Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Juodviršytė, sekretoriaujant Zinai Pranskietienei, Genutei Brauklienei, dalyvaujant:

nukentėjusiosios atstovui advokatui Raimundui Jurkai, advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1978 m. kovo 28 d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungė, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. vasario 15 d. apie 11.30 val. tyčia V. R., esančiai šeštame nėštumo mėnesyje, atžagaria ranka sudavė į pilvo sritį, ko rezultate ir kartu dėl sukeltos didelės stresinės situacijos lėmė gręsiantį priešlaikinį gimdymą (gręsiantį abortą), ir tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad prieš tai buvo kita byla, kurioje yra duoti išsamūs jo parodymai, šiuo metu praėjo daug laiko ir jis ne viską prisimena. Jis buvo sumuštas T. R., yra įsiteisėjęs nuosprendis, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tai jis patyrė stresą, buvo sužalotas. Su V. R. kontakto nebuvo, jis ėjo į automobilį pasiimti telefono, o ne dėl to kad norėjo išvažiuoti. Kontaktas buvo tik žodinis ir pasiėmęs iš automobilio telefoną jis ėjo atgal į namo verandą, tačiau tuo metu V. R. stovėjo ne tarpduryje, o prie mašinos kartu su T. R.. Antrą kartą jis į namą negrįžo, į rūsį nelipo ir savęs nežalojo. Pasiėmęs telefoną jis ėjo į verandą. Stresinės situacijos jis nesukėlė, stresinę situaciją sukėlė jos vyras T. R., nes pats ją pasikvietė ir dėl to V. R. patyrė stresą. Įvykio metu jis iš V. R. negirdėjo žodžių “mušė”, “sudavė”. Atvykus policijai pati V. R. su vyru kalbėjo su pareigūnais, kad buvo sumuštas T. R., o kad jai buvo suduotas smūgis ji nieko nesakė. V. R. nesiskundė skausmais ir kad apie save kalbėtų jis negirdėjo. Jis buvo ir priėmimo skyriuje, į kurį atvyko nukentėjusioji su vyru, tačiau ir ten skausmais ji nesiskundė, tik jos vyras seselei pasakojo, kad nukentėjo. Po šio konflikto tiek su nukentėjusiąja, tiek su nukentėjusiosios vyru jis stengėsi vengti kontakto. Ieškinio jis nepripažįsta, nes nesijaučia kaltas.

Kadangi kaltinamasis D. S. pareiškė, kad prisimena ne visas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 2 p., buvo perskaityti prie šios baudžiamosios bylos prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-256-363/2014 teisiamojo posėdžio 2014-11-11 protokole užfiksuoti nukentėjusiojo D. S. parodymai, kuriuos jis patvirtino. Nukentėjusysis D. S. parodė: spalio mėnesį, dienos tiksliai nepamenu, 10 dieną ar kažkelintą, susitikau su R., prieš tai buvome derinę ne kartą susitikimą, aš pas jį galėjau atvažiuoti tik šeštadienį, tada galėjau pas jį į namus atvažiuoti, nes ten jo ofisas yra. Susitikimo tikslas buvo pasirašyti taikos sutartį, kurią man siūlė pasirašyti T. R. ir jau man ten esant, man paklausus apie tą sutartį, nuėjus pas jį į kabinetą, jis pasitikslino ar rašysiu taikos sutartį. Aš pasakiau, kad noriu išsamiau sužinoti apie tą sutartį, nes pakalbėjus su kitais, jie man sakė, ar tikslinga man pasirašyti tą sutartį. R. susinervino ir pakeltu balsu pasakė, kad jis administratorius, jis žino kaip turi būti, kad mažiau vaikščiočiau pas kitus ir aiškinčiausi, kad aš kaltas, kad jis administratorius ir kad aš eičiau lauk. Supratau, kad situacija grėsminga, sakiau, kad nusiramintume ir atsisėdau, o R. toliau pyko, varė mane lauk, grasino prievarta mane išvaryti ir aš nesuvokiau kaip jis staigia prie manę priėjo ir trenkė mano galvą į stalą. Aš staigiai pašokau ir suėmiau jį už kaklo, kad jis daugiau to nedarytų. Kurį laiką palaikius jį už kaklo, jis pradėjo šaukti, kad muša administratorių, kvietė žmoną, liepė skambinti į policiją. Supratau, kad negerai ir paleidau R., po kurio laiko atėjo jo žmona ir dar kita vyresnė moteris, pradėjo mane kaltinti, sakė pamatysiu kas man bus ir kvietė policiją, bet apačioje nebuvo ryšio ir mes pasikėlėme į viršų, į tokį mažą kambariuką, visi laukėme kol atvyks policija. Belaukiant policijos dar vyko apsižodžiavimas, dar buvo garsinama man. Aš dar buvau paskambinęs greitajai, kadangi mane pykino, man svaigo galva ir po to policijos pareigūnai mums susakė kokių veiksmų mums toliau imtis, o mane su GMP išvežė į ligoninę ir padarė tyrimus. Mano telefonas buvo automobilyje, ėjau jo pasiimti, R. išbėgo iš paskos, sakė man, kad aš nepabėgsiu, kad neišvažiuosiu iš jų kiemo, bet aš tik telefoną pasiėmiau ir parėjau atgal (baudžiamoji byla Nr. 1-256-363/2014, t. I, b.l. 121-122).

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad 2014-02-15 ji buvo namuose su šeima, svečiuose buvo mama. Apie 12:30 val. išgirdo, kaip vyras šaukė, kad ji kviestų policiją. Ji tuo metu buvo antrame aukšte su mama ir vaikais. Nubėgusi į rūsį, kur vyras turi darbo kambarį, pamatė kaip D. S. kyla laiptais į viršų, o jam iš paskos eina jos vyras. Jos vyras buvo išblyškęs, sukruvinta nosimi ir vis kartojo, kad ji kviestų policiją. D. S. išėjo į lauką, išėjo ir ji su vyru. Ji nufotografavo jo automobilį, neleido jam išvažiuoti. Tuomet skambino 112 ir iškvietė policiją. Kieme D. S. grasino jos vyrui, kad papjaus ir ją, ir jos vaikus, kad atvažiuos vaikinai iš Klaipėdos ir susidoros su visa šeima. Tuo metu ji buvo šeštą mėnesį nėščia. Po tokių žodžių ji labai išsigando. Kai ji stovėjo įėjimo į namą tarpduryje, D. S. bandė patekti į namo vidų, puolė pro duris ir sudavė jai smūgį į pilvą. Ji kelis žingsnius pasitraukė atgal ir vos nenukito nuo laiptų, gerai, kad už nugaros buvo vyras ir ją prilaikė. Jai iš karto pradėjo skaudėti pilvą. Nusileidus su vyru į rūsį jie pamatė, kaip D. S. žalojasi savo galvą. Vyras pakvietė jos mamą, kuri atėjusi paprašė D. S. palikti jų namus. Tuomet D. S. pakilo į pirmą aukštą, atsisėdo pirmo aukšto koridoriuje ir niekur nėjo. Ji suprato, kad jai reikia važiuoti į ligoninę, nes labai skaudėjo pilvą, tačiau norėjo sulaukti policijos pareigūnų. Atvykę pareigūnai atsisakė priimti jų pareiškimą, apžiūrėti įvykio vietą, užfiksuoti, kas įvyko ir liepė pirmadienį ateiti į komisariatą. Tuo metu atvažiavo greitoji medicininė pagalba ir D. S. išvežė į ligoninę. Ją į ligoninę išvežė vyras savo automobiliu. Ligoninėje jos nepriėmė, nes nebuvo budinčio ginekologo. Jai išrašė siuntimą į Klaipėdos ligoninę. Ji su vyru grįžo į namus ir jie kartu su mama ir vaikais bei vyru vyko į Klaipėdą. Pakeliui jai pasidarė bloga, Vėžaičiuose buvo priversti sustoti. Ji buvo išsigandusi, bijojo prarasti kūdikį. Klaipėdoje priėmimo skyriuje ją apžiūrėjo ginekologas, padarė ultragarso tyrimą ir nustatė gresiantį persileidimą, norėjo paguldyti į ligoninę, tačiau dėl patirto išgąsčio ir streso ji atsisakė gultis į ligoninę. Jai išrašė vaistus ir liepė gulėti lovoje. Pirmadienį ji nuėjo pas savo ginekologą ir jai išrašė nedarbingumą, liepė gulėti lovoje, nesinervinti. Po to incidento pradėjo bijoti svetimų vyrų, visus tris mėnesius bijojo prarasti kūdikį, ji prarado galimybę aktyviai praleisti laiką su šeimos nariais. 2014-07-21 jai gimė sveikas vaikas, bet, palyginus su kitais jų vyresniais vaikais, jis yra labai jautrus ir mano, kad tas jos patirtas stresas pakenkė ir vaikui. Į teismą tuoj po įvykio ji nesikreipė, nes pirmiausia norėjo išnešioti ir pagimdyti vaiką. Po to ji krūtimi apie vienerius metus maitino vaiką ir nenorėjo pašalinio streso. Kad Klaipėdos apygardos teismas netenkino vyro apeliacinio skundo, nebuvo priežastis jos kreipimosi į teismą su privačiu kaltinimu.

Prie šios baudžiamosios bylos prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-256-363/2014 teisiamojo posėdžio 2014-11-11 protokole užfiksuoti liudytojos V. R. parodymai: vasario 15 d. šių metų su savo šeima buvau namuose, buvo šeštadienis. Buvo mano mama, kuri atvažiavo penktadienį iš Rusijos. Mes ruošėmės visa šeima vykti į Palangą pailsėti. 11.10 val. mano vyras informavo, kad atvažiavo žmogus darbo reikalais. Mes visi buvo antrame aukšte. Mano vyras išėjo į savo ofisą, kuris randasi kitoje patalpoje, nuliniame namo aukšte, o mes su mama ir vaikais likome antrame aukšte. Pažiūrėjau į laikrodį, buvo 11.20 val., nes dažiau mamai plaukus ir reikėjo žinoti kiek laiko laikyti dažus ir kaip tik tuo metu išgirdau savo vyrą šaukiant, „V. kviesk policiją, administratorių muša“. D. kartą kai išgirdau, kad vyras tai šaukia, bėgau pas jį, bet buvau be telefono ir grįžau pasiimti telefono. Pasakiau mamai, kad ji liktų su vaikai kambaryje ir juos saugotų. Pasiėmiau telefoną ir bėgau į nulinį aukštą. Nusileidus į ofisą jau pamačiau D. S., kuris susiruošęs buvo bėgti į viršų, iš paskos bėgo mano vyras. Mačiau, kad mano vyrui bėgo kraujas iš nosies, buvo visas išbalęs. A. D. veido nebuvo jokių sužalojimų, kraujo nebuvo ant veido. D. pradėjo bėgti iš tos patalpos, iš paskos vyras bėgo ir aš bėgau paskui juos. Vyras šaukė, kad D. stotų, kad tuoj atvyks policija, kad viską išsiaiškinsime, vyras šaukė, kad paveiksluočiau mašinos numerius. Aš nupaveikslavau automobilį, kuris stovėjo kieme ir tada iškviečiau policiją ir viską paaiškinau. Tada išgirdau kaip D. S. grasina mano vyrui, kad papjaus jį ir mūsų vaikus, kad atvyks vaikinai iš Klaipėdos, kurie su mumis susidoros. Taip pat jis kalbėjo apie kažkokią kompromituojančią medžiagą, kuri yra įrašyta jo telefone. Mano vyras į tai nereagavo, jis sakė, kad jam tai neįdomu. D. buvo labai agresyvus, jis vėl bėgo į apačią, jis mane pastūmė, aš tuo metu buvau nėščia, laikiausi už pilvo ir nuo to pastūmimo man teko žengti žingsnį atgal. Mes šaukėme, kad jis neitų į mūsų namus, bet jis neklausė ir nebėgo į apačią, nubėgo prie stalo, apvertė kėdę, atlaisvino stalą su ranka viską nubraukdamas žemyn ir pradėjo daužyti savo galvą į stalą, padarė 3-4 smūgius. Kai D. S. pradėjo daužyti galvą, mano vyras šaukė mano mamą, kad ji ateitų ir pamatytų kaip žmogus daužo galvą. Aš dar norėjau nufotografuoti kas vyksta, bet nepavyko, nes telefono atmintis buvo pilna. D. sakiau „D. ką darai“, jis atsakė, kad manęs iš vis šiuo metu čia nėra. Kai atėjo mano mama, D. stovėjo ramiai, mama jo rusiškai paklausė kas vyksta, jis pasakė, kad „pažiūrėkite, Jūsų sūnus mane muša“. Mama pasakė, kad paliktų namus, mes varėme D. lauk, jis pradėjo eiti, pradėjo kuistis su telefonu, matyt norėjo paskambinti, bet nepavyko paskambinti, nes nuliniame aukšte prasta ryšys. D. išėjo į lauką, o mes išbėgome iš paskos, vyras tuo metu jau antrą kartą paskambino į policiją pasitikslinti, ar jau važiuoja policija. D. tuo metu sėdėjo mūsų namų koridoriuje, mes jam sakėme, kad paliktų mūsų namus ir į mano klausimą ką jis daro, jis tik šaipėsi, sakė, kad manęs ten nebuvo ir nieko nemačiau. Atvažiavo policija, D. pradėjo meluoti, kad mano vyras jį pakvietė į namus tvarkyti reikalų ir sumušė, o iš tikrųjų atvyko pats, sumušė mano vyrą ir sužalojo save. Mes policijos pareigūnams sakėme, kad norime pateikti pareiškimą ir dar buvo labai įdomu, kad niekas neapžiūrėjo pačios įvykio vietos, nesiaiškino kas kaip įvyko. Po to mudu su vyru su mašina išvažiavome į ligoninę, o D. su greitąja. Man buvo negerai, buvau nėščia, man buvo gresiantis persileidimas, buvau Klaipėdoje, man buvo skirtas lovos režimas (baudžiamoji byla Nr. 1-256-363/2014, t. I, b.l. 122-123).

Liudytojas T. R. parodė, kad kaltinamąjį D. S. jis pažįsta, juos siejo darbiniai ryšiai, nes jis buvo paskirtas D. S. įmonės bankroto administratoriumi. Nukentėjusioji yra jo žmona. 2014-02-15 kaltinamasis buvo atvykęs pas jį konsultacijai. Konsultacijos metu D. S. pradėjo elgtis neadekvačiai, jis paprašė išeiti jį iš namų, tačiau D. S. nepakluso ir jį sumušė. Iš pradžių tarp jų vyko žodinis konfliktas, jis kvietė žmoną į pagalba, kad būtų liudininkė ir iškviestų policiją. Kieme žmonai pavyko iškviesti policiją ir kada D. S. suprato, kad yra kviečiama policija, jis bandė pasprukti, grasino jam, jo žmonai, kad susidoros. Pradėjo kišti telefono aparatą, su garso įrašu apie taikos sutartį. Garso įrašas buvo daromas slapta. Sakė, kad tas garso įrašas – įkaltis. Jis nenorėjo jo toliau provokuoti, nes ir prieš tai buvo nuo jo nukentėjęs. Pamatęs, kad jis nereaguoja į jo provokacijas, D. S. pradėjo brautis į jų namus. Tarpduryje stovėjo žmona, įsikibusi į durų rankeną, durys buvo praviros. D. S. atžagaria ranka smūgiavo žmonai į pilvą. Nuo smūgio žmona vos nenukrito nuo laiptų, gerai, kad jam pavyko ją sulaikyti. D. S. žmonai sudavė kaire ranka į pilvo sritį. Suduota buvo atžagaria, visa ranka, šiek tiek žemiau. Taip be jų leidimo D. S. pateko į namus, nubėgo į darbo kambarį ir susitrankė savo galvą. Kai trankėsi galvą, buvo iškviesta žmonos mama. Tada D. S. iš jų namų nebeišėjo, apsimetė, kad yra stipriai sužeistas. Iš žmonos telefono jis antrą kartą paskambino policijai. Atvykus policijai, jie paprašė priimti jų pareiškimus, D. S. sakė, kad tai jis nukentėjęs. Policija atsisakė priimti jų su žmona pareiškimus, paaiškino, kad kreiptumėmės privataus kaltinimo tvarka, kadangi nėra viešo intereso. Su žmona nenorėjo viename automobilyje su D. S. vykti į ligoninę, todėl vyko savo automobiliu. Jis taip pat buvo apžiūrėtas medikų ir jam nustatytas smegenų sukrėtimas, buvo pasiūlyta kreiptis į šeimos gydytoją, ką vėliau jis ir padarė. Kadangi Plungės ligoninės priimamajame nebuvo budinčio ginekologo, su žmona grįžo namo, susirinko daiktus, ir kartu su žmonos mama ir vaikais išvyko į Klaipėdą. Žmona jautėsi nekaip, jai trūko oro, Vėžaičiuose teko šiek tiek pastovėti. Klaipėdoje žmonai buvo griežtai pasakyta, kad būtina atsigulti į ligoninę, tačiau žmona atsisakė, jis nežino kodėl. Po įvykio žmonos elgesys pasikeitė, ji pradėjo bijoti svetimų vyrų, vengti viešų vietų, tapo jautri.

Prie šios baudžiamosios bylos prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-256-363/2014 teisiamojo posėdžio 2014-11-11 protokole užfiksuoti kaltinamojo T. R. parodymai: vasario 15 d. 11.13 val. man paskambino D. S., skambutis buvo labai trumpas. Visą savaitę D. S. stengėsi su manimi susitikti dėl konsultacijų, tačiau dėl vienokių ar kitokių aplinkybių mes nesusitikome. Tą vasario 15 d. jis man paskambino ir paprašė primygtinai susitikti trumpai konsultacijai. Aš jam dar pasakiau, kad šeštadienis, gal atidėkime savaitės pradžiai. Jis pasakė, kad jau yra automobilyje ir labai prašė, kad jį priimčiau trumpai konsultacijai. Aš sutikau, pas mane buvo atvykusi žmonos mama J. B., mes ruošėmės su šeima važiuoti į Palangą praleisti laiko ir sutikau jam skirti keletą minučių. Už kelių minučių atvyko D. S., jis su manimi nusileido į darbo kambarį, kuris yra namo rūsyje, mes atsisėdome prie stalo, jam dar pasiūliau kavos ar arbatos, pasiūliau jam atsisėsti arčiau stalo patraukęs dokumentus. Atsisėdus prie stalo prasidėjo ne konsultacija, o santykių aiškinimasis ir kažkokie priekaištai man, kaip administratoriui, kodėl aš neva neginu jo interesų, jam paprieštaravau, kad jis yra pirmos eilės kreditorius ir jo interesai yra apginti, kad jis yra kreditorių sąraše, kad nesuprantu apie ką jis kalba. Jis pradėjo koliotis, pasakė: "kurva, aš tave nusamdžiau, ką tu dirbi", po tokių žodžių paprašiau palikti patalpas, nes nenorėjau su juo bendrauti. Jis pakeltu tonu paprašė manęs, kad sėdėčiau čia ir aiškinsimės santykius toliau, pasakiau jam, kad nieko nebenoriu aiškintis, paprašiau palikti mano patalpas, tada trečia kartą paprašius palikti patalpas, man atsistojus ir priėjus prie jo, jį bandžiau savo raka jį pakelti ir buvau pats užpultas, tą dieną aš buvau apsirengęs su šaliku ir kai prie jo priėjau ir bandžiau jį pakelti, jis mane pasigavo už šaliko, prisitempė prie savęs ir pradėjo mane smaugti. Pradėjęs mane smaugti, jis kažkodėl bandė mane perversti ant žemės, bet jam niekaip nepavyko, jis mane pastūmė į spintą, į stalą ir kumščiavo mane su kumščiais. Aš jau būdamas jo glėbyje šaukiau žmonai V. , kad kviestų policiją, nes muša administratorių. Pasakiau būtent, kad muša administratorių, nes mano žmona taip pat dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoja, yra vadybininkė administratorė. Žmona greitai nesugebėjo atbėgti, bet man pavyko kažkaip išsivaduoti iš D. S.. Man pavykus išsivaduoti iš D. S. gniaužtų kviečiant žmoną, D. S. sako „suduok man smūgį“, klausiau kodėl turėčiau, tada atbėgo žmona. Jis buvo kažkoks kaip pasimetęs, atbėgus žmonai jis pats pradėjo bėgti ši namų, jam pradėjau sakyti, kad niekur nesibėgtų, kad žmona paskambins į policiją ir viską išsiaiškinsime, bet jis vis tiek bėgo iš namų. Žmonos prašiau, kad nupaveiksluotų automobilį su kokiu jis buvo pas mus atvykęs. Mes jį sulaikėme prie automobilio, tada jis pasakė, kad gerai, niekur nesibėgs ir palauks policijos. Belaukiant policijos jis man pradėjo grasinti, kad mane pasodins, nubaus mano vaikus, atsiųs berniukus iš Klaipėdos, geruoju man nesibaigs, tačiau aš ramiai reagavau į šiuos jo grasinimus. Jis išsitraukė telefoną ir pasakė, kad turi mane kompromituojantį įrašą, aš jam pasakiau, kad manęs tai nedomina. Žmona policijai sugedėjo prisiskambinti 11.26 val., tada buvo pirmas skambutis. Kol stovėjome kieme aš iš D. S. sulaukiau trijų grasinančių pasakymų ir vieno pasakymo dėl kompromituojančios medžiagos. Mums belaukiant policijos D. S. bėgo vėl į mano namus, aš jam šaukiau, kad neleidžiu jam eiti į namus, bet jis vis tiek bėgo į namus ir nustūmė mano nėščią žmoną, suduodamas jai į pilvą. Ji vos nenugriūva, padedu jai išsilaikyti, D. S. bėga į rūsį. Jis nusimovė savo aulinius batus, žmona bėga pirma, aš iš paskos, matome D. S. kėdę, ant kurios sėdėjo, pervertė ant žemės, dokumentų krūvą, buvusią ant stalo išsklaido ir pradeda daužyti galvą į stalą. Mes šaukėme jam ką jis daro, jis pasižiūrėjęs, žmonai dar pasakė, kad jos čia nėra. Žmona bandė įrašyti į telefoną kaip jis daužo galvą, bet atminties kortelė buvo pilna. Bedaužydas galvą D. S., jis ją daužė įdomiai, nes jis dar sugebėjo atsisukti ir pažiūrėti kas stovi jam už nugaros, daužė į stalo kampą, dar sugebėjo kišti ranką ir save žaloti. Kai jis save žalojo, aš kviečiau žmonos mamą, šaukiau jai rusiškai, kad ji atbėgtų ir pamatytų kas ką muša ir žaloja. Kai atėjo B., D. S. galvos kaip ir nežaloja, uošvienė pradėjo su juo kalbėti rusiškai ir D. S. nelaimingai aiškina jai, kad jos sūnus T. R. jį sumušė. Jis būdams rūsyje kvietėsi policiją, bet jam nepavyksta jos išsikviesti, nes toje patalpoje ryšys nelabai geras. Tada pareiškiau prašymą, kad jis paliktų mano patalpas, jis atsisakė palikti mūsų patalpas, tada atsisėda koridoriaus kampe, sakė, kad jam skauda galvą, kad jam bloga, negali niekur eiti. Žmona su juo kalbėjo, sakė jam, ar jis normalus, kad taip daro, kad atvažiuoja, susitranko galvą, sakė, kad ji matė, kaip jis trankė galvą, o D. S. neigė ir šypsojosi su ironiška šypsena. Koridoriuje paėmiau R. telefoną ir paskambinau bendrajam pagalbos centrui pasitikslint ar jau išvykę ekipažas. Netrukus atvyko policija, prašiau priimti pareiškimą, kad esu sumuštas D. S., pareigūnai atsisakė priimti ir paaiškino, kad privataus kaltinimo tvarka kreiptis į policiją pirmadienį. Policijos pareigūnai neapžiūrėjo patalpos, kurioje vyko galvos daužymas ir pareiškimo iš manęs nepriėmė. D. S. melagingai pranešė, kad neva aš jį iškviečiau į pokalbį, aš patikslinu, kad D. S. pats man skambino, atvyko ir pats save sužalojo. Pareigūnai prašė, kad D. S. išvarytų mašiną iš kiemo, jis atsistojo ir išvarė. D. S. iškvietė greitąją pagalbą ir jis išvyko į priimamąjį su greitąja, o mes savo transportu. Žmonai, kuri buvo nėščia, nuo smūgio į pilvą buvo bloga, jai grėsė persileidimas, man buvo galvos smegenų sukrėtimas. Nebuvau pas neurologą siųstas, buvau reabilitacijoje, buvo masažai, šildymai priskirti. Prie D. S. sumušimo neprisidėjau, jam nieko nedariau, tai buvo tik gynyba, buvau bokso kriaušė, nors buvau pas save namuose. Pasielgiau kaip administratorius, esu asociacijos narys, seminaruose mūsų nemoko, kad reikia savo klientus mušti. Šioje byloje esu D. S. sąmokslo auka, o viskas prasidėjo kai iš D. S. prisiteisiau skolą, kurią buvo mano įmonei skolingas - 150000 Lt ir tas pokalbis taip ir prasidėjo – „ką tu dirbi administratoriau“. D. S. daviau sutikimą, bet mane administratoriumi paskyrė tesimas, iš savo pusės, kaip administratorius, viską padariau ir mano sąžinė rami (baudžiamoji byla Nr. 1-256-363/2014, t. I, b.l. 137-138).

Liudytojas policijos pareigūnas T. Andruška parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusiosios nepažįsta. Kiek pamena, tarp kaltinamojo ir liudytojo įvyko konfliktas - jie susimušė. Abu buvo kruvini. Konfliktas vyko liudytojo namuose, (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Kaltinamasis buvo atvykęs pas liudytoją T. R. automobiliu. Visi buvo namo viduje. Atvykusi greitoji medicininė pagalba išsivežė kaltinamąjį. Policiją kvietė namų šeimininkas. Kiek pamena, buvo dar vienas skambutis dėl iškvietimo. Kai atvyko, prie namo žmonių nebuvo, jie buvo namo viduje. Buvo du kruvini vyrai ir moteris, bet ar viena, nepamena. Konflikto dalyviai jam paaiškino, kad vienas iš jų susižeidė į stalą. Jis surašė visus duomenis ir išvyko, vėliau surašė tarnybinį pranešimą. Su moterimi įvykio vietoje nekalbėjo, bendravo tik su vyrais. Buvo minima, kad moters akivaizdoje vyko konfliktas, kurį matė kaltinamojo žmona. Apie smurtą prieš moterį neminėjo. Jei būtų pasakę, kad smurtas pavartotas prieš moterį, jis būtų apie tai įrašęs į tarnybinį pranešimą. Pareiškimo įvykio vietoje nepriėmė, nes nenurodė, kad moteris patyrė smurtą. Vietoje jokių procesinių veiksmų neatliko, kadangi konflikto jiems atvykus nebebuvo.

Liudytoja J. B. parodė, kad nukentėjusioji V. R. yra jos dukra, iki įvykio kaltinamojo D. S. nepažinojo. 2014-02-15 ji svečiavosi pas dukrą. Ji su dukra ir anūkais buvo namo antrame aukšte ir išgirdo, kaip T. kviečia V. ir suprato žodį „policija“. V. nusileido pas vyrą, o ji po kelių minučių pažvelgė pro langą ir pamatė nepažįstamo žmogaus automobilį. Šalia automobilio stovėjo D., V. ir T.. D. buvo pasilenkęs. Suprato, kad policijos dar nėra. Po kelių minučių ji nusprendė nusileisti į apačią. Kai ėjo į rūsį, T. garsiai pašaukė ją ir parodė, kaip žmogus žaloja sau galvą. Kai įėjo į žento darbo kabinetą, pamatė T. ir D.. V. buvo išblyškusi ir susijaudinusi, laikėsi už pilvo. Kai paklausė kas atsitiko, duktė pasakė, kad D. sudavė jai smūgį į pilvą. V. paprašė nueiti pas vaikus ir po to sakė, kad važiuos į ligoninę. Maždaug po pusvalandžio T. ir V. grįžo iš Plungės ligoninės ir pasakė, kad Plungės ligoninėje nėra ginekologo, kuris galėtų apžiūrėti ir kad ją siunčia į Klaipėdą. Jie visi kartu išvažiavo į Klaipėdą. V. verkė, pakeliui į Klaipėdą jai ėmė trūkti oro ir pusiaukelėje jie sustojo kažkokiame miestelyje, atidarė langą, kad V. galėtų kvėpuoti. Klaipėdoje V. su T. ligoninėje prabuvo apie 40 minučių, grįžusi sakė, kad jai gresia persileidimas ir gydytojas siūlė gultis į ligoninę. Ji atsisakė gultis, paaiškinusi, kad negali palikti vaikų. V. yra fiziškai stipri, pirmi jos nėštumai buvo geri, o po įvykio dukra tapo jautresnė, kūdikis gimė neramesnis.

Liudytojas A. R. parodė, kad nukentėjusioji V. R. yra jo marti, jie visi kartu gyvena, kaltinamąjį D. S. jis pažįsta, juos sieja darbiniai ryšiai. V. R. jis yra ir darbdavys, tačiau įvykio dienai jos darbdavys buvo T. R.. Įvykio metu jo namuose nebuvo, jis buvo Vilniuje. Apie 12.30 val. jam paskambino sūnus T. R. ir pranešė apie incidentą, sakė, kad nukentėjo V. R.. Jis patarė kreiptis į gydytojus, kad nebūtų rimtų pasekmių. T. R. jam minėjo, kad konflikto metu jis apsistumdė su D. S., po to, D. S. save žalojo daužydamas galvą į stalą. Taip pat D. S. sudavė V. R. verždamasis į patalpas į pilvo sritį, sakė, kad sudavė einant į namą, kadangi V. nenorėjo jo įleisti. Po pranešimo apie incidentą jis grįžo į namus Plungėje, V. nebuvo, ji buvo išvykus konsultuotis pas gydytojus Klaipėdoje, o grįžusi buvo labai sukrėsta, depresijoje.

2015-11-11 nukentėjusiosios V. R. Plungės rajono apylinkės teismui pateiktame skunde nurodyta, kad 2014-02-15 apie 11.30 val., D. S. adresu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., tyčia jai atžagaria ranka sudavė į pilvo sritį (tuo metu buvau nėščia 6 mėn), ko pasekoje vos neparkritau nuo laiptų, taip pat grasino mano šeimai susidorojimu dėl ko ji patyrė išgąstį ir baimę. Prašo iškelti D. S. baudžiamąją bylą pagal LR BK 140 str. 1 d. ir pripažinti jį kaltu; pripažinti ją nukentėjusiąją ir civiline ieškove bei priteisti iš kaltinamojo 3000 Eur dydžio neturtinę žalą (b.l. 2-6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-07-28 specialisto išvadoje Nr. G 1346/15(03) nurodyta, kad 2014-02-15 V. R. buvo nėščia. Gydytojo akušerio-ginekologo apžiūros metu nustatyta, kad nėštumas V (III) 21 sav., gresiantis abortas, apsunkinta akušerinė anamnezė. Gresiantį abortą nėščiajai galėjo sukelti 2014-02-15 tiek buka trauma į pilvo sritį, tiek ir stresinė situacija. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje V. R. dėl gresiančio aborto buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 7-8).

2014 m. birželio 21 d. išrašas iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr. A-1593906 patvirtina, kad V. R. buvo atlikta cezario pjūvio operacija, kurios metu gimė vyr. lyties naujagimis 3440 g svorio, 52 cm ūgio, apgar įvertintas 10-10 balų (b.l. 70-71).

2014 m. vasario 15 d. išrašas iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininių dokumentų, patvirtina, kad V. R. gydytojos I. K. buvo apžiūrėta 2014 m. vasario 15 d. Išraše nurodyta, kad po didelio streso skundžiasi skausmas pilvo apačioje, gimda tonizuoja. Echoskopiškai vaisius vienas, širdies veikla, judesiai yra. Kategoriškai atsisako stacionarinio gydymo, diagnozė – nėštumas V (III) 21 savaitės, gresiantis abortas, apsunkinta akušerinė anamnezė, gydymui - ramybės rėžimas, išrašytas Magnis (b.l. 72).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus patvirtina, kad V. R. laikotarpiu nuo 2014-02-17 iki 2014-02-21 UAB „Plungės sveikatos centras“ išdavė elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (b.l. 73).

UAB „Plungės sveikatos centro“ V. R. nėštumo eigos įrašai patvirtina, kad 2014-02-17 V. R. skundžiasi maudimu pilvo apačioje, kartais apsitraukia gimda, 2014-02-15 lankėsi KUL pas ginekologą, gultis į stacionarą atsisakė dėl šeiminių situacijų. Palpuojant gimdos tonusas kiek padidėjęs. Diagnozė – nėštumas V (III) – 22 sav., gresiantis priešlaikinis gimdymas. Gydymui Magnezija. Išduota nedarbingumo pažyma 2014-02-17 – 02-21 (b.l. 80).

Teismo medicinos konsultacinėje 2016-03-15 specialisto išvadoje Nr. 0042/16 nurodyta, kad specialisto išvadoje Nr. G 1346/15(03) teisingai nurodytas sveikatos sutrikdymo mastas V. R., nes sveikata buvo sutrikdyta nuo 2014-02-15 iki 2014-02-21 dėl gręsiančio priešlaikinio gimdymo. V. R. sveikatos sutrikdymo mechanizmas buvo galimai skunde nurodytos aplinkybės – „Man bestovint tarpduryje D. S. tyčia atžagaria ranka sudavė į pilvo sritį (tuo metu buvau nėščia 6 mėn), ko pasekoje vos neparkritau nuo laiptų“, nes kaip nurodyta Prof. Gr. Drąsutienė ir kiti „Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas“ priešlaikinio gimdymo veiksniu yra smurtas, tačiau teismo medicinos praktikoje pilve poodinės kraujosruvos nustatomos retai (b.l. 92-96).

Nukentėjusioji V. R. pateikė teismui įvykio vietos apžiūros metu darytas fotonuotraukas su jų aprašais, t.y. pateiktos įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) km., Plungės r., vidinio kiemo orientacinės, apžvalginės, situacinės, mazginės nuotraukos, taip pat pačios situacijos, taip kaip ją pasakoja nukentėjusioji, liudytojo T. R. ir pačios nukentėjusiosios, buvimo vietos situacinės nuotraukos (b.l. 163-169).

Iš prie šios baudžiamosios bylos prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-256-363/2014 2014-02-15 tarnybiniame pranešime dėl įvykio patikrinimo, kurį surašė vyriausiasis patrulis T. Andruška, nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., ten gyvenantis T. R. paaiškino, kad pas jį atvyko įmonės, kurioje jis yra bankroto administratorius, darbuotojas D. S., tarp jų kilo konfliktas, konflikto metu, namų koridoriuje apsistumdė. Mums atvykus abu minėti asmenys, teigė esantys nukentėję vienas nuo kito, ant jų veidų buvo matyti sumušimo žymių, nubrozdinimų, kraujavo abiejų nosys. Įvykį teigė matė ir apie įvykį pranešė V. R.. Asmenims buvo paaiškinta, kad šie gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (baudžiamoji byla Nr. 1-256-363/2014, t. I, b.l. 3).

Iš prie šios baudžiamosios bylos prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-256-363/2014 nuosprendžio priimto 2014-12-12 Plungės rajono apylinkės teisme matyti, kad kaltinamasis T. R. tyčia nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. 2014-02-15 apie 11.30 val. savo gyvenamosiose patalpose, esančiose Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), konflikto metu priėjo prie sėdinčio D. S., ranka sugriebė jam už galvos ir jėga spaudimo veiksmu sutrenkė jo galvą į stalą, padarydamas nukentėjusiajam D. S. galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, galvos smegenų sukrėtimą, kas jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. T. R. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 50 MGL. Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-16 nutartimi nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmetė (baudžiamoji byla Nr. 1-256-363/2014, t. I, b.l. 142-145, 176-178).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).

Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą, būtini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

V. R. kaltina D. S. tuo, kad jis 2014 m. vasario 15 d. apie 11.30 val. tyčia V. R., esančiai šeštame nėštumo mėnesyje, atžagaria ranka sudavė į pilvo sritį, ko rezultate ir kartu dėl sukeltos didelės stresinės situacijos lėmė gręsiantį priešlaikinį gimdymą (gręsiantį abortą), ir tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad konfliktas 2014-02-15 įvyko nukentėjusiosios namuose tarp nukentėjusiosios sutuoktinio T. R. ir kaltinamojo D. S., kadangi T. R. paskirtas bankroto administratoriumi įmonės, kurios direktorius buvo D. S., o T. R. ir nukentėjusiosios darbo vieta yra jų gyvenamosiose patalpose. D. S. atvyko pas T. R. dėl bankroto bylos, tarp jų įvyko konfliktas, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu T. R. pripažintas kaltu, kad 2014-02-15 apie 11.30 val. savo gyvenamosiose patalpose, esančiose Plungės r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), konflikto metu priėjo prie sėdinčio D. S., ranka sugriebė jam už galvos ir jėga spaudimo veiksmu sutrenkė jo galvą į stalą, padarydamas nukentėjusiajam D. S. galvos sumušimą su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, galvos smegenų sukrėtimą, kas jam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. T. R. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d.

Taigi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės, kad konfliktas vyko tarp T. R. ir D. S., o nukentėjusioji V. R. buvo pakviesta savo vyro ir atsidūrė paties konflikto sūkuryje. Nukentėjusioji davė parodymus, kad D. S. blaškėsi pirmyn, atgal, lakstė, paėmė telefoną, norėjo išvažiuoti ir grįždamas iš automobilio atžagaria ranka jai sudavė smūgį į pilvo sritį. Kaltinamasis D. S. neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajai, teigė, kad kontaktų su V. R. nebuvo, iš namo jis ėjo į lauką, kur stovėjo jo automobilis pasiimti telefono. Kontaktas su V. R. buvo tik žodinis, jie galėjo prasilenkti tik prie mašinos, bet ne tarpduryje, kadangi tiek T. R., tiek V. R. stovėjo lauke prie mašinos, o ne tarpduryje. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo parodymais, jie buvo nuoseklūs tiek šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-256-363/2014. Nukentėjusiosios V. R. parodymai vertinami kritiškai, nukentėjusioji gina savo vyrą, jos duoti parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teismas neturi pagrindo jais tikėti.

Byloje nukentėjusioji (privati kaltintoja) pateikė įvykio vietos apžiūros metu darytas fotonuotraukas su jų aprašais, t.y. pateiktos įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) km., Plungės r., vidinio kiemo orientacinė, apžvalginė, situacinė, mazginė nuotraukos, taip pat pačios situacijos, taip kaip ją pasakoja pati nukentėjusioji ir nukentėjusiosios, liudytojo T. R. buvimo vietos, situacinės nuotraukos. Pažymėtina, jog iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad įrodinėjimas yra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus liečia ir gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje šiuo atveju ginčo aplinkybės yra tai, ar aptariamo įvykio metu sužalojimus nukentėjusiajai padarė D. S., ir šios aplinkybės byloje nenustatytos. Taigi pateiktos įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos yra tik subjektyvus nukentėjusiosios situacijos vertinimas, byloje nenustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, taip pat nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Priežastinis ryšys reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padariniai, t.y. veikdamas asmuo sąmoningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Pažymėtina, kad BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika (nežymus sveikatos sutrikdymas) yra tyčinė nusikalstama veika, kuri gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Įvertinus pačią įvykio situaciją, t.y. tai, kad tarp nukentėjusiosios vyro T. R. ir kaltinamojo D. S. vyko intensyvus konfliktas, kurio metu buvo ir smurtaujama, taip pat įvertinus pačios nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad D. S. tyčia atžagaria ranka sudavė V. R. į pilvo sritį, taip jai padarydamas nežymų sveikatos surikdymą, nėra pagrindo. Remiantis D. S. parodymais nustatyta, kad jis pasiėmęs telefoną iš automobilio ėjo į namo verandą praeidamas pro kieme stovinčius V. R. ir T. R.. Viskas vyko labai greitai, chaotiškai ir atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, spręstina, kad jei D. S. ir kliudė ranka V. R., tačiau toks jo veiksmas buvo nesąmoningas, sąlygotas vykstančio konflikto ir kitų konflikte dalyvavusių asmenų elgesio. Taigi kaltinamojo D. S. veiksmuose nėra nustatytas vienas iš būtinųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių – tyčia. Asmens veiksmuose nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamoji atsakomybė negalima.

Vienintelis liudytojas neva matęs, kaip nukentėjusiajai D. S. atžagaria ranka sudavė smūgį į pilvo sritį, yra T. R., kuris yra nukentėjusiosios vyras ir jis yra suinteresuotas šioje byloje, kad D. S. būtų nuteistas, kadangi jis pats buvo nuteistas už D. S. tyčinį nesunkų sužalojimą, todėl jo parodymai vertinami kaip nepatikimi ir teismas jais nesiremia.

Kiti byloje apklausti liudytojai J. B., A. R., T.Andruška smūgio nematė, A. R., T.Andruška tuo metu net nebuvo įvykio vietoje. Liudytoja J. B. parodė, jog įvykio iš esmės nematė, buvo antrame namo aukšte su anūkais, o išgirdusi šauksmus apačioje nusileido į apačią į žento darbo kabinetą, kuriame pamatė T. ir D., jos dukra V. buvo išblyškusi ir susijaudinusi, laikėsi už pilvo, kai paklausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad D. sudavė jai smūgį į pilvą. Šiuos liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį ir norą padėti savo dukrai bei žentui, liudytoja kaip minėta paties įvykio nematė, yra nukentėjusiosios mama, todėl jos parodymais teismas negali remtis. Liudytojas A. R. paties įvykio nematė, apie smūgį jam papasakojo sūnus telefonu, liudytojas taip pat yra susietas su nukentėjusiąja artimais giminystės saitais, todėl yra suinteresuotas palaikyti jos pateiktą versiją ir teismas jo parodymais taip pat nesiremia.

Tiek nukentėjusioji, tiek kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad situacija tiek lauke, tiek namuose įvykio metu buvo chaotiška, visi garsiai šaukė, niekas byloje neginčija, kad konfliktas buvo, į jį įsitraukė ir nukentėjusioji V. R., konfliktavo jos sutuoktinis T. R., todėl neabejotinai stresinė situacija buvo sukelta, o V. R. būnant nėščiai šeštą mėnesį ši stresinė situacija ir galėjo sukelti nukentėjusiajai gresiantį abortą. Tą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-07-28 specialisto išvada Nr. G 1346/15(03), kurioje nurodyta, kad gresiantį abortą nėščiajai galėjo sukelti 2014-02-15 tiek buka trauma į pilvo sritį, tiek ir stresinė situacija. Byloje objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad D. S. tyčia atžagaria ranka sudavė nukentėjusiajai į pilvo sritį, nėra. Nukentėjusioji tiek apžiūros Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2014-02-15 metu, tiek 2014-02-17 apžiūros metu UAB „Plungės sveikatos centre“ gydytojams nenurodė, kad jai buvo suduotas smūgis į pilvo sritį, medicininiuose išrašuose tik minima, kad ji skundžiasi skausmais pilvo apačioje po didelio streso. Taigi negali būti, kad nukentėjusioji, būdama nėščia ir gavusi smūgį į pilvo sritį, gydančiam ir ją apžiūrinčiam gydytojui, nebūtų pasakiusi, kad jai buvo suduotas smūgis. Kaip minėta, medicininiuose išrašuose ji skundžiasi skausmais pilvo apačioje po didelio streso, o stresą kaip minėta aukščiau būtent ir sukėlė įvykusi konfliktinė situacija nukentėjusiosios namuose, kur įvykio centre buvo jos vyras, dėl kurio bei jų vaikų ji pergyveno ir stresavo. Byloje duomenų, kad stresinę situaciją nukentėjusiajai sukėlė kaltinamasis D. S. nėra. Pažymėtina ir tai, kad būtent jos vyras T. R. pats pasikvietė žmoną, prašė iškviesti policiją, nors žinojo, kad ji yra nėščia, bet vis tiek savo sutuoktinę įtraukė į konfliktinę situaciją. Liudytojas T.Andruška, dirbantis Plungės policijos komisariate tyrėju, parodė, kad pagal iškvietimą atvyko į (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., kiek pamena, tarp kaltinamojo ir liudytojo įvyko konfliktas - jie susimušė, abu buvo kruvini. Kai jis atvyko, prie namo žmonių nebuvo, jie buvo namo viduje, matė namo viduje besiblaškančią jauną moterį. Su moterimi įvykio vietoje nekalbėjo, ar moteris laukėsi, nepastebėjo, buvo minima, kad moters akivaizdoje vyko konfliktas, apie smurtą prieš moterį neminėjo. Jei būtų pasakę, kad smurtas pavartotas prieš moterį, būtų apie tai įrašęs į tarnybinį pranešimą. Pareiškimo įvykio vietoje nepriėmė, nes nenurodė, kad moteris patyrė smurtą. Taigi, kaip minėta, aukščiau, byloje objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad D. S. tyčia atžagaria ranka sudavė nukentėjusiajai į pilvo sritį, nėra. Vertinant nukentėjusiosios V. R., liudytojo T. R. parodymus duotus išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-256-363/2014, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, teismas pažymi, kad jie yra vertinami kartu su visais byloje esančiais įrodymais ir byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste nepatvirtina, kad nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis į pilvo sritį.

Kaip minėta aukščiau, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus. Teismas pažymi, kad tuoj po įvykio policijos pareigūnui atvykusiam į įvykio vietą nukentėjusioji apie smūgio sudavimą neminėjo, ir nors kreipėsi pas medikus, tačiau tuoj po įvykio apsilankiusi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje smūgio sudavimo fakto nepaminėjo ją apžiūrinčiam gydytojui, tos aplinkybės nenurodė ir 2014-02-17 apsilankiusi UAB „Plungės sveikatos centre“. Pažymėtina, kad iš specialisto išvados Nr. G 1346/15(03) matyti, kad tyrimas pradėtas 2015-07-28, nors įvykis įvyko 2014-02-15, specialisto išvada pateikta atlikus nukentėjusiosios V. R. pateiktų medicininių dokumentų tyrimu bei pačios V. R. duotais paaiškinimais apie įvykio aplinkybes ekspertui. Nors išvadoje nurodyta, kad gresiantį abortą nėščiajai galėjo sukelti 2014-02-15 tiek buka trauma į pilvo sritį, tiek ir stresinė situacija, tačiau medicininiuose dokumentuose, pateiktuose ekspertui, jokių duomenų apie suduotą smūgį į pilvo sritį nėra. Ši specialisto išvada šiuo konkrečiu atveju objektyviai nepatvirtina, jog nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis į pilvo sritį. Pažymėtina ir tai, kad nors konfliktas įvyko 2014-02-15, V. R. su skundu į teismą kreipėsi tik 2015-11-11, t.y. daugiau nei po vienerių metų ir tai kelia rimtų abejonių dėl V. R. pretenzijų pagrįstumo, be to, 2015-04-16 Klaipėdos apygardos teismas jos vyro nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-07-22 nutartimi atsisakė priimti nuteistojo T. R. kasacinį skundą. Taigi nukentėjusioji yra suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį D. S.

Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje pateiktoje konsultacinėje 2016-03-15 specialisto išvadoje Nr. 0042/16 buvo vertinama 2015-07-28 specialisto išvada Nr. G 1346/15(03), peržiūrėti tie patys medicininiai dokumentai ir patvirtinta, kad specialisto išvadoje Nr. G 1346/15(03) teisingai nurodytas sveikatos sutrikdymo mastas V. R., nes sveikata buvo sutrikdyta nuo 2014-02-15 iki 2014-02-21 dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo. Išvadoje be kita ko, nurodyta, kad V. R. sveikatos sutrikdymo mechanizmas buvo galimai skunde nurodytos aplinkybės – „Man bestovint tarpduryje D. S. tyčia atžagaria ranka sudavė į pilvo sritį (tuo metu buvau nėščia 6 mėn), ko pasekoje vos neparkritau nuo laiptų“, nes kaip nurodyta Prof. Gr.Drąsutienė ir kiti „Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas“ priešlaikinio gimdymo veiksniu yra smurtas, tačiau teismo medicinos praktikoje pilve poodinės kraujosruvos nustatomos retai. Taigi šioje konsultacinėje išvadoje apie smurtą buvo teikiama išvada tik iš pačios nukentėjusiosios įvykio nupasakojimo, objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai nėra, be to, ši išvada tik konstatuoja, kad specialisto išvadoje Nr. G 1346/15(03) teisingai nurodytas sveikatos sutrikdymo mastas V. R., todėl teismas neturi pagrindo ja vadovautis. Pažymėtina, kad pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad smurtas yra tik vienas iš veiksnių, sukeliančių priešlaikinį gimdymą, o specialisto išvadoje Nr. G 1346/15(03) nurodyta, kad V. R. grėsė abortas. Teismo nuomone aborto ir priešlaikinio gimdymo sąvokos nėra tapačios, nors privati kaltintoja prašyme dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo baudžiamojoje byloje nurodė, kad smūgis į pilvo sritį ir kartu dėl sukeltos stresinės situacijos lėmė gresiantį priešlaikinį gimdymą (gresiantį abortą), t.y. šias sąvokas tapatina. 2014 m. birželio 21 d. išrašas iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr. A-1593906 patvirtina, kad V. R. buvo atlikta cezario pjūvio operacija nėštumo 38 sav., kurios metu gimė vyr. lyties naujagimis 3440 g svorio, 52 cm ūgio, apgar įvertintas 10-10 balų. Taigi naujagimis gimė sveikas ir išnešiotas, nes toje pačioje konsultacinėje išvadoje, nurodyta, kad priešlaikinis gimdymas – tai gimdymas nuo 22-os nėštumo savaitės iki 37-os nėštumo savaitės pabaigos, o kaip minėta aukščiau, nukentėjusiajai cezario pjūvio operacija buvo atlikta 38 nėštumo savaitę.

Byloje be pačios nukentėjusiosios V. R. parodymų, kitų įrodymų, patvirtinančių D. S. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių privačios kaltintojos V. R. nurodytas aplinkybes ir jos pateiktos įvykio versijos jokie kiti byloje surinkti įrodymai, kurių patikimumu nebūtų pagrindo abejoti, nepatvirtina.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bylos faktiniais duomenimis neįrodyta, jog D. S. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai V. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl D. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinamas nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo D. S. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, V. R. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, paliekamas nenagrinėtas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. prašo priteisti iš kaltinamojo D. S. jos turėtas proceso išlaidas: 500 Eur, sumokėtus už advokato padėjėjo V.Tiurino atstovavimą privataus kaltinimo procese ir 1000 Eur, sumokėtus už advokato R.Jurkos atstovavimą teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, išlaidoms apmokėti. Teismui nustačius, kad D. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir jį išteisinus, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės prašymas atlyginti jos atstovavimo išlaidas, atmetamas.

BPK 105 str. 6 d. nurodyta, kad, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju procesas buvo pradėtas privačios kaltintojos iniciatyva, teismui nustačius, kad D. S. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir jį išteisinus, spręstina, kad D. S. turi teisę gauti išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, atlyginimą. Pinigų priėmimo kvitu nustatyta, kad D. S. už teisinę pagalbą teisme advokatui R.Lupeikai sumokėjo 600 Eur. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, jos yra pagrįstos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, prašoma priteisti suma yra proporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl priteisiamos iš V. R., iniciavusios baudžiamąjį procesą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Priteisti iš V. R. D. S. 600 Eur jo turėtų išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, atlyginti.

V. R. patikslintą ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. prašymą priteisti iš kaltinamojo D. S. 1500 Eur atstovavimo išlaidas, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės rajono apylinkės teismą.