- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- I-3500-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02060-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K netinkamomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. birželio 18 d. Paaiškino, kad atvykus į Lukiškių TI-K jis iš karto buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurioje buvo baisu net sėdėti, naktį per langą lakstydavo žiurkės, languose nebuvo stiklų, nuo lubų krisdavo tinkas, kriauklė buvo baisi, plytelės nutrupėjusios, ant grindų plytelių nebuvo, nebuvo užtikrintas gyvenamojo ploto vienam asmeniui reikalavimas, nebuvo galima gerti vandens, apšvietimas buvo nepakankamas, sienos tamsios ir atsilupusios, tualetas netvarkingas, nutrupėjęs. Pareiškėjo teigimu, per visą kalinimo laiką jis buvo laikomas tik vienoje kameroje, kuri buvo tvarkinga. Skundėsi, kad pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį buvo vedamas tik 1 val. per dieną, o jei tuo metu lyja lietus – jam teko stovėti po lietumi, nes juose nėra pastogės, sienos nutrupėjusios. Nurodė, kad būnant pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra galimybės prisikviesti pareigūną, kai užsinorima į tualetą. Pareiškėjas buvo išsisukęs ranką, tačiau pareigūnas atėjo tik po pusvalandžio. Skundėsi, kad gydytojai ilgai taiso dantis, akių gydytojas apskritai nėra, todėl jam nebuvo patikrintos akys. Maisto kokybė labai prasta, valgyti duoda tik vieną kartą į dieną arba kartais du kartus į dieną. Mėsa patiekiama nešviežia. Taip pat maistas yra dalinamas ne vienodai. Dėl šių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimus ir todėl prašo priteisti jam jo patirtą neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašo skundą tenkinti visiškai. Be kita ko, patikslino, kad visose kamerose, kurios nurodytos Lukiškių TI-K atsiliepime, jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 21–29) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis ir pan. Paaiškino, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys suimtieji ir nuteistieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkamas ir indams plauti. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį, kuria paslaugų teikėjas įsipareigojo nuolat vykdyti vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti. Pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengti 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui nustatyta nedirbančio vyro valgiaraštis. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasi maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Maisto svoris ir kokybė pasirinktinai yra patikrinama atsakingų asmenų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos stalčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems visada paduodamas šiltas. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai, kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kokios nors paslaugos negali būti suteiktos vietoje, ligoniai tokiais atvejais siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatytos visos trys civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. tik nustačius neteisėtus institucijos, kurios veiksmus pareiškėjas skundžia, veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos, kurios veiksmus pareiškėjas skundžia, neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog nurodytų valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tik tokiu atveju, kai pareiškėjas aiškiai nurodo reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, institucijai, kurios veiksmus pareiškėjas skundžia, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu.
Dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos reikalavimo užtikrinimo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 52–53) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios plotas – apie 0,56 kv. m. Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 21–23) pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas visą laikotarpį, kurį buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, t. y. iš viso 291 parą buvo laikomas nepažeidus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos reikalavimo. Atitinkamai matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, iš kurių bendro ploto atėmus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą, jam teko daugiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto. Vadinasi, Konvencijos 3 straipsnio Lukiškių TI-K taip pat nepažeidė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuoti.
Dėl teisės naudotis pasivaikščiojimų kiemeliu, pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir galimybės būnant pasivaikščiojimo kiemelyje prisikviesti pareigūną
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo išvedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį kiekvieną dieną tik 1 val., pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra pastogių, sienos atsilupusios. Taip pat pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad, kai neįmanoma išsikviesti pareigūną būnant pasivaikščiojimo kiemelyje.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Byloje ginčo, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore nėra, kadangi jis pats savo skunde nurodo, kad jis buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelius ir paliekamas juose 1 val. trukmei. Vadinasi, šiuo aspektu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo aspektu. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus rašte (b. l. 52–53) nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) ir 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) reikalavimais. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose yra įrengtos pastogės, apsaugančios asmenis nuo kritulių. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra pastogės. Argumentas dėl aptrupėjusių sienų nėra pakankamai išsamus, todėl vertintinas kaip deklaratyvus ir abstraktus, ir kurio nepakanka, kad pareiga paneigti būtų perkelta Lukiškių TI-K. Be to, duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, nėra. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl neįrengtų pastogių ir aptrupėjusių sienų nėra pakankami konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, todėl atmestini kaip nepagrįsti. TIĮET 14.4 papunktis nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema, inter alia aliarminis iškvietimas, kurio paskirtis užtikrinti kalinamo asmens teisę į saugią aplinką. Europos kalėjimų taisyklių (Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2 punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimas privalomas kamerose. Vadinasi, teisės aktais nėra reglamentuota pareigūnų iškvietimo sistemos pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo tvarka. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad buvo išsinarinęs ranką ir turėjo laukti pareigūnų apie pusvalandį tik patvirtina, kad pareiškėjo teisė kreiptis į prižiūrėtoją jam būnant pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo apribota. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam buvo suteikta pagalba. Tai patvirtina ir pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 64–72) esantis įrašas (b. l. 68) ir medicininis dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 71). Taip pat pažymėtina, kad kaip nurodyta ir Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. liepos 12 d. rašte (b. l. 36), pareiškėjas nenurodė konkrečios datos bei aplinkybių, kada į jį nereagavo jam bandant išsikviesti Sveikatos priežiūros specialistą ar prašant būti išvestam į kamerą pasinaudoti tualetu. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamai užtikrintos pareiškėjo teisės naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu ar jo teisių apribojimo išsikviesti pareigūną ar pasinaudoti tualetu, nėra. Todėl, atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmu nagrinėjamu aspektu, todėl aptarti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sveikatos priežiūros apsaugos paslaugų
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai, kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kokios nors paslaugos negali būti suteiktos vietoje, ligoniai tokiais atvejais siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir už suteiktas paslaugas nemoka. Iš pačio pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesusiskundžia, kad jam nebuvo suteiktos dantų taisymo paslaugos, tačiau yra nepatenkintas taisymo trukme. Kadangi Lukiškių TI-K yra įpareigotas užtikrinti, kad pareiškėjui būtų suteikta jam garantuojama valstybės remiama asmens sveikatos priežiūros paslauga, pareiškėjo argumentai dėl, jo nuomone, netinkamai atliekamų sveikatos priežiūros paslaugų, yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl Lukiškių TI-K veiksmų teisėtumo, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Nors pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi dėl suprastėjusio regėjimo, tačiau jo sveikatos asmens istorijoje (b. l. 64–72) tokių duomenų nėra, todėl jo argumentai, susiję su neužtikrinta galimybe pasitikrinti akis, atmestini kaip prieštaraujantys rašytiniams byloje pateiktiems įrodymams. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus dėl sveikatos priežiūros paslaugų neužtikrinimo.
Dėl maisto kokybės ir kiekio, maitinimo tvarkos
Pareiškėjo argumentai dėl blogo maitinimo, nurodyta aplinkybė, kad buvo maitinamas tik vieną, kartais – du kartus per dieną, kad jam buvo tiekiama nešviežia mėsa, jo nuomone, maistas dalinamas nevienodai vertintini kritiškai, kadangi nėra paremti jokiais įrodymais. Nors pareiškėjas nurodė, kad jam buvo pateikta nešviežia mėsa, tačiau, kaip nurodyta, šis faktas nėra patvirtintas jokiais galimais įrodymais (pažyma, kad pareiškėjas dėl tokio incidento buvo kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją ir pan.). Pažymėtina, kad pareiškėjas visiškai nekonkretizavo atvejų, kada jis buvo maitinamas vieną ar du kartus per dieną. Teiginys, kad jo nuomone maistas dalinamas nevienodai patvirtina, kad tai yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, o ne argumentas, kurio pagrindu būtų galima spręsti dėl Lukiškių TI-K veiksmų teisėtumo. Šiuo atveju atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą savo parašu patvirtina pagaminto maisto kokybę, maistas dalinamas atitinkamos talpos stalčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Pareiškėjui paskirtas nedirbančio vyro valgiaraštis, pagal kurį jam tiekiamas maitinimas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus rašte (b. l. 52–53) nurodyta, kad valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, o visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Maistas dalinamas vadovaujantis dienotvarke. Kaip minėta, duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl maisto kokybės ar kiekio, maitinimo tvarkos pažeidimų, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo pareiškėjo skundo argumentais konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl pareiškėjo maitinimo.
Dėl apšvietimo
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Pirmiausia, pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pateikė patikrinimo aktus, kuriuose įforminti atitinkamų kamerų patikrinimo vietoje rezultatai (b. l. 37–40, 43–45), tačiau jie nėra aktualūs nagrinėjamu atveju, nes skiriasi ginčo laikotarpis nuo laikotarpių, kada buvo atlikti minėti patikrinimai. Todėl teismas jais nesivadovauja. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 52–53) nurodyta, kad laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015, kurios, be kita ko, 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, reikalavimus. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus (prašymus) Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamų laikymo sąlygų (šiuo atveju – dėl apšvietimo – nėra). Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento dėl jo laikymo sąlygų (šiuo atveju – apšvietimo) (b. l. 12–18). Kaip nustatyta ir rašytiniai bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl suprastėjusio regėjimo. Todėl pareiškėjo argumentas dėl netinkamų laikymo sąlygų nagrinėjamu aspektu laikytinas abstrakčiu ir deklaratyviu, kuriuo remiantis konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.
Dėl kamerų įrengimo
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčo laikotarpiu, lakstė žiurkės, languose nebuvo stiklų, nuo lubų krito tinkas, kriauklė buvo netvarkinga, plytelės nutrupėjusius, ant grindų jų visai nebuvo, vanduo nebuvo tinkamas gerti, spintelės atsilupusios, tualetas netvarkingas bei sutrupėjęs. Visų pirma, pažymėtina, kad nors Lukiškių TI-K pateikė patikrinimo aktus, kuriuose įforminti atitinkamų kamerų patikrinimo vietoje rezultatai (b. l. 37–40, 43–45), tačiau jie nėra aktualūs nagrinėjamu atveju, nes skiriasi ginčo laikotarpis nuo laikotarpių, kada buvo atlikti minėti patikrinimai. Todėl teismas jais nesivadovauja. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Tos pačios normos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės turi būti aprūpintos teisės akto reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 108 punktas nustato, kad tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, kad periodiškai būtų dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos ir transporto, kuriuo vežami sergantys suimtieji, priemonės. Ginčo laikotarpiu PĮIET nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Tos pačios taisyklės nustatė, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus rašte (b. l. 52–53) nurodyta, kad kamerose santechninė įranga yra tvarkinga, kameras turi tvarkyti patys jose gyvenantys asmenys, kameros yra aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis, žiurkės ir kiti kenkėjai naikinami. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad už kamerų tvarkymą yra atsakingi ir patys suimtieji ir nuteistieji, jiems teikiamas reikalingas inventorius, taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kriauklių ir unitazų valymui, nuolat pratęsiam sutartis su vabzdžių ir graužikų naikintojais, kurie taip pat atlieka patalpų peržiūrą ir profilaktinius patikrinimus, kamerose yra be kitų baldų ir lentynos maisto produktams laikyti, kameros yra pritaikytos vėdinimui per langus. Kaip matyti, Lukiškių TI-K paneigė pareiškėjo argumentus dėl galimybės, kad ginčo laikotarpiu jo kameroje galėjo bėgioti žiurkės. Atitinkamai, teisės aktai nustato, kad, nesant galimybės įrengti langus, gyvenamosiose patalpose gali būti įrengti šviesos langai. Pareiškėjas nedetalizavo nei kokiu konkrečiu metu nebuvo langų, nei ar nebuvo įrengti kartu ir šviesos langai, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai laikytini abstrakčiais. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo kaip pasireiškė vandens netinkamumas, todėl tokie argumentai laikyti subjektyvia pareiškėjo nuomone. Atitinkamai ir pareiškėjo argumentai, kad nebuvo ant grindų plytelių nėra patvirtinti jokiai įrodymais. Nepatvirtintas ir faktas, kad spintelės buvo atsilupusios. Teisės aktuose nustatyta, kad sanitarinis mazgas turi būti dezinfekuojamas. Lukiškių TI-K nurodo, kad Lukiškių TI-K dezinfekacija yra vykdoma. Todėl laikyti pareiškėjo argumentą pagrįstu nėra pakankamo pagrindo. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kamerų, kuriose buvo laikomas, įrengimo vertintini kaip deklaratyvūs ir abstraktūs. Kaip matyti, pareiškėjas visiškai nedetalizuoja nei kada tiksliai jis susidūrė su minėtais nepatogumais. Atsižvelgus į ilgą pareiškėjo laikotarpį, per kurį jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, ir tokius abstrakčius ir deklaratyvius pareiškėjo teiginius bei įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį į Lukiškių TI-K administraciją ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą dėl jo laikymo sąlygų kamerose (b. l. 12–18) nesikreipė, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo perkelti įrodinėjimo naštą Lukiškių TI-K dėl visų pareiškėjo argumentų dėl galimai netinkamų kamerų įrengimo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų faktas nenustatytas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų pareiškėjo prašomai neturtinei žalai atlyginti, t. y. Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Todėl, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai iš valstybės atlyginti – neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas, kuriuo reikalaujama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.