Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1085-565/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2A-1085-565/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02153-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
S. M.
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1085-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02153-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4.; 2.6.8.10.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir A. B. ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovai A. B. ir A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės S. M. 2 896,20 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, jog su atsakove 2008 m. rugpjūčio 14 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo preliminariojoje sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – taip pat ir Turtas), pardavimo ieškovams. Ieškovai atsakovei sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) avansą. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovų sumokėtas avansas jiems nėra grąžintas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė S. M. prašė ieškinį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, kad neturi pareigos grąžinti ieškovams 2 896,20 Eur avanso, nes pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės. Ieškovai neįvykdė ne tik 2008 m. rugpjūčio 14 d. preliminariąja sutartimi, bet ir 2007 m. rugpjūčio 24 d. preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovai žinojo, kad atsakovei žemės sklypas nuosavybės teise nepriklauso ir 2007 m. rugpjūčio 24 d. preliminariąja sutartimi įsipareigojo sutvarkyti visus nuosavybės dokumentus. Ieškovai šio įsipareigojimo neįvykdė. Preliminariajai sutarčiai pasibaigus ir ieškovams nesikreipus į atsakovę 9 metus, ieškovų sumokėtas avansas pagal preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 punktą liko atsakovei kaip netesybos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė solidarių ieškovų A. B. ir A. B. naudai iš atsakovės S. M. 2 896,20 Eur avansą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 655 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

6.1. šalys 2007 m. rugpjūčio 24 d. preliminariąja nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė, jog atsakovė už 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumą parduos ieškovams Turtą. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 m. kovo 1 d. 2008 m. rugpjūčio 14 d. preliminariąja sutartimi pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. gruodžio 31 d. Iki šio termino pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovai yra sumokėję atsakovei 10 000 Lt (2 896,20 Eur) avansą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. kovo 15 d. iki 2019 m. vasario 22 d. nuosavybės teise priklausė G. J., t. y. ne atsakovei. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes preliminarios sutarties objektas – Turtas kaip vientisas kompleksas, iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino ir vėliau netapo atsakovės nuosavybe;

6.2. preliminariosiose sutartyse ieškovams nebuvo nustatyta pareiga atlikti reikalingus veiksmus, kad žemės sklypas nuosavybės teise būtų įregistruotas atsakovės vardu. Iš 2007 m. rugpjūčio 24 d. preliminariosios sutarties 2008 m. rugpjūčio 14 d. pakeitimo Nr. 2 teksto matyti, kad pirkėjas pardavėjo vardu, tačiau savo sąskaita, samdė matininkus, kad būtų atlikti kadastriniai bei geodeziniai matavimai, būtini Turtui įregistruoti, ruošė dokumentus savivaldybės institucijoms, viešajam registrui, teismams, mokėjo už konsultacijas advokatams ir pan. Tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad ieškovai tokią pareigą (gauti nuosavybę liudijančius dokumentus) turėjo. Priešingai, minėtą pareigą turėjo atsakovė. Preliminariųjų sutarčių 4.2.1 punkte nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja visiškai sutvarkyti visus Turto dokumentus, t. y. gauti nuosavybę liudijančius dokumentus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;

6.3. šios atsakovės pareigos nepaneigia ir liudytojos paaiškinimai, kad atsakovė ieškovui buvo davusi įgaliojimą sutvarkyti nuosavybės teisės dokumentus. Įgaliotinis veikia įgaliotojo vardu (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškovui nepavyko atsakovės vardu sutvarkyti žemės sklypo nuosavybės dokumentų, nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį;

6.4. tiek 2007 m. rugpjūčio 24 d., tiek 2008 m. rugpjūčio 14 d. preliminariosios sutartys yra nenuginčytos ir galiojančios, tad ir preliminariųjų sutarčių 4.2.1 punktas, nustatantis atsakovės pareigą visiškai sutvarkyti visus Turto dokumentus, taip pat yra galiojantis ir nenuginčytas. Atsakovės argumentai, kad šis sutarties punktas turėtų būti aiškinamas jos naudai, nes ieškovai rengė sutarties tekstą, nepagrįstas. Abejoti preliminariųjų sutarčių 4.2.1 punkto sąlyga nėra pagrindo, nes ši sąlyga yra aiški;

6.5. atsakovės argumentai, kad ieškovai dingo ir devynerius metus nesirodė, statiniai supuvo ir dėl to atsakovė neturi pareigos grąžinti avanso, laikytini nepagrįstais. Terminas pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti baigėsi 2010 m. gruodžio 31 d. Aplinkybės, kad, pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė jai nuosavybės teise priklausančių statinių neprižiūrėjo, nesudaro pagrindo taikyti ieškovams civilinę atsakomybę ar atsakovei palikti ieškovų sumokėtą avansą;

6.6. ieškovai nevengė sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Priešingai, jie ėmėsi veiksmų pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti: sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) avansą, atsakovės vardu tvarkė Turto nuosavybės dokumentus. Nepavykus įregistruoti žemės sklypo nuosavybės atsakovės vardu, ieškovai turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovei, pasibaigus pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminui (2010 m. gruodžio 31 d.) ir ieškovams pareikalavus grąžinti avansą, kilo prievolė šį avansą grąžinti;

6.7. konstatavus, kad ieškovai turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovės reikalavimas dėl avanso įskaitymo į netesybas yra nepagrįstas. Be to, ieškovams prašant, teismas šiam reikalavimui taiko ir ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsakovė S. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. ieškovai atvyko pas atsakovę susidomėję atsakovės namu bei ūkiniais pastatais. Susitarus dėl pastatų kainos, ieškovai atvežė atsakovei pasirašyti paruoštą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė niekada nebuvo žemės sklypo po jai priklausančiais pastatais savininke, būdama vyresnė nei 70-ies metų bei neturėdama jokių nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymo įgūdžių, negalėjo įsipareigoti ieškovams sutvarkyti žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Būtent ieškovai įsipareigojo sutvarkyti dokumentus taip, kad žemės sklypas po pastatais taptų atsakovės nuosavybe;

7.2. 2008 m. rugpjūčio 14 d. preliminariosios sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad ieškovai tvarkė nekilnojamojo turto dokumentus, jie turėjo tikslą žemės sklypą, esantį po atsakovės pastatais, įregistruoti atsakovės vardu, kad turėtų galimybę žemės sklypą iš atsakovės nupirkti. 2008 m. rugpjūčio 14 d. preliminariosios sutarties 5.1 punkte ieškovai aiškiai nurodė, kad jie ruošė dokumentus savivaldybės institucijoms, registrų centrui, teismams, mokėjo už konsultacijas advokatams ir pan., o taip pat ruošė dokumentus teisminiam ginčui dėl žemės po pastatais atgavimo, samdė advokatą bei atliko kitus veiksmus, kad žemė būtų grąžinta teisėtai savininkei, t. y. atsakovei;

7.3. ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi po preliminariosios sutarties pabaigos praėjus daugiau kaip 9 metams. Sąžininga sutarties šalis suprasdama, kad ji yra teisi, pasibaigus sutarčiai iš karto būtų reikalavusi grąžinti avansą;

7.4. sutarčiai pasibaigus, o ieškovams neįvykdžius savo įsipareigojimų ir nesirodžius pas atsakovę daugiau kaip 9 metus, ieškovų sumokėti pinigai pagal 2008 m. rugpjūčio 14 d. preliminariosios sutarties 5.2 punktą kaip netesybos liko atsakovei.

8. Ieškovai A. B. ir A. B. prašo atsakovės S. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. preliminariųjų sutarčių sąlygos, įskaitant ir 4.2.1 punktą, šalims buvo aiškios ir suprantamos, t. y. iš sutarčių turinio aiškiai matyti, kad atsakovė įsipareigojo sutvarkyti visus Turto, įskaitant ir žemės sklypo, dokumentus. Atsakovė nepagrįstai remiasi CK 6.193 straipsnio nuostatomis dėl sutarčių aiškinimo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovai galimai turi patirties tvarkant nekilnojamojo turto reikalus, kad ieškovai buvo įgalioti tvarkyti Turto dokumentus, kad ieškovai tik po 9 metų kreipėsi dėl avanso grąžinimo, nepatvirtina ieškovų nesąžiningumo;

8.2. ieškovai tikėjosi iš atsakovės įsigyti tiek pastatus, tiek ir po jais esantį žemės sklypą po to, kai bus sutvarkyti žemės sklypo nuosavybės dokumentai. Preliminariosios sutartys buvo sudarytos dėl Turto kaip vientiso komplekso. Ieškovai atsakovės vardu, tačiau savo sąskaita tvarkė, organizavo ir atliko visus būtinus veiksmus, kad Turtas būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre, ruošė dokumentus atsakovės vardu teisminiam ginčui su trečiaisiais asmenimis dėl žemės po pastatais atgavimo. Vis dėlto žemės sklypas nebuvo perregistruotas atsakovės vardu, dėl ko pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymas tapo negalimas;

8.3. atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovų kaltės. Pagal preliminariųjų sutarčių 5.2 punktą ieškovų sumokėtas avansas atsakovei kaip bauda lieka tik tuo atveju, jei ieškovai neįvykdo ar netinkamai įvykdo preliminariosios sutarties 4.1 punkte nurodytus įsipareigojimus (sumokėti avansą), taip pat tais atvejais, kai ieškovai nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovai nurodytų reikalavimų nepažeidė – avansą sumokėjo, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti nevengė ir jos sudaryti neatsisakė.

8.4. atsakovė byloje nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių dėl nesudarytos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties patirtus nuostolius. Atsakovė priešpriešinius reikalavimus įskaitė nesilaikydama teisės aktuose nustatytos tvarkos. Pirma, tariamas netesybas atsakovė įskaitė neatsižvelgdama į suėjusį 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Antra, atsakovė atsiliepime į ieškinį įskaitė reikalavimą, dėl kurio kilo ginčas šioje byloje. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą, tai yra pagrindinę, sutartį.

12. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovai su atsakove sudarė dvi preliminariąsias nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis: 2007 m. rugpjūčio 24 d. ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. Šiomis sutartimis pardavėjas (atsakovė) ir pirkėjas (ieškovai) įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų – gyvenamojo namo, daržinės, tvarto ir rūsio, (duomenys neskelbtini), bei po pastatais esančio žemės sklypo. Preliminariosiose sutartyse nurodyta, jog Turto kaina yra 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Ieškovai pagal preliminariąsias sutartis atsakovei sumokėjo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) avansą.

14. Pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. preliminariąją sutartį pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008 m. kovo 1 d. Šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties per šį terminą, šalių susitarimas dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo tęsiamas pagal 2008 m. rugpjūčio 14 d. preliminariąją sutartį. Pagal šią sutartį pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2010 m. gruodžio 31 d. Ir per šį terminą (ir vėliau) pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai ketinant parduoti bei pirkti Turtą kaip vieną kompleksą, o vienos preliminarios sutarties pasibaigimas bei kitos sudarymas tokiomis pačiomis sąlygomis tik patvirtina šių santykių tęstinumą. Todėl abi preliminarios sutartys turi būti laikomos vientiso proceso rezultatu ir vertinama jų esmė bei pasekmės (CPK 185 straipsnis).

16. Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą avansą, kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovai neįvykdė preliminariosiomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų (nesutvarkė žemės sklypo nuosavybės teisės registracijos atsakovės vardu), dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.

17. Preliminariųjų sutarčių 5.2 punktu šalys susitarė, kad sandoriui neįvykus dėl to, kad pirkėjai tinkamai neįvykdė ar netinkamai vykdė preliminariųjų sutarčių 4.1 punkte numatytų įsipareigojimų (dėl avanso ir likusios Turto kainos sumokėjimo), taip pat tais atvejais, kai pirkėjai nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjų sumokėtas avansas lieka pardavėjai kaip bauda, kurios dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pardavėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog ieškovai įvykdė preliminariųjų sutarčių 4.1 punkte jiems numatytą įsipareigojimą – sumokėjo avansą.

18. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, tai yra, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006); pažymėtina ir tai, jog teismas, taikydamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

19. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne.

20. Iš 2019 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad po pastatais esantis žemės sklypas nuo 2004 m. vasario 23 d. iki 2019 m. vasario 15 d. nuosavybės teise priklausė G. J.. Šiame išraše nėra duomenų apie dabartinį žemės sklypo savininką. G. J. nuosavybės teisė į žemės sklypą išregistruota Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 15 d. sprendimu.

21. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog nebuvo sutvarkyti atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypą (ir pastatus) dokumentai, ir buvo pagrindinė priežastis sudaryti preliminarią sutartį bei nustatyti terminą pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, per kurį turėjo būti sutvarkyti Turto nuosavybės teisės atsakovės vardu dokumentai. Atsakovė žinojo, kad žemės sklypas jai nuosavybės teise nepriklauso. Preliminariųjų sutarčių 4.2.1 punkte aiškiai nurodyta, kad būtent atsakovė (pardavėja) įsipareigoja visiškai sutvarkyti visus Turto dokumentus, t. y. gauti nuosavybę liudijančius dokumentus ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad ieškovai ir negalėjo prisiimti tokio įsipareigojimo, nes nurodyti veiksmai galėjo būti atliekami tik atsakovės valia ir vardu. Preliminariosiose sutartyse ieškovams nebuvo nustatyta pareiga atlikti reikalingus veiksmus, kad žemės sklypas nuosavybės teise būtų įregistruotas atsakovės vardu. Aplinkybės, jog ieškovai atsakovės vardu savo sąskaita samdė matininkus, kad būtų atlikti kadastriniai bei geodeziniai matavimai, būtini Turtui įregistruoti, ruošė dokumentus savivaldybės institucijoms, viešajam registrui, teismams, mokėjo už konsultacijas advokatams, nepatvirtina, jog būtent ieškovai turėjo pareigą gauti žemės sklypo nuosavybę atsakovės vardu patvirtinančius dokumentus. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovai aktyviai prisidėjo, siekdami, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta. Be to, šioje byloje atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo konkrečiai ieškovų veiksmų / neveikimo, dėl kurių žemės sklypo nuosavybės teisė nebuvo įregistruota jos vardu.

22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-783-624/2009 pagal pareiškėjos S. M. skundą Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997-12-08 sprendimo Nr. 41-3420 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. P.“ panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjos S. M. skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-444-931/2010 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

23. Nurodytose administracinėse bylose buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 41-3420 V. P. buvo atkurta nuosavybė teisė į nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 2,48 ha žemės ir 1,65 ha miško. Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamo turto registre buvo įregistruota V. P. nuosavybės teisė į 1,7 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2,43 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). 2004 m. vasario 23 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 31-55 pagrindu nuosavybės teisė į žemę įregistruota G. J. vardu.

24. 2007 m. spalio 10 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą ir rūsį (dalį Turto), esančius 2,43 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė, siekdama, kad po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais būtų suformuotas atskiras žemės sklypas, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri atsisakė tai padaryti, nes į šį žemės sklypą 1997 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 41-3420 kitam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės.

25. Administracinėse bylose buvo konstatuota, jog nuosavybės teisių atkūrimo V. P. metu duomenų Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad žemėje, į kurią nuosavybės teises natūra pageidavo atkurti V. P., t. y. 2,43 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys pastatai; atsakovė turėjo pareigą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, jeigu tokį turėjo, registruoti, tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamą sprendimą, neturėjo pagrindo nesiremti Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis.

26. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypo nuosavybė atsakovės vardu nebuvo įregistruota ne dėl ieškovų kaltės ar neveikimo, o dėl objektyvių priežasčių, tai yra teismams atmetus atsakovės skundus dėl administracinio akto panaikinimo. Atsakovės bandymas perkelti netinkamo preliminariųjų sutarčių vykdymo atsakomybę pirkėjams (ieškovams), nagrinėjamu atveju nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovai vengė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl nėra jokio pagrindo ieškovams taikyti civilinę atsakomybę pagal preliminariųjų sutarčių 5.2 punktą.

27. Atsakovė įrodinėja, kad būdama vyresnė nei 70-ies metų ir neturėdama specialių žinių, tai yra neturėdama jokių nekilnojamojo turto dokumentų tvarkymo įgūdžių, negalėjo įsipareigoti sutvarkyti žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Atsakovė negali remtis vien aplinkybe, kad yra garbaus amžiaus. Pastebėtina, jog 2008 m. rugpjūčio 14 d preliminariąją sutartį pasirašė ieškovai, atsakovė ir atsakovės dukra, kuri savo parašu patvirtino, jog atsakovė suprato preliminariųjų sutarčių turinį ir pasekmes, kaip visiškai atitinkančias atsakovės, kaip pardavėjos, valią. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog atsakovė veikė ne viena savo jėgomis, o jai padėjo jos dukra, su kuria atsakovė turėjo galimybę konsultuotis, todėl nėra pagrindo teigti apie ieškovų nesąžiningą naudojimąsi (pateikiant atsakovei pasirašyti preliminariąsias sutartis) atsakovės amžiumi ar nepatyrimu sudarant sandorius (CPK 185, 178 straipsniai). Be to, atsakovė iki šios bylos iškėlimo, kurioje ieškovai reikalauja avanso grąžinimo, nereiškė ieškovams jokių pretenzijų dėl ieškovų kaltės dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo.

28. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš šalių kaltės, kad nebuvo sudaryta pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis.

29. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Taigi, neįvykus sandoriui (nepasiekus preliminariosiose sutartyse numatytų tikslų ir nesudarius Turto pirkimo-pardavimo sutarties), atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovams jų sumokėtą avansą. Tokią išvadą patvirtina ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis).

30. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovų pasyvumu, tai yra aplinkybe, kad ieškovai į teismą kreipėsi po preliminariosios sutarties pabaigos praėjus daugiau kaip 9 metams, pažymėtina, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovų nesikreipimas į teismą su reikalavimu grąžinti avansą buvo sąlygotas tam tikrų šalių susitarimų ar neteisėto neveikimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovai, pateikdami teismui ieškinį 2019 m. liepos 8 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikdami pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo), nepraleido 10 metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), skaičiuojamo nuo 2010 m. gruodžio 31 d.. kada turėjo būti sudaryta pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl teismas neturi pagrindo atsisakyti ginti ieškovų teisių.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.

32. Apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Iš apeliantės ieškovui, kurio vardu atliktas mokėjimas už advokato teisinę pagalbą, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatas priteisiamos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 460 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė