Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-20 · Administracinė byla Nr. I-36-283/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-20
Bylos Nr.
I-36-283/2013
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00134-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė, Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
G. J.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Molėtų skyriaus
Trečiasis asmuo
P. K., M. V.
Advokatai
Liutauras Kinderis
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-36-283/2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00134-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2; 4.3; 4.5; 11.4.1; 11.6.1.2; 74 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjos G. J. atstovams R. J. ir advokatui Liutaurui Kinderiui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Molėtų skyriaus, atstovėms Z. Č., V. B. ir L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. skundą dėl administracinių akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: P. K., M. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu (t. 1, b. l. 2-3), patikslintais skundais (t. 1, b. l. 31-34; t. 2, b. l. 28-31) kreipėsi į administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Molėtų skyriaus (toliau – ir Molėtų skyrius) 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr(duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei G. J.“ (toliau – Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti Molėtų skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Alantos kadastro vietovėje Molėtų rajone“ (toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl žemės sklypų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektavimo; 3) panaikinti Molėtų skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 28 d. įsakymo Nr(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Alantos kadastro vietovėje Molėtų rajone“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) įpareigoti Molėtų skyrių nedelsiant per 3 mėnesius ar kitą protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į J., S., E. ir M. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teises valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), pagal iki nacionalizacijos valdytas žemės ribas.

Nagrinėjant bylą G. J., iš esmės remdamasi skunde ir patikslintuose skunduose nurodytais motyvais, prašė tenkinti jos reikalavimus. Pareiškėja skunde ir patikslintuose skunduose nurodė, kad 2001 m. liepos 30 d. notarine sutartimi įsigijo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,46 ha J., S., E. bei M. K. priklausiusios žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Į šią žemę nuosavybės teises pageidavo atkurti natūra ir tuo reikalu visus reikalingus dokumentus pateikė Molėtų skyriui. Atkurti nuosavybės teises į nurodytą nekilnojamąjį turtą taip pat pageidavo ir E. K. Pareiškėja nurodo, kad Molėtų rajono Alantos apylinkės tarybos 1991 m. gegužės 30 d. 1-ojo šaukimo 5 sesijos protokolu jai buvo skirta 2 ha žemės asmeniniam ūkiui, už kurią investiciniais čekiais 1994 m. rugsėjo 21 d. ji sumokėjo 122,40 Lt. Pareiškėjai skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas buvo paženklintas vietoje 1996 m. lapkričio 25 d. Molėtų skyrius 2012 m. balandžio 25 priėmė Sprendimą, kuriuo atkūrė jai nuosavybės teises kartu su bendraturte E. K. į 2,11 ha žemės sklypo dalį, esančią 3,19 ha dydžio žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra suprojektuotas 2011 m. spalio 28 d. Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kartu suprojektuotas ir 1,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2012 m. rugpjūčio 8 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumažintas iki 1,3494 ha. Šie administraciniai sprendimai yra nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti kaip pažeidžiantys Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio nuostatas. Pareiškėja pabrėžė, kad nuosavybės teisės jai kartu su bendraturte E. K. atkurtos netinkamai suprojektavus asmeninio ūkio žemės sklypą ir su ja nesuderinus, kadangi grąžinta žemė patenka į jai 1996 m. lapkričio 11 d. planu paženklintą asmeninio ūkio žemę. Atsiradus į tą pačią žemę keliems pretendentams ir pareiškėjai, kaip asmeninio ūkio žemės turėtojui, nesutikus iškelti jos į kitą vietą, pirmoje eilėje jai turėjo būti projektuojamas 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas su paženklintomis ir jos faktiškai valdomomis ribomis pagal minėtą planą, o likusioje dalyje, kuri nepatenka į asmeninio ūkio žemės ribas, atkuriamos nuosavybės teisės natūra kartu su bendraturte E. K.. Tuo tarpu nuosavybės teisės buvo atkurtos kartu su bendraturte E. K., nenustatant konkrečios kiekvienam bendraturčiui priklausančios vietos. Tokiu būdu, E. K., pažeisdama pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, galėtų pretenduoti ir į tą žemę, kuri pareiškėjai priklauso kaip asmeninio ūkio žemė, yra jos dirbama ir sutvarkyta. Asmeninio ūkio žemė jai turėjo būti suprojektuota pagal faktiškai skirtą plotą ir su plane pažymėtomis ribomis, tokią išvadą yra padaręs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 26 d. nutartyje, tačiau priimant Sprendimą, į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas ne 2 ha asmeninio ūkio žemės plotas, kaip pareiškėjai priklausė ir buvo jos naudojama, o 1,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, kuris Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumažintas iki 1,3494 ha. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad Sprendimu nuosavybės teisės atkurtos ne pagal buvusias savininkams K. priklausiusios žemės ribas, o jas paslenkant apie 50 metrų nuo Antakščių ežero pakrantės, kas akivaizdžiai nukrypsta nuo natūra grąžinamos žemės principo. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjos, kaip asmeninio ūkio turėtojos bei pretendentės atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, teises, todėl ginčijami administraciniai sprendimai turi būti panaikinti.

Pareiškėjos advokatas L. Kinderis, teikdamas papildomus paaiškinimus, akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 26 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjai asmeninio ūkio žemė turi būti suprojektuota pagal 1996 metais vietoje paženklintas ribas ir parengtą planą, tuo tarpu iš nagrinėjamoje byloje ginčijamų administracinių sprendimų matyti, kad asmeninio ūkio žemės sklypas suprojektuotas ne pagal pareiškėjai skirtą ir jos faktiškai naudotą asmeninio ūkio žemę, bet žymiai mažesnis, be to, į asmeninio ūkio žemės sklypą pareiškėjai kartu su E. K. atkurtos nuosavybės teisės. Tokiu būdu jos abi tapo dalies B. J. priklausančio asmeninio ūkio žemės savininkėmis, taip pažeidžiant pareiškėjos teises ir interesus. Atstovas taip pat nurodė, kad plotas, apribotas taškais 1, 2, 3, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12, turėjo būti įtrauktas ne į natūra grąžintiną žemės sklypą, o į asmeninio ūkio žemę, o taškais 1, 2, 8, 9, 12, 11, 10 apibrėžtas plotas neturėjo būti grąžintas natūra pareiškėjai kartu su E. K.. Pareiškėjos atstovas pabrėžė, jog pareiškėja nebuvo supažindinta su suprojektuotų žemės sklypų ribomis, netgi priešingai, protokole ji nurodė savo pastabas bei nesutikimą, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai buvo žinomos projektuojamų žemės sklypų ribos, plotai ir vieta.

Pareiškėjos G. J. atstovas R. J. naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimais (t. 1, b. l. 25-29; 94-97) prašė G. J. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjai Alantos apylinkės tarybos 1991-05-30 1-ojo šaukimo 5 sesijos sprendimu asmeniniam ūkiui (duomenys neskelbtini) buvo skirtas 2 ha žemės ūkio naudmenų plotas, kuris paženklintas vietovėje 1996-11-25. Pareiškėja 2001-07-30 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto pardavimo sutartimi įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų J., S., E. ir M. K. 3,46 ha valdytą žemę, todėl 2011-08-08 buvo parengta Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, G. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 3,46 ha žemės. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-12-29 įsakymu Nr. Ž40-16-109 nuo 2011-02-01 paskelbta naujo Molėtų rajono Alantos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, o 2011-01-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas sąrašas asmenų, pageidaujančių Molėtų rajono Alantos kadastro vietovėje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti ar nuomoti valstybinius žemės sklypus, kuriame pareiškėja įrašyta į I ir VII pretendentų eiliškumo grupes. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Molėtų rajono Alantos kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pareiškėjai kartu su E. K. suprojektuotas bei patvirtintas natūra grąžinamas 3,19 žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir pareiškėjai natūra grąžinamas 0,02 ha kitos paskirties žemės sklypas. Sprendimu pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant natūra 0,02 ha žemės sklypą ir 2,11 ha žemės dalį, esančią 3,19 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Patvirtintame žemėtvarkos projekte pareiškėjai taip pat suprojektuotas ir patvirtintas 1,5 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) toje pačioje jos faktiškai valdomoje asmeninio ūkio žemėje, kuri jai buvo paženklinta 1996-11-25. Pareiškėja 2011-02-24 Molėtų žemėtvarkos skyriuje dalyvavo I eilės pretendentų, kuriems žemė grąžinama natūra, susirinkime, ji buvo supažindinta su grąžinamo žemės sklypo ribomis ir plotu, taip pat ir su projektuojamo asmeninio ūkio žemės sklypo vieta, plotu bei ribomis, savo sutikimą su projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta pareiškėja patvirtino pasirašydama 2011-02-24 žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraščiuose Nr. 40PRT-32 ir Nr. 40PRT-33, taip suderindama grąžinamų natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypų išsidėstymą ir ribas. Pareiškėja 2011-11-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kviesta dalyvauti grąžinamų natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypų ženklinime, tačiau Molėtų žemėtvarkos skyriuje buvo gautas jos prašymas, kuriame nurodoma, kad ji negalės dalyvauti žemės sklypų ženklinime dėl ligos ir kartu ji išreiškė pageidavimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo ženklinimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-08-07 įsakymu Nr. 3D-438 patvirtintos „Dėl Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Metodika) 16 punktas suteikia teisę projekto autoriui paženklinti žemės sklypą pretendentui nedalyvaujant ir parengti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, jei grąžinamas natūra žemės sklypas yra suprojektuotas šios metodikos nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame žemėtvarkos projekte ir jei žemėtvarkos projekto rengimo metu pretendentas sutiko su suprojektuoto sklypo ribomis, pasirašydamas žiniaraštyje arba yra paženklinti visi besiribojantys su natūra grąžinamu žemės sklypu žemės sklypai. Kadangi pareiškėjai natūra grąžinami žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti Metodikos nustatyta tvarka parengtame ir Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Molėtų rajono Alantos kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, o pareiškėja šio projekto rengimo metu sutiko su suprojektuotų sklypų ribomis, projekto autorius 2011-12-06 paženklino žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nedalyvaujant, o 2011-12-32 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) jai išsiųstos grąžinamų natūra žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktų, žemės sklypų planų ir abrisų patvirtintos kopijos, pareiškėja taip pat informuota, kad sutikimą ar pastabas dėl jų gali pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos. 2012-03-05 pareiškėja buvo kviesta į Molėtų žemėtvarkos skyrių susipažinti su parengta natūra grąžinamų žemės sklypų byla ir suderinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau atvykusi į skyrių, G. J. prašė nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant žemę natūra ir išreiškė reikalavimą pretenzijas nurodyti raštu. Molėtų skyriuje 2012-03-26 gautas pareiškėjos reikalavimas dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo. Kadangi pareiškėja nereiškė jokių pretenzijų dėl parengtos natūra grąžinamos žemės, 2012-04-25 priimtas Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjos reikalavimas suformuoti 2 ha žemės sklypą asmeninio ūkio žemei jos valdomoje žemėje, kuri jai buvo paženklinta 1996-11-25, negali būti įgyvendintas, kadangi pretendentei galėjo būti suformuotas 1,5 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas, kurio plotas po atliktų geodezinių matavimų yra 1,3494 ha. G. J. skirtos asmeninio ūkio žemės 0,75 ha ploto dalis pateko į O. T. ir G. V. sugrąžintą natūra žemę bei 0,55 ha - į V. Č. perduotą nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą. Molėtų skyrius likusios asmeniniam ūkiui skirtos žemės sklypo laisvos valstybinės žemės fonde pareiškėjai suprojektavimo ir įteisinimo klausimą išspręs, kai bus rengiamas kitas Molėtų rajono Alantos kadastro vietovės žemėtvarkos projektas. Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovės Z. Č., V. B., prašydamos atmesti G. J. reikalavimus, ir teikdamos paaiškinimus dėl jų. Iš esmės rėmėsi rašytiniuose atsiliepimuose nurodytais argumentais ir motyvais. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė L. K. papildomų paaiškinimų neteikė.

Žemesnės instancijos teismas

Tretieji suinteresuoti asmenys P. K. ir M. V. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo, posėdžio datą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

P. K. atsiliepimu prašė G. J. reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, žemė iš buvusių savininkų valstybės išperkama, jei ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, o tai reiškia, jog asmeninio ūkio turėtojas gali naudotis savo pirmenybės teise tik tuo atveju, jei asmeninio ūkio žemė jam buvo suteikta pagal įstatymus. Nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo pareiškėjai teisėtumo. Pagal galiojusią tvarką, asmeniniam ūkiui žemės sklypai buvo suteikiami kaimo vietovėse gyventojams žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant – iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai, kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ūkiui – iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Esminis kriterijus dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo buvo gyvenimas kaime bei darbas žemės ūkio įmonėje ar išėjimas į pensiją iš žemės ūkio įmonės. Tuo tarpu iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja kaime apsigyveno tik 1993 m. rugpjūčio 18 d., iki to laiko gyveno mieste. Pareiškėjos teigimu, asmeninio ūkio žemės jai suteikta 1991 m. gegužės 30 d. Alantos apylinkės tarybos sprendimu, nors tuo metu ji kaime dar negyveno. Ši aplinkybė suteikia pagrindo daryti išvadą, kad 2 ha asmeninio ūkio žemė pareiškėjai suteikta neteisėtai. Be to, iš minėto Alantos apylinkės tarybos sprendimo neaišku, kad būtent pareiškėjai suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės. Taip pat Žemės tvarkymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, kad pareiškėja prašė skirti jai asmeninio ūkio žemę ar kad būtų mokėjusi žemės mokestį už šią žemę, nors tai buvo privaloma. Pagal galiojusią tvarką, suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje turi nustatyti įmonės sudaryta komisija, tačiau tokių duomenų nėra, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad Molėtų r. savivaldybės Žemėtvarkos tarnybai būtų pateikti duomenys apie asmeniniam ūkiui suteiktą ir įformintą žemę ar kad šie duomenys būtų įrašyti į rajono žemės kadastro knygą. P. K. nurodė, kad pagrįstų abejonių kelia ir aplinkybė, susijusios su investicinių čekių sumokėjimą už jai suteiktą asmeninio ūkio žemę, kadangi neaišku, kokiu būdu 1994 m. galėjo būti nustatyta žemės sklypo vertė, jei sklypas buvo suformuotas ir nominalios kainos skaičiavimo žiniaraštis buvo paruoštas tik 1996 m. lapkričio mėn. pabaigoje, nors nominalia šio žemės sklypo kaina buvo vadovautasi tiek ruošiant 1994 m. rugsėjo 21 d. pranešimą, tiek 1994 m. rugpjūčio 26 d. išvadą apie perkamos žemės sklypo plotą ir kainą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad 1994 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. I-535 2 dalis nutraukė žemės suteikimą gyventojų asmeniniam ūkiui, todėl kyla abejonių, ar pareiškėjai tariamai suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas galėjo būti ženklinamas vietoje, jei iki jo paženklinimo žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui jau buvo nutrauktas. P. K. taip pat pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ( toliau - Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnį, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose šia eilės tvarka: pirmąja eile – sugrąžinami savininkams natūra, o septintąja eile – perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuo žemės sklypus naudojantiems asmenims, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad pirmiausia jai turėjo būti suformuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, o tik tada formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra (t. 1, b. l. 85-89).

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje pateikti G. J. asmeninio ūkio žemės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad tuometinės Molėtų rajono Alantos apylinkės tarybos 1991 m. gegužės 30 d. 1-ojo šaukimo 5 sesijos protokolu G. J. buvo skirta 2 ha žemės asmeniniam ūkiui. Pareiškėja pagal 1994 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo pranešimą už šią žemę įmokėjo 122,40 Lt investicinių čekių. Asmeninio ūkio 2 ha ploto žemės sklypas 1996 m. lapkričio 25 d. buvo paženklintas vietoje, žemėtvarkininkui V. K. parengiant asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) brėžinį. Taip pat byloje nustatyta, kad G. J. 2001 m. liepos 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. II-2989, iš E. K. nusipirko teisę atkurti nuosavybės teises į 3,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Molėtų skyriaus vedėjas 2011 m. sausio 31 d. Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1-uoju punktu patvirtino Sąrašą asmenų, pageidaujančių Alantos kadastro vietovėje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norimus pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ( t.1, b. l. 99-100,101). Šiame sąraše pareiškėja G. J. nurodyta kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentė, atkurianti nuosavybės teises į 3,46 ha žemės ( Nr.1), bei kaip 7-ojo eiliškumo grupės pretendentė, įsigyjanti 2 ha žemės ( Nr. 4). Be to, tame pačiame sąraše E. K. nurodyta kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentė, atkurianti nuosavybės teises į 1,74 ha žemės (Nr. 2).

Molėtų skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 28 d. priimtu Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta: Molėtų rajono Alantos seniūnijos Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos bei plotai, nustatyta žemės sklypų tikslinė paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, taikomos specialiosios naudojimo sąlygos ir servitutai (1.1 punktas); sąrašas piliečių, kuriems suprojektuoti žemės, miško, vandens telkinių sklypai sąrašas (toliau – Sąrašas, l.2 punktas). Pagal Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. ir G. J., kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentėms, buvo suprojektuotas 3,19 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 ir 2 eilutės); G. J., kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentei, – 0,02 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (3 eilutė) ir kaip 7-ojo eiliškumo grupės pretendentei – 1,50 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (6 eilutė) ( t. 1, b. l. 70-71,72). Molėtų skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 18 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistos Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Sąrašo 1,2 ir 3 eilutės, patikslinant, kad suprojektuotame 3,19 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentėms, E. K. natūra grąžinama žemės dalis yra 1,08 ha, o G. J. – 2,11 ha; G. J., kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentei, - 0,02 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146,147)

Molėtų skyriaus vedėjo priimtu 2012 m. balandžio 25 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esančios žemės 2,13 ha dalį, grąžinant natūra rekreacinės paskirties, trumpalaikio poilsio pastatų statybai skirtą 0,02 ha ploto žemės sklypą (1.1 punktas); žemės ūkio paskirties žemės, kitos žemės ūkio paskirties 2,11 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 3,19 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (1.2 punktas). Nurodyto sprendimo 4 punktu nustatyta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančią į 1,33 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau (t. 1, b. l. 4).

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs žemės įsigijimo vykdant žemės reformą teisinių santykių srityje. Šiems ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti taikomos Atkūrimo įstatyme, Žemės reformos įstatyme, Metodikoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos.

Žemės reformos įstatymas suteikia teisę asmenims žemės reformos metu suformuotais žemės sklypais įsigyti žemės, įskaitant ir skirtus bei naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus (8 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. bei atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, ginčydami pareiškėjos teisę įsigyti privačion nuosavybėn asmeninio ūkio žemę, kaip argumentą yra nurodę, jog dar Utenos apskrities viršininko 2004-03-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities viršininko administracijos 1998 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ buvo nustatyta, kad G. J. asmeninio ūkio žemės sklypas buvo suteiktas pažeidžiant įstatymus. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-14-814-2005 priimtoje 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje pateiktą aiškinimą, šiuos argumentus vertina kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas nuodytoje nutartyje išaiškino, kad nuo 2005 m. gegužės 27 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 redakcijai, Utenos apskrities viršininko 2004-03-18 įsakymas, kuriuo pareiškėja įtraukta į sąrašą asmenų, neteisėtai gavusių asmeninio ūkio žemę, nebesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi galiojantys įstatymai jau nebenumato galimybės šiuo pagrindu apriboti asmenų teisę į asmeninio ūkio žemę. Todėl teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad G. J. yra įgijusi teisę teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti asmeniniam ūkiui skirtą žemę.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad ginčai dėl G. J. suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo formavimo nuo 2006 metų buvo sprendžiami teismine tvarka.

Iš administracinės bylos Nr. I-196-31/2006 medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. kovo 18 d. sprendimu atmetė G. J.skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant jam neatlygintinai 5,38 ha žemės sklypą; Utenos apskrities viršininko 2001 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria V.Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 13,50 ha žemės ir miško, perduodant žemės sklypą neatlygintinai; įpareigoti Utenos apskrities viršininką patikslinti Molėtų rajono Alantos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant V.Č. suprojektuotus žemės sklypus ir suformuojant 2 ha žemės sklypą asmeniniam ūkiui bei 3,46 ha žemės sklypą nuosavybės teisėms natūra atkurti, ir įforminti nuosavybės teises į 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą ir atkurti nuosavybės teises natūra į 3,46 ha žemės sklypą (administracinė byla Nr. I-196-31/2006, t. 1, b. l. 175-178). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas G. J. apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai Molėtų rajono Alantos apylinkės tarybos 1991 m. gegužės 30 d. sprendimu buvo suteikta 2 ha žemės asmeniniam ūkiui, už kurią pareiškėja yra sumokėjusi investiciniais čekiais, ir kad asmeniniam ūkiui suteiktas žemės sklypas 1996 m. lapkričio 25 d. buvo paženklintas vietoje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nustačius, kad, rengiant Alantos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, G. J. žemės sklypas turėjo būti formuojamas anksčiau negu trečiajam suinteresuotam asmeniui V.Č., dėl ko šiam asmeniui negalėjo atitekti žemė, kuri buvo suteikta pareiškėjos asmeniniam ūkiui, buvo panaikinta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. sprendimo dalis, kuria atmesti G. J. reikalavimai panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. Č. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant jam neatlygintinai 5,38 ha žemės sklypą; panaikinti Utenos apskrities viršininko 2001 m. kovo l d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria V.Č. atkurtos nuosavybės teisės į 13,50 ha žemės ir miško, perduodant jam žemės sklypą neatlygintinai; įpareigoti Utenos apskrities viršininką patikslinti Molėtų rajono Alantos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (panaikinti V.Č. suprojektuotus žemės sklypus ir suformuoti jai 2 ha žemės sklypą asmeniniam ūkiui; įforminti jos nuosavybės teises į 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą). Ši bylos dalis buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (administracinė byla Nr. I-196-31/2006, t. 2, b. l. 21-25). Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs nurodytą bylos dalį, 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu panaikino Utenos apskrities viršininko 2001 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2001 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl 0,55 ha žemės, esančios Molėtų rajono Alantos kadastrinėje vietovėje, suteikimo V. Č. ir įpareigojo Utenos apskrities viršininką per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Molėtų rajono Alantos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuojant atitinkamą 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypą G. J., o kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė (administracinė byla Nr. I-196-31/2006, t. 2, b. l. 95-98). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeitė: Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemėtvarkos projektą Molėtų rajone ta apimtimi, kuria V. Č. suprojektuotas žemės sklypas 0,55 ha apimtyje persidengia su G. J. valdomu 2 ha žemės sklypu, panaikino, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. I-196-31/2006, t. 2, b. l. 182-188).

Iš O. T. ir G. V. nuosavybės teisės atkūrimo bylos medžiagos duomenų matyti, kad Utenos apskrities viršininkas 1999-11-30 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) O. T. ir G. V. atkūrė nuosavybės teises, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise bendro 9,76 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 76-108). Grąžinamo žemės sklypo 1999-08-31 parodymo-paženklinimo akto ir abriso duomenys patvirtina aplinkybę, kad į O. T. ir G. V. suteiktą natūra žemės sklypą pateko 0,75 ha žemės plotas, Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugsėjo 14 d. pažymoje nurodytas kaip grąžinamas natūra O. T. ir G. V. (t. 2, b. l. 85-87). Teismas, darydamas nurodytą išvadą, atsižvelgia ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktus 2006 m. rugsėjo 14 d. pažymos ir Molėtų rajono Alantos kadastrinės vietovės projekto plano ištraukos duomenis, konstatavo, kad G. J. skirtos asmeninio ūkio žemės 0,75 ha ploto dalis patenka į O. T. ir G. V. natūra grąžintiną žemės sklypą, o 0,55 ha - į V. Č. suprojektuotą sklypą (administracinė byla Nr. I-196-31/2006, t. 2, b. l. 72-73). Be to, nagrinėjamoje byloje pateikti dokumentai apie nuosavybės teisių atkūrimą V. Č. patvirtina, kad, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį, Utenos apskrities viršininko 2010 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pastarajam asmeniui buvo suformuoti ir perduoti nuosavybėn du žemės sklypai, tarp jų - ir 0,2559 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 64, 110-161).

Išvardintos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad Utenos apskrities viršininkui priėmus 1999-11-30 sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo O. T. ir G. V., G. J. suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, aritmetiniais paskaičiavimais, sumažėjo iki 1,25 ha (2,00 ha – 0,75 ha). Molėtų skyrius pateikė dokumentus bei tikslius kadastrinių matavimų duomenis, patvirtinančius, kad bylos nagrinėjimo metu G. J. pardavimui yra suformuotas didesnis - 1,3494 ha ploto - asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 160-161). Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Metodikos III skirsnyje ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse įtvirtintas nuostatas, asmenims parduodama tik asmeniniam ūkiui skirta ir naudojama žemė. Tokiu būdu, daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) G. J. gali būti parduota tik dalis V. K. parengtame 1996-11-25 brėžinyje nurodyto asmeniniam ūkiui skirto žemės sklypo, patenkanti į 1,3494 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2012-12-05 teismo posėdyje pateiktų Molėtų skyriaus atstovės V. B. paaiškinimų matyti, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba G. J. teisės nustatyta tvarka privačion nuosavybėn įsigyti trūkstamą asmeniniam ūkiui skirtos žemės plotą neginčija. V. B. patvirtino, kad trūkstamos asmeniniam ūkiui skirtos žemės dalies projektavimo ir įteisinimo klausimai bus sprendžiami, vykdant kito Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo etapo darbus. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad G. J. teisė nustatyta tvarka įsigyti privačion nuosavybėn asmeniniam ūkiui skirtą žemę nėra pažeidžiama.

Spręsdamas tarp proceso dalyvių kilusį ginčą dėl G. J. skirto asmeninio ūkio žemės sklypo vietos ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini), teismas remiasi Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus A. P. parengtos schemos duomenimis (t. 3, b. l. 50). Ši schema buvo parengta, siekiant suderinti asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) brėžinį, žemėtvarkininko V. K. parengtą 1996 m. lapkričio 25 d., su Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto kartografine medžiaga, kurioje yra pažymėtos V. Č., O. T. bei G. V. Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka suteiktų žemės sklypų ribos, bei Kadastro žemėlapio duomenimis.

Vertindamas žemėtvarkininko V. K. parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) brėžinį, teismas, pirmiausia, atsižvelgia į tai, kad šis brėžinys nėra tiksliais geodeziniais matavimais pagrįstas žemės sklypo planas. Kaip matyti, V. K. minėtą brėžinį nubraižė ranka, brėžinio sudarymo metu sklypo ribų matavimui panaudojamos nesudėtingos matavimo priemonės. Tačiau teismas sprendžia, kad brėžinyje žemėtvarkininkas yra pažymėjęs tam tikrus vietovės situacijos objektus, leidžiančius šio brėžinio duomenis suderinti su reformos žemėtvarkos projekto grafinės dalies duomenimis. Tokiais objektais teismas pripažįsta kelią, V. K. brėžinyje nurodytą kaip 4 m pločio kelias Antankščiai – Bajorai, sodybą bei į ją vedantį keliuką. Iš O. T. ir G. V. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų matyti, kad minėta sodyba priklausė A. P. ( t. 2, b. l. 87). Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad kelias Antankščiai – Bajorai, sodyba buvo žymimi skirtingais laikotarpiais rengtuose Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose, šie objektai yra nurodyti ir įvairiose Kadastro žemėlapių ištraukose, jie yra išlikę ir bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 58, 88, 131; t. 3, b. l. 7, 32, 57, 58). Be to, matyti, jog žemės sklypo brėžinyje V. K. pažymėjo, kad G. J. skirto asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba, kurios ilgis - 240 m, ribojosi su keliu Antankščiai – Bajorai ir prasideda nuo keliuko, vedančio į sodybą. Iš A. P. parengtos schemos matyti, kad į šiuos vietovės objektus minėtoje situacijoje ir buvo atsižvelgta, šiuolaikinėje kartografinėje medžiagoje įbraižant 240 m ilgio asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinę ribą (t. 3, b. l. 50). Išanalizavus byloje pateiktų dokumentų– 1988 metais parengto Molėtų rajono tuometinio Mičiurino kolūkio ūkio vidaus žemėtvarkos projekto, 1996 metų parengtą Molėtų rajono Alantos gyvenvietės asmeninio ūkio žemės plano, 1995-1996 metų laikotarpiu rengtą Molėtų rajono Alantos apylinkės Alantos žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos projekto – duomenis, matyti, kad šiuose grafiniuose dokumentuose yra pažymėtas nuo kelio Antankščiai – Bajorai prasidedantis kelias (V. K. brėžinyje nubraižytas keliukas), vedantis į A. P. sodybą ir per ją besitęsiantis kitos sodybos link (t. 3, b. l. 51, 57, 58). Be to, O. T. ir G. V. bei V. Č. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančių dokumentų duomenys patvirtina, kad nuo 1996 metų rengiamuose žemės sklypų abrisuose ir planuose buvo žymima, kad nuo kelio Antankščiai – Bajorai yra įrengtas naujas kelias, aplenkiantis šią sodybą (t. 2, b. l. 85-86, 88, 131). Analogiškai minėtas kelias pažymėtas ir įvairiuose grafiniuose dokumentuose, esančiuose Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-196-31/2006 (t. 2, b. l. 34, 72).

G. J., grįsdama paaiškinimus apie 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimą ir jo vietą vietovėje prie (duomenys neskelbtini), pateikė UAB (duomenys neskelbtini) dirbančio matininko A. P. parengtą schemą ( t. 2, b. l. 50). Tačiau atsižvelgęs į tai, kad ją rengęs A. P. nurodė, jog ši schema yra nemastelinė, jos mastelis preliminariai galėtų būti M 1:333, teismas šį įrodymą vertina kaip abejonių keliantį ir juo nesiremia ( t. 2, b. l. 50; t. 3, b. l. 38). Taip pat teismas nesiremia ir pareiškėjos pateikta to paties matininko parengta schema, kurios mastelis M 1:2000 (t. 3, b. l. 43). Teismo vertinimu, šioje schemoje nėra pažymėta atskaitos taškų, leidžiančių patikrinti, jog V. K. brėžinio duomenys yra tiksliai perkelti į šiuolaikinę kartografinę medžiagą. Visų pirma, A. P. parengtoje schemoje nėra pažymėtas taškas, nuo kurio pradėta braižyti šiaurinė 240 m ilgio asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 307-1 sklypo riba (taškai 6-1). J. Jonaitienės, jos atstovų L. Kinderio ir R. Jonaičio pateiktais paaiškinimais, atskaitos tašku, leidžiančiu suderinti V. Kazlo brėžinio duomenis su šiuolaikiniu planu, gali būti pripažįstamas pietinis, 20 m atstumu nuo Lukšto ežero pažymėtas, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo taškas. Tokius šių proceso dalyvių paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kadangi ežero pakrantės riba priklauso nuo vandens lygio pokyčių, todėl negali būti laikoma stacionariu vietovės situacijos objektu. Tokiais atskaitos taškais teismas nepripažįsta ir V. K. brėžinyje nurodytų taškų Nr. 1 ir Nr. 2, įvardintų kaip žyminčius žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo ribą su R. J. namų valdai skirtu žemės sklypu. Iš Molėtų skyriaus atstovių Z. Č. ir V. B. pateiktų paaiškinimų matyti, jog R. J. namų valdai skirtas žemės sklypas 1996 metais dar apskritai nebuvo suformuotas, toks sklypas R. J. suprojektuotas tik 2004 metais. G. J. rašytinių dokumentų, pagrindžiančių teiginius, jog R. J. suprojektuotas namų valdai skirtas žemės sklypas ribojosi su asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypu, nepateikė. Be to, iš A. P. parengtos schemos matyti, kad joje įbraižyta pietinė 150 m ilgio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra vienodai nutolusi nuo Lukšto ežero (taškai 2-9-3), tuo tarpu V. K. brėžinyje nurodytas taškas Nr. 2 yra žymiai nutolęs nuo ežero nei 20 m atstumu nuo Lukšto ežero pažymėtas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo taškas.

Įvertinęs tai, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, leidžiančių abejoti A. P. parengtos schemos duomenimis, nenustatyta. Šios schemos duomenis sugretinus su Kadastro žemėlapio ištraukos duomenimis, daroma išvada, kad dalis G. J. skirto asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. parengtoje schemoje apibrėžto geltona spalva, šiuo metu patenka į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o likusi dalis - į suprojektuotą 1,3494 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b. l. 58; t. 3, b. l. 50). Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta duomenų, kad administraciniai aktai, kurių pagrindu O. T., G. V. ir V. Č. įgijo nuosavybės teises į jiems suteiktus žemės sklypus, būtų panaikinti ar pakeisti. Tai patvirtina ir Valstybės įmonės Registrų centro pateiktų Kadastro žemėlapio ištraukos ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų duomenys apie V. Č. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausantį A. Č. ir A. Č.-P.) ir žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklausantį L. P. ir A. P.) bei jų Kadastro žemėlapyje įbraižytas ribas (t. 2, b. l. 58, 64-66, 67-69). Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 4 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, neturi pagrindo abejoti Kadastro žemėlapyje įbraižytomis žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančių su 1,3494 ha ploto žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), Kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis.

Be to, teismas atsižvelgia į Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ( Lietuvos Respublikos 2001 m. rugpjūčio 3 d. įstatymo Nr. IX-489 redakcija) nuostatas, pagal kurias, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui (1 dalies 7 punktas). Tokiu būdu, Nacionalinė žemės tarnyba, sprendžianti klausimą dėl G. J. teisės įsigyti privačion nuosavybėn asmeniniam ūkiui skirtą žemę realizavimo, yra įpareigota šią pareiškėjos teisę derinti tiek su jos pačios, tiek ir su kitos pretendentės - E. K. - teise atkurti natūra nuosavybės teises į buvusių savininkų J., S., E. ir M. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Byloje pateiktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu G. J. turi teisę atkurti natūra nuosavybės teises į 3,46 ha, o E. K. – į 1,74 ha. Kaip matyti iš 2011-02-24 vykusio Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 1-o eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų bylos duomenų, suformavus G. J. pardavimui skirtą asmeninio ūkio 1,3494 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančioje ginčo teritorijoje tebuvo likę 3,21 ha natūra grąžintinos žemės. Byloje nustatyta, kad ši žemė ginčijamu Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 70-71,72) ir buvo suformuota kaip du natūra pretendentams grąžinami sklypai: 3,19 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (G. J. ir E. K.) bei 0,02 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ( G. J.). Teismas, atsižvelgęs į Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad įvardinti žemės sklypai suformuoti buvusių žemės savininkų J. ir S. K., L. K. bei M. K. valdyto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribose ( t. 1, b. l. 119, 120).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) esančioje ginčo teritorijoje faktiškai likusio G. J. skirto asmeninio ūkio žemės sklypo bei natūra pretendentams grąžintinos žemės plotus ir nustatytas jų ribas vietovėje yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais ir teisingi.

Metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 108 redakcija, 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 redakcija) 31 punktas nustato, kad apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Tarp bylos proceso dalyvių ginčo dėl Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) punktu patvirtinto Sąrašo duomenų, pagal kuriuos E. K. ir G. J. nurodytos kaip 1-ojo eiliškumo grupės pretendentės, o G. J. - ir kaip 7-ojo eiliškumo grupės pretendentė nebuvo kilę (t. 1, b. l. 70-72).

Byloje pateikti duomenys - Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto I-o ir 7-o eiliškumų pretendentų 2011-02-14 susirinkimų protokolai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , dalyvavusių asmenų sąrašai, projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraščiai - patvirtina, kad šiuose susirinkimuose, kuriuose su pretendentais buvo aptariama sklypo išdėstymas ir ribos, G. J. dalyvavo. Pareiškėja susirinkimuose išsakė savo nuomonę ir pageidavimus dėl Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus A. P. projektuojamų žemės sklypų, jų plotų ir ribų (t. 1, b. l. 107-117). Išanalizavus šiuos duomenis, matyti, kad G. J., nors ir pareiškė apie savo nesutikimą tiek su suprojektuoto asmeninio ūkio žemės, tiek su natūra grąžinamų žemės sklypų plotais ir ribomis, tačiau projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraščius, kuriuose aiškiai nurodyti projektuojamų sklypų bloko ir pažymėjimo plane numeriai bei plotai, pasirašė, nenurodydama jokių pastabų. Metodikos 37 punktas numato, kad pretendentų sutikimas su projektuojamu žemės sklypu įforminamas parašu šios Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje, o pretendentui nesutikus su projektuojamu žemės sklypu, yra surašomas aktas, laikomas neatskiriama pretendentų susirinkimo protokolo dalis kuriame nurodomos nesutikimo priežastis bei pateikiamos projekto autoriaus išvados. Pareiškėjos teiginius, kad ji, pasirašydama žiniaraščius, sutiko tik su projektuojamų žemės sklypų numerių pakeitimu, teismas vertina kaip nepagrįstus byloje esančiais duomenimis. Pastebėtina, kad P. K., dalyvavęs kartu su pareiškėja 1-o eiliškumo pretendentų susirinkime ir pareiškęs apie savo nesutikimą dėl bendrai projektuojamo natūra grąžinamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraščio nepasirašė, taip aiškiai išreikšdamas savo poziciją (t. 1, b. l. 113).

Molėtų skyriaus vedėjui priėmus Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), G. J. atsakovės 2011-11-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakviesta į pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų ženklinimą vietoje. Pareiškėja į sklypų ženklinimą neatvyko, raštu pranešusi apie savo neatvykimo priežastis ir pageidavimą paženklinti ne 1,50 ha, o 2,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, o jo ribas nustatyti pagal žemėtvarkininko V. K. 1996-11-25 parengtą brėžinį (b. l. 132-134). Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui 2011-12-06 paženklinus natūra grąžinamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, apie tai pareiškėjai buvo pranešta Molėtų skyriaus 2011-12-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiųsti sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai (t. 1, b. l. 135-143). Taip pat byloje nustatyta, kad Molėtų skyrius 2012-02-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pranešė apie tai, kad 2012 m. kovo 5 d. bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei išaiškino neatvykimo į šią procedūrą pasekmes. Be to, šiuo raštu pareiškėjai buvo išaiškinta, kad apie asmeninio ūkio žemės sklypo ženklinimo laiką jai bus pranešta atskirai (t. 1, b. l. 148-149). Nustatyta, kad toks pranešimas G. J. buvo išsiųstas paštu 2012-03-10 (t. 3, b. l. 52). Kaip matyti iš projekto autoriaus A. P. parengtų dokumentų, asmeninio ūkio žemės sklypo ribų paženklinime G. J. nedalyvavo, o šio sklypo ženklinimo metu atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 1,13494 ha ( t.1, b. l. 151-152).

Įvertinus išvardintas aplinkybes, daroma išvada, kad 1-o ir 7-o eiliškumo grupių susirinkimai, kuriuose dalyvavo G. J., vyko, nepažeidžiant Metodikos 35 punkto reikalavimų; pareiškėjos sutikimas su projektuojamais žemės sklypais įformintas Metodikos 36 ir 37 punktuose nustatyta tvarka; vykdant žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ženklinimą, buvo laikomasi Metodikos 105 punkte numatytų reikalavimų. Taip pat byloje nustatyta, kad tuometinio Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-02-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš šio skyriaus specialistų buvo sudaryta komisija, kuriai buvo pavesta išnagrinėti ir įvertinti susidariusią situaciją bei pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl žemės sklypų suformavimo Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (t. 1, b. l. 103). Nurodyta komisija 2011-02-21 posėdyje įpareigojo A. P., Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorių, iki 2011-02-24 vyksiančio 1-o eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo ortofotografiniame žemėlapyje pažymėti G. J. 1996 metų asmeninio ūkio žemės sklypo ribas bei paskaičiuoti jos naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypo plotą (t. 1, b. l. 105). Įvykus Alantos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 1-o ir 7-o eiliškumų pretendentų 2011-02-14 susirinkimams, komisija 2011-02-24 posėdyje išnagrinėjo šių susirinkimų medžiagą ir pateikė projekto autoriui savo pasiūlymus (t. 1, b. l. 118-120). Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Nacionalinė žemės tarnyba ėmėsi tinkamų veiksmų, siekdama objektyviai išspręsti klausimus, susijusius su G. J. skirto asmeninio ūkio žemės bei pareiškėjai ir E. K. natūra grąžinamų žemės sklypų ribų nustatymu.

Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs juos patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad G. J. skundžiami administraciniai aktai yra pagrįsti faktiniais duomenimis; juos priimant, taisyklės, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos. Dėl šių priežasčių naikinti Molėtų skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2011 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl žemės sklypų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) , suprojektavimo ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo. Nustačius, kad vykdydama Molėtų rajono Alantos seniūnijoje Alantos kadastro vietovėje žemės reformą, Nacionalinė žemės tarnyba laikėsi Atkūrimo įstatymo, Žemės reformos įstatymo bei Metodikos nuostatų ir teisėtai priėmė administracinius sprendimus, nėra pagrindo atsakovę įpareigoti atkurti nuosavybės teises į J., S., E. ir M. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teises valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), pagal iki nacionalizacijos valdytas žemės ribas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos G. J. skundą dėl administracinių sprendimų ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. K. ir M. V. atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos: Dalytė ZlatkuvienėDalia PranckienėIrena Varžinskienė