- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-803-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04106-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-17362-514/2025, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjo (atsakovo) D. P. prašymo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-3534-1024/2023 nagrinėjimą priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir praleisto termino atnaujinimo, prašydamas: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3534-1024/2023; atnaujinti praleistą terminą šiam prašymui paduoti terminą praleidus dėl svarbios priežasties; sustabdyti teismo sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas šis prašymas; leisti pareiškėjui pateikti atsiliepimą ir dalyvauti bylos nagrinėjime iš esmės.
2. Prašymas buvo pateiktas su trūkumais, todėl teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti prašymo atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-3534-1024/2023 nagrinėjimą trūkumus: pateikti patikslintą procesinį dokumentą, atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus, t. y. prašyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą(-us), aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo padavimo terminų skaičiavimas; pridėti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą; suformuluoti prašymą (reikalavimą), kokį procesinį sprendimą teismo prašo priimti atnaujinus procesą byloje; sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu, tik nebus grąžinamas, procesinius dokumentus pateikus elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP).
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2025 m. liepos 14 d. pateikė teismui patikslintą prašymą/skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir leisti pareiškėjui dalyvauti bylos nagrinėjime, nurodė pridėjęs įrodymus, kad byla buvo nagrinėjama su didžiuliais pažeidimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2025 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) D. P. prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-3534-1024/2023 nagrinėjimą laikė nepaduotu.
5. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nepašalino visų teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi nustatytų trūkumų.
6. Teismas nurodė, kad su patikslintu prašymu pareiškėjas pridėjo du prašymo atnaujinti procesą papildymus, iš kurių turinio matyti, jog nurodydamas proceso atnaujinimo pagrindus praleisto termino atnaujinimą grindžia faktais, kad pareiškėjas apie sprendimą sužinojo tik 2024 m. vasario mėnesį, kai buvo pradėtas vykdymas, o teisę jį ginčyti – 2025 m. birželio mėnesį kreipęsis į teisininką, tačiau šių aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo, jokių jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė (pateikė tik atskiras dokumentų dalis).
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, tikslindamas prašymą, aiškiai nesuformulavo prašymo (reikalavimo), kokį procesinį sprendimą teismo prašo priimti atnaujinus procesą byloje, todėl nėra galimybės nustatyti mokėtino žyminio mokesčio dydžio už pateiktą procesinį dokumentą. Tačiau iš patikslintų procesinių dokumentų turinio matyti, jog pareiškėjas prašo panaikinti 2023 m. spalio 23 d. priimtą sprendimą, dėl ko galima spręsti, kad pareiškėjas ginčija visą sprendimą. Todėl nagrinėjamu atveju už prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti sumokėtas 35 Eur žyminis mokestis (procesinius dokumentus ir jų priedus teikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, be to, procesiniame dokumente nurodžius, jog pageidaujama procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis). Pareiškėjas į bylą pateikė už pareiškėją kito asmens – A. V. (A. V.), sumokėtą 27,75 Eur žyminį mokestį (75 procentų dydžio tarifu teikiant elektroninių ryšių priemonėmis).
8. Teismas nurodė, kad norėdamas pasinaudoti galimybe mokėti sumažintą (t. y. 75 procentų dydžio) žyminį mokestį už bylą inicijuojantį dokumentą (šiuo atveju – prašymą dėl proceso atnaujinimo), pareiškėjas turėjo įvykdyti abi sąlygas: 1) procesinius dokumentus teismui pateikia elektroninių ryšių priemonėmis; ir 2) procesiniame dokumente išreikšti pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis. Nors pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau prašyme neišreiškė pageidavimo procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo sumokėti 47 Eur žyminio mokesčio sumą (skaičiuojamą nuo viso ginčijamo sprendimo 1 552 Eur sumos). O prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškus elektroninių ryšių priemonėmis ir prašyme nurodžius pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik elektroninių ryšių priemonėmis, tas pats prašymas būtų apmokestinamas 35 Eur žyminiu mokesčiu.
9. Teismas nurodė, kad vadovaudamasis Žyminio mokesčio apskaitos Lietuvos Respublikos teismuose taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2021 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 13P-163-(7.1.2.), II skyriaus nuostatomis, šioje byloje teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“) siekdamas atlikti žyminio mokesčio įskaitymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) gautų žyminio mokesčio mokėjimų sąrašo bei iš jo pasirinkti reikiamą žyminio mokesčio mokėjimą, „Liteko“ nerado jokių duomenų apie A. V. (A. V.) į VMI sąskaitą 2025 m. liepos 10 d. faktiškai sumokėtą 27,75 Eur žyminio mokesčio sumą už pareiškėjo D. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3534-1024/2023 (galimai dėl neteisingai nurodyto įmokos kodo). Esant nustatytoms aplinkybėms pripažįstama, jog pareiškėjas šioje byloje nesumokėjo viso įstatyme nustatyto žyminio mokesčio už bylą inicijuojantį dokumentą – prašymą dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėjas (atsakovas) D. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutarties, tačiau skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 369 straipsnyje reglamentuotas prašymo atnaujinti procesą turinys, kuriame nurodyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022). Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, nurodydamas proceso atnaujinimo pagrindus, praleisto termino atnaujinimą grindžia faktais, jog pareiškėjas apie sprendimą sužinojo tik 2024 m. vasario mėnesį, kai buvo pradėtas vykdymas, o teisę jį ginčyti – 2025 m. birželio mėnesį, kreipęsis į teisininką, tačiau šių aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo, jokių jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
15. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip jau minėta, CPK 369 straipsnyje reglamentuotas prašymo atnaujinti procesą turinys, kuriame nurodyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė.
16. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas šioje byloje nesumokėjo viso įstatyme nustatyto žyminio mokesčio už bylą inicijuojantį dokumentą – prašymą dėl proceso atnaujinimo. Iš į bylą pateikto 2025 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymo, kuriuo sumokėtas 27,75 Eur žyminis mokestis už pareiškėjo D. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3534-1024/2023, matyti, kad neteisingai nurodytas įmokos kodas, todėl tokio žyminio mokesčio neįmanoma įskaityti byloje. Be to, sumokėta ne visa žyminio mokesčio suma, kuri šiuo atveju turėtų būti 35 Eur, nes už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis) (ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius nagrinėjamoje byloje mokėjo 35 Eur žyminį mokestį).
17. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiškimo trūkumų. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai yra visiškai nesusiję vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, spręstina, jog apeliantas nesilaikė atskirajam skundui keliamų specialiųjų reikalavimų.
18. Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
19. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.