- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-837-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06781-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- I. B., R. B.
- Ieškovas
- gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Pirmijei Smiltynai“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1957-429/2024 pagal ieškovės gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Pirmijei Smiltynai“ ieškinį atsakovams I. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. V. ir V. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Pirmieji Smiltynai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų I. B. ir R. B. 2 515,28 Eur skolą už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų įrengimo darbus ir 493,96 Eur skolą už bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei buvo išsiųsta pretenzija 2023 m. kovo 29 d., kurioje nurodyta susimokėti 3 268,64 Eur sumą už atliktus bendrus darbus, tačiau atsakovai pardavė savo turimą žemės sklypą tretiesiems asmenims V. V. ir A. V., o už atliktus darbus pagal pateiktas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras Gyvenamųjų savininkų bendrijai neatsiskaitė. Atsakovams, kuriems priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo leista prisijungti prie ieškovės bendrojo naudojimo objektų ir buvo atlikti prijungimo darbai, t. y. vandentiekio sistemos įrengimas, nuotekų ir lietaus kanalizacijos trasos įrengimas, atlikti darbai pagal aktą (vamzdžių klojimas), kurių kaina buvo 2 515,28 Eur. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. gyvenamųjų namų savininkų bendrija ,,Pirmieji Smiltynai“ taip pat atliko bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir kt. darbus už 493,96 Eur., kurių atsakovai neapmokėjo. Atsakovams priklausantį žemės sklypą prijungus prie bendrojo naudojimo objektų, jie įgijo galimybę savo žemės sklype turėti vandenį, nuotekų sistemą. Šiuo atveju atsakovui ne tik, kad buvo suteikta galimybė naudotis bendrojo naudojimo objektais, tačiau taip pat ženkliai padidėjo ir pačio atsakovams priklausiusio žemės sklypo vertė. 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Atsakovai pardavė žemės sklypą, o susiekus su naujaisiais pirkėjais, būtent bendrojo naudojimo objektų prijungimą prie žemės sklypo, naujieji pirkėjai įvardino kaip vieną iš žemės sklypo privalumų, kuris buvo atsakovų akcentuotas pirkimo–pardavimo metu. Atsakovai, parduodami žemės sklypą, ne tik, kad akcentavo tai, jog ginčo žemės sklypas turi prieigą prie ieškovės bendrojo naudojimo objektų, bet ir iš to pasipelnė, kadangi, akivaizdu, jog į žemės sklypą atvedus ieškovės bendrojo naudojimo objektus – vandentiekį ir kanalizacijos sistemą, žemės sklypo vertė ženkliai padidėjo. Neatsižvelgiant į tai, kad atsakovai akivaizdžiai pasipelnė dėl ieškovės bendrojo naudojimo objektų prijungimo prie atsakovams priklausiusio žemės sklypo, atsakovai ieškovei už šias suteiktas paslaugas piktybiškai vengia sumokėti iki pat šios dienos. Dar daugiau, atsakovai ne tik, kad vengia atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, tačiau parduodami žemės sklypą, nuslėpė nuo pirkėjų aplinkybes, jos atsakovai už žemės sklypą yra skolingi ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovai I. B. ir R. B. su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad jie nėra bendrijos nariais ir nėra įsivedę nuotekų, o tik naudojosi keliu ir apšvietimu. Patys bendrijos nariai nesikreipė į teismą. Atsakovai neneigė atlyginti dalį patirtų išlaidų, susijusių su bendrijos administravimu, tačiau joks įstatymas neįpareigoja kaupti kaupiamąsias lėšas. Atsakovai keliu naudojosi, prižiūrėjo sklypą, o nukanalizavimo sistema nesinaudojo, nes pardavė sklypą. Ginčo žemės sklypą atsakovai pardavė prieš du metus už 7 500 Eur sumą. A. V. užsiėmė nekilnojamuoju turtu, atvažiavo į jų namus tartis dėl sutarties sudarymo.
4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. V. ir A. V. atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkinto visiškai: priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 3 009,24 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (3 009,24 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai priteisė po 980 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o valstybės naudai po 78 Eur teismo išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. lapkričio mėn. išsiuntė atsakovei I. B. sąskaitą REM-51 apmokėti vandentiekio sistemos, nuotekų ir lietaus kanalizacijos, trąsos įrengimo darbus pagal aktą (vamzdžių klojimas) 2 515,28 Eur sumai, kurioje nurodė sumokėjimo datą iki 2019 m. gruodžio 30 d. Atsakovai 2021 m. rugpjūčio 9 d. sudarė su trečiaisiais asmenimis ginčo žemės sklypo ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjai pardavė, o pirkėjai įsigijo ginčo žemės sklypą už 7 500 Eur kainą. Šios sutarties 6.1.6 punkte nurodyta, kad pardavėjai patvirtina, jog žemės mokestis bei visi kiti su parduodamais daiktais susiję mokesčiai ir mokėjimai, susidarę iki šios sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti. Paaiškėjus nesumokėtiems minėto pobūdžio mokesčiams ir / ar mokėjimams, susidariusiems iki šios sutarties pasirašymo dienos, pardavėjai privalo per septynias kalendorines dienas po pirkėjo ar atitinkamų institucijų pareikalavimo apmokėti juos savo lėšomis. 2023 m. kovo 23 d. ieškovė nusiuntė atsakovams pretenziją sumokėti 3 268,64 Eur už bendro naudojimo objektus, tačiau atsakovai šios sumos nesumokėjo.
7. Teismas pažymėjo, atsakovei neginčija, kad ieškovė 2020 m. gegužės 28 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Henkesta“ dėl kelio darbų atlikimo 2 5410 Eur sumai, darbai buvo atlikti, netgi už juos šiek tiek ieškovė permokėjo, todėl kaip bendraturčiai privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, tai yra keliui taisyti, jį remontuoti, praplėsti, jame įrengti apšvietimą. Atsakovai neįrodinėjo ir neginčijo pačios ieškovės paskaičiavimo tvarkos, proporcingai dalijant mokesčių apmokėjimą už gyvenamųjų savininkų bendrijoje įrengtus kelius, apšvietimą, nuotekų ir kanalizacijos trąsos įrengimą prie sklypo, vandentiekio sistemos įrengimą. Atsakovai, sudarydami su pirkėjais ginčo žemės sklypo ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtino, jog žemės mokestis bei visi kiti su parduodamais daiktais susiję mokesčiai ir mokėjimai, susidarę iki šios sutarties pasirašymo dienos, yra sumokėti. Paaiškėjus nesumokėtiems minėto pobūdžio mokesčiams ir / ar mokėjimams, susidariusiems iki šios sutarties pasirašymo dienos, už jų apmokėjimą yra atsakingi atsakovai. Minėta sutartis yra įregistruota viešame registre, nenuginčyta, galiojanti, todėl atsakovai turi jos sąlygų laikytis, t. y. solidariai sumokėti ieškovei 2 515,28 Eur už bendro naudojimo objektų įrengimo darbus ir 493,96 Eur už bendro naudojimo objektų priežiūros darbus, iš viso 3 009,24 Eur.
8. Patys atsakovai pripažįsta, kad iki sandorio sudarymo turėjo sumokėti ieškovei skolą, nes kitokių sąlygų nenumatė pirkimo–pardavimo sutartyse, tačiau to nepadarė, o tuo pačiu nesumokėjo už bendro naudojimo objektų priežiūros darbus nuo 2019 m. rugpjūčio iki 2021m. rugpjūčio mėn., t. y. už 3 m. laikotarpį, todėl 3 009,24 Eur skola yra priteista iš jų ieškovei. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad būtų sumokėję ieškovei ar asociacijai „Smiltynai“, nors atsiliepime ją mini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovai I. B. ir R. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 2 515,28 Eur vandentiekio sistemos ir nuotėkų ir lietaus vandens nukanalizavimo komunikacijų išlaidų iš atsakovų ieškovei taiko ne faktinį teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus. Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Pirmieji Smiltynai“ pateikė ir teismas tuo vadovavosi, kad 2 515,28 Eur išlaidos yra bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidos. Reikalavimas dėl 2 515,28 Eur keliamas nesant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnio pagrindo, pareiga mokėti už naudojimąsi svetimu turtu nekyla, šio reikalavimo tenkinimas pažeistų šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus.
1.2. Asociacija Smiltynai LT buvo įkurta 2014 m. gegužės 5 d., kurios tikslas buvo gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių finansinių reikalų tvarkymas. Juridinis asmuo asociacija Smiltynai LT yra teisinės formos – asociacija, o ne bendrija. Asociacijai įstatymai nesuteikia teisės rinkti pinigines lėšas už jos kuriamą (statomą) turtą, jo priežiūrą, išlaikymą, jei nėra kitos šalies pritariamos valios išreiškimo ar šalys būtų bendraturčiai. Ši asociacija nėra ir nebuvo žemės sklypo bendraturčiai kartu su atsakovais. Atsakovai nėra ir nebuvo šios asociacijos nariais, asociacijai neturi ir neturėjo jokių įsipareigojimų, šalių nesieja joks teisinis santykis.
1.3. Asociacija Smiltynai LT statė ginčo inžinerinius tinklus. Vėliau juos perleido gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Pirmieji Smiltynai“. Tarp dviejų juridinių asmenų įvyko atlygintinas komercinis sandoris, teisių, pareigų ir turto perleidimas. Vien tai, kad asociacija perleido tariamą reikalavimą bendrijai, kuriai įstatymo yra suteikta teisė vykdyti bendro naudojimo objektų atlygintiną priežiūrą, nereiškia, kad tas reikalavimas dėl 2 515,28 Eur inžinerinių tinklų įrengimo tapo kylantis iš bendrijos veikos ir bendrijai nekyla teisė reikalauti sumokėti sumą CK 4.76 straipsnio pagrindu iš bendraturčio. Bendrija, kaip asociacijos teisių perėmėja, galimai gali reikalauti 2 515,28 Eur sumos kitais pagrindas, atitinkančiais šalių teisinį santykį ir atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, jei tokių yra. Atsakovai nėra ir nebuvo gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Pirmieji Smiltynai“ nariai. Taigi jiems kyla pareigos bendro naudojimo objektų atžvilgiu iš CK 4.76 straipsnio.
1.4. Pagal faktines aplinkybes, atsakovai vandentiekio sistema ir nuotėkų ir lietaus vandens nukanalizavimo komunikacijomis nesinaudojo ir net neturėjo galimybės naudotis, nes ginčo sklype nebuvo inžinerinei įrangai prijungti numatyto statinio, ieškovės inžinerinė įranga nebuvo ir nėra registruota nekilnojamojo turto registre, nebuvo ir nėra galimybės gauti prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygų iš geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, nėra aišku kas yra geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, nenustatyta, kad UAB „Kauno vandenys“ perėmė nuosavybės teise ar patikėjimo teise valdo vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, nėra ir nebuvo gauta privalomo tinklų savininko sutikimas prisijungimui.
1.5. Atsakovai nesinaudojo ieškovės turtu, negavo iš jų paslaugų susijusių su vandeniu ir nukanalizavimu susijusios su vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais. Šiuo konkrečiu atveju atsakovams pareiga mokėti už naudojimąsi svetimu turtu nekyla, nes atsakovai, nebūdami gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Pirmieji Smiltynai“ nariais, nesinaudojo ir net neturėjo galimybės naudotis nurodoma inžinerine infrastruktūra. CK 4.76 straipsnis ir jo aiškinimas aiškiai skiria du momentus naudojimąsi ir atlygintinumą, ko šiuo atveju nebuvo. Ginčo inžinerinė infrastruktūra nėra bendras turtas, kuriam reikalinga apmokėti išlaidas išlaikymui ir išsaugojimui, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. atsakovai nėra nurodytų inžinerinių tinklų (jų dalies) savininkai, bendraturčiai, net jei ir sumokėtų reikalaujamą sumą tokiais netaptų.
1.6. Asociacija Smiltynai LT savo valia suderinus su savivaldybės institucija pastatė vandentiekio sistemą ir nuotėkų ir lietaus vandens nukanalizavimo komunikacijas atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusioje 148/10015 dalyje žemės sklypo, esant servitutams – teisė tiesti požemines antžemines komunikacijas, teisė naudoti požemines komunikacijas. Šiuos inžinerinius tinklus Asociacija Smiltynai LT perdavė ieškovei. Taigi savininkas minėtų inžinerinių tinklų yra ieškovė, nors nekilnojamojo turto registre statinys ir nuosavybės teisės neįregistruota. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ginčo inžineriniai tinklai yra neatsiejama nuo žemės sklypų bendraturčių ir jų įrengimo finansinė našta turėtų būti paskirstyta žemės sklypų bendraturčiams. Atsakovams sumokėjus už nurodomus inžinerinius tinklus, pastarieji netaptų šių tinklų dalies savininkai, bendraturčiai. Vadinasi ieškovė praturtėtų atsakovų sąskaita, o tai pažeistų šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus.
Atsiliepimas
1.7. Atsakovai nurodė, kad sutiktų su 493,96 Eur skola už žemės sklypo bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus, jei ieškovė aiškiai nurodytų, iš kur tokios sumos susidarė, pateiktų paskaičiavimą, išsamiai paaiškintų kiekvieną sumą ir pateiktų tai pagrindžiančius dokumentu, t. y. ginčijo mokėjimo prievolę. Ieškovė pateikė teismui paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31d. ieškovė yra paskaičiavusi 493,96 Eur bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidų atsakovams. Per šį laikotarpį ieškovė rinko 296,98 Eur kaupiamąsias lėšas, 4,52 Eur už techninio eksperto išlaidas, 14,57 Eur už lietaus ir buitinių nuotėkų techninę priežiūrą, 177,89 Eur už nuotekų sistemos užbaigiamuosius darbus. Atsakovams nėra aišku, kokiems objektams atnaujinti renkama kaupiamosios lėšos, nes ieškovė jokių statinių nekilnojamojo turto registro duomenimis neturi, šių aplinkybių netyrė ir pirmosios instancijos teismas. Liko neaišku ir, kas sudaro techninio eksperto išlaidas, dėl ko jis buvo samdomas, kuriam konkrečiai objektui, nes ieškovė administruoja gyvenamųjų namų kvartalą, kuris turi dvi gatves. Atsakovai nesinaudojo lietaus ir buitinių nuotėkų sistema, negavo iš jų paslaugų susijusių su vandeniu ir nukanalizavimu, to pasėkoje jiems pareigos mokėti už naudojimąsi svetimu turtu nekyla.
Šalies argumentai
1.8. Ieškovė neatliko jokių kitų darbų ir nesuteikė paslaugų, nors ieškinyje teigia, kad „prižiūrėjo ir tvarkė bendrojo naudojimo kelią, apšvietimą ginčo teritorijoje. Ieškovės pateiktame paskaičiavime atsakovų atžvilgiu jokio mokėjimo už bendro naudojimo kelio priežiūrą ir tvarkymą ir apšvietimą nereikalaujama. Būtent, už kelio priežiūrą, tvarkymą ir apšvietimą atsakovai sutinka sumokėti, nes keliu naudojosi bent keletą kartų, iki ieškovės atsiradimo yra prisidėję prie kelio tvarkymo pinginėmis lėšomis, jas sumokant vienam iš bendro naudojimo žemės sklypo bendraturčių ir tą patvirtino teisme.
1.9. Teisinio pagrindo atlyginti renkamas kaupiamąsias išlaidas, nesant įstatyminio lygmens reikalavimo kaupti lėšas bendro naudojimo žemės sklypui, kad nėra įrodyta kas sudaro techninio eksperto išlaidas, kad vandentiekio sistemos ir nuotėkų ir lietaus vandens nukanalizavimo komunikacijomis nebuvo naudotasi ir nebuvo tokios galimybės, negauta paslaugų susijusių su vandeniu ir nukanalizavimu ir pareigos mokėti už naudojimąsi svetimu turtu nekyla, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 493,96 Eur bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidų atmestinas. Be to, atsakovai 2021 m, rugpjūčio 9 d. žemės sklypo ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi juos pardavė A. V.. Iš sutarties turinio matyti, kad žemės sklypai parduoti juose nesant vandentiekio sistemų ir nuotėkų bei lietaus vandens nukanalizavimo komunikacijų. Tokie objektai nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
10. Ieškovė gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Pirmieji Smiltynai“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Priešingai nei teigia atsakovai, iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio, žemės sklypui buvo įrengta visa infrastruktūra, t. y. vandentiekio, kanalizacijos, lietaus nuotekų sistemos, kelias, apšvietimas ir kt. Atsakovų teiginys, kad iki pirkimo–pardavimo sandorio neįregistravus bendrojo naudojimo objektų registrų centre, reiškia tai, jog jie neegzistavo, t. y. nebuvo įrengti, yra ne tik, kad niekuo nepagrįstas, bet ir nelogiškas. Byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad minėti bendrojo naudojimo buvo įrengti. Be to, VĮ Registrų centras atlieka tik objektų registravimo, bei šios informacijos viešinimo įstatymų nustatyta tvarka, funkcijas.
2.2. Atsakovai viso bylos nagrinėjimo proceso metu net neginčijo jokių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių komunikacijų ir inžinerinių tinklų įrengimą iki pirkimo–pardavimo sandorio. Atsakovai viso proceso metu nepateikė jokių jų teiginius pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų jų įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovai savo poziciją grindė išimtinai tik deklaratyviais teiginiais, kuriuos vis keisdavo, be to, pateikdavo akivaizdžiai melagingas aplinkybes, kurios neatitiko visų byloje esančių įrodymų.
2.3. Ieškovė pateikė į bylą plačios apimties buhalterinius duomenis, t. y. komercines sutartis su rangovais, kurie atliko darbus, taip pat, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, jų apmokėjimus ir kitus rašytinius įrodymus, kurie įrodo, jog komunikacijų ir inžineriniai tinklai buvo įrengti dar iki pirkimo–pardavimo sandorio, o parduotas žemės sklypas pirkimo–pardavimo metu turėjo atvestą vandentiekį ir kanalizavimo sistemą, įrengtą kelią, apšvietimą, įrengtą lietaus nuotekų sistemą ir kt. Ieškovei taip pat pavyko surasti rašytinį įrodymą, t. y. atsakovės rašytinį pritarimą, kuriame nurodoma, jog ji sutiko, jog būtų atlikti kelio įrengimo darbai. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji organizuodama darbus, atsakovams išsiuntė keliasdešimt elektroninių laiškų, kuriuose nuolatos teikė jiems visą informaciją apie ieškovės susirinkimus, juose priimtus sprendimus atlikti darbus, apie jau atliktus darbus, apie vykstančių darbų eigą, taip pat jiems buvo teikiamos sąskaitos, tačiau visus ieškovės laiškus atsakovai tiesiog ignoruodavo. Atsakovai nei karto nebuvo pateikę nepritarimo ieškovės siųstoms sąskaitoms, jų niekada neginčijo, kaip ir neginčijo ieškovės susirinkimuose priimtų sprendimų atlikti bendrojo naudojimo objektų ir kitus darbus.
2.4. Per visą laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., kai buvo įkurta ieškovė, iki šios dienos, atsakovai puikiai žinojo apie jų pareigą atsiskaityti su ieškove už jos vykdomus bendrojo naudojimo objektų įrengimo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir administravimo paslaugas, o vėliau – žinojo ir apie pareigą sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė daugybę kartų ragino atsakovus apmokėti jiems pateiktas sąskaitas, o vėliau ir susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovai į tai nereagavo ir visus raginimus ignoravo. Atsakovai niekada neginčijo nei vienos ieškovės sąskaitos, nekėlė abejonių dėl mokesčių apskaičiavimo ir jų pagrįstumo, niekada net neprašė paaiškinti ieškovės sąskaitų ir kt., atsakovai tiesiog piktybiškai vengė vykdyti savo prievolę, siekdami šios prievolės išvengti.
2.5. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai pripažino, kad naudodavosi žemės sklypu, t. y. važiuodavo iki jo, pjaudavo žolę žemės sklype, naudodavosi keliu, apšvietimu, ir net sutiko, kad už tai turėtų sumokėti. Ginčo žemės sklypą atsakovai įsigijo 2012 m. sausio 30 d., o pardavė 2021 m. rugpjūčio 9 d. 2014 m. gegužės 5 d. buvo įkurta asociacija Smiltynai LT, kuri rūpinosi teritorija, į kurią pateko ir atsakovams priklausęs žemės sklypas. Minėtoje teritorijoje įkūrus bendriją – ieškovę, 2019 m. spalio 26 d. teisių, pareigų ir turto perleidimo sutartimi ieškovė perėmė teises, pareigas, turtą ir kt. Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovai nemokėjo jokių mokesčių nei asociacijai Smiltynai LT, nei ieškovei. Įkūrus asociaciją Smiltynai LT ir ypatingai – ieškovę, gyvenvietėje buvo sutvarkyti keliai, įrengtas apšvietimas, vandentiekio ir nuotekų sistema, lietaus vandens nuotekų ir kt., visi šie bendrojo naudojimo objektai buvo atvesti iki žemės sklypų, buvo nuolatos prižiūrimi. Už visus šiuos darbus atsakovai nesumokėjo visiškai nieko, nors jiems priklausiusiu žemės sklypu naudojosi beveik dešimt metų.
2.6. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė I. B. patvirtino, kad jai buvo žinoma apie tai, kad jie yra skolingi ieškovei ir kad ji buvo susipažinusi su visais ieškovės į bylą pateiktais elektroniniais laiškais, kurie buvo siųsti atsakovams, informuojant apie priimtus bendrijos sprendimus, atliekamus darbus, laiškais buvo pateikiamos sąskaitos, raginama jas apmokėti ir kt. Taigi atsakovai piktybiškai, visais įmanomais būdais bando išvengti savo prievolės atsiskaityti su ieškove, bet ir melavo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio metu tretiesiems asmenims (pirkėjams), bei notarei, apie tai, kad jie nėra niekam skolingi už žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų prievolės mokėti bendrijai šios nustatytas atitinkamas įmokas už jų iki nuosavybės teisės perleidimo turėtą žemės sklypą.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Pirmieji Smiltynai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų I. B. ir R. B. 2 515,28 Eur skolą už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų įrengimo darbus ir 493,96 Eur skolą už bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovai tinkamai nevykdė prievolės, susijusios su bendro turto išlaikymu, ieškinį patenkino ir priteisė ieškovės reikalaujamas sumas. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu ginčija prievolę mokėti už ieškovei priklausančio turto išlaikymą.
14. Teismų praktikoje laikomasis nuoseklios pozicijos, jog tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas ex officio (liet. pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, už tinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑15-701/2019).
15. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑200‑219/2015). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑42‑684/2019). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-403/2022).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, byloje esančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas bei nurodytus motyvus, patartos teismų praktikos kontekste sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo vertintos teisingam ginčo išsprendimui reikšmingos aplinkybės, o tai lėmė bylos esmės neatskleidimą (CPK 176, 185 straipsniai, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, iš esmės netyrė ir nevertino aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl atsakovų prievolės mokėti bendrijai šios nustatytas įmokas nagrinėjamoje byloje, visų pirma, ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ) taikymo. Atsakovai teigia, kad jie nėra ir nebuvo Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Pirmieji Smiltynai“ nariais.
18. Bendrosios nuosavybės teisę ir bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos nustato ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pastariesiems teisiniams santykiams reglamentuoti skirti CK 4.81–4.85 straipsniai. Tačiau nurodytame CK skirsnyje nėra normų, kurios reglamentuotų tokias, kaip nagrinėjamoje byloje galbūt esanti, faktines situacijas ir teisinius santykius dėl ne daugiabučių namų, o gyvenamųjų namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdo steigiant bendriją, šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, bendrijai priklausančių pastatų savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas, žemės sklypų savininkų, neturinčių jokių statinių, kurie neišreiškė valios dėl bendrijos steigimo ir dalyvavimo šios bendrijos veikloje, teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, ir jų įgyvendinimo tvarką. Pastariesiems teisiniams santykiams reguliuoti specialiai skirtos atitinkamos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų normos, kurios buvo priimtos 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1967, pagal kurio 1 straipsnį, minėtas įstatymas yra pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, pakeičiant ir įstatymo pavadinimą.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nors DGNSBĮ 1 straipsnyje nustatyta, kad jis reglamentuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą, dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).
20. Ieškovės įstatų 1.4 punkte nurodyta, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis žemės sklypų su gyvenamaisiais namais (ar be jų) savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Įsteigtos ir įregistruotos bendrijos nariu sklypo savininkas tampa pateikęs rašytinį prašymą bendrijos valdymo organui ir šiam įregistravus jį bendrijos narių registravimo knygoje. Įstojimo data laikoma prašymo pateikimo data (Įstatų 10.4 punktas). Tiksliniai, kaupiamieji ir kiti įnašai, susiję su bendrijos veikla, nustatomi vadovaujantis bendrijos metine pajamų ir išlaidų sąmata bei ilgalaikiu bendrojo naudojimo objektų (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo planu, kurį tvirtina bendrijos narių susirinkimas (Įstatų 13.1 punktas). Įnašų dydis nustatomas lygiomis dalimis patalpų, gyvenamųjų namų ar žemės sklypų savininkų bendrojoje nuosavybėje (Įstatų 13.2 punktas).
21. Gyvenamųjų namų statybos bendrija yra jos narių bendrų interesų, susijusių su bendrojo naudojimo objektais, įgyvendinimo būdas. Bendrijos nario teisės ir pareigos siejamos su buvimu žemės sklypo savininku. Bendrijos narių lėšomis sukurta inžinerinė infrastruktūra yra skirta žmonių poreikiams tenkinti ir sklypui bei jame stovintiems statiniams aptarnauti. CK 4.76 straipsnis reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Jeigu vienas bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ši norma reglamentuoja jau esančių bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, bei konstatuota, kad tol, kol naujo sklypo savininkas netampa bendrijos nariu arba nebūdamas bendrijos nariu nekompensuoja už bendrijos narių lėšomis sukurtą infrastruktūrą, tol jis netampa tokios infrastruktūros bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013).
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs teiginiu, kad atsakovai netinkamai vykdo prievoles su bendro turto išlaikymu, nenustatinėjo aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovai buvo gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ,,Pirmieji Smiltynai“ nariai bei, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė bendro naudojimo objektai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑184‑701/2019 37–39 punktus).
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinyje yra nurodoma, jog 2014 m. gegužės 5 d. buvo įkurta asociacija „Smiltynai LT“, kurios veiklos tikslas buvo kvartalo, esančio Smiltynų km., apimančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių, finansinių reikalų tvarkymas, kuri 2019 m. spalio 26 d. teisių, pareigų ir turto perleidimo sutarties pagrindu gyvenamųjų namų savininkų bendrijai ,,Pirmieji Smiltynai“, įkurtai 2019 m. rugpjūčio 7 d., pereleido trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, nuosavą kapitalą ir finansavimą, įsipareigojimus trečiosioms šalims, reikalavimo teises į visas gautinas sumas, teisę naudotis paslaugų, už kurių suteikimą sumokėjo ,,Smiltynai LT“, rezultatais.
24. Pažymėtina, kad šioje byloje ginčas tarp šalių kilęs ne tik dėl vandentiekio sistemos, nuotekų ir lietaus kanalizacijos trasos įrengimo, vamzdžių klojimo išlaidų atlyginimo, bet ir bendrojo naudojimo kelio, apšvietimo, nuotekų sistemos priežiūros išlaidų.
25. Neatlygintinai prijungdamas žemės sklypą bei jame pastatytą namą prie anksčiau sukurtos infrastruktūros, jų savininkas neatlygintinai naudojasi svetimu daiktu ir taip apriboja inžinerinės infrastruktūros bendraturčių teises. Dėl to pareiga sklypo savininkui, kuris prijungė sklype pastatytą namą prie inžinerinės infrastruktūros, kompensuoti dalį tokios infrastruktūros sukūrimo išlaidų kyla ne iš CK 4.76 straipsnio, o iš teisinio pagrindo neatlygintinai naudotis svetimu daiktu nebuvimo, taip pat bendrijos, įgyvendinančios jos narių bendrosios nuosavybės teises, teisių gynimo (CK 4.98 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, atsakovai nuosekliai laikosi pozicijos, kad jie nėra inžinerinės infrastruktūros bendraturčiai, neturėjo ketinimų jais būti ir todėl neturi mokėti už šios infrastruktūros sukūrimą bei jos išlaikymą, nes šia infrastruktūra nesinaudojo.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savininko, nesančio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos nariu, piniginės prievolės bendrijai gali atsirasti skirtingais pagrindais – buvimo tam tikrų nuosavybės objektų bendraturčiu arba naudojimosi kitiems asmenims priklausančiais nuosavybės teisės objektais pagrindu. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovams nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, nebuvo nustatinėjama, ar atsakovai turi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus su ieškove ar kitais bendrijos nariais. Be to, nebuvo nustatinėjama ir, kokie bendrojo naudojimo objektai nuosavybės teise priklauso ieškovei.
27. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad daikto (turto) savininko (bendraturčio) ir ne savininko, besinaudojančio tuo kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (turtu), teisės ir pareigos, susijusios su tuos daiktu (turtu), nėra tapačios, reglamentuojamos skirtingų materialiosios teisės normų. Esant šalių ginčui dėl aplinkybės, ar bendrojo naudojimo objektai šalims (ne)priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, šios aplinkybės nustatymas turi esminę reikšmę ginčijamam teisinių santykių kvalifikavimui ir ginčui išspręsti taikytinų materialiųjų teisės normų nustatymui. Aplinkybės, kad bendrojo naudojimo objektai šalims nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatymas lemtų išvadą, jog ginčo santykiai nekvalifikuotini kaip bendraturčių tarpusavio santykiai, susiję su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, išlaikymu ir priežiūra, ir ginčo santykių nereguliuoja CK 4.76 straipsnis bei DGNSBĮ normos, kurie reglamentuoja teisinius santykius tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 52 punktas). Byloje netirta ir aplinkybė, ar atsakovai ginčo laikotarpiu naudojosi ieškovei priklausančiu turtu, nors ji gali būti reikšminga sprendžiant klausimą, ar atsakovams netenka prievolė prisidėti prie ieškovei priklausančios infrastruktūros priežiūros ir jos išlaikymo išlaidų.
28. Spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 54 punktas).
29. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys teikia pagrindą pripažinti, kad aptariamą ieškinio reikalavimą teismas atmetė netinkamai identifikavęs įrodinėjimo dalyką ir teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
30. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą patenkinti ieškinį neištyrė esminių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės naujais aspektais. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.
31. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, aptariamoje dalyje teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
32. Pažymėtina, kad kai yra priimamas procesinis sprendimas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinio proceso stadijoje nėra galimybės paskirstyti šalių patirtų ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismui, priėmus sprendimą dėl bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių ir teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.