- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- A-525-1760-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00134-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus
- Trečiasis asmuo
- P. K., M. V.
- Kategorijos
- 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. K., M. V. dėl administracinių akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja G. J. su skundu (I t., b. l. 2?3), patikslintais skundais (I t., b. l. 31?34; II t., b. l. 28?31) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba, NŽT) Molėtų skyriaus (toliau – ir Molėtų skyrius) 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 40S-103 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 40S-103);
2) panaikinti Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Molėtų rajone“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312) dalį dėl suprojektuotų žemės sklypų, plane pažymėtų Nr. 803-1 ir Nr. 877,;
3) panaikinti Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1413 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Molėtų rajone“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1413);
4) įpareigoti Tarnybos Molėtų skyrių nedelsiant per 3 mėnesius ar kitą protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į J., S., E. ir M. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teises valdytą žemę, esančią Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pagal iki nacionalizacijos valdytas žemės ribas.
Paaiškino, kad 2001 m. liepos 30 d. notarine sutartimi įsigijo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,46 ha J., S., E. bei M. K. priklausiusios žemės, esančios Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Į šią žemę nuosavybės teises pageidavo atkurti natūra, visi reikalingi dokumentai buvo pateikti Tarnybos Molėtų skyriui. Atkurti nuosavybės teises į nurodytą nekilnojamąjį turtą taip pat pageidavo E. K.. Be to, Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. gegužės 30 d. 1-ojo šaukimo 5 sesijos protokolu pareiškėjai buvo skirta 2 ha žemės asmeniniam ūkiui. Už šią žemę, 2 ha, 1994 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja investiciniais čekiais sumokėjo 122,40 Lt. Pareiškėjai skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas buvo paženklintas vietoje 1996 m. lapkričio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-18/2008 pripažino, kad pareiškėjai asmeninio ūkio žemė turi būti projektuojama pagal faktiškai pažymėtą 1996 m. lapkričio 25 d. planą toje pačioje vietoje. 2012 m. balandžio 25 Tarnybos Molėtų skyrius priėmė Sprendimą Nr. 40S-103, kuriuo atkūrė nuosavybės teises pareiškėjai kartu su bendraturte E. K. į 2,11 ha žemės sklypo dalį, esančią 3,19 ha dydžio žemės sklype Nr. 803-1, kuris suprojektuotas 2011 m. spalio 28 d. Įsakyme Nr. 40VĮ(14.40.2)-1312, kartu suprojektuotas ir 1,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 877, o 2012 m. rugpjūčio 8 d. Įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1413 sumažintas iki 1,3494 ha. Teigė, kad nurodyti administraciniai sprendimai yra nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio nuostatas. Paaiškino, kad nuosavybės teisės jai kartu su bendraturte E. K. atkurtos netinkamai suprojektavus asmeninio ūkio žemės sklypą ir su ja nesuderinus, grąžinta žemė patenka į pareiškėjai 1996 m. lapkričio 11 d. planu paženklintą asmeninio ūkio žemę. Teigė, jog į tą pačią žemę atsiradus keliems pretendentams ir pareiškėjai, kaip asmeninio ūkio žemės turėtojui, nesutikus jos iškelti į kitą vietą, pirmiausia jai turėjo būti projektuojamas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas su paženklintomis ir jos faktiškai valdomomis ribomis pagal minėtą planą, o likusioje dalyje, kuri nepatenka į asmeninio ūkio žemės ribas, atkuriamos nuosavybės teisės natūra kartu su bendraturte E. K.. Tačiau nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos kartu su bendraturte E. K., nenustatant konkrečios kiekvienam bendraturčiui priklausančios vietos. Taip E. K., pažeisdama pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, galėtų pretenduoti ir į tą žemę, kuri pareiškėjai priklauso kaip asmeninio ūkio žemė, yra jos naudojama, dirbama ir prižiūrima. Pažymėjo, kad asmeninio ūkio žemė jai turėjo būti suprojektuota pagal faktiškai skirtą plotą ir su plane pažymėtomis ribomis, tokią išvadą yra priėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tačiau priimant Sprendimą Nr. 40S-103, į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, Įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 suprojektuotas ne 2 ha asmeninio ūkio žemės plotas, kaip pareiškėjai priklausė ir buvo jos naudojama, o 1,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, kuris Įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1413 sumažintas iki 1,3494 ha. Taip pažeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad Sprendimu Nr. 40S-103 nuosavybės teisės atkurtos ne pagal buvusias savininkams K. priklausiusios žemės ribas, o jas paslenkant apie 50 metrų nuo (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, kas akivaizdžiai nukrypsta nuo natūra grąžinamos žemės principo. Pareiškėjos teigimu, visos šios aplinkybės rodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjos, kaip asmeninio ūkio turėtojos bei pretendentės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra teises, todėl ginčijami administraciniai sprendimai turi būti panaikinti.
Atsakovo Nacionalinė žemės tarnybos atstovas Molėtus skyrius pateikė atsiliepimus (I t., b. l. 25?29; 94?97), kuriais prašė pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Nurodė, kad pareiškėja 2001 m. liepos 30 d. teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pardavimo sutartimi įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J., S., E. ir M. K. 3,46 ha valdytą žemę, todėl 2001 m. rugpjūčio 8 d. buvo parengta Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 14723, pagal kurią, G. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,46 ha žemės. Be kita ko, pareiškėjai (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. gegužės 30 d. 1-ojo šaukimo 5 sesijos sprendimu asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini) k., Molėtų r. buvo skirtas 2 ha žemės ūkio naudmenų plotas, kuris paženklintas vietovėje 1996 m. lapkričio 25 d. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Ž40-16-109 nuo 2011 m. vasario 1 d. buvo paskelbta naujo Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, o 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-82 patvirtintas sąrašas asmenų, pageidaujančių Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti ar nuomoti valstybinius žemės sklypus, kuriame pareiškėja įrašyta į I ir VII pretendentų eiliškumo grupes. Įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 patvirtintame Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pareiškėjai kartu su E. K. suprojektuotas bei patvirtintas natūra grąžinamas 3,19 žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir pareiškėjai natūra grąžinamas 0,02 ha kitos paskirties žemės sklypas. Sprendimu 40S-13 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant natūra 0,02 ha žemės sklypą ir 2,11 ha žemės dalį, esančią 3,19 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime, Molėtų rajone. Patvirtintame žemėtvarkos projekte pareiškėjai taip pat suprojektuotas ir patvirtintas 1,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 877 toje pačioje jos faktiškai valdomoje asmeninio ūkio žemėje, kuri jai buvo paženklinta 1996 m. lapkričio 25 d. 2011 m. vasario 24 d. pareiškėja dalyvavo Molėtų žemėtvarkos skyriuje I eilės pretendentų, kuriems žemė grąžinama natūra, susirinkime, buvo supažindinta su grąžinamo žemės sklypo ribomis ir plotu, taip pat ir su projektuojamo asmeninio ūkio žemės sklypo vieta, plotu bei ribomis, savo sutikimą su projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta pareiškėja patvirtino pasirašydama 2011 m. vasario 24 d. žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraščiuose, taip suderindama grąžinamų natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypų išsidėstymą ir ribas. Pažymėjo, jog pareiškėja buvo nuolat informuojama apie žemės sklypų projektavimą, proceso eigą, priimamus sprendimus. 2011 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 40SD-(14.40.45)-1700 pareiškėja buvo kviesta dalyvauti grąžinamų natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypų ženklinime, tačiau Molėtų žemėtvarkos skyriuje buvo gautas jos prašymas, kuriame nurodoma, kad ji negalės dalyvauti žemės sklypų ženklinime dėl ligos ir kartu ji išreiškė pageidavimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo ženklinimo. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 „Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Metodika) 16 punktas, suteikia teisę projekto autoriui paženklinti žemės sklypą pretendentui nedalyvaujant ir parengti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, jei grąžinamas natūra žemės sklypas yra suprojektuotas šios metodikos nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame žemėtvarkos projekte ir jei žemėtvarkos projekto rengimo metu pretendentas sutiko su suprojektuoto sklypo ribomis, pasirašydamas žiniaraštyje arba yra paženklinti visi besiribojantys su natūra grąžinamu žemės sklypu žemės sklypai. Kadangi pareiškėjai natūra grąžinami žemės sklypai Nr. 803-1 ir 803-2 buvo suprojektuoti Metodikos nustatyta tvarka parengtame ir Įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 patvirtintame Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, o pareiškėja šio projekto rengimo metu sutiko su suprojektuotų sklypų ribomis, projekto autorius 2011 m. gruodžio 6 d. paženklino žemės sklypus Nr. 803-1 ir 803-2 pareiškėjai nedalyvaujant, o 2011 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 40SD-(14.40.45)-1859 pareiškėjai išsiųstos grąžinamų natūra žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktų, žemės sklypų planų ir abrisų patvirtintos kopijos, pareiškėja taip pat informuota, kad sutikimą ar pastabas dėl jų gali pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos. 2012 m. kovo 5 d. pareiškėja buvo kviesta į Molėtų žemėtvarkos skyrių susipažinti su parengta natūra grąžinamų žemės sklypų byla ir suderinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau atvykusi į skyrių, G. J. prašė nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra ir išreiškė reikalavimą pretenzijas nurodyti raštu. 2012 m. kovo 26 d. Molėtų skyriuje gautas pareiškėjos reikalavimas dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo. Kadangi pareiškėja nereiškė jokių pretenzijų dėl parengtos natūra grąžinamos žemės, 2012 m. balandžio 25 d. priimtas Sprendimas Nr. 40S-103. Šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pabrėžė, jog pareiškėja yra praleidusi terminą apskųsti Tarnybos Molėtų skyriaus įsakymą Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312. Panaikinti pareiškėjos ginčijamus administracinius nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių E. K. suformuoto ir grąžinto natūra žemės sklypo neteisėtumą. Natūra gražinami sklypai žemės sklypai suformuoti būtent iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto žemės sklypo vietoje. Pareiškėjos pageidaujamoje vietoje laisvos žemės nėra, tad jos reikalavimai praktiškai neįgyvendinami. Paaiškino, jog pareiškėjos reikalavimas suformuoti 2 ha žemės sklypą asmeninio ūkio žemei jos valdomoje žemėje, kuri jai buvo paženklinta 1996 m. lapkričio 25 d., negali būti įgyvendintas, pretendentei galėjo būti suformuotas 1,5 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas (tikslus plotas po geodezinių matavimų – 1,3494 ha), nes, kaip pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, G. J. skirtos asmeninio ūkio žemės 0,75 ha ploto dalis pateko į O. T. ir G. V. sugrąžintą natūra žemę, o 0,55 ha ? į V. Č. perduotą nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą. Teigė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis įvykdyta ? Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektas patikslintas, V. Č. sumažinant suprojektuotą žemės sklypą ta dalimi, kuri persidengė su pareiškėjos valdymu asmeninio ūkio žemės sklypu, Tarnyba neturi galimybės pareiškėjos nurodomoje vietoje suprojektuoti 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 85?89), kuriuo prašė atmesti patikslintą skundą.
Nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, žemė iš buvusių savininkų valstybės išperkama, jei ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, o tai reiškia, jog asmeninio ūkio turėtojas gali naudotis savo pirmenybės teise tik tuo atveju, jei asmeninio ūkio žemė jam buvo suteikta pagal įstatymus. Nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo pareiškėjai teisėtumo. Pagal galiojusią tvarką, asmeniniam ūkiui žemės sklypai buvo suteikiami kaimo vietovėse gyventojams žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant – iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai, kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ūkiui – iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Esminis kriterijus dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo buvo gyvenimas kaime bei darbas žemės ūkio įmonėje ar išėjimas į pensiją iš žemės ūkio įmonės. Tuo tarpu iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja kaime apsigyveno tik 1993 m. rugpjūčio 18 d., iki to laiko gyveno mieste. Pareiškėjos teigimu, asmeninio ūkio žemės jai suteikta 1991 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu, nors tuo metu ji kaime dar negyveno. Ši aplinkybė suteikia pagrindo daryti išvadą, kad 2 ha asmeninio ūkio žemė pareiškėjai suteikta neteisėtai. Be to, iš minėto (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimo neaišku, kad būtent pareiškėjai suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės. Taip pat Žemės tvarkymo byloje Nr. 356 nėra jokių duomenų, kad pareiškėja prašė skirti jai asmeninio ūkio žemę ar kad būtų mokėjusi žemės mokestį už šią žemę, nors tai buvo privaloma. Pagal galiojusią tvarką, suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje turi nustatyti įmonės sudaryta komisija, tačiau tokių duomenų nėra, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad Molėtų r. savivaldybės Žemėtvarkos tarnybai būtų pateikti duomenys apie asmeniniam ūkiui suteiktą ir įformintą žemę ar kad šie duomenys būtų įrašyti į rajono žemės kadastro knygą. P. K. manymu, pagrįstų abejonių kelia ir aplinkybė, susijusi su investicinių čekių sumokėjimu už pareiškėjai suteiktą asmeninio ūkio žemę, kadangi neaišku, kokiu būdu 1994 m. galėjo būti nustatyta žemės sklypo vertė, jei sklypas buvo suformuotas ir nominalios kainos skaičiavimo žiniaraštis buvo paruoštas tik 1996 m. lapkričio pabaigoje, nors nominalia šio žemės sklypo kaina buvo vadovautasi tiek ruošiant 1994 m. rugsėjo 21 d. pranešimą, tiek 1994 m. rugpjūčio 26 d. išvadą apie perkamos žemės sklypo plotą ir kainą. Atkreipė dėmesį, kad 1994 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. I-535 2 dalis nutraukė žemės suteikimą gyventojų asmeniniam ūkiui, todėl kyla abejonių, ar pareiškėjai tariamai suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas galėjo būti ženklinamas vietoje, jei iki jo paženklinimo žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui jau buvo nutrauktas. P. K. taip pat pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnį, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose šia eilės tvarka: pirmąja eile – sugrąžinami savininkams natūra, o septintąja eile – perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuo žemės sklypus naudojantiems asmenims, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad pirmiausia jai turėjo būti suformuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, o tik tada formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu (III t., b. l. 68?78) pareiškėjos G. J. skundą dėl administracinių sprendimų ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. K. ir M. V. atmetė kaip nepagrįstą.
Įvertinęs byloje esančius duomenis ir pažymėjęs, jog byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs žemės įsigijimo vykdant žemės reformą teisinių santykių srityje, teismas atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A14-814/2005 priimtoje 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje pateiktą aiškinimą, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens P. K. argumentus ginčijant pareiškėjos teisę įsigyti privačion nuosavybėn asmeninio ūkio žemę, jog dar Utenos apskrities viršininko 2004 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 16-196 „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 1998 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 10-08-02 papildymo“ buvo nustatyta, kad G. J. asmeninio ūkio žemės sklypas buvo suteiktas pažeidžiant įstatymus, vertino kaip nepagrįstus. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nuodytoje nutartyje išaiškino, kad nuo 2005 m. gegužės 27 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 redakcijai, Utenos apskrities viršininko 2004 m. kovo 18 d. įsakymas, kuriuo pareiškėja įtraukta į sąrašą asmenų, neteisėtai gavusių asmeninio ūkio žemę, nebesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi galiojantys įstatymai jau nebenumato galimybės šiuo pagrindu apriboti asmenų teisę į asmeninio ūkio žemę. Todėl teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendė, kad G. J. yra įgijusi teisę teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti asmeniniam ūkiui skirtą žemę.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčai dėl G. J. suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo formavimo nuo 2006 metų buvo sprendžiami teismine tvarka. Įvertinęs šio (teismo) proceso eigą ir jo metu nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad jos leidžia teismui daryti išvadą, kad Utenos apskrities viršininkui priėmus 1999 m. lapkričio 30 d. sprendimus Nr. 44679-62-8261 ir Nr. 44679-62-8262 dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. T. ir G. V., G. J. suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo, esančio Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime prie (duomenys neskelbtini) ežero, plotas, aritmetiniais paskaičiavimais, sumažėjo iki 1,25 ha (2,00 ha – 0,75 ha). Molėtų skyrius pateikė dokumentus bei tikslius kadastrinių matavimų duomenis, patvirtinančius, kad bylos nagrinėjimo metu G. J. pardavimui yra suformuotas didesnis ? 1,3494 ha ploto ? asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 877 (t. 1, b. l. 160-161). Teismas vertino, jog pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Metodikos III skirsnyje ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse įtvirtintas nuostatas, asmenims parduodama tik asmeniniam ūkiui skirta ir naudojama žemė. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime G. J. gali būti parduota tik dalis V. K. parengtame 1996 m. lapkričio 25 d. brėžinyje nurodyto asmeniniam ūkiui skirto žemės sklypo, patenkanti į 1,3494 ha ploto žemės sklypą Nr. 877. Teismas taip pat nurodė, kad iš 2012 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje pateiktų Molėtų skyriaus atstovės V. B. paaiškinimų matyti, jog atsakovas Tarnyba G. J. teisės nustatyta tvarka privačion nuosavybėn įsigyti trūkstamą asmeniniam ūkiui skirtos žemės plotą neginčija. V. B. patvirtino, kad trūkstamos asmeniniam ūkiui skirtos žemės dalies projektavimo ir įteisinimo klausimai bus sprendžiami, vykdant kito (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo etapo darbus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad G. J. teisė nustatyta tvarka įsigyti privačion nuosavybėn asmeniniam ūkiui skirtą žemę nėra pažeidžiama.
Spręsdamas tarp proceso dalyvių kilusį ginčą dėl G. J. skirto asmeninio ūkio žemės sklypo vietos ginčo teritorijoje Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime prie (duomenys neskelbtini) ežero, teismas rėmėsi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus A. P. parengtos schemos duomenimis (t. 3, b. l. 50), išdėstė argumentus dėl UAB „TopoEra“ dirbančio matininko A. P. parengtų schemų vertinimo.
Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, leidžiančių abejoti A. P. parengtos schemos duomenimis, nenustatyta. Šios schemos duomenis sugretinus su Kadastro žemėlapio ištraukos duomenimis, daroma išvada, kad dalis G. J. skirto asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 307-1, A. P. parengtoje schemoje apibrėžto geltona spalva, šiuo metu patenka į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o likusi dalis ? į suprojektuotą 1,3494 ha ploto žemės sklypą Nr. 877 ( t. 2, b. l. 58; t. 3, b. l. 50). Be to, teismas atsižvelgė į tai, jog bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta duomenų, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu O. T., G. V. ir V. Č. įgijo nuosavybės teises į jiems suteiktus žemės sklypus, būtų panaikinti ar pakeisti. Tai patvirtina ir Valstybės įmonės Registrų centro pateiktų Kadastro žemėlapio ištraukos ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų duomenys apie V. Č. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausantį A. Č. ir A. Č.-P.) ir žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausantį L. P. ir A. P.) bei jų Kadastro žemėlapyje įbraižytas ribas (t. 2, b. l. 58, 64-66, 67-69). Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 4 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, neabejojo Kadastro žemėlapyje įbraižytomis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančių su 1,3494 ha ploto žemės sklypu Nr. 877, Kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėto Nr. 461, ribomis.
Teismas taip pat atsižvelgė į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį (2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija), 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėjo, kad Tarnyba, sprendžianti klausimą dėl G. J. teisės įsigyti privačion nuosavybėn asmeniniam ūkiui skirtą žemę realizavimo, yra įpareigota šią pareiškėjos teisę derinti tiek su jos pačios, tiek ir su kitos pretendentės ? E. K. ? teise atkurti natūra nuosavybės teises į buvusių savininkų J., S., E. ir M. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Teismas nurodė, kad byloje pateiktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu G. J. turi teisę atkurti natūra nuosavybės teises į 3,46 ha, o E. K. – į 1,74 ha. Kaip matyti iš 2011 m. vasario 24 d. vykusio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 1-o eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 40.PRT-32 ir kitų bylos duomenų, suformavus G. J. pardavimui skirtą asmeninio ūkio 1,3494 ha ploto žemės sklypą Nr. 877, Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime prie (duomenys neskelbtini) ežero esančioje ginčo teritorijoje tebuvo likę 3,21 ha natūra grąžintinos žemės. Byloje nustatyta, kad ši žemė ginčijamu Įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 (t. 1, b. l. 70-71,72) ir buvo suformuota kaip du natūra pretendentams grąžinami sklypai: 3,19 ha ploto žemės sklypas Nr. 803-1 (G. J. ir E. K.) bei 0,02 ha ploto žemės sklypas Nr. 803-2 (G. J.). Teismas, atsižvelgęs į Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje esančius duomenis, sprendė, kad įvardinti žemės sklypai suformuoti buvusių žemės savininkų J. ir S. K., E. K. bei M. K. valdyto žemės sklypo Nr. 16 ribose ( t. 1, b. l. 119, 120).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Tarnybos pateikti duomenys apie Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime prie (duomenys neskelbtini) ežero esančioje ginčo teritorijoje faktiškai likusio G. J. skirto asmeninio ūkio žemės sklypo bei natūra pretendentams grąžintinos žemės plotus ir nustatytas jų ribas vietovėje yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais ir teisingi.
Teismas darė nuorodą į Metodikos 31 punktą, pažymėjo, kad tarp bylos proceso dalyvių ginčo dėl Įsakymo Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 l.2 punktu patvirtinto Sąrašo duomenų, pagal kuriuos E. K. ir G. J. nurodytos kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentės, o G. J. - ir kaip 7-ojo eiliškumo grupės pretendentė nebuvo kilę (t. 1, b. l. 70-72).
Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas įvertino bylos medžiagą ir priėjo prie išvados, jog 1-o ir 7-o eiliškumo grupių susirinkimai, kuriuose dalyvavo G. J., vyko, nepažeidžiant Metodikos 35 punkto reikalavimų; pareiškėjos sutikimas su projektuojamais žemės sklypais įformintas Metodikos 36 ir 37 punktuose nustatyta tvarka; vykdant žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. 803-1, Nr. 803-2 ir Nr. 877 ženklinimą, buvo laikomasi Metodikos 105 punkte numatytų reikalavimų. Taip pat byloje nustatyta, kad tuometinio Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.1)-2 iš šio skyriaus specialistų buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta išnagrinėti ir įvertinti susidariusią situaciją bei pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (t. 1, b. l. 103). Nurodyta komisija 2011 m. vasario 21 d. posėdyje įpareigojo A. P., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių, iki 2011 m. vasario 24 d. vyksiančio 1-o eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo ortofotografiniame žemėlapyje pažymėti G. J. 1996 metų asmeninio ūkio žemės sklypo ribas bei paskaičiuoti jos naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypo plotą (t. 1, b. l. 105). Įvykus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 1-o ir 7-o eiliškumų pretendentų 2011 m. vasario 14 d. susirinkimams, komisija 2011 m. vasario 24 d. posėdyje išnagrinėjo šių susirinkimų medžiagą ir pateikė projekto autoriui savo pasiūlymus (t. 1, b. l. 118-120). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Tarnyba ėmėsi tinkamų veiksmų, siekdama objektyviai išspręsti klausimus, susijusius su G. J. skirto asmeninio ūkio žemės bei pareiškėjai ir E. K. natūra grąžinamų žemės sklypų ribų nustatymu.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs juos patvirtinančių įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad G. J. skundžiami administraciniai aktai yra pagrįsti faktiniais duomenimis; juos priimant, taisyklės, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos. Dėl šių priežasčių naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra pagrindo. Nustačius, kad vykdydama Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformą, Tarnyba laikėsi Atkūrimo įstatymo, Žemės reformos įstatymo bei Metodikos nuostatų ir teisėtai priėmė administracinius sprendimus, nėra pagrindo atsakovą įpareigoti atkurti nuosavybės teises į J., S., E. ir M. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teises valdytą žemę, esančią Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pagal iki nacionalizacijos valdytas žemės ribas.
III.
Pareiškėja G. J. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 80?87), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? G. J. patikslintą skundą pilnai patenkinti.
Taip pat pateiktas prašymas prijungti prie bylos pateikiamą matininko A. P. schemą su taško Nr. 1 koordinatėmis. Nurodo, kad šią schemą teikė prijungti prie bylos, tačiau teismas ją prijungti atsisakė.
Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:
1) teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl žemėtvarkos projekto panaikinimo, remdamasis A. P. pateikta schema, be to, nepagrįstai priėjo prie išvados, kad šiuo metu žemėtvarkos projekte suprojektuotos asmeninio ūkio žemės ribos sutampa su nurodytomis V. K. brėžinyje. Akcentuoja, jog vizualiai sulyginus pareiškėjai skundžiamu žemėtvarkos projektu suprojektuoto žemės sklypo Nr. 877 formą su ta forma, kuri pareiškėjai buvo paženklinta ir pažymėta vietoje 1996 m. lapkričio 25 d. V. K. brėžiniu, akivaizdžiai matyti skirtumai (pietinės, vakarinės, šiaurinės sklypo linijos). Nurodo, kad teismas, nustatydamas žemės sklypo vietą ir ribas, nevertino atstumo nuo ežero, motyvuodamas tuo, kad ežero linija priklauso nuo vandens lygio ir nėra pastovi. Apeliantė pabrėžia, jog tokia išvada nėra pagrįsta jokiais byloje surinktais įrodymais, o net jei ežero riba būtų kintama, ji negali svyruoti daugiau nei 30 metrų, tai prieštarautų visuotinai žinomiems Lietuvos geografiniams dėsniams, protingumo principui. Dėl sklypo šiaurinės ribos pažymi, kad, teismas spręsdamas dėl asmeninio ūkio žemės vietos pagal 1996 m. lapkričio 25 d. P. K. planą vadovavosi šiaurinėje dalyje pažymėtu takeliu į A. P. sodybą ir 30 metrų nuo jo, teigdamas, jog tai vienintelis duomuo, kuriuo remiantis galima nustatyti žemės sklypo vietą ir sprendime nurodė, jog iš A. P. parengtos schemos matyti, jog ją rengiant į tai buvo atsižvelgta. Apeliantė pažymi, jog tokia išvada nepagrįsta, nes rengiant A. P. schemą nebuvo atsižvelgta į kitus duomenis (20 metrų nuo ežero ribą, ribą su R. J. namų valda). Taip pat pažymi, jog A. P. pateiktoje schemoje, kuria vadovavosi teismas, takelis į sodybą įbrėžtas ranka, kadastro žemėlapyje, ant kurio yra braižyta A. P. schema, tokio takelio nėra, tad neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais kriterijais takelis yra įbrėžtas būtent toje vietoje, kurioje jį nurodo A. P.. Atkreipia dėmesį, jog anksčiau bylą nagrinėjant teisme, A. P. yra pateikęs kitokius brėžinius. Teigia, jog teismas, vadovaudamasis A. P. schema, nesivadovaudamas kitais kriterijais (natūraliu gamtiniu reljefu, dirbamos žemės, riboženklių), kritiškai vertindamas A. P. schemą netinkamai vertino jam pateiktus įrodymus, dėl to neteisingai nustatė asmeninio ūkio žemės sklypo vietą.
Žemesnės instancijos teismas
2) Pasisakydama dėl asmeninio ūkio žemės sklypo dydžio nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartį, Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius turėjo tikslinti Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą taip, kad pareiškėjai būtų suformuotas visas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, suteiktas Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. gegužės 30 d. sprendimu bei kaip 1996 m. lapkričio 25 d. paženklintas vietoje. Todėl skundžiamame žemėtvarkos projekte suformuotas ženkliai mažesnio ploto ? 1,3494 ha, asmeninio ūkio žemės sklypas, pažeidžia įsiteisėjusią teismo nutartį ir jai prieštarauja. Teismas teigdamas, jog pareiškėjos teisės nepažeistos rėmėsi Molėtų skyriaus atstovės paaiškinimu, kad likusi dalis asmeninio ūkio žemės pareiškėjai bus suprojektuota atliekant (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto sekantį papildymą, tačiau, apeliantės nuomone, akivaizdu, jog atliekant tokį papildymą žemė nebus skirta toje pačioje vietoje, kurioje buvo atmatuota, žemė bus iškelta į kitą vietą, o tai prieštarautų anksčiau bylą nagrinėjusio teismo išvadoms. Dėl argumento, jog daugiau žemės nėra ir atsakovas gali suprojektuoti tik tokį plotą, nurodo, kad sklypą projektuojant kitaip (arčiau ežero, greta R. J. namų valdos) žemės plotas ženkliai padidėtų, net jei žemės nepakanka, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, sklypas turi būti maksimaliai didžiausias, kiek įmanoma mažiau pažeidžiant pareiškėjos teises.
3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja sutiko su projektuojamu asmeninio ūkio žemės sklypu. Pabrėžia, jog su ribomis niekada nesutiko. Pareiškėjai buvo paaiškinta, jog ji turi pasirašyti, kad ją supažindins su projektuojamu sklypu, o patį projektavimą gali skųsti Tarnybai, pareiškėja tą ir padarė, be to, buvo pateikti ne galutiniai projektų variantai. Pareiškėjos nesutikimą su projektuojamo sklypo ribomis patvirtina kartu su žiniaraščiu teismui pateiktas minėto 2011 m. vasario 24 d. svarstymo susirinkimo protokolas Nr. 40 PRT-32, kuriame fiksuoti pareiškėjos paaiškinimai. Taip pat pabrėžia, jog 2011 m. vasario 24 d. pretendentų svarstyme buvo nurodytas 1,5 ha sklypas, kuris vėliau buvo sumažintas iki 1,3494 ha. Toks ploto sumažinimas nebuvo svarstytas.
4) Teismas turėjo įvertinti Tarnybos Molėtų skyriaus veiksmus, kai nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo iki 2011 m. vasario 24 d. nebuvo atliekami jokie projektavimo darbai, procesas nuolat vilkinamas, sprendžiami kitų asmenų žemės grąžinimo klausimai. Apeliantės nuomone, šios aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovas siekia pareiškėjos žemę suprojektuoti ne ten ir ne tokio dydžio, kaip pareiškėjai priklauso, o tai sudaro pagrindą abejoti atsakovo kaip valstybinės institucijos sąžiningumu bei nepiktnaudžiavimu jai suteiktais įgalinimais bei procesinėmis teisėmis. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų neįvertino. Taip pat pažymi, jog nors 0,75 ha pareiškėjos asmeninio ūkio žemės šiuo metu priklauso kitiems asmenims, kurių atžvilgiu yra priimti ir galiojantys įsakymai, galiojant minėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, šias aplinkybes turi šalinti Tarnyba, kuri privalėjo imtis tokių veiksmų, užtikrinančių teismo priimtų sprendimų įgyvendinimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba, atstovaujamas Molėtų skyriaus, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (III t., b. l. 94?99), kuriuo prašo atmesti G. J. apeliacinį skundą kaip teisiškai nepagrįstą ir Panevėžio apygardos administracinis teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
1) teismo sprendime konstatuota, kad dėl pilietėms O. T. ir G. V. suprojektuoto žemės sklypo ribų G. J. pretenzijų neturi, kadangi joms nuosavybės teisės atkurtos į natūrinę žemę. Taigi, toje pačioje pareiškėjos faktiškai valdomoje žemėje, kuri jai buvo paženklinta 1996 m. lapkričio 25 d., vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą suformuoti pareiškėjai 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, galėjo būti suformuotas tik 1,25 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (2,00 ha - 0,75 ha = 1,25 ha). Galimybių suformuoti didesnį asmeninio ūkio žemės sklypą nepažeidžiant kitų asmenų (E. K. įpėdinių) teisių, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
2) Vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą dėl žemės sklypo asmeniniam ūkiui suprojektavimo Įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 patvirtintame Molėtų rajono žemės reformos žemėtvarkos projekte atsižvelgiant į V. K. parengtą brėžinį, 1996 m. to paties darbuotojo parengtą (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės suvestinį planą, į tai, kad G. J. suderino suprojektuoto asmeninio ūkio žemės sklypo ribas ir pasirašė (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje 2011 metais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su VII eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje skiltyje „Žemės sklypo ribų išdėstymas ir suderinimas“, buvo suformuotas 1,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. 2012 m. kovo 20 d. atlikus sklypo tikslius (geodezinius) matavimus nustatyta, kad projekte suformuoto žemės sklypo tikslus plotas yra 1,3494 ha. Asmeninio ūkio žemės sklypas buvo projektuojamas vadovaujantis Metodikos 69 punktu. Pažymi, kad pareiškėja skundo ar pretenzijų dėl neteisingai suprojektuotų asmeninio ūkio sklypo ribų nustatytais terminais nepateikė.
3) Nesutinka su argumentu dėl atskaitos taškų. Teigia, kad atskaitos tašku galima laikyti keliuką, vedantį į A. P. sodybą, kurio vieta yra pažymėta tuomečiuose planuose. Pažymi, jog V. K. plane aiškiai nurodytas atstumas nuo šio keliuko iki pirmojo G. J. asmeninio ūkio žemės sklypo ribos posūkio taško (30 m). Toliau riba yra palei kelią (duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini) (linijos ilgis iki ribos posūkio taško Nr. 1-240 m), o ties 1 ribos posūkio tašku lūžta į pietus (70 m). Būtent šie ribos posūkių taškai gali būti laikomi atskaitos taškais. Nurodo, kad ir V. K. parengto plano matyti, jog asmeninio ūkio žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su keliu (duomenys neskelbtini)? (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog A. P. plane ranka įbraižė buvusio keliuko vietą tam, kad būtų aišku, kurioje vietoje buvo keliukas į A. P. sodybą 1996 m., kai V. K. rengė G. J. asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinį. Iš 1996 m. parengto (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės suvestinio plano matyti, kad G. J. asmeninio ūkio žemės sklypas 1996 metais nesiribojo su R. J. namų valda. Atkreipia dėmėsi, jog A. P. parengtoje schemos, kurią apeliantė pateikė teismui su apeliaciniu skundu, mastelis vėl nenurodytas. Teigia, kad tai nėra mastelis 1:2000, kaip teigia apeliantė, kiek atsakovams žinoma, Panevėžio apygardos administraciniam teismui nebuvo pateikta A. P. schema 1:2000.
4) Pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypas pietinėje dalyje ribojasi su jai ir bendraturtei E. K. natūra grąžintu žemės sklypu, todėl ežero pakrantėje esančia žeme ji galės naudotis kaip sklypo savininkė, pareiškėjos interesai šiuo aspektu nėra pažeidžiami. Remiasi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir daro išvadą, jog G. J. teisės grąžinant žemę natūra nėra pažeistos ir pagrindo panaikinti Sprendimą Nr. 40S-103 nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
2013 m. spalio 31 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl dokumentų (8 fotonuotraukų, A. P. rengtos schemos su keliuko koordinatėmis ir nužymėjimu vietoje bei Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarties kopijos) prijungimo prie bylos. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja taip pat pateikė A. P. schemą su, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, taško Nr. 1 koordinatėmis (III t., b. l. 88). Remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi, siekdama visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo, teisėjų kolegija minėtus įrodymus prijungia prie bylos.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, visas bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisės aktų nuostatomis ir aiškiai sudėliodamas argumentaciją, išsamiai pasisakydamas dėl visų skundo reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, jų nekartos ir dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų argumentų iš naujo atskirai nepasisakys.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš esmės ginčija sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 3,46 ha ploto žemės sklypą bei dėl 2 ha žemės sklypo asmeniniam ūkiui suprojektavimo.
Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl šiuo atveju svarbu aptarti byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad tuometinės Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. gegužės 30 d. 1-ojo šaukimo 5 sesijos protokolu G. J. buvo skirta 2 ha žemės asmeniniam ūkiui. Už šią žemę pareiškėja pagal 1994 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo pranešimą įmokėjo 122,40 Lt investicinių čekių. 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas 1996 m. lapkričio 25 d. buvo paženklintas vietoje, žemėtvarkininkui V. K. parengiant asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą ir sklypo Nr. 307-1 brėžinį.
2001 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi G. J., nusipirko teisę atkurti nuosavybės teises į 3,46 ha J., S., E. bei M. K. priklausiusios žemės, esančios Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime.
2011 m. sausio 31 d. Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-82 patvirtintas Sąrašas asmenų, pageidaujančių (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus. Jame pareiškėja nurodyta 1-ojo eiliškumo grupės pretendente atkurianti nuosavybės teises į 3,46 ha žemės, bei 7-ojo eiliškumo grupės pretendente įsigyjanti 2 ha žemės. E. K. minėtame sąraše nurodyta kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentė atkurianti nuosavybės teises į 1,74 ha žemės (I t., b. l. 99-101).
Skundžiamu 2011 m. spalio 28 d. Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 (I t., b. l. 70?72) buvo patvirtinta Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame suprojektuotų žemės sklypų ribos bei plotai, nustatyta žemės sklypų tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, taikomos specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutai; sąrašas piliečių, kuriems, rengiant minėtą žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės, miško, vandens telkinių sklypai sąrašas. Šiuo įsakymu E. K. ir G. J., kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentėms, buvo suprojektuotas 3,19 ha ploto žemės sklypas Nr. 803-1; G. J., kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentei, – 0,02 ha ploto žemės sklypas Nr. 803-2 ir kaip 7-ojo eiliškumo grupės pretendentei – 1,50 ha ploto žemės sklypas Nr. 877.
2012 m. sausio 18 d. Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-78 (I t., b. l. 146?147) Įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 patvirtintas sąrašas buvo iš dalies pakeistas, nurodant, kad suprojektuotame žemės sklype Nr. 803-1, kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentėms, E. K. natūra grąžinama žemės dalis yra 1,08 ha, o G. J. – 2,11 ha; G. J., kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentei, - 0,02 ha ploto žemės sklypas Nr. 803-2.
Skundžiamu 2012 m. rugpjūčio 8 d. Tarnybos Molėtų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-1413 (I t., b. l. 157?158) Įsakymu Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 patvirtintas sąrašas buvo iš dalies pakeistas nurodant, kad pareiškėjai kaip 7-ojo eiliškumo grupės pretendentei suprojektuotas 1,3494 ha ploto žemės sklypas Nr. 877
Skundžiamu Sprendimu Nr. 40S-103 pareiškėjai atkurta nuosavybė į J., S., E. ir M. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 3,46 ha žemės Utenos apskrities Molėtų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime (I t., b. l. 4). Šiame sprendime nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjai tenkančią 2,13 ha dalį grąžinant natūra 0,02 ha ploto rekreacinės paskirties, trumpalaikio poilsio pastatų statybai skirtą žemės sklypą (sprendimo 1.1 p.) ir su bendraturte E. K. 2,11 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės, kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esančią 3,19 ha žemės sklype Nr. 803-1 (sprendimo 1.2 p.); minėtame sprendime pažymėta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią į 1,33 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau.
Pareiškėja į teismą kreipėsi nesutikdama su suprojektuotu asmeninio ūkio žemės sklypu ir jo ribomis bei jai kartu su E. K. suprojektuoto ir atkuriant nuosavybės teises grąžinto natūra žemės sklypo dalimi.
Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo.
Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-814/2005, darytina išvada, jog pareiškėja yra įgijusi teisę teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti asmeniniam ūkiui skirtą žemę, todėl, šiam klausimui esant galutinai išspręstam, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl procesiniuose dokumentuose esančių su šiuo klausimu susijusių argumentų.
Pareiškėja akcentuoja, kad jos teisė į 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą pripažinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-18/2008. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad atsakovas (Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius) turi tikslinti Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą taip, kad pareiškėjai (G. J.) būtų suformuotas visas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas jai suteiktas Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. gegužės 30 d. sprendimu bei kaip 1996 m. lapkričio 25 d. paženklintas vietoje.
Taigi, tai, kad pareiškėjai turi būti suformuotas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas jai suteiktas Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. gegužės 30 d. sprendimu bei kaip 1996 m. lapkričio 25 d. paženklintas vietoje jau konstatuota minėtoje byloje, todėl šis klausimas laikomas galutinai išspręstu, šią bylą nagrinėjantis teismas šio klausimo iš naujo nagrinėti ir pasisakyti dėl jo vykdymo negali. Pastarasis klausimas laikytinas teismo sprendimo vykdymo dalyku, ką patvirtina ir pareiškėjos pateikta 2013 m. spalio 10 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2S-717-227/2013.
Apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai prašymą panaikinti žemėtvarkos projektą atmetė vadovaudamasis A. P. pateikta schema, kurioje esančios asmeninio ūkio ribos, kaip nurodė teismas, sutampa su nurodytomis 1996 metų V. K. brėžinyje. Pareiškėjos teigimu, tokios teismo išvados nepagrįstos, turėjo būti atsižvelgta į A. P. atliktas schemas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija vertina, kad pasisakydamas dėl asmeninio ūkio žemės sklypo vietos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi A. P. parengta schema. Tuo tarpu iš pareiškėjos pateiktų matininko A. P. parengtų schemų (II t., b. l. 50; III t., b. l. 43; III t., b. l. 88, pateikta kartu prašymu dėl papildomų dokumentų prijungimo), dėl jose esančių trūkumų (pirmoji – nemastelinė, antroje nėra pažymėta ataskaitos taškų, trečioji – nemastelinė; ketvirtojoje nėra posūkio taškų koordinačių) atsižvelgiant į jų kaip įrodymų patikimumą, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad pareiškėjai suprojektuotas sklypas neatitinka paženklinto 1996 metais.
Aptariamu aspektu dėl asmeninio ūkio žemės sklypo ploto ir ribų, taip pat svarbios pareiškėjos sutikimą su jais patvirtinantys bylos duomenys.
Bylos duomenys (I t., b. l. 114?117) patvirtina, jog pareiškėja dalyvavo 2011 m. vasario 24 d. Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto VII eilės pretendentų susirinkime, kuriame buvo supažindinta su projektuojamo asmeninio ūkio žemės sklypo vieta, plotu bei ribomis. Pareiškėja išreiškė poziciją dėl projektuojamo žemės sklypo ribų ir jų neatitikimo nustatytoms 1996 metais, tačiau savo sutikimą su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir plotu patvirtino pasirašydama žemėtvarkos projekto svarstymo su VII eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Ši aplinkybė, remiantis Metodikos 37 punktu, laikytina įrodančia, kad pareiškėja su projektuojamu žemės sklypu sutiko.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris pareiškėjos argumentus dėl to, jog pasirašydama žiniaraštyje, ji sutiko tik su projektuojamų žemės sklypų numerių pakeitimu, vertino kaip nepagrįstus byloje esančiais duomenimis. Taip pat vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pateikti projektai buvo ne galutiniai variantai. Atsakant į su šiuo aspektu susijusį apeliacinio skundo argumentą dėl to, jog asmeninio ūkio žemės sklypo dydžio sumažinimas nuo 1,5 ha iki 1,3494 ha išvis nebuvo svarstomas, pažymėtina, jog toks ploto pokytis įvyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. atlikus to sklypo, dėl kurio ribų pareiškėja sutiko, kadastrinius matavimus, todėl minėtame susirinkime ši aplinkybė negalėjo būti žinoma ir aptariama.
Bylos duomenys (I t., b. l. 132?134) taip pat patvirtina, kad priėmus Įsakymą Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-1312, pareiškėja buvo kviesta į jai suprojektuotų žemės sklypų ženklinimą vietoje. Į jį pareiškėja neatvyko, raštu nurodydama, kad to padaryti negali dėl ligos bei pažymėdama, kad pageidavimą paženklinti ne 1,50 ha, o 2,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, o jo ribas nustatyti pagal žemėtvarkininko V. K. 1996 m. lapkričio 25 d. parengtą brėžinį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Metodikos 16 punktu, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius 2011 m. gruodžio 6 d. paženklino natūra grąžinamų žemės sklypų Nr. 803-1 ir Nr. 803-2 ribas. Pareiškėja apie tai buvo informuota raštu (b. l. 135?137), kartu nurodant, kad apie asmeninio ūkio žemės sklypo ženklinimo laiką jai bus pranešta atskirai. 2012 m. kovo 20 d. vykusiame žemės sklypo ribų ženklinime pareiškėja nedalyvavo (I t., b. l. 151). Šio sklypo ženklinimo metu atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 877 plotas yra 1,3494 ha (I t., b. l. 151).
Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog asmeninio ūkio žemės sklypas pareiškėjai suprojektuotas nepažeidžiant šiam veiksmui Metodikoje nustatytos tvarkos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, nors, kaip minėta, pareiškėja turi teismo sprendimu pripažintą teisę į 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, o šiuo metu jai suformuotas tik 1,3494 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, tai nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimų ir panaikinti Įsakymo Nr. 40VĮ-(14.40.2)-1312 dalį dėl sklypo plane pažymėto Nr. 877 ir Įsakymo Nr. 40VĮ-(14.20.2)-1413, nes skundžiamais įsakymais pareiškėjos teisė į 2 ha ploto asmeninio ūkio žemę nėra paneigiama, atsakovui, kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį vykdančiam subjektui, tebelieka pareiga įgyvendinti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Dėl nuosavybės teisų atkūrimo į 3,46 ha žemės sklypą.
Pareiškėja nurodo, kad nuosavybės teisės jai kartu su bendraturte E. K. atkurtos netinkamai suprojektavus asmeninio ūkio žemės sklypą ir su ja nesuderinus, grąžinta žemė patenka į pareiškėjai 1996 m. lapkričio 11 d. planu paženklintą asmeninio ūkio žemę, nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos kartu su bendraturte nenustatant konkrečios kiekvienam bendraturčiui priklausančios vietos, taip pažeidžiant pareiškėjos interesus.
Bylos duomenys (I t., b. l. 107?113) patvirtina, jog pareiškėja dalyvavo 2011 m. vasario 24 d. Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto I eilės pretendentų, kuriems žemė grąžinama natūra, susirinkime, kuriame buvo supažindinta su grąžinamų žemės sklypų vieta, plotu bei ribomis. Nors ir išreiškusi savo poziciją dėl sklypo ribų (tai patvirtina susirinkimo protokolas), savo sutikimą su projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta pareiškėja patvirtino pasirašydama žemėtvarkos projekto svarstymo su I eilės pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Todėl, minėta, remiantis Metodikos 37 punktu, laikytina, kad su projektuojamais žemės sklypais sutiko.
Kaip nurodyta anksčiau, priėmus Įsakymą Nr. 40VĮ-(14.40.2.)-1312, pareiškėja buvo kviečiama į suprojektuotų žemės sklypų ženklinimą vietoje, tačiau dėl ligos jame nedalyvavo. Todėl 2011 m. gruodžio 6 d. sklypai, remiantis Metodikos 16 punktu, buvo paženklinti pareiškėjai nedalyvaujant. Apie tai pareiškėjai buvo pranešta Tarnybos Molėtų skyriaus 2011 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 40SD-(14.40.45.)-1859, kartu išsiunčiant sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, sklypų planus ir abrisus, informuojant, kad sutikimą ar pastabas dėl jų gali pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos (I t., b. l. 135?143). 2012 m. vasario 20 d. raštu Tarnybos Molėtų skyrius pareiškėjai pranešė, kad 2012 m. kovo 5 d. bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2,11 ha ir 0,02 ha žemės sklypus bei išaiškino neatvykimo į šią procedūrą pasekmes (I t., b. l. 148-149). 2012 m. balandžio 25 d. priimtas skundžiamas Sprendimas Nr. 40S-103.
Dėl aplinkybės, jog nuosavybės teisė į 3,19 ha žemės sklypo Nr. 803-1 dalį – 2,11 ha – pareiškėjai grąžinta bendrosios nuosavybės teise kartu su bendraturte E. K., pažymėtina, jog toks nuosavybės teisų atkūrimas yra galimas ir teisėtas. Savo, kaip nurodytos žemės sklypo savininkės, teises pareiškėja gali įgyvendinti tiek sklypą valdant bendrai su bendraturte, tiek abipusiu sutarimu ar teismo tvarka jį atidalijant ir valdant dalinės nuosavybės teise.
Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tiek Sprendimas Nr. 40S-103, tiek Įsakymo 40VĮ-(14.40.2.)-1312 dalis dėl suprojektuoto žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 803-1, yra priimti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos jų priėmimo tvarkos, teisėtas, todėl pagrindo jų naikinti nėra.
Sprendžiant dėl ketvirtojo pareiškėjos reikalavimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustačius, kad vykdydama Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje žemės reformą, Tarnyba laikėsi Atkūrimo įstatymo, Žemės reformos įstatymo bei Metodikos nuostatų ir teisėtai priėmė administracinius sprendimus, nėra pagrindo atsakovą įpareigoti atkurti nuosavybės teises į J., S., E. ir M. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teises valdytą žemę, esančią Molėtų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, pagal iki nacionalizacijos valdytas žemės ribas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.