Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-677-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
2A-677-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41359-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
J. N., L. N.
Atsakovas
L. R.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-677-653/2015Proceso Nr.2-68-3-41359-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. N. ir L. N. apeliacinį skundą dėl 2014-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. N. ir L. N. ieškinį atsakovei L. R. dėl teisės vykdyti statybos darbus be bendraturčio sutikimo pripažinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovai prašė pripažinti teisę atlikti jiems priklausančio garažo, unikalus Nr. 1092-2001-1036, 3I1p ir ūkinio pastato, unikalus Nr. 1092-2001-1025, 2I1p, rekonstrukcijos darbus be atsakovės – žemės sklypo bendraturtės sutikimo. Atsakovės naudojimuisi paskirta žemės sklypo dalis nesusijusi su statybos procesu ir šiai daliai nebus daromas joks poveikis. Rekonstrukcijos tikslas – kompleksinis statinio perstatymas, pakeičiant statinių parametrus, paskirtį. Be atsakovės, kaip žemė sklypo bendraturtės sutikimo, ieškovai negali gauti projektavimo techninių sąlygų ir įgyvendinti teisės į pastato rekonstrukciją sutikimo. Ieškovai laiko, kad atsakovė, neišduodami ieškovams sutikimo rekonstrukcijos darbų vykdymui, piktnaudžiauja teise, nes žemės sklypo tvarkymas tiek statybos metu, tiek ir atlikus rekonstrukciją, nesikeis, nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų, t. y. nepažeidžiama atsakovės galimybė patekti į gatvę, nes ieškovai ir atsakovė naudojasi skirtingais įvažiavimais ir įėjimais į savo butus; neapribojama teisė naudotis inžineriniais tinklais, nes atsakovė ir ieškovai naudojasi atskirais įvadais: vandens, miesto kanalizacijos, elektros, telekomunikacijų tinklais; neapribojamas natūralus apšvietimas.

Atsiliepimas

Atsakovė ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovai buvo susisiekę su ja dėl sutikimo statybai davimo, tačiau jai buvo duotas trumpas laikas – viena diena apsisprendimui dėl tokio sutikimo. Be to, ieškovai nepateikė jokios informacijos apie planuojamą statyti gyvenamąjį namą, todėl atsakovė neturėjo jokių duomenų ir negalėjo priimti sprendimo, įvertinti, ar statyba, kurios vykdymui prašoma atsakovės sutikimo, nepažeis atsakovės teisių. Atsakovė pažymi, kad nesusipažinusi su statybos projektu, ji negali įvertinti, kaip toks sutikimas įtakos atsakovės teises ir interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2014-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

Nustatė, kad Ieškovams bei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,1898 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0059:1127, unikalus Nr. 0101-0059-1127, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 854/1898 dalis minėto žemės sklypo, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 664/1898 žemės sklypo dalis.

Teismas konstatavo, kad įgyvendindami LR CK 4.75 str. 1 d. bendraturčiai gali ginčyti ne pačią kito bendraturčio teisę į rekonstrukciją, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Taigi, daikto bendraturčiai turi teisę žinoti ieškovo ketinimus, t. y. ieškovo ketinamos vykdyti rekonstrukcijos apimtį, būdą ir pan. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir darė išvadą, kad ieškovai nėra pateikę atsakovei jiems nuosavybė teise priklausančių pastatų rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų, o iš pateikto rekonstrukcijos plano negalima identifikuoti būsimo ieškovų planuojamos rekonstrukcijos rezultato, kas patvirtina, jog ieškovai nesąžiningai ir nerūpestingai naudojasi savo kaip bendraturčio teise vykdyti rekonstrukciją. Ieškovai neatskleidė atsakovei savo ketinimų esmės, nepateikė ketinamos vykdyti rekonstrukcijos eskizinio projekto ar kitokio dokumento, iš kurio atsakovė galėtų įvertinti vykdomos rekonstrukcijos įtaką jos gyvenimo ir veiklos sąlygoms ir išsiaiškinti, ar ieškovų vykdoma jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų rekonstrukcija nepakeis atsakovės kaip žemės sklypo bendraturčio gyvenimo ar veiklos sąlygų, buvusių iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinių saugos ir eksploatavimo sąlygas. Ieškovų prašymuose, adresuotuose atsakovei, nėra nurodytas ketinamos vykdyti rekonstrukcijos mastas, būdas, kokių matmenų ir paskirties statinys bus sukurtas kaip rekonstrukcijos rezultatas. Ieškovai savo ketinimų nesuformulavo ir nagrinėjant bylą teisme. Ieškovo pateiktas rekonstrukcijos planas neatitinka projektiniams pasiūlymams keliamų reikalavimų, numatytų Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 (LR aplinkos ministro 2014 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. D1-996 redakcija), nes jame nėra nurodyta būsimo statinio statybos vieta, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis, statybos rūšis, laikančių konstrukcijų ir išorinių atitvarų parinkimo motyvai, technologinio proceso schema, nuotekų tvarkymo pasiūlymai, atliekų tvarkymo pasiūlymai, susisiekimo, inžinerinės komunikacijos, automobilių parkavimo vietos, pastato aukštų planų schemos, pastato fasadai ir kita. Nenurodytas net tikslus statomo pastato plotas (nurodytas tik užstatytas plotas apie 83 kv. m). Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą nepripažįstamas trukdymu bendraturčiui įgyvendinti nuosavybės teises į bendrą daiktą, o bendraturčių nesutarimo dėl rekonstrukcijos priežastimi yra nesąžiningas ieškovų elgesys, pasireiškiantis tuo, jog jie neatskleidė kitiems bendraturčiams savo ketinimų, neparengė ketinamos vykdyti rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų, o taip pat ir kitu būdu neinformavo atsakovės apie ketinamos vykdyti rekonstrukcijos mastą, statomų pastatų skaičių, jų plotą, matmenis, techninius duomenis, vietą bendrame žemės sklype.

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Teismo sprendimo priėmimo metu galiojanti Statybos įstatymo 20 str. redakcija (nuo 2010 m. spalio 1 d.) nenumato statytojo pareigos gauti projektavimo sąlygų sąvadą, o 23 str. 1 d. 5 p. bendraturčių sutikimą traktuoja kaip vieną iš dokumentų, suteikiančių teisę vykdyti statybą. Po minėtų statybos įstatymo pakeitimų statytojo teisės parengti statybos projektą ir gauti prisijungimo sąlygas realizavimui nenumatyta statytojo pareiga gauti bendraturčių sutikimą. Ieškovai ieškinį grindžia negaliojančiais teisės aktais, t. y. STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 10.2 p. Teismas pažymėjo, jog projektinius pasiūlymus, iš kurių būtų galima identifikuoti ieškovų planuojamos rekonstrukcijos rezultatą, ieškovams parengti kliūčių nėra ir tokiam veiksmui atsakovės sutikimas nereikalingas. Ieškovai nurodo, kad rekonstrukcijos tikslas – kompleksinis statinio perstatymas, pakeičiant statinių parametrus, paskirtį. Ieškovai nei ieškinyje, nei iki ieškinio pareiškimo atsakovei nenurodė, kokius parametrus ir kaip ketinama keisti, kokios paskirties statinį ketinama sukurti kaip rekonstrukcijos rezultatą. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad į atsakovės prašymą detaliau paaiškinti, kam ieškovams reikalingas atsakovės sutikimas, ieškovų atstovas atsakė, jog ieškovai jiems paskirta naudotis žemės sklypo dalimi naudosis savo nuožiūra, neatsiklausdami kitų bendraturčių sutikimo ar leidimo, o atsakovės prašymą paaiškinti atsakovės sutikimo paskirtį vertina kaip piktnaudžiavimą teise. Taigi, teismo vertinimu, ieškovai netinkamai realizuoja savo kaip bendraturčio teisę, nederindami savo interesų su kitų bendraturčių interesais, o siekdami maksimaliai patenkinti tik savo interesus. Tokie ieškovų veiksmai negali būti pripažįstami teisėtais ir ginami įstatymo, pripažįstant ieškovų teisę vykdyti atitinamus rekonstrukcijos veiksmus be bendraturčių sutikimo, todėl ieškinys atmetamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė papildomus įrodymus – projektinį pasiūlymą su architektūrine dalimi, patalpų eksplikacija ir pastato po rekonstrukcijos išdėstymo schema (parengta 2013 m. lapkričio mėn.); taip pat pateikė statinio – gyvenamojo namo nuotraukas.

Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog ieškovai neatskleidė atsakovei savo ketinimų esmės. Ieškovai teikė atsakovei informaciją apie numatomą rekonstrukciją žodžiu paaiškindami statybos darbų mąstą, vietą, išdėstymą, pateikdami architekto paruoštą eskizinį planą. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčo pastatai yra išdėstyti priešingose žemės sklypo pusėse, neturi jokio ryšio su atsakovei priklausančiu butu. Pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą su statybos vietos išdėstymu ir užstatymo plotu, nenumatyta užstatyti ar naudoti nei atsakovės naudojimui, nei bendram naudojimui priskirtos žemės sklypo dalies. Atsakovė turi atskirą įvažiavimą į jos naudojamą žemės sklypo dalį, atskirus inžinierinius tinklus.

Taikos sutartyje atsakovė akcentavo tik jai svarbius klausimus, siekė sau naudingų sąlygų patenkinimo. Iš atsakovės elgesio ieškovai suprato, kad pateikto pasiūlymo informatyvumas yra paknakamas apsisprendimui.

Teismas pažeidė CPK 179 str., nes nepasiūlė ieškovams pateikti papildomus įrodymus. Prašo naujus įrodymus priimti apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovų rekonstruojami pastatai nepriskirtini prie ypatingų ar visuomenės paskirties projektuojamų pastatų, dėl kurių projektavimo turi būti ruošiami projektiniai pasiūlymai konkursui ar/ir visuomenės informavimui. Todėl projektinio pasiūlymo parengimas, kaip tai nustato STR 1.05.06:2010, neproporcingai padidintų ieškovų statybos kaštus.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad negalima nustatyti statybos vietos: statybos vieta yra siejama su rekonstruojamų pastatų buvimo vieta, pateikiant esminius statinio užstatymo parametrus. Atsakovė neįrodė, kad rekonstrukcija padarys neigiamą įtaiką jos teisėms, o teismas nevertino ieškovų paaiškinimų. Ieškovams priklausančio žemės sklypo ploto užtenka rekonstruoti pastatus į bet kokios paskirties pastatus ir po rekonstrukcijos nereikės keisti nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Šiuo atveju ieškovai siekia rekonstruoti jų nuosavybės teise turimus pastatus, su kuriais atsakovė neturi jokio ryšio.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad apeliantai siekia iš naujo kitu pagrindu išnagrinėti bylą. Atsakovė siūlė ieškovams po teismo sprendimo priėmimo aptarti taikos sutarties sąlygas, tačiau ieškovai į tai nereagavo. Projektinio pasiūlymo ieškovai nei iki bylos nagrinėjimo, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovei nepateikė. Apeliantai neįrodinėjo, kad jų atžvilgiu Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos netaikomos, todėl ieškovai privalo rengti projektinius pasiūlymus. Naujai pateikti įrodymai neatitinka projektinių pasiūlymų reikalavimų.

Apeliantų argumentas, kad teismas nepasiūlė jiems teikti įrodymus prieštarauja rungimosi bei dispozityvumo principams, tuo labiau, kad ieškovus atstovavo advokatas.

Nauji įrodymai buvo parengti dar prieš bylą ir nebuvo, nors galėjo būti, pateikti atsakovei. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovas piktnaudžiauja – pateikė atsakovei fragmentiškus dokumentus, kuriuos turėjo dar iki bylos pradžios. Tokiu būdu apeliantai siekia pakeisti apeliaciniame procese ieškinio pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantai išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktą ar atsakovei buvo tinkamai atskleista ieškovo ketinimų vykdyti rekonstrukcijos darbus esmė.

Su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė papildomus įrodymus, tame tarpe projektinio pasiūlymo architektūrinę dalį, siekdami paneigti teismo išvadas, jog ieškovai neatskleidė ketinamos vykdyti rekonstrukcijos masto, būdo, kokių matmenų ir paskirties statinys bus sukurtas, kaip rekonstrukcijos rezultatas. Apeliantai nurodė, jog ieškovai teikė atsakovei informaciją apie numatomą rekonstrukciją žodžiu paaiškindami statybos darbų mąstą, vietą, išdėstymą, pateikdami architekto paruoštą eskizinį planą.

Sprendžiant dėl naujų įrodymų prijungimo, pažymėtina, kad apeliantai neįrodė, jog statinio architektūrinė dalis buvo pateikta atsakovams iki ginčo teisme nagrinėjimo, taip pat ir apeliaciniame skunde argumentavo, jog projektinio pasiūlymo architektūrinės dalies nebuvimas nėra esminis trūkumas (b.l. 96), todėl, papildomi teismui pateikiami įrodymai, susiję su ieškovų ketinimų atskleidimu, neturi įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl atsakovo ginčijamo nesutikimo pagrįstumu. Be to, kaip matyti iš pateiktų projektinių planų, jie buvo parengti iki ieškinio padavimo teismui. Jau atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog ieškovai nepateikė jokios informacijos apie planuojamą statyti gyvenamąjį namą, todėl atsakovė neturėjo jokių duomenų ir negalėjo priimti sprendimo, negalėjo įvertinti, ar statyba, kurios vykdymui prašoma atsakovės sutikimo, nepažeis atsakovės teisių. Iš šalių ikiteisminio susirašinėjimo (b.l. 19-25) matyti, kad atsakovė nevengė bendradarbiavimo su ieškovais, prašė papildomos informacijos apie planuojamą statyti gyvenamąjį namą su garažu, tačiau duomenų, kad tokia informacija būtų jai suteikta, nėra. Pritartina teismo išvadai, kad vien informavimas apie busimo statinio užstatymo plotą ir vietą nepripažįstamas tinkamu pakankamu informavimu apie planuojamus atlikti darbus, o atsakovės atsisakymas tokiu atveju nelaikytinas nesąžiningu. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantų pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme negali būti priimti, nes ieškovai turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, kaip buvo minėta, jie neįrodo bylai svarbių aplinkybių (CPK 314 str., 180 str.). Kaip buvo minėta, aplinkybę apie informacijos nepakankamumą atsakovė nurodė ir atsakymuose ieškovams iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat ir ginčą nagrinėjant teismine tvarka. Ieškovus atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), atsakovės nesutikimo su ieškiniu pozicija buvo pakankamai aiški, bylos nagrinėjimo metu teismas aiškinosi kokius duomenis ieškovai pateikė atsakovei, prašydami jos sutikimo statybos darbams atlikti. Tarp šalių iš esmės kilo ginčas ne dėl tam tikrų duomenų pateikimo fakto, bet dėl jų pakankamumo vertinimo. Dėl to, vadovaujantis LR CPK 178 str., 12 str., 13 str. nėra pagrindo išvadai, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nepasiūlęs ieškovams teikti papildomus įrodymus.

Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti tiek su statinio, tiek su žemės sklypo savininkais (kitais teisėtais valdytojais ar naudotojais), kurių turtą jis ketina panaudoti statyboms (rekonstrukcijai). Šiuo atveju ieškovai ir atsakovė yra žemės sklypo bendraturčiai. Priešingai nei teigia apeliantai, nuosavybės teise šalims priklauso tam tikros idealios žemės sklypo dalys bei teismo sprendimu nustatyta naudojimosi šiuo žemė sklypu tvarka (b.l. 9). Taigi, akivaizdu, kad atsakovės, kaip bendraturtės, teisė žinoti koks bus konkretus rekonstrukcijos, atliekamos jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemė sklype, rezultatas, koks ir kaip konkretus pastatas bus pastatytas, yra pagrįsta, o be šių duomenų ji neturi galimybės įvertinti savo interesų pažeidimo grėsmės, kylančios iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų.

Vien tai, kad, kaip nurodė apeliantai, statybos bus vykdomos ieškovų naudojimui priskirtoje žemė sklypo dalyje, neįrodo, kad atsakovei nereikalingi kiti teismo nustatyti išsamūs duomenys apie statinį, jo pagrindinius techninius parametrus, sprendžiant ar dėl to nepablogės atsakovės gyvenimo sąlygos.

Apelianto nurodytos aplinkybės apie šalių derybas dėl taikos sutarties sudarymo neturi ryšio su nagrinėjamu ginču, tuo labiau, kad taikos sutartyje šalys laisvos spręsti ginčą abipusių kompromisų būdu. Kadangi taikos sutartis šioje byloje nebuvo sudaryta, o atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentas buvo nepakankamas informavimas apie statybos darbus ir jų rezultatą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės elgesys derantis dėl taikos sutarties leido ieškovams pagrįstai tikėti, jog pateikto pasiūlymo informatyvumas yra pakankamas atsakovės apsisprendimui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija bendraturčiui išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamą vykdyti rekonstrukciją buvo nepakankamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai turi teisę iš naujo kreiptis į atsakovę dėl sutikimo gavimo, pateikiant jai išsamius duomenis apie rekonstrukcijos rezultatą, o atsakovei atsakius duoti sutikimą - ginčyti tokį atsisakymą teismine tvarka. Šiuo aspektu pritartina atsakovės argumentui, kad naujai pateikti įrodymai nėra susiję su konkrečiu atsakovės atsakymu, todėl teikiant naujus įrodymus ieškovas siekia apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti ginčą kitu faktiniu pagrindu, ko neleidžia CPK 306 str. 2 d.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos prašymas dėl šių išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

2014-05-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana ŽukauskienėRūta Petkuvienė