulio kaklo skeveldrinis lūžis ir dešinės plaštakos ketvirto ir penkto piršto nubrozdinimai, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir iš nukentėjusiosios pagrobė rankinę, 30 eurų vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), kartu su UAB „Bitė“ SIM kortele, bendros 30 eurų vertės; trys raktai, bendros 75 eurų vertės; skėtis, 20 eurų vertės; kosmetinė, 5 eurų vertės; rožinis, 10 eurų vertės; LR piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti H. K. vardu; piniginė, 6 eurų vertės, su 22 eurais, nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, tokiu būdu V. J. atvirai pagrobė H. K. priklausantį 198,00 eurų vertės turtą bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Šiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. J. pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent – jis 2019 m. balandžio 7 d. apie 09.45 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiosios H. K. dešinės rankos staigiu judesiu ištraukė rankinę, 30 eurų vertės, ir nubėgęs į miškelį, apžiūrėjęs rankinę, iš jos paėmė Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą H. K. vardu, tokiu būdu pagrobė fizinio asmens dokumentą.

Šiais veiksmais V. J. padarė nusikaltimą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. J. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent – jis 2019 m. balandžio 7 d., apie 10.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Pasakų parke, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), pribėgęs iš nugaros, nukentėjusiajai T. M. nutraukė nuo peties rankinę, 10 eurų vertės, kurioje buvo lauko virtuvės durų raktas, 1 euro vertės, piniginė, 7 eurų vertės ir 14 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai T. M. priklausantį 32 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. J. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent - jis 2019 m. balandžio 7 d. apie 10.20 val., autobusų stotelėje „Ryto“, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiosios I. P. kairės rankos staigiu judesiu ištraukė rankinę, 30 eurų vertės, kurioje buvo piniginė, 10 eurų vertės, kurioje buvo I. P. vardu išduotas pensininko pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko mokėjimo kortelė, Vilniaus viešojo transporto nuolatinis pravažiavimo pažymėjimas, 15 eurų vertės, 10 eurų kupiūra ir 2 eurai, kosmetinė su kosmetikos reikmenimis, neturinčiais materialinės vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. P. priklausantį 67 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat baudžiamojoje byloje D. K. buvo kaltinama tuo, kad ji panaudodama fizinį smurtą ir atimdama galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent – kad ji, 2019 m. balandžio 7 d. apie 09.45 val., prie (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdama kartu su V. J., kurio laukė ir stebėjo aplinką netoliese esančiame miškelyje, kol V. J. pribėgo prie nukentėjusios H. K. iš nugaros pusės ir sugriebęs už jos rankinės, stipriai ją patraukė, dėl ko nukentėjusioji H. K. nukrito ant žemės ant dešinio šono ir atsitrenkė dešinės pusės veidu į grindinį, tokiu būdu pagal 2019-07-08 apžiūros protokole pateiktą specialisto išvadą jai buvo padarytas dešinio žastikaulio kaklo skeveldrinis lūžis ir dešinės plaštakos ketvirto ir penkto piršto nubrozdinimai, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir iš nukentėjusiosios pagrobė rankinę, 30 eurų vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), kartu su UAB „Bitė“ SIM kortele, bendros 30 eurų vertės; trys raktai, bendros 75 eurų vertės; skėtis, 20 eurų vertės; kosmetinė, 5 eurų vertės; rožinis, 10 eurų vertės; LR piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti H. K. vardu; piniginė, 6 eurų vertės, su 22 eurais, nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, tokiu būdu panaudojant fizinį smurtą bei atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis kartu su V. J. pagrobė H. K. priklausantį 198,00 eurų vertės turtą.

Be to, D. K. kaltinama tuo, kad ji atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent – kad ji 2019 m. balandžio 7 d., apie 10.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdama kartu su V. J., kurio laukė ir stebėjo aplinką Pasakų parke, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), ko V. J. pribėgęs iš nugaros nukentėjusiajai T. M. nutraukė nuo jos peties rankinę, 10 eurų vertės, kurioje buvo lauko virtuvės durų raktas, 1 euro vertės, piniginė, 7 eurų vertės ir 14 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai T. M. priklausantį 32 eurų vertės turtą.

Be to, D. K. kaltinama tuo, kad ji atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent – kad ji 2019 m. balandžio 7 d. apie 10.20 val., autobusų stotelėje „Ryto“, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su V. J., stovėdama 5-7 metrų atstumu nuo stotelės stebėjo aplinką, kol V. J. iš nukentėjusiosios I. P. kairės rankos staigiu judesiu ištraukė rankinę, 30 eurų vertės, piniginė, 10 eurų vertės, kurioje buvo I. P. vardu išduotas pensininko pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko mokėjimo kortelė, Vilniaus viešojo transporto nuolatinis pravažiavimo pažymėjimas, 15 eurų vertės, 10 eurų kupiūra ir 2 eurai, kosmetinė su kosmetikos reikmenimis, neturinčiais materialinės vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai I. P. priklausantį 67 eurų vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Dėl pirmojo jam inkriminuoto epizodo (2019 m. balandžio 5 d., nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu) parodė, kad tuo metu uostė klijus, buvo apsiuostęs, priėjo prie senutės iš už nugaros tyliai, nuplėšė rankinę ir pabėgo, iš rankinės paėmė tik piniginę. Viskas įvyko greitai, jis nežino, kaip nukrito nukentėjusioji, jam tik vėliau tai pasakė, nurodė, kad griebdamas rankinę gal ir galėjo suduoti į šoną, bet tyčia smūgio į šoną nesudavė; rankinę išmetė miške, tiksliai neatsimena. Dėl 2019 m. balandžio 7 d. epizodų parodė, kad atsimena, jog buvo prie stotelės, jis vėl paėmė rankinę; kitas įvykis buvo prie parduotuvės, paėmė iš už nugaros abiem atvejais, paimdavo piniginę, o rankinę išmesdavo miške. Dėl nukentėjusiosios H. K. nurodė, kad nematė, kad ji būtų pargriuvusi, matė, kad buvo pasas, bet jį išmetė, buvo 10-15 eurų., iš trijų epizodų iš viso gal 30-40 eurų buvo, bet jų išleisti nespėjo. Iš pinigų po pirmo epizodo pirko telefoną. Nurodė, kad pinigus paimdavo būdamas su D. K., pinigai buvo pas jį. Neatsimena, ar stipriai traukdavo rankines, gal nukentėjusiosios neišlaikydavo pusiausvyros ir nukrisdavo. Patikslino dėl pirmojo epizodo, kad gal ir galėjo būti suduotas smūgis, nes rankinė buvo ant peties, bet smūgis galėjo būti netyčia, neatsimena. Dėl nukentėjusiosios, kuri patyrė lūžius, gal jis stipriai tempė ir ji pargriuvo, bet smūgių nebuvo. Pripažino, kad I. K. rankinėje buvo dokumentas, kuris jam nepriklausė.

Dėl D. K. parodė, kad su ja pakalbėdavo, kad eisim vogti ir tiek, tada su ja susitiko Karoliniškėse, paskui važiavo į Lazdynus, susitiko pauostyti klijų, K. irgi buvo pauosčiusi. Mintis vogti kilo jam, ar tarėsi su K., neatsimena, pauosčius klijų nesitarė eiti vartoti dar kitokių medžiagų, K. turėjo savo pinigų. Nurodė, kad apie plėšimą pasakė K., ji pasakė, kad jis yra kvailys ir jį sulaikys. Kai vogdavo, D. K. vaikščiodavo šalia, gal 10-15 metrų atstumu, nežino, ar ji stebėjo jį, ar ne. Vogė, nes jam reikėjo pinigų, pavalgyti, kitų daiktų iš rankinių nereikėjo, rankines apžiūrėjo su K., jis paimdavo pinigus ir rankinę išmesdavo, pinigai buvo pas jį. Po to jie ėjo Lazdynuose, planavo pavalgyti, atsigerti, bet sulaikė policija. Nurodė, kad I. K. rankinėje gal ir buvo kortelė, gal ir norėjo paimti daiktą atsiskaitant kortele, bet nelabai atsimena, nes buvo apsvaigęs. Miškelyje kalbėjo su D. dėl pinigų dalijimosi, bet nespėjo, jis pats norėjo jai duoti pinigų, išankstinio susitarimo nebuvo. Kai apžiūrinėdavo rankines, kiti pašaliniai žmonės to nematė. Šiuo metu nebevartoja psichiką veikiančių medžiagų, gailisi, nori atlyginti žalą, veikų padarymo metu nedirbo.

Pagarsinus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 23-25), nurodė, kad neatsimena tiksliai, kažką kalbėjo su D. K., bet ką –atsimena, D. norėjo su juo pasivaikščioti, ir taip išėjo. D. gal šiaip davė pinigus palaikyti, jei tokius parodymus davė, gal taip ir buvo, gal jie ir teisingi. D. norėjo ką gero padaryti, duoti pavalgyti, papildyti telefoną, gal ir kalbėjo su ja dėl pinigų dalinimosi, visko neatsimena, buvo labai apsvaigęs, per pirmą apklausą komisariate dar jautėsi apsvaigęs, į kitas apklausas irgi apsiuostęs truputį, tuo metu jis dar vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 39-41) parodymus, nurodė, kad parodymai surašyti iš jo žodžių, gal ir buvo išankstinis susitarimas su D..

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. K. kaltę pripažino. Nurodė, kad tada buvo išėjusi iš darbo, jai tą dieną man pervedė atlygį, ji neturėjo ką veikti, tuo metu nuomojosi kambarį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitiko su V. ir ji pasiūlė jam kur nors nueiti, jis atsakė, kad neturi pinigų, bet ji pasakė, kad gali jį pavaišinti. Jie nuėjo į laiptinę, sėdėjo iki valandos laiko, buvo geras oras, ji pasiūlė eiti į lauką, buvo prie Vaivorykštės stotelės. Ji užsimanė prisėsti ant kelmo, o V. prasidėjo haliucinacijos, kad jam reikia pinigų, ji pagalvojo, kad jis eis išmaldos. Ji pasakė jam, kad jis durnas ir kad ji niekur su juo neis. Jis išėjo. Ji galvojo, kad jis nuėjo nusišlapinti. Po 3 minučių išgirdo, kaip rėkia moteris - niekšas, ji tuo metu sėdėjo, atbėgo V., jis kratė tašę, o kiek tolėliau vaikščiojo žmogus su šunimi, kuris juos tarsi ir pastebėjo. Kai jie iškratė rankinę, nubėgo link parodų rūmų, vaikščiojo prie Neries, ji prisėdo, nes kojos skaudėjo. Iš to įvykio V. gavo 15 eurų, ji jų neėmė, nes turėjo savo. Kai pakilo į viršų, ji nuėjo į Iki parduotuvę, pavalgyti, V. nėjo, nes buvo apsiuostęs, jos laukė lauke. Po 7 minučių ji išėjo iš parduotuvės, ėjo pasivaikščioti ir privažiavo prie jų policija. Patikslino, kad ji matė ir lietė tik vieną rankinę, kurioje buvo pasas, dėl kitos rankinės – tai tik matė, kai V. prabėgo su rankine link darželio, V. jai rodė pinigus, kuriuos jis ištraukdavo iš rankinės. Dėl įvykio prie stotelės nurodė, kad ten nebuvo, nes tuo metu buvo parduotuvėje, kai išėjo iš parduotuvės, V. nieko nesakė, kalbėjo kaip robotas, labai lėtai, buvo apsvaigęs. Ji irgi buvo uosčiusi klijų, bet ji kai pauosto klijų, tai nori būti vienoje vietoje. V. už pinigus norėjo nusipirkti maisto, lankyti boksą. D. K. patikslino, kad kai atvažiavo į Karoliniškes, nusipirko klijų –pirko ji, suvartojo juos laiptinėje, jie nesitarė, kad V. eis vogti, jis jai tai sakė, bet ji išvadino jį kvailiu, nenorėjo prisidėti, nes jai dar buvo probacija. Jie nesitarė, kad gaus pinigų ar kitokių daiktų, V. tik vieną paprastą telefoną pasiliko sau, bet nepamena tiksliai. Kaip nurodyta kaltinime, aplinkos nestebėjo, o laukė V., norėjo pabūti su juo ir tada grįžti namo. Paaiškino, kad trečio atvejo visai nežino.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji T. M. parodė, kad buvo sekmadienis, balandžio 7 diena, ji buvo Karoliniškėse turgelyje, nusipirko vaisių pigiau, pinginėje dar buvo 14 eurų. Ėjo nuo kalnelio, iš abiejų pusių buvo krūmai, asmuo patyliukais atėjo iš už nugaros, patraukė ir nutraukė rankinę. Asmuo buvo apsirengęs mėlynais džinsais ir juoda striuke, viskas vyko netoli namų, rankinėje buvo piniginė, parduotuvių kortelės, maišeliai, jai padaryta žala 32 eurai, civilinį ieškinį palaiko, jos daiktų nerado ir jai niekas nebuvo grąžinta. Patikslino, kad vaikiną matė tik iš nugaros, veido jo nematė.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji L. M. parodė, kad buvo balandžio mėnuo, buvo pas dukrą Lazdynuose, buvo apie 15 val. Anūkas ją parvežė namo, ji pasakė, kad kieme daug mašinų, todėl ji nueis. Ji išlipo iš mašinos, perėjo gatvę, priėjo prie namo ir staiga pajuto smūgį, nukrito, daugiau nieko nematė. Vyrai, kurie remontavo mašinas, vijosi tą vaikiną. Iš jo paėmė rankinę, kurioje buvo telefonas, piniginė, kosmetinė, rožinis, brangūs daiktai, buvo 200 eurų. Paaiškino, kad kai ją pakėlė žmonės, klausė, kaip jis apsirengęs, bet ji nematė, nes gulėjo kniūbsčia. Ją tas vyras nuvežė į Lazdynus, pas vaikus, jai buvo sužeistas kojos kelis, vaikai užblokavo korteles, telefoną; jie paskambino policijai. Po to jai reikėjo atpažinti daiktus - telefoną, rožančius, juos jai grąžino, dar pasakė, kad rado 100 eurų. Patikslino, kad prie jos priėjo iš už nugaros, ji pajautė, kad jai trenkė per pečius ir paėmė rankinę, ji nukrito ir negalėjo atsikelti su skaudančia koja, jai padėjo žmonės. Jai trenkė į dešinę pečių pusę, kur kabėjo rankinė; patikslino, kad tiksliai neatsimena, ar jai trenkė į pečius, ar pastūmė, jai labiau atrodo, kad pastūmė.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji H. K. parodė, kad atsimena, jog išlipo iš troleibuso, ėjo link namo, priėjo jaunas žmogus iš už nugaros, paėmė jos rankinę, ji nukrito ir susilaužė ranką, ilgai gydėsi, buvo reabilitacijoje. Rankinė buvo rasta, dalis daiktų buvo grąžinta, rankinėje buvo ir pasas, kurį jai po to grąžino, rankinėje buvo 40 eurų, menkniekiai, civilinio ieškinio nereiškia. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), viskas įvyko stotelėje Paukščių takas, nuo stotelės buvo gal 10 žingsnių nueiti, kai atsitiko šitas įvykis, viskas įvyko labai greitai, matė to jaunuolio akis, jis paėmė už rankinės, neprisimena, ar ją pastūmė, neatsimena tiksliai, nuo ko nukrito, kažkuriuo momentu prarado sąmonę. Paaiškino, kad nuo tos vietos miškas labai arti, yra miškelis ir toliau jau prasideda miškas, ji matė, kad vaikinas bėgo link kalniuko. Buvo dar vyras, kuris iškvietė policiją ir greitąją, po to dar išėjo moteris, kuri jai padėjo atsistoti, nes ji pati negalėjo atsikelti. Nurodė, kad nuo jos nuplėšė rankinę, ji nieko negirdėjo – vaikinas nieko nesakė, rankinė buvo rankoje, jaunuolis tempė už rankinės, ir taip ranka tempėsi kartu, nuo to ji ir nukrito. Jaunuolis buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais. Be to jaunuolio ir vyro, nurodė, kad vėliau tik moteris išėjo, kuri jai padėjo atsistoti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. T. parodė, kad ryte jis vedžiojo šunis Lazdynuose, prie miškelio, pamatė bėgančius du asmenis su rankine, įtartinai atrodė, palipo aukščiau ir pamatė močiutę, kuri pasakė, kad ją apiplėšė. Jis paskambino policijai ir atvyko pareigūnai. Nurodė, kad galėjo būti balandžio 7 diena, nes buvo su striuke, buvo pirma dienos pusė. Kai pamatė, tie du asmenys bėgo nuo kalno ne taku ir su rankine rankose, kas jam sukėlė įtarimų, todėl nusprendė palypėti ir pamatė moterį, kuri pasakė, kad ją ką tik apiplėšė, sakė, kad ji ėjo į bažnyčią ir stotelėje ją apiplėšė. Bėgo vyras ir moteris, nelabai juos įsidėmėjo, pas ką buvo rankinė, neatsimena, įspūdis susidarė, kad tai narkomanai, įtartinai atrodė. Tie asmenys nubėgo kartu link (duomenys neskelbtini) namo žemyn. Jo draugė, kai ėjo paimti iš jo šunų, rado dar vieną rankinę, o jis (liudytojas) tuo metu laukė pareigūnų su moterimi. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 2), liudytojas patvirtino juos, patikslino, kad asmenų požymių neįsidėmėjo, jie buvo nestambūs, atsimena tik kad buvo vyras ir moteris, atpažinti negalėtų.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. U. parodė, kad datos neatsimena, galėjo būti balandžio 7 d. rytas, išėjo su vaiku pasivaikščioti ir prie (duomenys neskelbtini) namo išgirdo šūksnį, kad – „menia ograbili“. Pamatė nukritusią močiutę, ji pasakė, kad ją apiplėšė ir jis atsisukęs pamatė nubėgantį vaikiną į miškelį. Vietoje buvo dar viena moteris, su kuria nukentėjusiajai moteriai jie padėjo atsistoti ir pasodino ant suoliuko. Tada jo žmona paėmė vaiką ir jis (liudytojas) nuėjo link namo, kur nubėgo jaunuolis, bet nieko nematė, tik matė, kad už miškelio buvo du žmonės. Kai grįžo atgal, buvo jau policija. Patikslino, kad pačio įvykio nematė, atsisuko tik kai išgirdo klyksmą ir atsisukęs pamatę parkirtusią moterį, o vaikinas buvo nutolęs apie 100 metrų nuo jo ir moters, jis matė tik vieną asmenį, vyrą; už miškelio matė stovinčius dar du žmones, kai ėjo ir ieškojo rankinės, bet negali atsakyti, ar tai buvo pašaliniai asmenys, ar vienas kuris buvo tas, kuris apiplėšė. Nurodė, kad vaikinas buvo smulkaus kūno sudėjimo, nukentėjusioji buvo šoke, ji pasakojo, kad pribėgo ir išplėšė rankinę. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 7), liudytojas juos patvirtino.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. R. nurodė, kad ji dirba Vilniaus miesto 5 policijos komisariate, atpažįsta V. J., jis buvo sulaikytas ir ji (liudytoja) įteikė jam pirminį pranešimą apie įtarimą, tikriausiai turėjo skirti kardomąją priemonę ir paleido. Ji apklausinėjo kaltinamąjį, neatsimena, kada tiksliai, ar tą pačią dieną, ar kitą, bet turėjo apklausti per 24 valandas, per paklausą jis nebuvo girtas, ar nebuvo apsvaigęs – negali pasakyti, bet jis buvo adekvatus, jai jo būsena nekėlė įtarimų, savo būkle jis nesiskundė, kalbėjo rišliai, prisiminė smulkmenas, pasakojo, kas buvo rankinėje, kas kur gulėjo, negali pasakyti, ar apie kitus asmenis jis pasakojo. Ir pirmoje, ir antroje apklausoje jis elgėsi normaliai, gal sulaikymo metu ir buvo apsiuostęs, bet apklausos metu elgėsi normaliai, atsakinėjo į klausimus.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. V. parodė, kad atpažįsta kaltinamuosius, vykdė jų apklausas, pabaiginėjo ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad V. J. per apklaustas nesakė, kad yra apsvaigęs, net vienoje apklausoje nurodė, kad nebesisvaigina, kad nori dirbti ir atlyginti žalą, jos manymu, jis nebuvo apsvaigęs, elgėsi tvarkingai, ji jam įteikė įtarimą ir uždavė klausimus. Apklausinėjo ir D. K., atsimena, kad vieną dieną ji atsisakė duoti parodymus, o po to davė juos, atsakinėjo į klausimus. Kiek jai žinoma iš praktikos, apsiuosčius klijų būna trumpalaikis poveikis, gal tai pačiai dienai, bet jau kitą dieną poveikio nebebūna.

2.1 Dėl veikos nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu

2.2 Dėl veikos nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu

2.3 Dėl veikos nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu

2.4. Dėl veikos nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu

Motyvuojamoji dalis

3. Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Pažymėtina ir tai, kad Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tiek nacionalinių teismų praktikoje, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, yra nuosekliai aiškinama, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai ir neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Šioje baudžiamojoje byloje V. J. kaltinamas 5 nusikalstamų veikų padarymu – t. y. kaltinamas dviejų nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimo), dviejų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (atvirosios vagystės) ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje (dokumento pagrobimo) padarymu. Be to, dėl trijų iš šių veikų (plėšimo ir atvirųjų vagysčių nukentėjusiųjų H. K., T. M. ir I. P. atžvilgiu), jis kaltinamas veikęs kartu su D. K.. Atitinkamai D. K. šioje byloje kaltinama tuo, kad ji, veikdama kartu su V. J., padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnyje (nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu), bei 2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (T. M. ir I. P. atžvilgiu).

Taigi šie duomenys leidžia neabejotinai pripažinti, kad būtent V. J. jau nurodytomis aplinkybėmis, panaudojęs smurtą nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu – t. y. pastūmęs ją, iš jos pagrobė rankinę su jau nurodytais daiktais. Teismui nekyla abejonės ir dėl subjektyviosios nurodytos nusikalstamos veikos pusės, t. y. kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų pasekmės, ir būtent to siekė. Taigi V. J. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. plėšimą nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu.

Todėl įvertinęs visų jau minėtų duomenų bei argumentų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad V. J. nukentėjusiosios H. K. turtą pagrobė viešoje vietoje, atvirai – o pirmiausia pačios nukentėjusiosios akivaizdoje, jai suvokiant daromą nusikalstamą veiką, teismas pripažįsta V. J. kaltu padarius atvirąją vagystę, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Savo ruožtu nustačius, kad V. J. veiksmai atvirai grobiant nukentėjusiosios turtą lėmė tai, kad nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. nors tokio tikslo V. J. nesiekė (tokių duomenų byloje nėra), visgi darydamas jau minėtą atvirąją vagystę – stipriai tempdamas už rankinės, buvusios nukentėjusiajai ant peties, taip jis lėmė, jog nukentėjusioji nugriuvo, ir tokie kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, požymius, dėl ko jis pripažintinas kaltu padaręs šį nusikaltimą.

Kaltinime V. J. inkriminuota, be kita ko, tai, jog jis atitinkamus veiksmus padarė veikdamas kartu su kaltinamąja D. K. – o būtent, pastarajai laukiant jo ir stebint aplinką netoliese esančiame miškelyje. Analogiškai D. K. inkriminuojant plėšimą H. K. atžvilgiu, kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, jos vaidmuo inkriminuotame kaltinime pasireiškė tuo, kad ji, veikdama kartu su V. J. (pastarajam vykdant / įvykdžius svetimo turto pagrobimo veiksmus) – laukė pastarojo ir stebėjo aplinką netoliese esančiame miškelyje.

Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – t. y. dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad nusikalstamą veiką daro kartu, o ne vienas. Pastebėtina, kad bendrininkų susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos darymo stadijoje, susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu, jis gali pasireikšti ir konkliudentiniais veiksmais bei susitarimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, savo veiksmus ir pan., kad kiekvienas iš bendrai veikusių asmenų žinojo visas konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes, padarymo mechanizmą ir pan. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius įstatyme nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Tai yra vykdytojas yra asmuo, kuris pats asmeniškai realizavo bent dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių arba tai padarė per kitus asmenis, kurie nėra baudžiamosios atsakomybės subjektai.

Kaip išplaukia iš kaltinimo D. K., ji kaltinama veikusi kartu su V. J. kaip bendravykdytoja, kadangi jai pareikštame kaltinime nėra nuorodos į atskiras BK 24 straipsnio 4-6 dalis, apibrėžiančias kitokius bendrininkų vaidmenis. Visgi D. K. inkriminuoti veiksmai – o būtent aplinkos stebėjimas, V. J. betarpiškai atliekant svetimo turto grobimo veiksmus, savo esme galėtų atitikti nebent padėjėjo vaidmenį. Visgi nepaisant to, teismas vertina, kad šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai patikimų duomenų daryti išvadą, jog D. K. įvykdė veiksmus, kurie jai inkriminuoti – kaip minėta, apibrėžiant jos vaidmenį darant inkriminuojamą nusikalstamą veiką H. K. atžvilgiu, nurodoma, kad ji stebėjo aplinką.

Pirmiausia pažymėtina, kad D. K. nors pripažino, kad tuo metu leido laiką su V. J., prieš tai svaiginosi klijais ir, kaip nurodė – tiek ji, tiek ir V. J. (jis labiau) buvo apsvaigę, be to, pripažino, kad V. J. pagrobus rankinę, ji vėliau su pastaruoju pabėgo, kad savo rankose turėjo minėtą rankinę ir pan., visgi ji nepripažino, kad buvo susitarusi su V. J. daryti nurodytą veiką bei kad ji, kaip nurodyta kaltinamajame akte – stebėjo aplinką. Įvertinus kitus parodymus, kiek jie susiję su nagrinėjamu epizodu, teismas pastebi, jog kaltinimas iš esmės grindžiamas kaltinamojo V. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, be kita ko – kad buvo susitaręs su D. K. daryti nusikalstamas veikas bei kad ji stebėjo aplinką. Taigi esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, jog V. J. parodymai turi būti itin atidžiai įvertinti, be kita ko, būtina įvertinti, ar juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Juolab aktualioje situacijoje iš esmės kyla klausimas, kokia tokio stebėjimo (jei jis net ir būtų nustatytas) įtaka ir prisidėjimas V. J. vykdomam svetimo turto pagrobimui, kai iš byloje nurodytų aplinkybių yra pagrindo daryti išvadą, jog D. K. nebuvo arti vietos, kur V. J. veikė – minėta, kad liudytojas A. U. kitų asmenų, be nubėgančio galimai rankinę pagrobusio asmens, nematė. Atitinkamai – kyla abejonės, ar dėl tokio buvimo netoliese bei kiek „netoliese“ (jei toks ir būtų nustatytas), galėjo objektyviai būti realiai prisidėta prie daromos nusikalstamos veikos. Savo ruožtu net darant prielaidą, jog D. K. vėliau, V. J. pasišalinus su pagrobta rankine, pabėgo su juo kartu bei vėliau kartu su juo tikrino rankinę, dalinosi pinigais ir pan., net jei tai būtų nustatyta (teismo vertinimu, tai patvirtinančių duomenų šiuo atveju visgi nėra surinkta) – šiuo atveju tokie veiksmai nevertintini kaip bendras veikimas darant nusikalstamą veiką (minėta, tai veiksmai jau baigus daryti nusikaltimą – V. J. įgavus realią galimybę disponuoti svetimu turtu), juolab tokie veiksmai D. K. ir nebuvo inkriminuoti.

Todėl įvertinęs nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog byloje nesurinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, jog vykdydamas nurodytas nusikalstamas veikas nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu, V. J. veikė bendrai su D. K. – t. y. kad pastaroji prisidėjo prie konkrečios nusikalstamos veikos įvykdymo, dėl ko pastaroji aplinkybė šalintina iš kaltinimo V. J..

Savo ruožtu sprendžiant dėl D. K. inkriminuotos šios nusikalstamos veikos (svetimo - H. K. turto pagrobimo), pažymėtina, kad, kaip minėta, asmens kaltė gali būti konstatuota tik jei ją patvirtina pakankami ir abejonių nekeliantys įrodymai. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir jau minėtus argumentus, vertinant byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad D. K. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio1 dalyje (ar veiką kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), t. y. kad nurodytu laiku ir vietoje ji veikė kartu su V. J. –laukė jo netoliese buvusiame miškelyje bei stebėjo aplinką, pastarajam grobiant svetimą, H. K. priklausantį turtą ir taip prisidėjo pastarajam vykdant nusikalstamą veiką (veikė bendrai su juo), nėra įrodyta patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais,. Todėl D. K. išteisinama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Minėta, kad nurodytu laiku ir vietoje V. J. atvirai pagrobė nukentėjusiosios H. K. rankinę, kurioje buvo, be kita ko, jai išduotas Lietuvos Respublikos pasas. Kaip matyti iš liudytojo E. Z. parodymų (parodymų metu patvirtinus tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją), atlikus V. J. apžiūrą jo sulaikymo praėjus neilgam laiko tarpui po aktualios veikos padarymo, pas jį buvo rastas H. K. pasas, kuris vėliau buvo grąžintas nukentėjusiajai. Kaltinamasis iš esmės pripažino, kad iš rankinės paėmė, be kita ko, pasą, kokiu tikslu – nurodyti negalėjo. Visgi įvertinus šiuos duomenis, akivaizdu, jog pagrobęs nukentėjusiosios H. K. rankinę, jis, suvokdamas, kad minėtas asmens dokumentas priklauso nukentėjusiajai, t. y. nepriklauso jam, šį asmens dokumentą išėmė iš rankinės bei pasiliko sau, kas vertintina kaip svetimo fizinio asmens dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso – pagrobimas, ir tokie jo veiksmai visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius (tiesioginė tyčia) požymius. Taigi V. J. pripažintinas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

V. J. inkriminuojant šią veiką, nurodyta, jog jis veikė kartu su D. K. bei pastaroji jo laukė bei stebėjo aplinką nurodytoje vietoje.

Analogiškai ši nusikalstama veika inkriminuota ir D. K., jos vaidmenį apibrėžiant kaip aplinkos stebėjimą. Kaip jau minėta aptariant epizodą dėl H. K. turto pagrobimo, D. K. kaltinimas suformuluotas kaip vykdytojai, nes nėra jokios nuorodos į atitinkamas BK 24 straipsnio dalis, apibrėžiančias bendrininkų vaidmenį, nors savo esme tokio pobūdžio veiksmai – aplinkos stebėjimas, betarpiškai nevykdant objektyviosios nusikalstamos veikos požymius, atitinka padėjėjo vaidmenį. Visgi analogiškai kaip kad aptarta ankstesnėje nuosprendžio dalyje dėl veikos H. K. atžvilgiu, teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų D. K. įvykdžius kartu su V. J. nurodytą nusikaltimą.

Pirmiausia pastebėtina, kad nukentėjusioji T. M. kitų asmenų be V. J. tuo metu nematė. Kitų liudytojų, betarpiškai mačiusį nurodytą įvykį – nėra. Atitinkamai kaip matyti, kaltinimas D. K. iš esmės reiškiamas V. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagrindu. Visgi analogiškai kaip kad aptarta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, ikiteisminio tyrimo metu duoti V. J. parodymai negali būti pripažinti nuosekliais bei pakankamais patvirtinti D. K. inkriminuotas aplinkybes – o būtent, kad ji prie nusikalstamos veikos padarymo prisidėjo, stebėdama aplinką. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 9 d. parodymų, pareiškus įtarimą dėl pastarojo epizodo, V. J. parodė, kad jis su drauge D. K. buvo parke, esančiame netoli „Litexpo“, kad kai jis priėjo ir iš moters rankų išplėšė rankinę, D. tuo metu stovėjo šalia ir nieko nedarė; nepamena, ar jie prieš tai tarėsi, kad pagrobs rankinę, jam atrodo, kad ne, tačiau jam išplėšus rankinę, kartu su D. nubėgo į parko miškelį, kur kartu apžiūrėjo rankinę, paėmė tik pinigus, kuriais pasidalino per pusę. Taigi net iš pirminių parodymų, duotų praėjus tik kelioms dienoms po veikos, matyti, jog net tuo metu konkrečiai dėl D. K. veiksmų, kuriais ji prisidėjo prie nusikalstamos veikos įvykdymo, jis nieko neparodė. Savo ruožtu vien tik aplinkybė, jog ji buvo kažkur šalia (nesant galimybės šiuo metu patikrinti, kas turėta omeny – „šalia“), juolab niekaip jos vaidmens nekonkretizavus, bei tai, kad vėliau jie galimai pasidalino pinigus (tokie veiksmai, pastebėtina, jai ir neinkriminuoti, juolab jie jau atlikti po nusikalstamos veikos baigimo) – tai negali būti vertinama kaip bendrininkavimas (veikimas kartu) vykdant nusikalstamą veiką. Analogiškai ir duodamas parodymus vėliau ikiteisminio tyrimo metu (apklausiamas dėl visų inkriminuotų aplinkybių) 2019 m. rugsėjo 6 d. (kuriuos kaltinamasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu) – konkrečių D. K. veiksmų, kuriais ji prisidėjo prie nagrinėjamos veikos T. M. atžvilgiu, jis nenurodė, o nuorodos, kad buvo tartasi, jog ji stebės aplinką – detalizuoti iš esmės negalėjo.

Todėl teismas, įvertinęs šiuos argumentus, sprendžia, jog neįrodyta, jog D. K. atliko betarpiškai jai inkriminuotus veiksmus kiek tai susiję su veika nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu – o būtent, V. J. atvirai grobiant nukentėjusiosios turtą, stebėjo aplinką ir pan., dėl ko pastaroji aplinkybė (dėl veikimo kartu su D. K.) šalintina iš kaltinimo V. J., o D. K. išteisintina dėl šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

3.4. Dėl 2019 m. balandžio 7 d. veikos nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu

Todėl teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, sprendžia, jog būtent V. J. jau anksčiau minėtomis aplinkybėmis ir laiku pagrobė iš nukentėjusiosios I. P. jos rankinę su nurodytais daiktais bei su jais pasišalino, tokiu būdu pagrobdamas, bei atsižvelgiant į tai, jog jis veikė viešoje vietoje, atvirai – matant bei tai suvokiant pirmiausia nukentėjusiajai, konstatuotina, kad tokia veika visiškai atitinka atvirąją vagystę, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Taigi V. J. pripažintinas kaltu padaręs šį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Analogiškai kaip ir jau aptartų nusikaltimų, įvykdytų H. K. ir T. M. atžvilgiu, V. J. inkriminuota, kad jis nurodytą nusikaltimą padarė veikdamas kartu su D. K. – su ja iš anksto susitaręs bei pastarajai stovint 5-7 metrų atstumu nuo stotelės ir stebint aplinką. Atitinkamai D. K. taip pat inkriminuota nurodyta veika, jai veikiant kartu su V. J. – jos vaidmenį apibrėžiant analogiškai, t. y. kad jie buvo susitarę bei kad D. K. stovėjo 5-7 metrų atstumu nuo stotelės bei stebėjo aplinką. Visgi teismas sprendžia, jog būtent D. K. inkriminuoti veiksmai – stovėjimas 5-7 metrų atstumu nuo stotelės bei aplinkos stebėjimas – nėra įrodytas pakankamais ir patikimais įrodymais.

Kaip matyti, pastaroji aplinkybė D. K. inkriminuota vadovaujantis V. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, be kita ko, kad kai jis pagrobė rankinę iš moters, kuri stovėjo stotelėje, D. liko stovėti toliau nuo stotelės, kažkur 5-7 metrų atstumu, jai pasakė, kad nori pagrobti rankinuką; išplėšęs rankinuką, jis nubėgo link miško., D. atbėgo į mišką. Dėl šių parodymų pastebėtina, jog nors V. J. įvardijo net atstumą, kuriuo D. K. stovėjo nuo stotelės – visgi tuo pačiu jis parodė, kad ji tiesiog stovėjo – apie aplinkos stebėjimą, kuo tai pasireiškė ir pan., jis nieko nedetalizavo. Kita vertus, įvertinus nukentėjusiosios parodymus (be kita ko – kad ji dar vijosi asmenį, kuris pagrobė rankinę, bei, kaip išplaukia iš parodymų – kitų asmenų nematė), teismas iš esmės negali vertinti, kad tokia aplinkybė (dėl to, kad D. K. buvo pakankamai arti įvykio vietos - 5-7 metrų atstumu) neabejotinai nustatyta. Vėliau apklausiamas 2019 m. rugsėjo 6 d., kaip minėta, V. J. abstrakčiai, nekonkretizuodamas nurodė, kad tarėsi su D. K., kad ji stebės aplinką ir pan., tačiau, kaip ne kartą minėta, detalizuoti, kas buvo turima omeny, kuo pasireiškė prisidėjimas prie jo veiksmų ir pan., jis negalėjo, o iš esmės tik patvirtino minėtus parodymus, nurodydamas, kad tikriausiai taip buvo, jei taip sakė; atitinkamai teismas šių parodymų patikrinti taip pat galimybės neturėjo.

Savo ruožtu, kaip minėta, T. T. parodymai yra tik dėl aplinkybių jau įvykdžius nusikalstamą veiką – kad po turto pagrobimo, D. K. nubėgo su V. J., tačiau tokie parodymai niekaip negali būti vertinami kaip įrodantys jos prisidėjimą prie nusikaltimo įvykdymo. Analogiškai ir liudytojo E. Z. parodymai apie tai, ką iš karto po sulaikymo nurodė V. J., D. K., taip pat negali būti vertinami kaip pagrindžiantys D. K. inkriminuotą veiką (jai inkriminuotas aplinkybes).

Todėl įvertinęs nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad D. K. inkriminuotos aplinkybės – kad ji stovėjo 5-7 metrų atstumu nuo stotelės (prie kurios ir buvo pagrobtas nukentėjusiosios rankinė) bei stebėjo aplinką – nėra įrodytos patikimais įrodymais, dėl ko šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo V. J., atitinkamai D. K. išteisintina dėl šios nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Už Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o už numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Sprendžiant klausimą dėl V. J. baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytos keturios nusikalstamos veikos nuosavybei (apysunkiai nusikaltimai), nukreipti prieš garbaus amžiaus moteris, taip pat nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai bei apysunkis nusikaltimas valdymo tvarkai. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, padaryta žala (ar jos dalis) nėra atlyginta.

Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (pažymėtina, kad nors kaltinamasis pripažino, taip pat ir D. K. parodė, kad jie buvo apsvaigę – prieš tai svaiginosi klijais, visgi be šios nuorodos kitokių patikimų duomenų, kiek apsvaigę, ar tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui – byloje nėra, dėl ko ši aplinkybė nepripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe). Atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis teistas, visgi pastebėtina, kad jis buvo du kartus teistas 2014 ir 2015 metais už nusikalstamas veikas nuosavybei bei paskutinė bausmė atlikta 2016 metų pradžioje (t. 2, b. l. 145148), daug kartų baustas administracine tvarka, pagal specialisto išvadą, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jam nėra pagrindo (t. 2, b. l. 152). Be to, atsižvelgtina į kaltinamojo jauną amžių, sudėtingas jo socialinio gyvenimo sąlygas ir pan., bei aplinkybę, jog pagal paaiškinimus, jis stengiasi susitvarkyti gyvenimą, susirasti darbą, kad galėtų atlyginti padarytą žalą (Sodros duomenimis po bylos išnagrinėjimo, išėjus priimti nuosprendžio, užfiksuota, kad jis dirba, kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylą bei pagal pateiktą prašymą dėl kardomosios priemonės – susirasti darbo negalėjo dėl to, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, ir būtent tuo tikslu jis pateikė prašymą, kuris buvo tenkintas iš dalies – grąžintas jam asmens dokumentą).

Todėl atsižvelgdamas į jau nurodytas reikšmingas, parenkant bausmę, aplinkybes, ypač akcentuojant, kad kaltinamasis jau teistas už nusikaltimus nuosavybei bei jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės, kurios, kaip matyti – tikslo nepasiekė, nes jis padarė dar daugiau ir sunkesnių nusikaltimų, o jam prieš tai paskyrus laisvės apribojimą – ši bausmė buvo pakeista į griežtesnę bausmę, t. y. areštą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Visgi sprendžiant dėl konkretaus šios bausmės rūšies dydžio, teismas ypač atsižvelgia į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo paaiškinimus ir veiksmus, kurių jis ėmėsi, norėdamas susitvarkyti savo gyvenimą, pakeisti elgesį ir pan., jau minėtą aplinkybę apie jauną amžių bei sudėtingas gyvenimo sąlygas, todėl bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos mažesnės nei straipsnio sankcijos vidurkis. Bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu) bendrintinos taikant bausmių apėmimą, kadangi šiuo atveju pripažintina nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (BK 63 str. 5 d. 1 p.), bei ši subendrinta bausmė bendrintina su kitomis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Į bausmės laiką įskaitytinas V. J. laikinojo sulaikymo laikas: jis buvo sulaikytas 2019 m. balandžio 7 d., 11.40 val., paleistas 2019 m. balandžio 8 d., 13.18 val. (t. 3, b.l. 2, 4), t. y. 2 paras.

Vis dėlto įvertinęs jau minėtas aplinkybes, charakterizuojančias V. J. asmenybę, be kita ko, tai, jog nors jis teistas – bet yra praėję pakankamai laiko nuo ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų, duomenų, kad po šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių jis ir toliau būtų pažeidinėjęs atitinkamus reikalavimus, būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ir pan., nėra, į jo jauną amžių, pasiryžimą dirbti, atlyginti padarytą žalą ir pan., teismas sprendžia, kad šiuo atveju dar yra pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis gali būti pasiekti nepaskyrus V. J. realaus laisvės atėmimo. Dėl ko laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, atidedamas, paskiriant V. J. atitinkamas pareigas, kurios, teismo vertinimu, leistų pasiekti bausmės tikslus, stebint ir kontroliuojant jo elgesį – t. y. pasiekti jo elgesio pasikeitimo teigiama prasme, be kita ko – ir nukentėjusiųjų interesais, siekiant, kad joms padaryta žala būtų atlyginta. Taigi V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Atitinkamai V. J. išaiškintina, kad jam nepateisinus pareikšto pasitikėjimo – pažeidinėjant atitinkamus teisės aktų reikalavimus (darant nusikalstamas veikas, administraciniu nusižengimus ir pan.), nevykdant teismo nustatytų pareigų ir pan., bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jam nurodyta realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę už padarytas nusikalstamas veikas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2939,49 eurus – turtinę žalą, patirtą dėl nukentėjusiosios H. K. gydymo, kuris buvo apmokėtas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų(t. 1, b. l. 148-151).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašoma atlyginti turtinė žala neabejotinai buvo padaryta nusikalstamais V. J. veiksmais, tai, kad jis iš esmės pripažįsta civilinius ieškinius, savo ruožtu prašomos atlyginti turtinės žalos dydžiai iš esmės yra įrodyti, sprendžia, kad civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos kaltinamajam V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (paso) paėmimas.

Šiuo nuosprendžiu D. K. išteisintina dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atitinkamai nuosprendžiui įsiteisėjus, jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, spręsti vadovaujanti BPK 94 straipsniu: menkaverčius daiktus sunaikinti, turinčius vertę (telefonus), nesant duomenų, kad jie būtų ieškomi – grąžinti jam; pinigus – paimtus iš V. J. nukeipti civilinių ieškinių padengimui, paimtus iš D. K. – grąžinti jai:

1) Kratos metu paimtus: juodą moterišką rankinę, medžiaginę piniginę, rudą dirželį nuo rankinės, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo poskyrio turto valdymo skyriuje, Buivydiškių g. 20, Vilnius pagal 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK001861 (t. 2, b. l. 107, 108) – sunaikinti;

2) Kratos metu paimtus: mobiliojo ryšio telefoną Nokia, mobiliojo ryšio telefoną Motorola, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo poskyrio turto valdymo skyriuje, Buivydiškių g. 20, Vilnius pagal 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK001861 (t. 2, b. l. 107, 108) – grąžinti V. J., o jam per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo minėtų daiktų neatsiėmus – sunaikinti;

3) Pinigus, rastus pas V. J., jį sulaikius 2019 m. balandžio 7 d. – iš viso 24 eurus ir 70 centų; ir paimtus 2019 m. balandžio 10 d. kratos pas V. J. metu – iš viso 50 eurų (2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, 2019 m. rugpjūčio 21 d. kvitas A serija AAC Nr. 005059; 2019 m. rugpjūčio 21 d. kvitas A serija AAC Nr. 005061, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje (t. 2, b. l. 109-111) – palikti saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, op jam įsiteisėjus – juos nukreipti į civilinių ieškinių padengimą;

4) Pinigus, paimtus 2019 m. balandžio 7 d. sulaikymo metu iš D. K. – viso 25,28 eurus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. kvitą A serija AAC Nr. 005060 (t. 2, b. l. 109, 112) – grąžinti D. K.;

5) 2019 m. balandžio 7 d. iš V. J. paimtą mobilųjį telefoną MI, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo poskyrio turto valdymo skyriuje, Buivydiškių g. 20, Vilnius pagal 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK001860 (t. 2, b. l. 117, 118) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. J., o jam neatsiėmus per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo – sunaikinti;

6) Iš V. J. apžiūros metu paimtus bei 2019 m. balandžio 7 d. rastus prie įvykio vietos daiktus: Bitė Sim kortelę, Maxima Ačiū kortelę, Mano Rimi kortelę, Camelia vaistinė nuolaidų kortelę, Norfa nuolaidų kortelę, Mano Rimi nuolaidų kortelė, Iki Premija Senjorams nuolaidų kortelę, Vilniečio kortelę, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo poskyrio turto valdymo skyriuje pagal 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK001859 (t. 1, b. l. 122, 123) – sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (epizodas nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu), subendrinti taikant bausmių apėmimą, ir paskirti V. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bei šią subendrintą bausmę, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už kitas nusikalstamas veikas, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios – paskirtos už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje (epizodas nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu) pridedant dalį kitų bausmių, bei paskirti V. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Į bausmės laiką įskaityti V. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 7 d. 11.40 val. iki 2019 m. balandžio 8 d. 13.18 val. (2 paras), prilyginant jas 2 laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, skiriant jam pareigas: 1) visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 5 d. 5 p.); 2) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.); 3) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 5 d. 10 p.); 4) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiosioms L. M., T. M. ir I. P. padarytą turtinę žalą (BK 75 str. 6 d.).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (epizodas nukentėjusiosios H. K. atžvilgiu), 178 straipsnio 2 dalį (epizodas nukentėjusiosios T. M. atžvilgiu) ir 178 straipsnio 2 dalį (epizodas I. P. atžvilgiu) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti, bei pasą jam grąžinti.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

L. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš V. J. 360 (tris šimtus šešiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

T. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš V. J. 32 (trisdešimt du) eurus turtinės žalos atlyginimo.

I. P. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš V. J. 117 (vieną šimtą septyniolika) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš V. J. 2939,49 eurus (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 49 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) juodą moterišką rankinę, medžiaginę piniginę, rudą dirželį nuo rankinės, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo poskyrio turto valdymo skyriuje, Buivydiškių g. 20, Vilnius pagal 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK001861 – sunaikinti;

2) mobiliojo ryšio telefoną Nokia, mobiliojo ryšio telefoną Motorola, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo poskyrio turto valdymo skyriuje, Buivydiškių g. 20, Vilnius pagal 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK001861 – grąžinti V. J., o jam per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo minėtų daiktų neatsiėmus – sunaikinti;

3) pinigus, rastus pas V. J., jį sulaikius 2019 m. balandžio 7 d. – iš viso 24 eurus ir 70 centų; ir pinigus, paimtus 2019 m. balandžio 10 d. kratos pas V. J. metu – iš viso 50 eurų (2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, 2019 m. rugpjūčio 21 d. kvitas A serija AAC Nr. 005059; 2019 m. rugpjūčio 21 d. kvitas A serija AAC Nr. 005061), saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje – palikti saugoti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – juos nukreipti į civilinių ieškinių padengimą;

4) pinigus, paimtus 2019 m. balandžio 7 d. sulaikymo metu iš D. K. – iš viso 25,28 eurus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. kvitą A serija AAC Nr. 005060 – grąžinti D. K.;

5) 2019 m. balandžio 7 d. iš V. J. paimtą mobilųjį telefoną MI, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo poskyrio turto valdymo skyriuje, Buivydiškių g. 20, Vilnius pagal 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK001860 – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. J., o jam neatsiėmus per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo – sunaikinti;

6) Iš V. J. apžiūros metu paimtus bei 2019 m. balandžio 7 d. rastus prie įvykio vietos daiktus: Bitė Sim kortelę, Maxima Ačiū kortelę, Mano Rimi kortelę, Camelia vaistinė nuolaidų kortelę, Norfa nuolaidų kortelę, Mano Rimi nuolaidų kortelė, Iki Premija Senjorams nuolaidų kortelę, Vilniečio kortelę, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo poskyrio turto valdymo skyriuje pagal 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir 2019 m. lapkričio 20 d. kvitą B serija BBB Nr. 5PK001859 – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.