- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- TA-705-756/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01856-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė Markovienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. birželio 18 d. buvo laikomas Vilniaus PN (iki reorganizacijos Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) kamerose teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas Vilniaus PN kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam kameroje laikomam asmeniui (5 kv. m ploto kamerose buvo laikomi 4–5 asmenys). Tai pareiškėjui sukėlė nepatogumus, dėl kurių kilo problemų su sveikata (nuolat skaudėjo galvą, pasireiškė kiti negalavimai, kurie nurodyti sveikatos istorijoje, be to, dėl dvasinių kančių atsirado psichologinės problemos).
3. Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų darbuotojų veiksmų (veikimo ar neveikimo) patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumu, emocine depresija, sveikatos pablogėjimu, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu. Pareiškėjas taip pat teigė, kad tapo dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai. Manė, kad būtent šie fiziniai negalavimai bei psichiniai sukrėtimai padarė didelę ilgalaikę traumą.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė bylą palikti nenagrinėtą.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas kartą jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių sąlygų, vėdinimo, sanitarinio mazgo ir privatumo jame laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. birželio 20 d., pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3500-463/2018).
6. Vilniaus PN pateikė gyvenamųjų kamerų numerius, jų plotus, kuriose teko būti pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu, taip pat asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant patį pareiškėją, ir pažymėjo, kad skundžiamu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje nebuvo mažesnis nei 3,6 kv. m, todėl pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) yra specifinė įstaiga, kuri jungia tardymo izoliatorių ir kalėjimą, atlieka teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad, skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų.
7. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigos pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Atsiliepimas
8. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pateikė informaciją, argumentus dėl kamerų įrengimo, sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo, ventiliacijos ir vėdinimo. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, abstraktūs ir nekonkretūs. Pareiškėjui būtina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trūkumai jam tiesiogiai darė įtaką ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad tam tikras pareiškėjo privatumas, laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą, ir pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu nusprendė nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų ploto sąlygų Lukiškių TI-K už kalinimo laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio 18 d. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3500-463/2018 išnagrinėjo ginčą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Šioje byloje pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą grindė, be kita ko, aplinkybe, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus PN buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas. Taigi, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas laikotarpis (nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio 18 d.) sutampa su jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3500-463/2018 ginčo laikotarpiu, abejose bylose pareiškėjas ir atsakovas bei jo atstovas yra tie patys asmenys, ginčo dalykas – pareiškėjo laikymo sąlygų Vilniaus PN neatitikimas teisės aktų reikalavimams (dėl neužtikrinto minimalaus ploto gyvenamosiose kamerose tenkančio vienam asmeniui) sutampa.
11. Nustatęs, kad pareiškėjo tapatus skundas jau išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas įsiteisėjęs sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildino iš laikymo Vilniaus PN perpildytose kamerose laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio 18 d., bylą šioje dalyje teismas nutraukė.
12. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino pareiškėjo laikymo sąlygas Vilniaus PN, buvusias laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio 18 d. (dėl neteisėtų įstaigos darbuotojų veiksmų).
13. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog įstaigos darbuotojai elgėsi neteisėtai, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokie tai buvo veiksmai, galiausiai kada ir kaip jie pasireiškė. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip minimi neteisėti veiksmai susiję su pareiškėjo reiškiama neturtine žala, kuri kildinama dėl sukeltų fizinių negalavimų bei psichologinių traumų. Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011). Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančių įrašų matyti, jog pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos (be kita ko, ir psichologo) buvo teikiamos. Iš pačio pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesiskundžia, kad jam nebuvo suteiktos kokios nors sveikatos priežiūros paslaugos ar buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos, tačiau skundžiasi patyręs įvairių neigiamų išgyvenimų dėl paties įkalinimo. Lukiškių TI-K buvo įpareigotas užtikrinti, kad pareiškėjui būtų suteikta jam garantuojama valstybės remiama asmens sveikatos priežiūros paslauga. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo teikiamos. Taigi, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl sveikatos priežiūros paslaugų neužtikrinimo. Pareiškėjui nenurodžius konkrečių įstaigos darbuotojų neteisėtų veiksmų, priežastinis ryšys tarp tų veiksmų ir sukeltų padarinių yra neįmanomas. Nesant jokių įrodymų dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo veiksmai buvo teisėti, nepažeidžiantys teisės aktų reikalavimų.
14. Teismas konstatavo, kad, pareiškėjo teigimu, padaryti neteisėti įstaigos darbuotojų veiksmai yra abejotini, hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti, o tarp jų ir pablogėjusios pareiškėjo fizinės bei psichologinės būklės priežastinis ryšys neįmanomas, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus.
III.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
16. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio, 57 ir 3 straipsnių, todėl neteisingai išsprendė bylą. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl nutraukta administracinės bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų. Teismas, be kita ko, pareiškėjo vertinimu, nenurodė motyvų, kodėl atmetė likusią pareiškėjo skundo dalį.
17. Pareiškėjas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Savenkovas prieš Lietuvą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (žr. 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2009 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007). Pareiškėjas pažymi, kad neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 271 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančius skunde minėtus teisės aktų reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas paaiškina, kad nors nepateikė į bylą įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, tačiau teismui turi nekilti abejonių, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Atsiliepimas
19. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovo atstovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Vertina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio 18 d.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl laikotarpiu 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio 18 d. neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl nutraukta administracinės bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimų.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3500-463/2018 išnagrinėjo ginčą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus PN (teismo pastaba – atsakovas iki reorganizacijos buvo Lukiškių TI-K), dėl neturtinės žalos atlyginimo (teismo sprendimas yra įsiteisėjęs). Teismas paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas laikotarpis (nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio 18 d.) sutampa su jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3500-463/2018 ginčo laikotarpiu, abejose bylose pareiškėjas ir atsakovas bei jo atstovas yra tie patys asmenys, ginčo dalykas – pareiškėjo laikymo sąlygų Vilniaus PN neatitikimas teisės aktų reikalavimams (dėl neužtikrinto minimalaus ploto gyvenamosiose kamerose tenkančio vienam asmeniui) sutampa. Taigi, teismas pagrįstai, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildino iš laikymo Vilniaus PN perpildytose kamerose laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. birželio 18 d., nutraukė.
26. Pareiškėjo likusi skundo dalis, be kita ko, atmesta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokie konkretūs ir neteisėti įstaigos darbuotojų veiksmai buvo atlikti prieš jį, tik pažymėjo faktą, jog tokie veiksmai buvo. Teismas konstatavo, kad, pareiškėjo teigimu, padaryti neteisėti įstaigos darbuotojų veiksmai yra abejotini, hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti, o tarp jų ir pablogėjusios pareiškėjo fizinės bei psichologinės būklės priežastinis ryšys neįmanomas, todėl šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus.
27. Teisėjų kolegija papildomai pažymi tai, kad nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo darbuotojų veiksmų, pagrįstai nebuvo sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo Vilniaus PN (iki reorganizacijos – Lukiškių TI-K) sąlygomis, ir juos įvertino. Todėl iš esmės teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.