- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eI3-9209-386/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01417-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- L. O.
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinei muitinei
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2023 m. spalio 4 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. O. komercinė firma (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama:
1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovė, Muitinė) 2023 m. liepos 3 d. sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ Nr. 10000508205 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) dalį, kuria nuspręsta pradėti 1204,00 Eur muito išieškojimą;
2) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 4 d. sprendimą „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ Nr. 10000508258 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2).
Skunde nurodo, kad Kauno teritorinė muitinė 2023 m. gegužės 5 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 3KM1903322S (toliau – ir Ataskaita) įpareigojo pareiškėją įvykdyti 1204,00 Eur mokestinę prievolę. Nesutikdama su minėtoje Kauno teritorinės muitinės ataskaitoje nustatyta prievole, ją apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas). 2023 m. birželio 20 d. pareiškėja gavo Muitinės raštą Nr. (10.3 Mr) 11DE-5941, kuriuo prašoma per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti vieną iš mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimo būdų – pateikti garantinį raštą arba sumokėti 1204,00 Eur muito.
Pareiškėja 2023 m. birželio 28 d. atsakovei pateikė prašymą sustabdyti muito išieškojimą, nepateikus garantijos. Pareiškėja informavo atsakovę, jog dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės pateikti garantijos, nes visas jos turtas yra areštuotos vykdant ikiteisminį tyrimą, todėl jokia draudimo ar kredito bendrovė nesutinka jai išduoti garantijų. Atkreipė dėmesį, jog garantijos tikslas – užtikrinti mokesčių sumokėjimą, jau yra garantuotas ikiteisminiame tyrime pritaikytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, o reikalavimas du kartus garantuoti tos pačios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą laikytinas pertekliniu. Pažymėjo, jog pareiškėjos atžvilgiu Muitinė yra priėmusi ne vieną supaprastinto patikrinimo ataskaitą, kurių pagrindu priskaičiuotos milijoninės vertės mokestinės prievolės, todėl reikalavimo sumokėti mokestinę prievolę taptų įmonės nemokumo ir bankroto priežastimi.
Atsakovė Sprendimu Nr. 1 nusprendė nepradėti muito delspinigių mokestinės prievolės, įregistruotos Patikrinimo ataskaita, priverstinio išieškojimo, kol baigsis mokestinis ginčas, t. y. nepradėti priverstinio išieškojimo dėl 105,00 Eur delspinigių, tačiau nusprendė nestabdyti Patikrinimo ataskaitos dalies dėl 1204,00 Eur muito priverstinio išieškojimo. Sprendimu Nr. 2 atsakovė nusprendė nurašyti 1204,00 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos sąskaitų kredito įstaigoje.
Šalies argumentai
Nurodo, kad nors garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą, pareiškėja Muitinei ir nepateikė, tačiau 2023 m. birželio 28 d. prašyme nurodė priežastis, jog garantijos negali pateikti dėl objektyvių, ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Be to, pareiškėja pateikė duomenis, kad toks garantijos pateikimas jai galėtų sukelti rimtų ekonominių sunkumų. Tačiau, iš skundžiamų Sprendimų turinio galima susidaryti įspūdį, jog šių duomenų Muitinė tiesiog neanalizavo, nevertino ir padarė neargumentuotą išvadą, kad pareiškėja neįrodė aplinkybių dėl galimų būsimų ekonominių arba socialinių sunkumų. Sprendime Nr. 2 tik konstatuotas faktas, jog per nustatytą terminą pareiškėja nepateikė garantinio rašto ar nesumokėjo 1204,00 muito. Muitinė skundžiamuose Sprendimuose jokiais argumentais nepagrindė savo teiginių, kad nepakanka pareiškėjos nurodytų duomenų apie aplinkybes, kurių pagrindu muito mokesčio išieškojimas neturėtų būti stabdomas.
Pareiškėjos vertinimu, Muitinės padaryti procedūriniai teisės normų pažeidimai, visiškai nevertinant mokesčių mokėtojo pateiktų Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnyje nurodytų duomenų dėl būsimo skolininko ekonominių pasekmių, laikytini esminiais, nenulėmusiais Sprendimų nepagrįstumą ir sudarantys pagrindą juos panaikinti (pakeisti). Muitinė skundžiamų Sprendimų priėmimo procedūros metu visiškai netyrė bei nevertino reikšmingų aplinkybių, reikalingų atitinkamiems sprendimams priimti.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog nesutinka su skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad faktinės nagrinėjamo ginčo aplinkybės yra išdėstytos Muitinės 2023 m. liepos 3 d. Nr. 10000508205 ir 2023 m. liepos 4 d. Nr.10000508258 sprendimuose
Teigia, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų transporto priemonių vertę. Tarp organizuotos grupės narių įvardinta L. O. komercinė firma, kuri iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir elektroninėse importo deklaracijose deklaravo žymiai mažesnę jų įsigijimo vertę, nei šių transporto priemonių eksporto vertė. Atsakovė mano, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos nagrinėjamo mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui, teisingam skolininko nustatymui, pagrįsto ir objektyvaus teismo sprendimo priėmimui, todėl yra pagrindas sustabdyti administracinę bylą iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje.
2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi teismas nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas šioje byloje kilo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 100000508301 „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ dalies, kurioje nuspręsta pradėti muito išieškojimą ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 100000508331 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog Kauno teritorinė muitinė 2023 m. gegužės 23 d. Nr. 3KM190322S supaprastinto patikrinimo ataskaita įtraukė į apskaitą apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, įpareigodama pareiškėją L. O. komercinę firmą įvykdyti 1204,00 Eur mokestinę prievolę. Patikrinimo ataskaitos pagrindu taip pat buvo apskaičiuota importo PVM 2781,00 Eur mokestinė nepriemoka siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.
Pareiškėja 2023 m. birželio 14 d. pateikė Departamentui skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 23 d. Nr. 3KM190322S supaprastinto patikrinimo ataskaitą ir jos išvadas.
Atsakovė, atsižvelgdama į Kauno teritorinės muitinės Ataskaitoje nustatytas aplinkybes, 2023 m. birželio 20 d. pareiškėjai išsiuntė raštą Nr. (10.3 Mr)11DE-5941 „Dėl garantijos pateikimo“. Raštu pareiškėją informavo, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis nustatyta, kilus mokestiniam ginčui stabdomas priverstinis mokestinės prievolės išieškojimas, išskyrus muitą, todėl pasiūlyta per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti vieną iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų – pateikti garantinį raštą ar sumokėti 1204,00 Eur.
Susipažinusi su Muitinės raštu Nr. (10.3 Mr)11DE-5941 „Dėl garantijos pateikimo“, pareiškėja 2023 m. birželio 28 d. pateikė Muitinei prašymą sustabdyti 2023 m. gegužės 23 d. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190322S pagrindu priskaičiuoto 1204,00 Eur muito išieškojimą, nepateikus garantinio rašto. Prašyme nurodė, kad negali pateikti reikalaujamos garantijos, nes visas pareiškėjos turtas (įskaitant ir lėšas kredito įstaigose) yra areštuotas vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20. Dėl ikiteisminiame tyrime pritaikytų baudžiamojo poveikio priemonių jokia draudimo ar kredito bendrovė nesutinka pareiškėjai išduoti garantijos. Teigė, kad skubus mokestinės nepriemokos išieškojimas pareiškėjai padarytų neatitaisomos žalos, sukeltų Firmai rimtų ekonominių sunkumų, galimai ir nemokumo būsena.
Išnagrinėjusi pareiškėjos 2023 m. birželio 28 d. prašymą, atsakovė priėmė 2023 m. liepos 3 d. Sprendimą Nr. 1. Sprendime nurodė, kad pareiškėja muito nesumokėjo, garantinio rašto nepateikė ir neįrodė, kad pateikusi garantiją patirtų didelių ekonominių arba socialinių sunkumų, todėl nusprendė pradėti 1204,00 Eur muito išieškojimo procedūrą.
2023 m. liepos 4 d. atsakovė priėmė papildomą Sprendimą Nr. 2, kuriuo nusprendė nurašyti 1204,00 Eur mokestinę nepriemoką iš L. O. komercinės firmos sąskaitų kredito įstaigose.
Dėl prašymo sustabdyti administracinę bylą
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų transporto priemonių vertę. Tarp organizuotos grupės narių buvo įvardinta L. O. komercinė firma, kuri iš JAV į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir tikrinamose elektroninėse importo deklaracijose deklaravo UAB „Autkeva“ vardu žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šių transporto priemonių JAV eksporto vertė.
Atsakovės nuomone, minėtoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui bei teisingam skolininko nustatymui, o tokiu būdu ir objektyvaus, pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl pareiškėjos skundo nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009; 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Aiškindamas minėtas ABTĮ nuostatas, LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog negalėjimas išnagrinėti administracinę bylą tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019; 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-629/2020; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-586-415/2020). LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011 pabrėžė administracinio teismo pareigą kiekvienu atveju motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę. Teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, įvertinti tiek vienos, tiek kitos bylos aplinkybes bei tinkamai identifikuoti jose sprendžiamus klausimus ir pagrįsti bylos sustabdymo būtinumą. Bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-484-438/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-419-602/2017).
Šioje administracinėje byloje yra nagrinėjamos aplinkybės, ar pagrįstai Muitinė, neatsižvelgdama į pareiškėjos prašymą, nesustabdė 2023 m. gegužės 23 d. Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190322S pagrindu priskaičiuoto 1204,00 Eur muito išieškojimo. Aplinkybė, ar mokestinė prievolė pagrįsta, nenagrinėjama. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir atsakovės atsiliepime nurodyto ikiteisminio tyrimo nėra prejudicinio ryšio.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra aplinkybių, kurių pagrindu, vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galėtų būti sustabdyta ši administracinė byla, todėl Muitinės prašymas stabdyti bylą, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, atmestinas.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, prašydama stabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą, teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo pareiškėjos atžvilgiu.
Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 4 d. sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ Nr. 10000508258
Byloje nustatyta, kad atsakovė 2023 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ Nr. 10000508258.
2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovė raštu informavo teismą, kad Muitinė 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 10000510849 atšaukė 2023 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 10000508258, nes taikys kitą išieškojimo priemonę.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008).
Tai, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-1855-331/2019, 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-405-502/2020 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog Muitinei 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 10000510849 atšaukus 2023 m. liepos 4 d. priimtą sprendimą „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ Nr. 10000508258, minėtas sprendimas nebesukuria jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjos reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 2 išnagrinėjimas negali apginti jos tariamai pažeistos teisės ar įstatymo saugumo intereso, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 3 d. sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ Nr. 10000508205 teisėtumo ir pagrįstumo
Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (minėta, toliau – ir MAĮ).
MAĮ 110 straipsnyje, reglamentuojančiame mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymą, įtvirtinta bendra taisyklė, kad, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti (1 dalis). Tačiau to paties MAĮ 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo 13 straipsnio 23 punkte nurodyti muitai ir su jais susijusios sumos pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos muitų teisės aktams.
Ginčui aktualaus 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, kuriame nustatomos bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms, 45 straipsnyje numatyta, jog skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo (1 dalis). Vis dėlto muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala (45 straipsnio 2 dalis). 45 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu vykdant apskųstą sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų (45 straipsnio 3 dalis).
Taigi Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnyje įtvirtina galimybė visai arba iš dalies sustabdyti sprendimo dėl priverstinės mokestinės prievolės išieškojimo vykdymą gali būti taikoma tik esant tam tikroms sąlygoms, t. y., jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo arba eksporto muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik pateikus garantiją. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad šiuo atveju, sprendžiant skundžiamo Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 3 d. sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ Nr. 10000508205 teisėtumo klausimą, turi būti taikomas Sąjungos muitinės kodeksas, turintis viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. birželio 14 d. kreipėsi į Departamentą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 23 d. Nr. 3KM190322S supaprastinto patikrinimo ataskaitą ir jos išvadas, tačiau atsakovei nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą. Pareiškėja teismui pateiktame skunde bei Muitinei pateiktame prašyme sustabdyti muito išieškojimą nurodė negalinti pateikti Muitinės reikalaujamos garantijos dėl objektyvių priežasčių, kadangi visas jos turtas (įskaitant ir lėšas kredito įstaigose) yra areštuotas vykdant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20. Taip pat jokia draudimo ar kredito įstaiga nesutinka išduoti garantijų. Pareiškėja įsitikinusi, kad reikalavimo sumokėti mokestinę prievolę įvykdymas taptų pareiškėjos įmonės nemokumo ir bankroto priežastimi.
Šioje administracinėje byloje nėra ginčo, jog duomenys apie galimai atsirasiančius ekonominius arba socialinius sunkumus bei garantija, užtikrinanti mokestinės prievolės įvykdymą, mokesčių administratoriui nebuvo pateikti.
Taip pat pažymėtina, jog Sąjungos muitinės kodekse sprendimo sustabdymui numatyti ne bet kokie, tačiau dideli ekonominiai ir socialiniai sunkumai, neatitaisomos būsimos žalos grėsmė.
Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu sprendimu nestabdytas 1204,00 Eur muito mokesčio išieškojimas pagal savo dydį ir pateiktus į bylą įrodymus nebuvo tokio masto, jog dėl jo išieškojimo pareiškėjai būtų sukėlęs didelių ekonominių arba socialinių sunkumų, neatitaisomų nuostolių.
Vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio nuostatomis pareiškėja turi teisę kreiptis į Muitinę su prašymu atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą arba jo mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtu ketinusi pasinaudoti šia galimybe.
Pareiškėja, be kita ko, skunde nurodo, kad LVAT yra konstatavęs, jog iš esmės yra įtvirtinti du pagrindai, kurie leidžia teismui viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą pripažinti neteisėtu, o būtent, kai nustatoma, kad: 1) sprendimo priėmimo procedūros metu buvo padaryti esminiai procedūriniai teisės normų pažeidimai, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu; 2) viešojo administravimo subjektas sprendimo priėmimo procedūros metu nevisapusiškai, nepilnai ištyrė bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes, reikalingas atitinkamam sprendimui priimti, dėl ko jo sprendimas yra nepagrįstas. Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra pagrįstas, o tuo pačiu ar nebuvo padaryti ir kiti esminiai procedūriniai teisės normų pažeidimai, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas.
Pažymėtina, jog skundžiamo Sprendimo Nr. 2 teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal jo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Taigi, skundžiamas Sprendimas Nr. 2 buvo pagrįstas objektyviais Departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis. Skundžiamame Sprendime Nr. 2 nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Susipažinus su skundžiamo Sprendimo Nr. 2 turiniu, matyti, kad jis yra pakankamai motyvuotas – jame aiškiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, kuriais remiantis priimtas skundžiamas Sprendimas. Pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Sprendimas Nr. 2 neatitinka VAĮ 10 straipsnyje keliamų reikalavimų, nėra.
Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis).
Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. liepos 3 d. sprendimas „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ Nr. 10000508205 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Nenustačius skundžiamo Sprendimo Nr. 2 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. O. komercinės firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.