Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P., nuteistojo M. V., išteisintojo D. P. gynėjo advokato Vaidoto Sviderskio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. V. baudžiamoji byla dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis, 2004-07-05 įstatymo redakcija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš M. V. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista 2013,64 eurų nukentėjusiojo K. L. gydymo išlaidoms padengti.

Iš M. V. nukentėjusiajam K. L. priteista 14 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam K. L. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

D. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t.y. 2008 m. balandžio 20 d., apie 02 val. 56 min., viešoje vietoje – aikštėje priešais disko barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, pasityčiodamas be jokios priežasties ir motyvo, elgdamasis ypatingai įžūliai, išlipęs iš automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie automobilio priekinės dalies, kur tuo metu stovėjo nukentėjusysis K. L. ir tyčia jį stumdė, po to rankos kumščiu sudavė K. L. į veidą, tuo metu nenustatytas asmuo priėjęs prie besistumdančių M. V. ir K. L., be jokios pateisinamos priežasties tyčia spyrė K. L. į šoną, po to nukentėjusiajam K. L. nubėgus už pastato kampo, jį pasivijo, šiam parkritus ant žemės, kartu su nenustatytais asmenimis, tyčia sudavė rankomis ir kojomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. L. padarė daugybinius odos nubrozdinimus ir patinimus galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas apatiniuose vokuose abipus, muštines žaizdas kairio antakio srityje, dešinės ausies kaušelio sumušimą, kairio apatinio I-o danties vainiko lūžį, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių sąnarių ir dilbių srityse, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinio riešo traumą, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dešinio riešo traumos nukentėjusysis K. L. neteko daugiau negu 30% pastovaus bendro darbingumo.

D. P. buvo kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p. , tai yra tuo, kad pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2008 m. balandžio 20 d. apie 02 vai. 56 min., viešoje vietoje - aikštėje priešais disko barą „(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su M. V. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, pasityčiodamas be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, elgdamasis ypatingai įžūliai, pribėgęs prie nukentėjusiojo K. L., kurį tuo metu stumdė M. V., tyčia du kartus spyrė nukentėjusiajam K. L. į šoną, po to nukentėjusiajam K. L. nubėgus už pastato kampo, jį pasivijo, šiam parkritus ant žemės, kartu su M. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia sudavė rankomis ir kojomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. L. padarė daugybinius odos nubrozdinimus ir patinimus galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas apatiniuose vokuose abipus, muštines žaizdas kairio antakio srityje, dešinės ausies kaušelio sumušimą, kairio apatinio I-o danties vainiko lūžį, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių sąnarių ir dilbių srityse, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinio riešo traumą, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dešinio riešo traumos nukentėjusysis K. L. neteko daugiau negu 30% pastovaus bendro darbingumo, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria D. P. išteisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, D. P. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti.

Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas, ištirtų įrodymų visumoje įvertinęs nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus dėl D. P. veikos, nepagrįstai konstatavo, kad veiksmus, kurių padarymu buvo kaltinamas D. P., atliko nenustatytas asmuo, nes neįrodyta, jog D. P. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Nors teismas pasisakė, jog vadovaujasi nuosekliais liudytojų E. S., A. B., S. Č. (buvusios Z.), K. P., D. D., S. Č. parodymais, tačiau tuo pačiu vertindamas šiuos parodymus dėl D. P. nusikalstamos veikos, būtent toje dalyje liudytojais ir nukentėjusiuoju suabejojo.

Liudytoja S. Č. parodė, kad „pradžioje nukentėjusiajam K. L. smūgiavo trys aplink jį buvę jaunuoliai, po to prisijungė daugiau. Iš šių vaikinų atpažino iš matymo M. V., kuris mušė K. L. ir rankomis, ir kojomis, taip pat tarp tų besimušančių jaunuolių buvo ir D. P.. Jį atpažino pamačiusi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme. D. P. kartu su M. V. ir kitais jaunuoliais mušė rankomis ir spardė stovintį nukentėjusįjį K. L. į įvairias kūno vietas, taip pat kojas ir rankas (skundžiamojo nuosprendžio 5 psl.). Teismas, vertindamas įrodymus dėl D. P. kaltės pagrįstumo, suabejojo šia liudytojos parodymų dalimi ir analogiškais nukentėjusiojo parodymais, motyvuodamas tuo, kad kiti liudytojai nepatvirtino kaltinamojo D. P. aktyvių nusikalstamų veiksmų. Tokios teismo išvados, apeliantės teigimu, yra klaidingos, prieštaraujančios ištirtiems įrodymams. Ne tik liudytojos S. Č. ir nukentėjusiojo parodymai, pagrindžia D. P. kaltę, tai patvirtina ir teismo ištirtos aplinkybės bei kitų liudytojų duoti parodymai. O būtent, nors liudytojas E. S. teigia, kad, kai mušė K. L., jis D. P. nepastebėjo, tačiau iš liudytojo parodymų seka ir tai, kad D. P. jis anksčiau nepažinojo, iš nukentėjusįjį užsipuolusių asmenų jis atpažino tik M. V. ir jo brolį. Tuo metu trečiojo asmens jis nepažino. Be to, liudytojas teigė, jog su M. V. K. L. mušė asmuo, išlipęs iš M. V. automobilio. Šioje dalyje liudytojo parodymus papildo ir asmenį įvardina nukentėjusysis ir liudytoja S. Č.. Taip pat iš kitų liudytojų ir, beje, paties kaltinamojo D. P. parodymų matyti, kad iš M. V. automobilio išlipo būtent D. P.. Ir kaip teigia liudytojas K. P., iš „Passat“ automobilio išlipęs tvirtai sudėtas jaunuolis kartu su kitais puolė mušti nukentėjusįjį. Taip pat nukentėjusysis K. L. patvirtino, kad po M. V. suduotų smūgių iš „Passat“ automobilio išlipo vaikinas ir jam spyrė. Šį vaikiną jis atpažino ir nurodė tyrimo metu, jog tai D. P.. Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad konfliktas prasidėjo prie automobilio „Passat“, iš kurio išlipo M. V.. Taip pat šiame automobilyje sėdėjo ir iš jo išlipo D. P.. Prie jų privažiavus automobiliui „Mitsubishi“, iš šio automobilio išlipo ir prie M. V. priėjo jo brolis M. V.. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai tikėti liudytojos S. Č. ir nukentėjusiojo K. L. parodymais, kad būtent D. P. buvo tas antrasis asmuo, spyręs nukentėjusiajam. Nors liudytojai K. P. ir A. B. teigia nematę D. P. mušančio nukentėjusįjį, o E. S. negali atpažinti, jog mušantysis buvo būtent D. P., jų parodymai ne tik nepaneigia kategoriškų nukentėjusiojo K. L. ir liudytojos S. Č. parodymų, bet dar ir patvirtina aplinkybę, jog D. P. veiksmų atlikimo metu buvo toje konkrečioje vietoje. Vertinant nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir mastą, būtų neįtikėtina, kad esant pačiame nusikaltimo – muštynių, centre kaltinamasis D. P. ramiai stovėjo. Todėl liudytojų K. P. ir A. B. parodymai šioje dalyje gali būti netikslūs ir vertintini, jog tikėtina, kad šie liudytojai galėjo nepastebėti toje sumaištyje konkrečių D. P. veiksmų. Tuo tarpu nukentėjusysis ir liudytoja S. Č., būdami pačiame įvykio centre, geriausia galėjo parodyti įvykio aplinkybes ir konkrečių asmenų veiksmus. Todėl teismui nepagrįstai atmetus šiuos parodymus, buvo padarytos neteisingos išvados, jog neįrodyta, kad kaltinamasis D. P. dalyvavo nusikaltimo padaryme.

Neįvertinus ištirtų įrodymų visumos ir tokiu būdu pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, padaryta ir nepagrįsta teismo išvada, jog teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad M. V. nusikalstamas sumanymas nukentėjusiojo K. L. atžvilgiu būtų derintas su D. P..

Vertinant D. P. veiksmus visumoje teismo ištirtų įrodymų matyti, jog būtent jis inicijavo jų bendro draugo T. R., kuris buvo neblaivus ir konfliktiškas, patekimą į naktinį barą, kas vėliau sukėlė nusikalstamų ketinimų paskatas ir visus jo dalyvius suvienijo bendram tikslui - K. L. sužalojimui, kerštaujant už T. R. išvedimą iš baro. Ir vakaro metu D. P., žinodamas M. V. nusikalstamus ketinimus, įspėjo nukentėjusįjį apie jam gręsiantį pavojų. Taip pat kartu su bendrininkais laukė iš baro išeinančio nukentėjusiojo, o šiam pasirodžius, išlipo iš automobilio, siekdamas bendrų tikslų, ir buvo įvykio centre. Šių aplinkybių visuma, prokurorės manymu, leidžia pagrįstai teigti, jog D. P. pritarė ir bendrai realizavo nusikalstamus ketinimus kartu su M. V. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus duomenų visumą, kaltinamajam skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, jos dydis artimas sankcijos minimumui. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis).

Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį panaikinti ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra šališkas, neteisingas, prieštaringas, netinkamai padarytos išvados, tuo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Kauno apygardos teismas nesirėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, neatliko įrodymų analizės, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, apsiribojo abstrakčiu vertinimu, be jokio teisėto pagrindo vienus įrodymus laikė viršesniais už kitus, nepatikrino kiekvieno įrodymo sąsajų, jų pakankamumo, tarpusavio ryšio, neįvertino byloje esančių įrodymų kaip visumos. Tokiu būdu Kauno apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

Teismas nepagrįstai atmetė jo ir kitų liudytojų parodymus, nors jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs. Šiuo atveju pats teismas buvo visiškai nenuoseklus, o nuosprendis labai prieštaringas. Teismas nusprendė, kad liudytojų G. M., M. Č. ir M. V. parodymai yra atmetami kaip nepagrįsti, teismas laikė, kad jie davė žinomai melagingus parodymus, siekdami padėti jam išvengti atsakomybės, o tuo pačiu visiškai nevertino nukentėjusiojo K. L. nenuoseklių ir netgi melagingų parodymų, kitų liudytojų prieštaringų parodymų, visiškai nevertino, jog veiksmai K. L. atžvilgiu buvo atliekami dviejose vietose, juos atliko skirtingi asmenys, ir nesuprantama dėl kokių priežasčių visą kaltę nusprendė priskirti jam vienam.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog vienoje vietoje teismas K. L. ir S. Č. parodymus vertina kaip nuoseklius ir juos pritaiko jam apkaltinti, tuo tarpu kitoje nuosprendžio dalyje rašo, jog teismas negali grįsti vien prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojos S. Č. parodymais. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas tuomet vienų liudytojų atžvilgiu nusprendžia iškelti klausimą dėl melagingų parodymų davimo, o kitų, t. y. būtent K. L., S. Č., K. P. atžvilgiu jau ši norma netaikoma. K. L. Kauno apygardos teisme tvirtino, jog jo parašai byloje yra suklastoti, kai kurių parodymų jis iš viso nedavė. Po tokių K. L. parodymų buvo prašoma atlikti K. L. parašų rašysenos ekspertizę, kad įsitikinti ar K. L. meluoja, ar iš tikrųjų tie dokumentai suklastoti. Tiek prokurorė, tiek pats K. L. prieštaravo tam ir teismas šios ekspertizės nepaskyrė, tuo tarpu nuosprendyje rašoma: „Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, t. v. teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.“. Taigi, jei teismas padarė išvadą, kad visi įrodymai surinkti teisėtai, vadinasi pripažino, jog ir visos K. L. apklausos atliktos teisėtai ir jomis privalu vadovautis. Gi K. L. tvirtino teismui, kad jo parašai suklastoti. Tokiu būdu teismas privalėjo iškelti jam baudžiamąją byla už melagingus parodymus.

Tuo tarpu tuose parodymuose, kurių taip nenori prisiminti K. L., yra aiškiai įvardinta, jog jį tarp mašinų mušė asmuo, kuris vilkėjo dryžuotus marškinius. Jis gi buvo apsirengęs kitaip. Vienintelis asmuo, kuris tą vakarą vilkėjo dryžuotus marškinius buvo liudytoju apklaustas I. M., dėl kurio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn visą laiką rašė tiek K. L., tiek skunduose jo motina L., kuri kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono merą, į Seimo narį (dabartinį (duomenys neskelbtini)) A. B.. Prokurorė Kauno apygardos teisme pripažino, jog pirmieji K. L. parodymai kardinaliai skiriasi nuo tolimesnių apklausų. Kaip nekeista, bet K. L., kai teisme buvo apklausiamas I. M., staiga nebeturėjo jokių jam pretenzijų ir teisme tvirtino, jog I. M. jam nieko nėra padaręs. Kodėl pasikeitė K. L. pozicija, teismas nuosprendyje neužsimena.

Vertinant K. L. parodymų esmę, akivaizdu, kad jų esmė nesiskiria, tačiau skiriasi asmenis leidžiančios identifikuoti detalės. Pavyzdžiui, pirminiuose parodymuose K. L. nurodė detales ir skiriamuosius bruožus, ko manome niekaip negalėjo niekas sugalvoti, tuo tarpu vėlesniuose parodymuose šios aplinkybės ir detalės „ištirpo“, o buvo konkrečiai įvardinti asmenys (pavardės), tačiau jos niekaip nesiderino su pradžioje apibrėžtais asmenimis ir įvykio detalėmis (asmenų apranga, elgsena ir t.t.), todėl ir pirmuosiuose K. L. parodymuose gan aiškiai atpažįstamo I. M., lieka niekam nepažįstamas asmuo, kadangi jo dalyvavimą neigia pats K. L..

Apeliantas akcentuoja D. P. paaiškinimus, kad K. L. ir jo tuometinė advokatė siekė „susitarti“, buvo nedviprasmiškai siūloma keliomis dešimtimis tūkstančių litų „atlyginti žalą“, o mainais į tai buvo siūloma pakeisti parodymus iš K. L. pusės. Ši aplinkybė itin svarbi, ypač vertinant K. L. parodymų patikimumą. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas netyrė, ar K. L. nepiktnaudžiauja teise ir ar nesiekia tik turtinės naudos, todėl K. L. parodymų, net toje apimtyje, kurioje jie aiškiai nesutampa, nevertino ir juos priėmė kaip teisingus ir nuoseklius. Apelianto teigimu, teismas, netaikydamas nukentėjusiajam BK 235 straipsnio nuostatų bei be pagrindo suteikdamas jam viršenybę prieš kitus proceso dalyvius, sukelia pagrįstas abejones dėl savo šališkumo ne tik objektyviąja, bet ir subjektyviąja prasme. Šią išvadą tik patvirtina faktai, kad jam be jokio pagrindo buvo pakeista kardomoji priemonė į sunkesnę ir jis suimtas teismo posėdžių salėje; be jokio pagrįsto motyvo trims liudytojams, kurie nuo pat pradžių kalbėjo kaip iš tikrųjų buvo, nuspręsta iškelti klausimą dėl patraukimo juos baudžiamojon atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimą vien už tai, kad jų parodymai tikrai bylojo, jog jis to nusikaltimo, dėl kurio yra nuteistas, nepadarė; broliui M. V. ( Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. rašto kopija pridedama) ir jo gyvenimo draugei atsisakyta leisti su juo pasimatyti. Tai įrodo, jog nuo pat proceso pradžios teismas buvo nusiteikęs jo atžvilgiu šališkai, todėl visi nuosprendyje surašyti motyvai, kurie, neva įrodo jo kaltę, grįsti ne objektyviais argumentais, bet stengiantis M. V. pripažinti kaltu ir kuo greičiau suimti.

Teismas įrodinėdamas jo kaltumą remiasi E. S. parodymais. E. S. yra K. L. draugas. Šis liudytojas viso proceso metu tvirtino, jog kai K. L. nubėgo nuo mašinų, tai jis (apeliantas liko kartu su E. S.. Nepaisant to, teismas į tai, nekreipė jokio dėmesio, dėl to nuosprendyje nepateikė jokių argumentų, o rėmėsi K. P. parodymais, kuris tvirtino, kad jis (apeliantas) bėgo paskui K. L., mušė jį ir pan., nors niekas, išskyrus K. P., to nepatvirtino. Teismas nuosprendyje rašo, jog K. P. buvo lauko balkone ir jam buvo geriausiai matyti. Kita vertus apeliantui kyla klausimas, kas geriau naktį mato, ar žmogus su kuriuo stovi greta, ar žmogus, kuris tamsoje žiūri iš toli? Teismas nuosprendyje to neįvertino.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog tai jis organizavo K. L. muštynes. To nebuvo. Po to pats sau prieštaraudamas nurodė, jog „Net ir pripažinus, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo M. V. prieš nukentėjusiojo sužalojimą nebuvo konflikto bei nebuvo išankstinio suplanuoto sumanymo atkeršyti K. L., kaip pretekstą nurodant draugo T. R. išvežimą į policijos įstaigą, vis dėlto kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje, siekiant be aiškios priežasties aiškintis tarpusavio santykius, akivaizdžiai peržengė privačių santykių aiškinimosi ribas“. Sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo, nes būtent K. L., būdamas girtas, priėjo prie mašinos, kurioje sėdėjo jis (apeliantas) ir spyrė be jokios priežasties du kartus į automobilį, po ko jis paklausė ko K. L. nori. K. L. tęsiant agresyvius veiksmus, jis išlipo iš mašinos ir tuo metu būtent K. L. nusiėmė striukę ir, ją bei savo rankinę pasidėjęs ant automobilio variklio dangčio, puolė muštis. Tą patvirtino ir jo draugas E. S.. Šios aplinkybės patvirtina, kad ne jis, o būtent K. L. buvo konflikto ir muštynių iniciatorius. Jokių įrodymų dėl jo chuliganiškų veiksmų byloje nebuvo ir nėra, tuo tarp A. L. niekaip teisme nesugebėjo paaiškinti, kodėl jam žvarbiu metu reikėjo nusirenginėti, tuo labiau savo daiktus mėtyti ant svetimo automobilio.

Teismas tvirtina, jog jo kaltę įrodo liudytojų E. S., A. B., S. Č. (buvusios Z.), K. P., D. D., S. Č. parodymai, kurie parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino savo parodymus teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai stengėsi prisiminti nagrinėjamo vakaro įvykius.

Aplinkybę, kad jis dalyvavo tik pirmame epizode, t.y. prie mašinų, patvirtino E. S.. Šis liudytojas visose apklausose parodė, jog „tuo metu, kai K. L. nubėgo link upelio M. V. liko su manimi“. A. B. apklaustas 2008 m. balandžio 24 d. tvirtino, jog „Tuo metu, kai K. L. vaikėsi grupė jaunuolių, M. V. stovėjo su E. S.. M. V. K. L. nesivaikė“. S. Č. apklausos metu parodė, jog „tų jaunuolių aš apibūdinti negaliu, kadangi jų visiškai neįsidėmėjau“. Ši liudytoja taip pat parodė – „Vienas jų, kaip atkreipiau dėmesį, tuo momentu buvo apsivilkęs maikutę ilgomis rankovėmis, kuri buvo dryžuota“. D. D. ir S. Č. yra parodę, jog jie baigė darbą ir namo išvažiavo iki muštynių pradžios. K. P., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. balandžio 24 d., teigė, jog „Aš išgirdau triukšmą ir išėjau pažiūrėti per balkoną. Pamačiau, kad minėtas jaunuolis (L.) yra iki pusės išsirengęs ir jo galva buvo kruvina ir jisai rėkė „Vyrai ateikit vienas ant vieno, ko visi mane puolat“. Stovėjo netoli jo apie 10-12 žmonių. Jie pradėjo artintis jo link ir jisai pradėjo bėgti upelio kryptimi tarp baro ir „Maximos“ parduotuvės ir būrys jaunuolių jį nusivijo, kas vyko už kampo, aš nemačiau“. Šie liudytojo parodymai patvirtina, jog to, kaip prasidėjo konfliktas, kas jį pradėjo ir pan., K. P. nematė, kaip nematė ir to epizodo, kas konkrečiai vyko prie „Maximos“. Taigi kyla klausimas, kuo remiantis teismas nuosprendyje tvirtina, jog liudytojas K. P. parodė, kad muštynės prasidėjo, kai iš automobilio ,,Passat“ vairuotojo vietos išlipo kaltinamasis M. V. ir pirmas sudavė nukentėjusiajam smūgius rankomis. Tokius parodymus liudytojas K. P. davė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, kurie skirtingi nuo jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, o Kauno apygardos teisme šis liudytojas iš viso nebuvo apklaustas.

Neaišku kokių neginčijamų įrodymų pagrindu teismas nuosprendyje padarė išvadas, jog „Kaltinamasis M. V. buvo atpažintas kaip asmuo, aktyviai dalyvavęs grupėje nenustatytų asmenų, sužalojant K. L.. Svarbu, jog būtent šis nevaldomas smurtas lėmė K. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, tarp kaltinamojo M. V. ir nenustatytų asmenų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių - sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi kaltinamajam M. V. sukvietus grupę asmenų pačiam pradėjus fizinio smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, toliau jis su kitais nenustatytais asmenimis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo vaikymasis ir fizinio smurto naudojimo procesas nebuvo nutrūkęs, kaltinamojo M. V. sukviesta grupė asmenų pasivijo ir sužalojo K. L., padarydama sunkų sveikatos sutrikdymą. Darytina išvada, kad kaltinamasis M. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Jis suvokė, kad tokiais veiksmais, t. y. suduodant smūgius į galvos sritį (gyvybiškai svarbią kūno dalį), kitas kūno vietas, gali sunkiai sužaloti žmogų, to siekė ir suvokė galimus padarinius.“. „Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų.“ Tokių įrodymų byloje nėra.

Nuosprendyje taip ir liko neįvertintas vaizdo įrašas, iš kurio akivaizdžiai matyti, jog jaunuoliai, kurie liko nenustatyti ir kurie sumušė K. L., nubėga link tos vietos, kur stovėjo VW GOLF, matyti, kaip ši mašina išvažiuoja ir prasilenkia su policijos mašina. Dėl to, kad K. L. po įvykio dar turėjo tris traumas, buvo daryta pakartotinė ekspertizė, bet teismas, nekreipdamas dėmesio į jų prašymus, paskyrė ją atlikti tiems patiems ekspertams, kurie K. L. net nebuvo iškvietę ir jo neapžiūrėjo, nors pats ekspertas S. M. Kauno apygardos teisme duodamas parodymus tvirtino, jog svarbiausia yra paties žmogaus apžiūra.

Teismas, skirdamas jam bausmę, faktiškai pritaikė bendrininkavimą, nors prieš tai tame pačiame nuosprendyje nurodė, jog to daryti negali.

Apelianto manymu, teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino visų bylos aplinkybių, teismų praktikos analogiškose bylose ir nepagrįstai netaikė jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pažymi, jog jis neteistas, nei iki šio nusikaltimo padarymo, nei po per visą ilgą bylos tyrimą ir nagrinėjimą jokių kitų nusikaltimų bei administracinės teisės pažeidimų nepadarė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo virš septynių metų, t.y. tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas užtruko pernelyg ilgai. Teigia, kad yra nuteistas už tai ko nepadarė ir tai yra skaudžiausia, jog tikrieji kaltininkai iki šiol taip ir liko nenubausti, nes nei prokuratūra, nei teismas neišsiaiškino kas iš tikrųjų sužalojo K. L..

Išteisintojo D. P. gynėjas adv. V. Sviderskis apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti ir D. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Apelianto manymu, jo ginamasis turėjo būti išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t.y. dėl to, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o ne neįrodžius, kad D. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad D. P. buvo toje vietoje, kurioje galimai buvo įvykdytas nusikaltimas, kuriuo jis buvo kaltinamas. Kita vertus iš liudytojų parodymų matyti, kad D. P. neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti suprantami kaip nusikalstamos veikos atlikimas ar padėjimas ją atlikti. Reikšminga, kad galimi nusikalstami D. P. veiksmai ir aplamai dalyvavimas įvykyje buvo grindžiami tik nenuosekliais K. L., liudytojos S. Č. parodymais. Kai tuo tarpu K. L. pakeitęs parodymus D. P. neva tai atpažino praėjus daugiau nei metams laiko po įvykio, o liudytoja S. Č. jo ginamąjį atpažino daugiau nei po 7 metų po įvykio, tačiau ir šis jos atpažinimas nesiderino su jokio kito liudytojo, o taip pat ir nukentėjusiojo K. L. parodymais.

Kauno apygardos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. Č. parodė, kad „matė M. V., kuris mušė K. L. ir rankomis, ir kojomis, taip pat tarp tų besimušančių jaunuolių buvo ir D. P.. Jį atpažino pamačiusi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme. Kaltinamasis D. P. kartu su M. V. ir kitais jaunuoliais mušė rankomis ir spardė stovintį nukentėjusįjį K. L. į įvairias kūno vietas, taip pat kojas ir rankas. Sudavė daug smūgių”. Tuo tarpu duodama parodymus (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu S. Č. D. P. neatpažino, teigė, kad jo nematė. D. P. ji nepažino net ir po to, kai teismas pastatė D. P. ir S. Č. aiškiai paklausė, ar ji atpažįsta D. P.. Liudytoja pasakė, kad šio vaikino nepažįsta ir neatpažįsta. Liudytojas K. P. parodė, kad įvykio metu jis pažino D. P., tačiau kai K. L. buvo mušamas, D. P. stovėjo ir jokių aktyvių veiksmų neatliko. Iš esmės tai yra vieninteliai byloje esantys duomenys apie D. P. veiksmus ir dalyvavimą minėtame įvykyje. Kiti parodymai, kurie yra susiję su D. P., yra duoti paties nukentėjusiojo ir jie yra labai nenuoseklūs ir pagrįstai atmesti. K. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nesugebėjo nuosekliai nupasakoti, kokius veiksmus atliko D. P.. Negana to, nukentėjusysis iš pradžių negalėjo įvardinti, kad D. P. dalyvavo jo sumušime, nors vėliau patvirtino, kad jis pažinojo D. P. nuo mokyklos laikų, nes jie kartu mokėsi toje pačioje mokykloje.

2012 m. gegužės 4 d. atliktos papildomos apklausos metu K. L. parodė, kad iš tarpo tarp pastatų, kur pasak jo jis buvo suspardytas, išeina vaikinas apsirengęs tamsiais rūbais. Parodė, kad šį vaikiną jis atpažįsta iš jo eisenos, kūno sudėjimo ir neabejoja, kad tas vaikinas yra D. P.. Taip pat parodė, kad D. P. nuėjo prie vaikinų stovinčių prie automobilių, bendrauja su jais, vaikšto aplink automobilius ir po kurio laiko įsėda į dešiniau stovinčio tamsaus automobilio dešinės pusės galinę vietą. Galima suprasti, kad vaikinas, kurį nukentėjusysis įvardina kaip D. P., elgiasi labai ramiai ir jo elgesyje nesimato jokių požymių, kurie galėtų liudyti, kad tas asmuo ką tik įvykdė nusikalstamą veiką, t.y. suspardė žmogų. Tikėtina, kad po tokio nusikaltimo įvykdymo asmuo nesielgtų taip ramiai, būtų matomi panikos požymiai, skubėjimas, noras pasišalinti iš įvykio vietos, ką galima pastebėti stebint didelę grupę iš to skersgatvio išeinančių asmenų, tačiau jokių panašių veiksmų nebuvo, taigi tikėtina, kad tiesiog grįžęs iš galimai suspardymo vietos asmuo pats nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Svarbu, kad šioje dalyje vertinama tik tai, kad taip būtų jei K. L. parodymai būtų teisingi. Iš vaizdo įraše judančių šešėlių negalima atpažinti asmenų, bet net išskirti jų charakteringų bruožų, tai konstatavo ir ekspertai tyrę nagrinėjamos situacijos vaizdo įrašą. Tos pačios apklausos metu K. L. parodė, kad filmuotoje medžiagoje jis atpažino ir savo draugę S.. Iš apklausos protokolo susidaro įspūdis, kad savo draugę K. L. atpažino iš jos individualių savybių, kadangi jis nekonkretizuoja, dėl ko būtent jis ją atpažino (kūno sudėjimo ar eisenos), taigi gali kilti abejonės dėl šių K. L. parodymų, nes abu atpažintus asmenis jis pažįsta jau ilgą laiką, tačiau vieną iš jų atpažino pagal individualias savybes, tuo tarpu kitą asmenį tik iš jo kūno sudėjimo ir eisenos ir tokio atpažinimo negalima laikyti patikimu.

2008 m. balandžio 20 d. apklausos metu K. L. nurodė, kad to vakaro metu jis neprasilenkė su T. R., jie atsitrenkė vienas į kitą, K. L. atsiprašė R., tačiau šis vis tiek jį užsipuolė, dėl ko ir įvyko konfliktas tarp jų. 2008 m. balandžio 23 d. apklausos metu K. L. jau parodė, kad vienu momentu jis pasižiūrėjo į T. R., jam tas nepatiko ir konfliktas įvyko būtent dėl to. Matyti, kad netgi po trijų dienų duoti parodymai skiriasi ir vėlesniuose parodymuose K. L. jau nebeužsimena apie jokį neprasilenkimą su T. R. ir konflikto priežastį nurodo visiškai skirtingą.

Šioje byloje labai svarbios yra 2008 m. gegužės 22 d. ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. K. L. apklausos. Jų svarba pasireiškia tuo, kad 2008 m. gegužės 22 d. atliktos apklausos metu K. L. parodymai iš esmės buvo labai netikslūs, jis nurodė, kad daug ko neprisimena ir dėl to negali nieko pasakyti, taip pat neįvardino jokių konkrečių asmenų, visus asmenis apibūdindavo pagal prisiminimus, kokius drabužius jie dėvėjo įvykio naktį, arba apibūdindamas kitokiais bruožais, pvz: „vaikinas dryžuotais marškiniais“, „tamsiai apsirengęs vaikinas“, „vaikinas didelėmis akimis“ ir pan. Po šios apklausos protokolu K. L. pats pasirašė, kad protokolas surašytas teisingai ir kad jis neturi daugiau papildymų. Tuo tarpu apklausoje, kuri vyko 2009 m. rugpjūčio 17 d., jis jau įvardina visus asmenis vardais ir pavardėmis, tiksliai nurodo kaip ir kas vyko, nurodo, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, tiksliai įvardina kokie asmenys kokioje mašinoje ir kurioje mašinos vietoje sėdėjo ir pan. Taip pat teigia, kad 2008 m. gegužės 22 d. atlikta apklausa ir jos protokolas yra niekinis, nes apklausa buvo surašyta ne iš jo žodžių, o iš tyrėjos žodžių, darant jam psichologinį spaudimą ligoninėje, kurioje jis gulėjo, neleidžiant jam perskaityti ir susipažinti su apklausos protokolu ir priverčiant jį tekstą pasirašyti kaire ranka. Tokie K. L. argumentai yra atmestini, nes kaip jau minėta, jis pats pasirašė po apklausos protokolu, faktas, kad protokolą pasirašė kaire ranka apklausos nedaro niekine. Svarbiausias momentas yra tas, kad K. L. dėl neva niekinės apklausos nei karto neteikė jokio skundo ar nesiėmė kitokių procesinių veiksmų, siekdamas įstatymo nustatyta tvarka apklausą pripažinti niekine, nors kitokio pobūdžio skundų buvo pateikta daugiau nei 10. Tokie nukentėjusiojo pareiškimai negali būti vertinami kaip parodymų keitimas, siekiant nesąžiningai sustiprinti savo procesinę poziciją ir perteikti tokią informaciją, neva kaltinamieji jį sumušė.

K. L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžių metu kiekvieną kartą būdavo skirtingi, kas kartą jis nurodydavo skirtingą savo apsvaigimo nuo alkoholinių gėrimų laipsnį, kaip tą vakarą buvo apsirengęs D. P.. Taip pat buvo keičiami parodymai kokiu būdu jis tapo pusnuogis, vieną kartą tvirtinant, kad jis pats nusiėmė marškinius, o kitą kartą jau nurodant visiškai kitokias aplinkybes ir t.t. K. L. parodymai iš esmės nesutampa su visų kitų liudytojų parodymais, kurių parodymai viso proceso metu buvo vienodi ir nuoseklūs. Nenuoseklūs nukentėjusiojo parodymai apie jo nusirengimo ir savo striukės bei rankinės pasidėjimo ant M. V. mašinos variklio dangčio priežastį, leidžia vertinti K. L. parodymus ne tik kaip nenuoseklius, bet ir kaip melavimą teisme, siekiant nuslėpti savo paties agresyvumą ir konflikto inicijavimą, o visi vėlesni veiksmai tuomet būtų jau tik atsakas į K. L. agresiją.

Apeliantas pažymi, jog vertinant nukentėjusiojo parodymus, be tų pačių aplinkybių, į kurias atsižvelgiama vertinant liudytojo parodymus, turi būti kreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis. Šioje byloje ypatingai svarbu nukentėjusiojo parodymus vertinti kritiškai, atsižvelgus į tai, kad viso proceso metu jo parodymai nebuvo nuoseklūs ir nuolatos keitėsi.

Be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, jog klaidingai ir apgaulingai du skirtingi epizodai ir dvi skirtingos grupės painiojamos į vieną visumą, kadangi nei vienas liudytojas netvirtino, kad gatvėje buvusi jaunuolių grupė būtų kaip nors susijusi su tais jaunuoliais, kurie išėjo iš baro ir kurių atvyko draugai ar artimieji pasiimti. Tarp šių grupių nebuvo jokio kontakto ar ryšio, todėl dviejų visiškai skirtingų epizodų „suklijavimas į vieną“, yra niekuo nepateisinamas ir taip pat vertintinas kritiškai.

Visos išdėstytos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiojo K. L. parodymai yra labai prieštaringi, kyla didelė tikimybė, kad jo parodymai yra tiesiog modifikuojami atsižvelgiant į tai, kokie parodymai jam būtų naudingesni teisminiame procese tuo konkrečiu metu, o ne į tai, kaip galimai nusikalstama veika iš tiesų buvo padaryta.

Pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje pats nurodė, kad vien buvimo įvykio vietoje fakto konstatavimo nepakanka asmenį norint patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tokio asmens veikoje turi būti konstatuota nusikalstamos veikos sudėtis, tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių, net pačių menkiausių, bet nuoseklių ar patikimų duomenų leidžiančių teigti, kad D. P. dalyvavo muštynėse. Pats teismas nurodo, kad D. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau kaip išteisinimo pagrindą dėl neaiškių aplinkybių pasirenka BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktą įtvirtintą pagrindą.

Nukentėjusysis K. L. atsikirtime į nuteistojo M. V. apeliacinį skundą prašo nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu M. V. nuteisė pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, priėmė bylos faktiniais duomenimis pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Nuteistojo apeliaciniame skunde selektyviai parinkti tie liudytojų parodymai, kurie naudingi nuteistajam, tuo tarpu visiškai pamirštami ir neminimi tie liudytojų parodymai, kurie įrodo M. V. kaltę. Apeliantas taip pat nutyli apie kitas bylos tyrimui reikšmingas aplinkybes – atlikto ikiteisminio tyrimo neišsamumą ir šališkumą, ką beje skundžiamame nuosprendyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas; apie tai, kad liudytojai G. M., M. Č., M. V., taip pat ikiteisminio tyrimo neieškotas ir neapklaustas D. Š. yra tie asmenys, kurie prie baro buvo atvažiavę „Mitsubishi“ automobiliu. Visi jie, išskyrus D. Š., teisme liudijo, jog tuo metu, kai nukentėjusysis K. L. nubėgo į tarpą tarp baro „(duomenys neskelbtini)“ ir „Maximos“, jie iš automobilio nebuvo išlipę arba nuo jo nepasitraukė, nors byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad prie automobilių tuo metu buvo likęs vienas asmuo. Minėtame vaizdo įraše matyti, kad iš tarpo tarp baro ir „Maximos“ grįžta grupė asmenų, kurie susėda į prie baro stovinčius du automobilius, kiti bylos duomenys patvirtina, jog tai tie patys „Passat“ ir „Mitsubishi“ automobiliai, ir jais palieka baro aikštelę. Taigi šių liudytojų parodymai akivaizdžiai melagingi, teismas juos vertino kritiškai, teismo nuomone, šie asmenys tokius parodymus davė, siekdami padėti kaltinamajam M. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apygardos teismas ne tik įvertino visus bylos duomenis, bet ir, lygindamas juos tarpusavyje, nustatė tiesą, priėmė teisingą nuosprendį bei tinkamai jį motyvavo. M. V. kaltės įrodymais teismas laikė liudytojų parodymus. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, jog byloje liudiję apsaugos darbuotojai D. D., S. Č. ir baro savininkas negalėjo būti šališki liudytojai, iki šio įvykio jis jų nepažinojo, todėl jų parodymais netikėti nėra pagrindo.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismas nevertino, kad veiksmai nukentėjusiojo K. L. atžvilgiu buvo atliekami dvejose vietose, juos atliko skirtingi asmenys. Tai netiesa. Nuosprendyje teismas kaip tik ir nurodo, kodėl M. V. nusikalstami veiksmai siejami su nenustatytų asmenų nusikalstamais veiksmais. Teismo nuomone, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. V. surinko grupę asmenų tam, kad atkeršyti nukentėjusiajam K. L. dėl T. R. išvežimo į policiją, laukė nukentėjusiojo prie baro, prisikabino prie nukentėjusiojo ir tuoj pat, tik pastarajam išėjus pradėjo fizinio smurto veiksmus.

Nukentėjusiojo manymu, visos baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamieji M. V. ir D. P. nusikalstamus veiksmus prieš jį padarė iš anksto susitarę su tyrimo nenustatytais asmenimis, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip bendrininkavimas siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Nuteistasis M. V. ne tik dalyvavo nusikalstamoje veikoje, bet savo veiksmais parengė nusikalstamą veiką, suvienijo kitų bendrininkų pastangas bendrai nusikalstamai veikai.

M. V. skunde nurodo aplinkybę, jog teismas nepatiki liudytojo E. S. parodymais, kad, kai K. L. nubėgo nuo mašinų, tai M. V. liko kartu su juo. Teismas tiki liudytojo K. P. parodymais, kad M. V. nubėgo paskui K. L., mušė jį ir pan. Visame apkaltinamajame teismo nuosprendyje nėra nustatyta tokių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Teismas nustatė tik aplinkybę, jog nenustatytas asmuo, mušęs nukentėjusįjį prie automobilių, kartu su kitais nenustatytais asmenimis nusivijo nubėgantį nukentėjusįjį, vėliau padarydami jam sunkų sveikatos sužalojimą.

Nepagrįsti taip pat apelianto teiginiai, kad nuosprendyje taip ir liko neįvertintas vaizdo įrašas, iš kurio akivaizdžiai matyti, jog jaunuoliai, kurie liko nenustatyti ir kurie sumušė K. L. nubėga link tos vietos, kur stovėjo WV Golf. Nei ikiteisminis tyrimas, nei teismas nenustatė, kad apelianto minimame vaizdo įraše yra nufilmuotas būtent WV Golf modelio automobilis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą akivaizdu, kad automobilio, į kurį nurodo apeliantas, kontūrai ryškiai skiriasi nuo WV Golf automobilio modelio. Be to, vaizdo įraše matyti, kad asmenys, kurie grįžta iš tarpo tarp baro ir „Maximos“, kur buvo mušamas K. L., susėda į prie baro stovinčius du automobilius. Byloje nustatyta, kad tai M. V. automobilis ir „Mitsubishi“ modelio automobilis. Nors kaltinamieji byloje teigia, jog tai buvo baltos spalvos automobilis, tačiau liudytojas M. B. 2014-02-17 teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jam priklausantis automobilis WV Golf yra tamsiai vyšniavos spalvos, jokio balto automobilio WV Golf aikštelėje prie baro nebuvo.

Apeliaciniame skunde M. V. apgailestauja, kad Kauno apygardos teismas netyrė, ar jis (nukentėjusysis) nepiktnaudžiauja teise ir ar nesiekia tik turtinės naudos. Suprantama kodėl apeliantas nenurodo tokių įtarimų motyvų, nes jų ir negali būti. Nukentėjusysis nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje jis siekia tik tiesos bei teisingo žalos atlyginimo. Nors žalos atlyginimas jam priteistas, tačiau teismo sprendimas šiuo metu nėra įvykdytas, taip pat neaišku kada jam žala bus atlyginta, kai tuo tarpu gyventi jam reikia šiandien.

Taip pat nepagrįsti, nukentėjusiojo nuomone, yra ir nuteistojo M. V. apeliacinio skundo argumentai, susiję nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta švelniausia iš galimų bausmių, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kadangi šio straipsnio sankcijoje numatyta vienos rūšies - laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto 2000-09-26 įstatymo redakcija). Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė, kodėl apeliantui nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl galimybės skirti apeliantui švelnesnę, negu numatyta sankcijoje, bausmę nebuvimo visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Priešingai nei teigia nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino ir aplinkybę, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas užtruko ilgą laiką, todėl bausmės dydis iš esmės buvo mažinamas ir skirtas mažesnis už bausmės vidurkį, t.y. minimali sankcijoje numatyta bausmė - 2 metai laisvės atėmimo.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo M. V. ir išteisintojo D. P. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, prokuroro skundą patenkinti. Nuteistasis, išteisintasis ir jų gynėjai prašė prokuroro skundą atmesti, jų skundus patenkinti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, išteisintojo D. P. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių D. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Pasak prokurorės, D. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtina liudytojos S. Č. (Z.) ir nukentėjusiojo K. L. parodymai, juos gi patvirtina ir liudytojų E. S., A. B., K. P., D. D., S. Č. parodymai, kurių patikimumu, sprendžiant klausimą dėl D. P. kaltės, suabejojo pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo turinio, šioje baudžiamojoje byloje D. P. kaltinančiais įrodymais turėtų būti pripažinti nukentėjusiojo K. L., liudytojos S. Č. (Z.) parodymai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. P. kaltę, todėl prokuroro skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo M. V. apeliacinio skundo argumentais, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad jis padarė šį nusikaltimą, byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai. Skundžiamame nuosprendyje padarytos teismo išvados dėl M. V. kaltės neatitinka bylos aplinkybių, apygardos teismo išvados yra nepagrįstos, todėl naikinama nuosprendžio dalis, kuria M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Pažymėtina, kad dėl M. V. inkriminuotos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir byla skundžiamu nuosprendžiu buvo nutraukta. Tačiau šiuo atveju suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad M. V. nepagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai išteisino D. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Kita vertus, dėl jam inkriminuotos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos išteisindamas, padarė neteisingą išvadą, kad jis nedalyvavo nusikaltimo padaryme, kadangi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas liudija, kad D. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokį teismo sprendimą nulėmė tai, kad skundžiamas nuosprendis buvo pagrįstas prieštaringais įrodymais (nukentėjusiojo K. L., liudytojos S. Z.-Č. ir kitų asmenų parodymais), kuriuos, spręsdamas M. V. kaltės klausimą, teismas įvertino patikimais ir kaltinančiais įrodymais, o sprendžiant dėl D. P. kaltės – prieštaringais ir jį teisinančiais įrodymais. Tokiu būdu, teismas, vertindamas tų pačių asmenų parodymus skirtingai, absoliučiai priešingai, dviejų byloje kaltinamų asmenų atžvilgiu, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą - įvertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Todėl iš dalies tenkinamas išteisintojo gynėjo skundas, šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad naujai priimame nuosprendyje analizuojami ir vertinami byloje surinkti ir ištirti įrodymai dėl tų pačių įvykių, kurie buvo inkriminuoti tiek D. P., tiek ir M. V., todėl įrodymai bei apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl visų apeliacinių skundų argumentų išdėstomi bendrai.

Byloje nustatyta, kad 2008 metų balandžio 20 naktį, netoli disko baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), grupė asmenų sumušė K. L., kuriam dėl padarytų sužalojimų buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Policijos įvykių suvestinė patvirtina, kad 2008 04 20 02.58 val. buvo gautas pranešimas apie muštynes, vykusias prie disko baro, esančio (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo K. L. suduota keletas smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Po medikų apžiūros, išleistas gydytis į namus ambulatoriškai (t.1, b.l.18). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.

2008 04 23 K. L. apklaustas liudytoju parodė, kad 2008 04 20 bare jam nepažįstamas jaunuolis, apsirengęs dryžuotais marškiniais, pareiškė pretenzijas dėl iškviestos apsaugos T. R., su kuriuo jis (K. L.) turėjo žodinį konfliktą. Apie 3 val. jam išėjus iš baro, tas pats jaunuolis dryžuotais marškiniais, sėdėdamas tamsios spalvos automobilyje, kurio nei markės, nei valstybinio numerio neįsidėmėjo, pro langą, pradėjo jį įžeidinėti, po to iš to paties automobilio išlipo dar 2-3 vaikinai. Jaunuolis, dryžuotais marškiniais sudavė jam du-tris kartus į veidą kumščiu, o šalia stovėjęs vaikinas jam spyrė į šoną. Po to jis pamatęs nuo parduotuvės atbėgančius penkis jaunuolius, kurių jis neįsidėmėjo, kadangi buvo tamsu, pradėjo bėgti link upelio, tarp baro ir parduotuvės. Jam bėgant, kažkas pakišo koją, jis nugriuvo, gulinčiam spardė į galvą, kitas kūno dalis, nuo smūgių prarado sąmonę. Atpažinti galėtų du pirmus jį mušusius vaikinius. Pirmas jį vijosi tas pats jaunuolis dryžuotais marškiniais, jis ir pakišo jam koją (t.1, b.l. 37-38).

2008 05 22 papildomai apklaustas liudytoju K. L. patvirtino anksčiau duotus parodymus. Be to, parodė, kad bare buvusių dviejų jaunuolių atpažinti negalėtų, jų veido bruožų neįsidėmėjo, vienas iš jų buvo apsirengęs dryžuotais marškiniais. Juos matė pirmą kartą. Kažkuris iš tų dviejų vaikinų jam sakė, kad „išėjus į lauką, bus blogai“. Naktį išėjęs iš baro, matė šalia baro pastato stovintį tamsios spalvos automobilį, markės neįsidėmėjo, kuriame sėdėjęs nepažįstamas jaunuolis, kurio bruožų neįsidėmėjo, pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Keleivio vietoje automobilyje sėdėjo kitas jam nepažįstamas jaunuolis, kurio taip pat atpažinti negalėtų, ant galinės automobilio sėdynės sėdinčio vaikino taip pat neįsidėmėjo. Jis automobilyje sėdinčius vaikinus įspėjo, kad spirs į automobilį, jei jį toliau įžeidinės ir jau buvo pakėlęs koją spirti. Be to, jis nusirengė striukę, kadangi pamatė iš kito šalia stovėjusio automobilio (markės neįsidėmėjo) išlipančius jaunuolius, kuriems neatsimena, ar sakė „einam muštis“. Tarp išlipusių iš antrojo automobilio vaikinų, vienas iš jų buvo apsirengęs dryžuotais marškiniais, kurį atpažino kaip tą naktį matytą bare. Vaikinas dryžuotais marškiniais sudavė jam kumščiu į veidą ne mažiau kaip du kartus, tada jis (K. L.) jį atstūmė nuo savęs, tačiau jis dar sudavė kumščiu smūgį jam į veidą. Tada antrasis vaikinas koja spyrė jam į šoną. Po to, pajuto nemažiau kaip penkis smūgius į į įvairias kūno vietas. Netrukus jis, pamatęs nuo automobilių stovėjimo aikštelės vidurio atbėgančius penkis jam nepažįstamus vaikinus, pats pradėjo bėgti taku tarp parduotuvės ir baro pastatų. Bėgdamas pargriuvo, veidą užsidengė rankomis nuo jam suduodamų smūgių, kurių buvo nemažiau kaip 20 į įvairias kūno vietas. Jį sumušusių penkių jaunuolių neįsidėmėjo, atpažinti jų negalėtų (t.1, b.l. 39-42).

2008 10 07 papildomai apklaustas liudytoju, K. L. visiškai patvirtino anksčiau duotus parodymus bei papildomai parodė, kad bėgdamas nugriuvo ant kairio šono ir abiem rankomis užsidengė veidą, mano, kad nuo suduotų smūgių buvo praradęs sąmonę. Atgavęs sąmonę pajuto stiprų skausmą dešinėje rankoje, mano, kad rankos kaulas galėjo lūžti tuo metu kai gulėjo ant žemės ir rankomis buvo užsidengęs veidą (t.1, b.l. 43). Tą pačią dieną K. L. buvo pateikta atpažinti asmenis pagal nuotrauką, tačiau nei vieno iš pateiktųjų jis neatpažino (t.1, b.l. 49-51).

2009 08 17 apklausiamas liudytoju K. L. pakeitė savo ankstesnius parodymus, motyvuodamas tuo, kad 2008 05 22 (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjos R. J. apklausa yra niekinė, kadangi surašyta iš tyrėjos žodžių, darant jam psichologinį spaudimą (duomenys neskelbtini) ligoninės koridoriuje, neleidžiant perskaityti ir susipažinti su apklausos protokolu ir įsakmiai reikalaujant jo pasirašyti protokolą kaire ranka. Šioje apklausoje K. L. parodė, kad įvykio vakarą bare prie jo prikibo T. R., kuris buvo atvykęs kartu su M. V. ir D. P.. Tarp jo ir T. R. įvyko konfliktas, po to pastarąjį apsaugos darbuotojai išvedė iš baro. Paskui prie jo priėjęs M. V. pagrasino, kad lauke jam bus blogai. Vėliau M. V., būdamas bare, kažkam vis skambino telefonu, kvietė atvažiuoti, kartu su juo bare vaikščiojo ir D. P., tačiau jis jam negrasino. D. P. jam sakė, kad yra matytas, kalbėjo, kad abu mokėsi vienoje mokykloje, jis gi patarė jam (K. L.) išeiti iš baro, kad nebūtų problemų. Išėjęs į kiemą, prie baro pamatė stovinčius du automobilius – VW Passat, kuriame už vairo sėdėjo M. V., šalia – D. P. ir Mitsubishi, kuriame sėdėjo iš matymo jam pažįstami M. V., D. Š., G. M., M. Č.. M. V., sėdėdamas automobilyje, pradėjo jam grasinti sumušti, įžeidinėjo; tuo metu D. P. balso negirdėjo. Jis (K. L.) klausė M. V., ko šis rėkauja, tuomet pastarasis iššoko iš automobilio, kumščiu kirto jam į veidą, jie susistumdė, jam suplyšo marškiniai. Išlipo iš automobilio D. P. ir spyrė vieną kartą į šoną. Tuo metu iš šalia buvusio automobilio išlipo ten buvę vaikinai, tarp jų ir I. M., kuris tą vakarą buvo su dryžuotais marškiniais. Susistumdymo metu iš baro išėjo jo draugas E. S., kuris bandė sulaikyti M. V.. Tada keturi vaikinai iš Mitsubishi automobilio, kuriuos išvardino bei D. P., I. M. artinosi link jo, o jis pradėjo bėgti link upelio. Tie vaikinai jį vijosi, kažkuris iš jų pakišo koją, jis nukrito, gulintį spardė į galvą, jis rankomis buvo užsidengęs veidą, smūgių buvo apie 30-40, spardė nemažiau šešių asmenų. Teigia, jog buvo išgėręs 100 gr brendžio. Jo kūno sužalojimą organizavo M. V. ir T. R., o vykdytojai buvo M. V., M. V., I. M., D. P., D. Š., M. Č., G. M. (t.1, b.l. 45-47).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2010 11 23 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdyje, nukentėjusysis K. L. vėlgi skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, nurodė įvykio aplinkybes – teigė, jog įvykio vakarą būdamas bare matė kaip M. V. ir P. su kažkuo susistumdė; vėliau baro balkone D. P. kibo prie jo, bet apsauginiai D. P. nuramino. Bare taip pat prie jo kabinėjosi M. V. ir dar trys asmenys, grasino, kad lauke jam bus blogai. Jam išėjus iš baro, M. V., iššokęs iš automobilio, kumščiu kirto jam į veidą, pataikė į kaktos srities kairę pusę; antras smūgis buvo į burnos sritį; M. V., sugriebęs jį už drabužių, pargriovė ant žemės, jis nukrito ant dešinės pusės; krisdamas ranka rėmėsi į asfaltą ir ją susižalojo. Jam (K. L.) atsistojus, prie jo pribėgo D. P. ir spyrė į kairį šoną du-tris kartus. Tada vėl šoko jį mušti M. V.; tuo metu iš automobilio Mitsubishi atbėgo keturi-penki vaikinai, nuo kurių jis pradėjo bėgti, tačiau už 20 metrų jam kažkas pakišo koją, jis nugriuvo ir jį spardė gulintį į veidą, galvą. Jis matė, jog jį vijosi P., V., jo brolis ir dar penki nepažįstami asmenys. Ranką galėjo susižaloti tada, kai V. jį pargriovė ant asfalto. Iki įvykio D. P. ir M. V. pažinojo iš matymo. Bare M. V. kažkam vis skambino, kvietė atvažiuoti, jis suprato, kad jį sumuš. Teigia, kad 2008 04 23 parodymų nedavė, protokolo nepasirašė. Tos pačios apklausos metu K. L. teigė, jog nežino ar jį vijosi D. P.. Išėjęs iš baro, lauke nusirengė, nes jam buvo karšta, po to teigė – baltinių nenusirengė (t.3, b.l. 128-131).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant Kauno apygardos teismo posėdyje, 2013 09 26 nukentėjusysis K. L. parodė, kad M. V., D. P. ir dar vienas vaikinas bare prikibo prie jo. Trečiasis vaikinas – T. R., buvęs su M. V. ir D. P., griebė jį už drabužių, tačiau baro apsaugai sureagavus į incidentą, pastarasis buvo išvestas iš baro. Likę bare D. P., M. V. su kitais jam iš matymo pažįstamais vaikinais gąsdino jį, priėję prie jo staliuko, grasino jį sumušti, kadangi dėl jo (K. L.) kaltės policija išvežė jų draugą. Lauke, išėjus iš baro, M. V. sudavė jam kelis smūgius į galvos sritį, numetė tarp mašinų, o jam atsikėlus, D. P. spyrė keletą kartų į šoną. Tada jis atsitraukė nuo jų ir bėgo į skersgatvį, esantį tarp „Maxima“ ir „(duomenys neskelbtini)“ disko baro. Be to, apygardos teismo posėdyje, K. L. tvirtino savo parodymus, duotus 2009 08 17 ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 45-47). Teigė, kad D. P. atpažino pagal peržiūrėtą vaizdo įrašą, kuris, grįžęs iš tos vietos, kur jis buvo sumuštas, sėdo į automobilį. Tvirtino, kad nepasirašė apklausos 2008 04 23 protokolo (t.1, b.l. 37-38), kadangi tokios apklausos iš viso nebuvo. Įvykio metu girtas nebuvo, buvo išgėręs gal 50 gramų brendžio. 2008 04 23 ir 05 22 apklausos protokoluose neįvardino konkrečių asmenų, kadangi juos pradėjo atsiminti tik 2009 metais. Internete matė P. nuotrauką, todėl prisiminė jo pavardę. Tvirtino, kad D. P. jį vijosi, jam bėgant nuo baro, tačiau ar jį jis spardė nežino. Be to, nukentėjusysis patvirtino parodymus, duotus (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme (t.3, b.l. 128-131) – t.9, b.l. 13-17.

Nukentėjusysis K. L. buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, kur jis kategoriškai neigė 2008 04 23 liudytojo apklausos faktą. Be to, tvirtino, kad įvykio naktį bare tarp jo ir D. P. jokio konflikto nebuvo, pastarasis tik pasiūlė jam išeiti, nes „bus blogai“. Žodinį konfliktą bare jis turėjo su M. V. dėl to, kad apsauga išvedė T. R.. Tai, kad M. V. yra policininko sūnus, dar būnant tą vakarą bare, jam pasakė draugas. Lauke, prie automobilio jis buvo nukritęs ant žemės nuo M. V. jam suduoto smūgio, jam atsistojus, D. P. jam įspyrė į šoną. Po to, jis bėgo nuo jų į skersgatvį, tačiau jį nusivijo tie patys asmenys – M. V., D. P. ir kiti, išlipę iš kito automobilio. Kitos jaunuolių kompanijos nebuvo. Dėl 2008 05 22 apklausos nukentėjusysis parodė, kad tyrėjai R. J. neįvardino konkrečių jį sumušusių asmenų, kadangi jų pavardžių nežinojo. Tyrėja jam darė poveikį, surašė pati protokolą pagal savo žodžius, ji pati daugiau jam papasakojo apie įvykį nei jis žinojo. Jis tyrėjai sakė, kad vienas iš jį užpuolusių asmenų yra V., policininko sūnus, tačiau tyrėja to neužrašė. Protokole surašyti parodymai visiškai neatitinka tikrovės. Protokole tyrėja pasirašė jo vardu. Nukentėjusysis nepatvirtino pasirašęs ir 2008 10 07 protokole. Be to, parodė, kad praėjus pusantrų metų po įvykio jau galėjo nurodyti konkrečius asmenis – M. V. ir D. P., įvykdžiusius jo atžvilgiu nusikaltimą; šių asmenų pavardes ir jų veiksmus, jo atžvilgiu sužinojo iš draugų. Apie šį įvykį jis kalbėjo su daugeliu žmonių, aptarinėjo tai internete, tačiau jų pavardžių negali įvardinti. Ikiteisminio tyrimo metu jokių asmenų neatpažino; jam tyrėja sakė, kad įvykio vakarą dryžuotais marškiniais buvo I. M., nors iš tikrųjų dryžuotais marškiniais buvo apsirengęs M. V.. Konkrečias jį mušusių asmenų pavardes 2009 08 17 apklausoje jis nurodė, sužinojęs jas iš draugų, tačiau pats nematė kas jį mušė. Visus šioje apklausoje nurodytus asmenis jis žinojo iš matymo, tik vėliau sužinojo jų pavardes.

M. V. apklaustas liudytoju 2008 05 19 parodė, kad įvykio vakarą, jo vairuojamu automobiliu VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kartu su T. R. buvo nuvykęs į „(duomenys neskelbtini)“ barą, (duomenys neskelbtini). Iš baro T. R. buvo išvestas apsaugos darbuotojų, tačiau dėl kokios priežasties jis nežino. Bare T. R. vienas ne kartą ėjo parūkyti į balkoną, kas vyko balkone jam nežinoma. Išėjus jam iš baro ir įsėdus į savo automobilį, prie jo automobilio priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris įspyrė į automobilio priekinę dalį. Tuomet jis, atsidaręs automobilio dureles, tam vaikinui liepė pasitraukti nuo jo automobilio, tačiau šis neklausė, pasidėjo savo rankinę ant jo automobilio kapoto, nusirengė striukę ir artinosi link jo (M. V.). Jis išlipo iš automobilio, jie susistumdė, bandė jį nustumti nuo savo automobilio, tačiau šis nesitraukė, koja įspyrė į automobilio kairės pusės galines dureles. Tuo metu prie jų priėjo M. V. brolis, buvęs šalia stovėjusiame automobilyje Mitsubishi ir bandė kartu tą jaunuolį patraukti į šalį. Išstūmus jį iš tarpo, buvusio tarp automobilių, jis pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės, šiek tiek pabėgęs sustojo, dar nusirengė kažkokį drabužį, garsiai šūkavo. Tuomet link jo pradėjo artintis nemažiau kaip trys nepažįstami jaunuoliai, tada vaikinas, spardęs į jo automobilį nubėgo link upelio, esančio tarp parduotuvės „Maxima“ ir disko baro, o nepažįstami vaikinai jį nusivijo. Jis pats (M. V.) tai matė stovėdamas prie savo automobilio ir kalbėdamas su E. S., kurį jis pažinojo, jis gi, buvo kartu išėjęs iš baro su vaikinu, spyrusiu į jo automobilį. Be to, jis matė, kaip nubėgantis vaikinas pargriuvo, o jį nusiviję vaikinai sustojo šalia. Kas ten toliau vyko nematė, išvažiavo iš aikštelės, kartu su juo išvažiavo ir jo draugas D. P., kurio anksčiau aikštelėje nebuvo. Vaikinui, spyrusiam į jo automobilį, jokių smūgių nesudavė, tik atitraukė jį nuo savęs. Prieš išvažiuodamas, jis nuėmė nuo savo automobilio paliktą rankinę ir perdavė ją E. S., pasakydamas, kad tai yra jo draugo rankinė. Nurodytas vaikinas apgadino jo automobilį – nulaužė kairės pusės šoninį veidrodėlį (kurį pats suremontavo), įlenkė kairės pusės dureles, prie priekinio valstybinio numerio dešinės pusės sutrūkinėjo dažai. Tą vakarą vaikino dryžuotais marškiniais nematė (t. 1, b.l. 130-134). 2008 05 22 buvo apžiūrėtas M. V. priklausantis automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) nustatytas netaisyklingas dažų įtrūkimas prie automobilio priekinio bamperio; ant automobilio galinių durelių kairės pusės - įlenkimas (t.1, b.l.136-140).

2009 12 14 M. V. buvo pateiktas įtarimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; parodymus duoti jis atsisakė (t.1, b.l.73-74).

2011 04 11 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdyje apklausiamas kaltinamuoju M. V. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir 2008 05 19 liudytojo apklausoje. Jis gi patvirtino, kad įvykio vakarą buvo bare kartu su T. R., kurį vėliau išvedė apsaugos darbuotojai. Jis, būdamas bare, jokio konflikto neturėjo. Lauke, išėjus iš baro, prie jo automobilio priėjo, kaip dabar žino K. L., kuris buvo girtas ir priešiškai nusiteikęs, spyrė į jo automobilį. Tada jis (M. V.) per automobilio langą liepė jam pasitraukti, tačiau šis nereagavo. Eidamas link jo K. L. nusirengė striukę, užkliudė jo automobilio veidrodėlį; jam išlipus iš automobilio, bandė suduoti smūgį į veidą, bet nepataikė. Jis (M. V.) norėjo išstumti K. L. iš tarpo, esančio tarp automobilių; tai daryti padėjo ir jo brolis M. V., išlipęs iš greta stovėjusio automobilio. K. L. šaukė, keikėsi, draskė savo „maikutę“. Po to, K. L. ėjo link automobilio VW Golf, atrodo, kad nuvertė dar alaus butelį, ten įvyko konfliktas. Tada jis pamatė kaip nuo automobilio VW Golf atbėga 4-5 jaunuoliai link K. L.; jis nuo tų vaikinų pradėjo bėgti į skersgatvį tarp baro ir „Maxima“ parduotuvės, iš ten atsinešė metalinę skardą; K. L. draugė tą skardą iš jo atėmė; tada K. L. nubėgantį nusivijo tie patys vaikinai. M. V. taip pat parodė, kad jokių smūgių K. L. nesudavė, jis tik siekė nustumti jį nuo savo automobilio, buvo piktas, kad jis spardė jo automobilį, nulaužė veidrodėlį, įlenkė dureles. D. P. konflikte nedalyvavo, automobilyje iš pradžių jis buvo vienas, tik vėliau atėjo D. P. (t.4, b.l. 59-60).

Atliekant byloje papildomą ikiteisminį tyrimą, 2013 03 06 M. V. buvo pateiktas įtarimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą; parodymus duoti jis atsisakė (t.8, b.l.96-98).

Kauno apygardos teisme 2015 04 09 apklausiamas kaltinamuoju M. V. taip pat neigė savo kaltę, patvirtino ankstesnius savo parodymus, teigdamas, jog jokių smūgių K. L. nesudavė; pats K. L. buvo girtas, agresyviai nusiteikęs, spyrė į jo automobilį, kuriame jis (M. V.) sėdėjo, nulaužė automobilio veidrodėlį, bandė jam suduoti smūgį. Bare kartu su K. L. buvęs jo draugas E. S. jį ramino. Jo brolis padėjo išstumti K. L. iš tarpo, esančio tarp automobilių. Po to, kai K. L. atsitraukė į aikštelės vidurį, jis matė kaip K. L. garsiai šaukė, konfliktavo žodžiu su prie a/m VW Golf buvusiais vaikinais, po ko, tie vaikinai jį nusivijo link parduotuvės „Maxima“ ir „(duomenys neskelbtini)“ baro, kur jį spardė. Tuo metu jis stovėjo prie savo automobilio su E. S., kur tuo metu buvo D. P. nežino. Be to, parodė, kad tą vakarą jo brolis prie baro atvyko automobiliu „Mitsubishi“ kartu su savo draugais Š., M., M. Č.. Iki prieinant K. L., jis su broliu kalbėjo pro atidarytą automobilio langą. Automobiliai stovėjo šalia vienas kito. Po susistumdymo su K. L., jo brolis M. V. išvažiavo kartu su juo, jo vairuojamu automobiliu (t.11, b.l. 15-16).

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. V. davė analogiškus parodymus kaip ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, patvirtindamas, kad K. L. išėjo iš baro girtas, atsitrenkė į jo automobilį, jis liepė jam pasitraukti, tuomet šis agresyviai nusiteikęs, bandė jam suduoti smūgį į veidą, nepataikė. Tada jis (M. V.), paėmęs jį už krūtinės, pradėjo stumti toliau nuo automobilio, tačiau jokių smūgių jam nesudavė. Brolis jam padėjo ištraukti K. L. iš tarpo, esančio tarp automobilių. Po to, jis kalbėjo su K. L. draugu E. S. apie konfliktą, jis klausė kas atsitiko. Tuo tarpu K. L. agresyviai aikštelėje keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai šūkavo. Girdėjo kaip prie automobilio VW Golf stovėję asmenys K. L. kažką pasakė, tarp jų įvyko konfliktas. Po to tie patys asmenys nusivijo K. L. į skersgatvį. Jis su E. S. stovėjo apie 20 metrų atstumu nuo tos vietos, kur buvo sumuštas K. L.. Kur tuo metu buvo D. P., kuris buvo jo paprašęs parvežti namo, jis nematė.

D. P. pirmą kartą byloje buvo apklaustas liudytoju tik 2009 03 20, kur parodė, kad įvykio vakarą buvo „(duomenys neskelbtini)“ bare, kuriame matė ir tą jaunuolį, kuris buvo sumuštas, o apie jį sužinojo iš laikraščių. Jis bare buvo girtas. Kai jis (D. P.) atėjo į barą, T. R. jau buvo išvestas. Lauke, išėjęs iš baro, jis pamatęs M. V. automobilį, paprašė parvežti namo, įsėdo į jo automobilį. Jis girdėjo kaip M. V., išlipęs iš automobilio jaunuoliui, kuris vėliau buvo sumuštas, sakė, „ką tu čia darai“ ir nustūmė jį nuo savo automobilio; po to šis jaunuolis nubėgo į tarpą, esantį tarp „Maxima“ parduotuvės ir baro „(duomenys neskelbtini)“, netrukus grįžo, atsinešdamas kažkokį metalinį lakštą. Būtent tuo metu jis (D. P.) buvo išlipęs iš automobilio, girdėjo kaip kažkas ragino mesti jį tą skardos lakštą. Numetus skardą, tą vaikiną užpuolė du-trys asmenys, kurie jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Jis pats tuo metu stovėjo automobilių aikštelėje kartu su M. V. ir jo broliu, šalia buvo ir kitas vyriškis, su kuriuo buvo tas jaunuolis, kuris buvo sumuštas. Vėliau tas jaunuolis bėgo link „Maximos“, o iš kitoje aikštelės pusėje stovėjusio VW Golf išlipo penki jaunuoliai, kurį jį nusivijo, kartu bėgo ir tie trys, kurie pirmi jį mušė. Jis matė kaip tas vaikinas nubėgo į tarpą tarp pastatų, matė, kad jį mušė, tačiau buvo tamsu ir konkrečiai nieko negali pasakyti kas įvyko. Tuo tarpu jis su M. V. ir jo broliu išvažiavo. Vaikinų, kurie sumušė tą jaunuolį, nepažįsta (t.2, b.l.12-13).

2009 07 14 papildomai apklaustas liudytoju D. P. parodė, kad nematė kokie smūgiai ir į kurias kūno vietas buvo suduoti K. L., be to, nuo įvykio praėjo daug laiko ir visų aplinkybių neprisimena. Neatsimena kokio turinio SMS žinutę įvykio naktį jam rašė T. R. (t.2, b.l. 15).

2009 09 09 papildomai apklaustas liudytoju D. P. davė analogiškus ankstesniems parodymus bei papildomai paaiškino, kad įvykio vakare baro balkone buvo sutikęs savo pažįstamą T. R.; matė ten ir K. L. (kaip dabar žino), tačiau su juo nebendravo. Matė, kad T. R. išsivežė policijos pareigūnai. Lauke paprašė M. V. parvežti namo, pamena, kad M. V. klausė priėjusio K. L., ką jis čia daro, matė kaip M. nustūmė K. L. nuo savo automobilio, vėliau K. L. nubėgo link upelio. Jis pats prie K. L. priėjęs nebuvo, nieko jam nesakė ir jokių smūgių nesudavė. D. P. taip pat patvirtino, kad K. L. nusivijo vaikinai, išlipę iš VW Golf automobilio. Tuo metu su juo stovėjo M. V. ir kitas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Apie M. V. automobiliui padarytus apgadinimus nieko nežino. Girdėjo, kad tamsoje vyksta muštynės, kurioms vykstant jis su M. V. bei jo broliu išvažiavo namo. Kas sumušė K. L. nežino (t.2, b.l. 18-19).

2009 12 02 D. P. buvo pateiktas įtarimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; parodymus duoti jis atsisakė (t. 2, b.l.50).

2011 04 11 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdyje apklausiamas kaltinamuoju D. P. davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino bei parodė, kad įvykio vakarą jokio konflikto tarp jo ir K. L. nebuvo; išėjęs iš baro, sėdėdamas M. V. automobilyje, jis matė kaip neblaivus K. L., agresyviai nusiteikęs, artinosi prie M. V. automobilio; M. V. jo klausė ką jis čia veikia, po to, M. V. ir K. L. prie automobilio susistumdė; konkrečių smūgių jis nematė. Vėliau K. L. atsitraukė į skersgatvį, pasiėmė metalinę skardą, kažkas liepė ją mesti; po to, K. L. nusivijo iš VW Golf išlipę 4-5 jaunuoliai į tamsų skersgatvį, kas ir kokius smūgius sudavė nematė. Jis kartu su M. V. ir E. S. tuo metu buvo likę netoli automobilio (t. 4, b.l. 58-59).

Atliekant byloje papildomą ikiteisminį tyrimą, 2013 03 05 D. P. buvo pateiktas įtarimas pagal BK 284 straipsnio 1dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą; parodymus duoti jis atsisakė (t.8, b.l.105-108).

Kauno apygardos teisme 2015 04 09 apklausiamas kaltinamuoju D. P. taip pat neigė savo kaltę, tvirtino ankstesnius savo parodymus. Patvirtino, kad lauke M. V. ir K. L. susistumdė, kadangi M. siekė K. L., agresyviai besielgiantį, nustumti nuo savo automobilio; vėliau jį nusivijo 5-6 jaunuolių grupė į tamsų skersgatvį, kur jis buvo sumuštas. Tie jaunuoliai buvo prie automobilio VW Golf, kuris stovėjo prie „Maxima“ parduotuvės įėjimo, šalia spaudos kiosko. Tuomet kai tie jaunuoliai nusivijo K. L. jis su M. V. ir E. S. liko stovėti aikštelėje. Jis pats K. L. nespyrė, jokių smūgių jam nesudavė. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme jo parodymai buvo tikslesni, nes dėl praėjusio ilgo laiko tarpo konkrečiai visų aplinkybių neprisimena. Tą vakarą M. V. jį parvežė namo (t.11, b.l. 11-15).

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. P. davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme bei patvirtino, kad konflikte, vykusiame tarp M. V. ir K. L. nedalyvavo. Pats jokių smūgių nesudavė, nematė ir M. V. suduotų smūgių, tik matė, kad M. V. ir K. L. prie automobilio susistumdė. Matė kaip K. L. nusivijo vaikinai iš VW Golf automobilio. Jis liko stovėti kartu su M. V. ir E. S.. Jis pats tą vakarą su K. L. nebendravo, jo nepažinojo, jokio konflikto nebuvo.

Liudytojas E. S., apklaustas po įvykio 2008 04 23, parodė, kad 2008 04 19 vakarą bare buvo su K. L. ir S. Z.. K. L., būdamas bare, vienas ėjo į balkoną parūkyti, todėl jis pats nematė kas vyko balkone, tik pamatė kaip T. R. išvedė apsaugos darbuotojai. Apie 3 val. iš baro K. L. išėjo vienas, vėliau išėjo jis su S. Z.. Lauke pamatė, kad prie VW Passat automobilio, stovėjusio prie „Maxima“ parduotuvės, įvyko muštynės, iš to automobilio išlipo M. V., jo brolis ir dar vienas jam nepažįstamas vaikinas, tačiau kas kiek smūgių ir kam sudavė nematė. Jis, priėjęs prie automobilio, nusivedė į šalį M. V. pakalbėti ir tuo metu pamatė kaip K. L. nubėgo į tamsą link upelio, tarp baro ir parduotuvės, o jį nusivijo šeši jaunuoliai, iš kurių jis pažinojo tik vieną – M.. M. V. liko stovėti kartu su juo. Po keleto minučių grįžę jaunuoliai sėdo į automobilį „Mitsubishi Galant“ ir išvažiavo. K. L. nusivijusių jaunuolių jis neįsidėmėjo ir negalėtų atpažinti. Po įvykio jie rado sumuštą K. L. tarp „Maximos“ ir baro pastato (t.1, b.l. 62).

Papildomai apklaustas 2008 04 24 liudytojas E. S. patvirtino ankstesnius parodymus bei papildomai parodė, kad matė kaip kažkuris iš trijų asmenų, išlipusių iš VW Passat, vieną kartą spyrė koja K. L. bei sudavė ranka vieną kartą stovinčiam K. L., tačiau kuris iš jų nematė, nes į jį stovėjo nugara. Jis pats tą vakarą buvo išgėręs apie 300 gramus brendžio. Po to matė K. L. bėgantį link upelio, tuo metu jis (E. S.) kalbėjo su M. V.. K. L. nusivijo šeši jaunuoliai, ta kryptimi nuėjo ir I. M. (t.1, b.l. 63-64). Papildomai apklaustas liudytoju 2008 06 17 E. S. parodė, kad išėjęs iš baro, pamatė du automobilius – VW Passat, kurį vairuoja M. V. bei šalia jo stovėjusį kitą, šviesios spalvos automobilį, kurio markės neprisimena. Matė kaip pro šių automobilių tarpą, einančiam K. L., iš automobilio VW Passat išlipus M. V. ir kitiems dviem vaikinams, kažkuris iš jų du kartus spyrė K. L. į krūtinę, šis nukrito ir atsistojo; pastebėjo, kad K. L. be striukės. Tuo metu, jis, norėdamas išsiaiškinti kas vyksta, priėjo arčiau prie abiejų automobilių, kur šiek tiek atsitraukęs stovėjo M., su juo pradėjo kalbėti, jiems bekalbant matė kaip iš šviesios spalvos automobilio (dabar žino, kad tai buvo Mitsubishi) išlipę šeši vaikinai nusivijo K. L., bėgantį į tarpą, esantį tarp „Maximos“ ir baro. Tuo metu M. stovėjo kartu su juo. Jis matė kaip apie 10 metrų nuo „Maximos“ kampo nubėgęs K. L. gulėjo ant žemės, o jį apstoję nusiviję asmenys sudavė smūgius kojomis; po to tie vaikinai sugrįžo į aikštelę, sėdę į VW Passat ir šviesų automobilį, išvažiavo (t.1, b.l. 65-67; 68). 2009 03 09 atliktas liudytojo E. S. parodymų patikrinimas vietoje (t.1, b.l. 69-71), kuriame E. S. parodė vietą, kur jis pats stovėjo išėjęs iš baro kartu su S. Z.; kur stovėjo M. V. automobilis – prie parduotuvės „Maxima“ kampo; parodė vietą kur nubėgo K. L. - taku tarp parduotuvės ir disko baro pastatų bei parodė vietą, kur paėjus taku apie 10 metrų atstumu, šešių nepažįstamų asmenų buvo sužalotas K. L..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme liudytojas E. S. parodė, kad tiksliai neatsimena visų įvykio aplinkybių. Įvykio vakarą iš baro pirmas išėjo K. L., o paskui jį – jis su S.. Matė kaip iš automobilio Passat išlipo M. V. ir keletą smūgių sudavė K., tačiau iš toli nematė į kokią kūno dalį jie buvo suduoti. Neprisimena ar nuo suduotų smūgių K. buvo nugriuvęs. Tvirtina, kad M. V. K. spyrė. Po tų smūgių jis priėjo prie V. ir tuo pačiu metu privažiavo automobilis Mitsubishi, iš kurio išlipo 5-6 vaikinai, K. pradėjo nuo jų bėgti, tačiau jį pasivijo ir suspardė. P. jis nematė. M. nubėgo ta kryptimi, kur minėti vaikinai nusivijo K.. Atrodo, kad sumušę K. vaikinai sėdo į automobilį Mitsubishi ir išvažiavo iš aikštelės. Tuo metu kai vaikinai vijosi K., M. V. stovėjo šalia jo (t.4, b.l. 14-15). Kauno apygardos teisme liudytojas E. S. parodė, jog matė kaip M. V. smūgiavo koja K. L. vieną kartą į pilvą. D. P. smūgių nesudavė. Po to, jis (E. S.) kartu su M. atsitraukė toliau, link baro ir nepažįstami 5-6 asmenys suspardė L.. Vienas iš jų buvo dryžuotais marškiniais. Nuo tos vietos, kur spardė L., jis su M. V. stovėjo apie 100 metrų atstumu, M. nuo jo pasitraukęs nebuvo. Tuo metu prie jų buvo priėjęs D. P.. Be to, liudytojas negalėjo paaiškinti kodėl ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nežino kas sudavė smūgius K. L., jam būnant tarpe tarp mašinų. Jis gi patvirtino pasirašęs 2008 04 24 apklausos protokolą, be to, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2008 06 17 duotus parodymus bei parodymus, duotus (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme; vėliau jo niekas neprašė pakeisti parodymų. Įvykio naktį K. L., S. Z. ir jis buvo apgirtę nuo alkoholio. Liudytojas taip pat patvirtino, kad K. L. tamsiame skersgatvyje suspardė asmenys, išlipę iš Mitsubishi markės automobilio, tuo pačiu teigė, kad galėjo būti ir kitų asmenų.

Liudytoja S. Z. (Č.), įvykio vakarą, buvusi disko bare kartu su nukentėjusiuoju K. L. bei E. S., apklausta po įvykio 2008 04 30 parodė, kad naktį iš baro K. L. išėjo pirmas, vėliau ji išėjo su E. S. ir pamatė, kad prie baro stovėjusio automobilio, galimai VW Passat, stovėjo šeši jai nepažįstami vaikinai, prie jų buvo ir K. L., be striukės ir marškinių; visi šie jaunuoliai kartu su K. L. tarpusavyje stumdėsi, tie jaunuoliai sudavė K. L. nemažiau kaip šešis smūgius rankomis, galėjo būti ir 10 smūgių, į viršutinę kūno dalį; K. L. rankomis buvo užsidengęs galvą; tuo pačiu metu jam smūgiavo ir kojomis. Po smūgių buvo tarp jų žodinis konfliktas, po to, tie patys vaikinai bėgo link jo, o K. L. pradėjo bėgti link upelio taku tarp pastatų. Jiems nubėgant, ji matė, kad vienas jų buvo apsirengęs dryžuotais marškinėliais. Praėjus kelioms minutėms, ji nubėgo paskui vaikinus ir rado K. L. sumuštą gulintį ant žemės. Įvykio metu šalia jos stovėjo E. S., kitų asmenų dėl patirto streso neatsimena. Minėtų vaikinų visiškai neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų (t.1, b.l.72-75).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme liudytoja S. Z. –Č. parodė, kad įvykio vakarą išėjusi iš baro matė kaip K. L. mušė dvejose vietose – iš pradžių aikštelėje, vėliau, jam nubėgus, jį pasivijo ir sumušė. Kokie konkrečiai asmenys jį nusivijo nežino. Iš pradžių prie automobilio jį rankomis ir kojomis mušė M. V. į įvairias kūno vietas; atrodo, kad jį daužė trys asmenys. Jai nebuvo pateiktas M. V. tyrimo metu atpažinti, tačiau ji jį matė ir įsidėmėjo per teismo posėdžius ir televizijos laidas. Teigia, kad tą vakarą L. ir S. nebuvo girti. Prisimena, kad K. L. lauke rankose turėjo kažkokį gelžgalį, kurį ji iš jo atėmė. Iš baro ji su S. išėjo paskui K. L.. K. L. be marškinių buvo tada, kai jau buvo sumuštas (t.4, b.l. 15-16).

Liudytoja S. Z.-Č. Kauno apygardos teismo posėdyje patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad išėjus iš baro automobilių stovėjimo aikštelėje matė kaip M. V. ir D. P. spardė, rankomis daužė K. L., abu sudavė K. L. labai daug smūgių, tikslaus jų skaičiaus nežino. Ji įsidėmėjo M. dar daugiau vaikinų, kurie kartu mušė L.. Po to K. L. pradėjo bėgti link skersgatvio, esančio tarp baro ir parduotuvės, jį nusivijo, tačiau nežino ar tie patys asmenys, L. nukrito ir ten jį toliau mušė. Ji bandė kviesti policiją, po to nuėjo į tą skersgatvį ir rado gulintį ant žemės sumuštą L.. D. P., kaip asmenį, mušusį K. L., atpažino (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme.

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio naktį matė kaip 6-9 jaunuoliai vaikėsi K. L., kuris nubėgo tarp „Maximos“ pastato ir baro, o paskui jį - tie jaunuoliai. Kas mušė K. L. nematė. Tuo metu, kai minėti asmenys vijosi K. L., M. V. stovėjo su E. S., jis K. L. nesivijo. Vaikinų, kurie nusivijo K. L. negali atpažinti, jų nepažįsta, be to, buvo tamsu ir jis pats buvo neblaivus (t.1, b.l. 85-86). Papildomai apklaustas liudytoju A. B. patvirtino savo pirminius parodymus bei papildomai parodė, kad įvykio naktį, jis, būdamas girtas išėjęs iš baro, ėjo pro „Maximą“, kai jo draugas E. S. padavė jam vyrišką rankinę pasaugoti, o ryte jam paskambino K. L. motina ir paklausė ar jis turi vyrišką rankinę ir paaiškino, kad tai jos sūnaus rankinė. Netrukus į namus atvažiavo E. S. ir pasiėmė tą rankinę bei pasakė, kad sužalotas K. L.. Prisimena, kad naktį matė automobilių stovėjimo aikštelėje besiginčijančius M. V. ir K. L.; M. V. jokių smūgių K. L. nesudavė (t.1, b.l. 87-89). (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme liudytojas A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad matė kaip prie baro, lauke K. susistumdė su M., tačiau nematė, kad pastarasis suduotų smūgius K.; tą vakarą D. P. nematė. K. L. nebuvo nusiteikęs taikiai (t.3, b.l. 131-132). Kauno apygardos teisme liudytojas patvirtino savo ankstesnius parodymus.

Liudytoja V. D. parodė, kad 2008 04 20 naktį su A. B. buvo „(duomenys neskelbtini)“ bare; naktį, išėjusi iš baro matė lauke pažįstamą K., stovintį tarpe tarp dviejų automobilių su kitu jai nepažįstamu vaikinu; jie vienas kitam jokių smūgių nesudavė, šalia kitų asmenų nematė. Po to, jiems su A. B. laukiant taksi prie „Maximos“, priėjo E. S. ir padavė A. B. vyrišką rankinę, kurią jis parsivežė namo, o kitą rytą tos rankinės paimti atvažiavo E. S.; dabar sužinojo, kad ši rankinė yra K., kurio pavardės nežino (t.1, b.l.110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu po įvykio, 2008 04 24, liudytoju apklaustas baro direktorius K. P. parodė, kad matė kaip apsaugos darbuotojai naktį iš baro išvedė „R.“ dėl jo konfliktiško elgesio; jis gi matė, kaip jo draugas kalbėjo telefonu ir pagalvojo, kad šis dėl „R.“ pašalinimo iš baro, organizuoja apsaugos darbuotojų sumušimą. Apie 02.50 val. baigiantis baro darbo laikui, visi lankytojai išėjo į lauką. Tuo metu jis išgirdo triukšmą ir išėjo pažiūrėti per balkoną, kur pamatė kaip vienas jaunuolis, iki pusės išsirengęs, jo galva buvo kruvina, rėkė „vyrai ateikit vienas ant vieno, ko visi mane puolat“, šalia jo stovėję 10-12 žmonių pradėjo artintis link jo, jis pradėjo bėgti upelio kryptimi tarp baro ir „Maximos“, o tie vaikinai jį nusivijo, kas vyko už kampo jis nematė, tik pasakė barmenui iškviesti policiją. Po 5 minučių tie vaikinai grįžo prie VW Passat ir šviesios spalvos „Mitsubishi“ automobilių. Paskui juos atbėgo nukentėjusiojo mergina, rašėsi automobilių numerius; be to, vienas iš vaikinų, kuris kalbėjo telefonu bare, merginai pasakė, „ko jis spyrė į mano automobilį‘. Paskui minėtais automobiliais šie vaikinai išvažiavo. Liudytojas parodė, kad gali atpažinti vaikiną, bare kalbėjusį telefonu; jo brolį, kuris, kaip jam žinoma, buvo kompanijoje, kuri nusivijo nukentėjusįjį ir vaikiną apie 20 metų amžiaus, apie 195 cm ūgio, atletiško sudėjimo, šviesių plaukų, apsirengusį dryžuotu bliuzonu, jis vijosi irgi nukentėjusįjį. Kitus taip pat galėtų atpažinti (t.1, b.l. 90-91). Papildomai apklaustas liudytojas K. P. patvirtino savo parodymus bei parodė, kad matė kaip prie vaikino, kuris bare nuolat kalbėjo telefonu (žino, kad visi jį vadina „V.“), buvo atėjęs kitas, apie 18 metų vaikinas, su kuriuo jie tarpusavyje kalbėjo, o paskui jis nuėjo link prie baro stovėjusių automobilių VW Passat ir „Mitsubishi Carisma“. Be to, liudytojas parodė, kad gali atpažinti jaunuolį tą vakarą vilkėjusį dryžuotu bliuzonu (apie 195 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo) – t.1, b.l. 92-93. Liudytojas atpažino pagal nuotrauką M. V., kaip įvykio naktį kalbėjusį bare telefonu (t.1, b.l. 94-96); bei M. V., naktį priėjusį prie disko baro durų (t.1, b.l. 97-99), tačiau neatpažino vaikino, įvykio naktį vilkėjusio dryžuotais marškinėliais (t.1, b.l. 100-102). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme liudytojas K. P. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tačiau prisimena, kad vakare, apie 23 val. bare matė prie V. stalo sėdinčius apie septynis asmenis. Jis tuo metu stovėjo prie baro ir matė kas vyksta balkone, kur įvyko konfliktas tarp R. ir nukentėjusiojo. Po to kai R. buvo apsaugos darbuotojų išvestas iš baro, V. kažkam vis skambino telefonu, todėl jis liepė apsaugos darbuotojams jį stebėti. Suprato, kad jis organizuoja muštynes. Matė, kad į barą buvo atėjęs V. brolis, jie tarpusavyje pakalbėjo, matė, kaip pastarasis išėjęs, išvažiavo iš aikštelės. Apie 2.30 val. jis matė kaip prie „Maximos“ atvažiavo du automobiliai – Passat ir Mitsubishi. Vėliau jam barmenė pasakė, kad lauke muštynės, jai jis liepė skambinti į policiją. Per langą jis įsidėmėjo tų dviejų automobilių valstybinius numerius, pasakė juos tyrėjai. Jis matė muštynes nuo pradžių – išlipo M. V. iš automobilio ir sudavė smūgius nukentėjusiajam, šalia stovėjo jo draugas E. S. ir jis gavo smūgių, kurių buvo daug. Nukentėjęs nusirengė megztinį (vėliau teigė, kad jį „išvilko“ iš megztinio) ir nubėgo, visi jį nusivijo, tarp jų ir M. V. bei jo brolis, o P. liko stovėti, kuris stovėjo šalia kai M. mušė nukentėjusįjį, nematė, kad P. būtų sudavęs smūgius. Pirmosios apklausos metu protokolą pasirašė jo neperskaitęs. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. V. pažįsta iš anksčiau, jis su kompanija nuolat keldavo muštynes, yra jam grasinęs. Tos pačios apklausos metu liudytojas tvirtino, kad prie parduotuvės „Maxima“ matė stovinčius aukščiau nurodytus automobilius, nematė kaip jie atvažiavo, tačiau matė kaip iš jų iššoko apie aštuonis asmenis, tarp jų ir M. V.. Iš baro apsaugos darbuotojai išėjo paskutiniai, jis paskui juos išeidamas užrakino baro duris (t.4, b.l. 17-18).

Liudytojas D. D. 2008 05 24 parodė, kad 2008 04 19 dirbo apsaugos darbuotoju „(duomenys neskelbtini)“ bare, (duomenys neskelbtini). Tą vakarą asmuo pravarde „R.“ dėl netinkamo elgesio (susistumdymo baro balkone su kitu baro lankytoju) buvo išvestas iš baro patalpų, buvo iškviestas policijos ekipažas, kuris ir išsivežė šį asmenį. Daugiau vakare jokių konfliktų nebuvo. Apie 03 val. nakties baras buvo uždarytas, visi lankytojai išėjo ir jis kartu su savo kolegomis S. Č., A. D. išėjo į lauką ir iškarto išvažiavo. Į jokius jaunuolius dėmesio neatkreipė (t.1, b.l. 112-114). Teisme tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau paaiškino, kad tą vakarą D. P. jo paprašė įleisti į barą neblaivų R., kuris atėjęs į barą pradėjo konfliktuoti. R. kompanija, išskyrus P., visi buvo linkusi konfliktuoti, todėl juos stebėjo. Matė kaip nukentėjusysis su draugais ėjo parūkyti į baro balkoną, ten nuėjo ir R. su V., pradėjo prie jo priekabiauti, todėl jie iškvietė policijos pareigūnus, kurie išsivežė R.. P. stengėsi išvengti konflikto, o V. buvo R. bendras, buvo agresyviai nusiteikęs. V. buvo labai įsižeidęs, kad išvežė policija R., atvykęs ir pastarojo tėvas reiškė jiems pretenzijas. Jie (apsaugos darbuotojai) girdėjo kaip V. kažkam skambino, sakė, kad reikia sumušti L., jį sudaužyti, nubausti už vieną dalyką, ruošėsi su juo susidoroti. Kai V. jis įspėjo, jis buvo išėjęs iš baro. Pasibaigus darbo laikui, jie iš klubo išėjo paskutiniai, patikrinę patalpas, lauke matė stovintį nukentėjusįjį, prieš jį stovėjo visureigis, kuriame sėdėjo V. ir kiti asmenys. Buvo aišku, kad vyksta keršto akcija. Jis įspėjo, kad nebūtų muštynių; kitą savaitgalį sužinojo, kad keršto akcija įvyko. P. pasakojo, kad tą vakarą buvo sumuštas nukentėjusysis. Anksčiau su V. yra turėjęs konfliktų. Nukentėjusysis tą vakarą nebuvo girtas. Dėl ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų prieštaravimų liudytojas paaiškino, kad tyrėja surašė tai, kas jai buvo reikalinga. Jo neklausė apie V., todėl apie jį nieko ir nesakė. Tyrėja neįrašė į ikiteisminio tyrimo apklausos protokolą, kad išėjęs iš baro jis perspėjo V., kuris tuo metu sėdėjo džipe.

Liudytojas S. Č., apsaugos darbuotojas, 2008 05 24 davė analogiškus parodymus liudytojui D. D. (t.1, b.l. 114-115), tačiau 2008 05 27 papildomai apklaustas liudytoju S. Č. parodė, kad 2008 04 24 neišsamiai buvo apklaustas tyrėjos R. J. (apklausos protokolas 2008 05 24) bei paaiškino, kad įvykio naktį, kai iš baro buvo išvestas „R.“, jaunuolis, buvęs bare kartu su „R.“ (žino, kad jo pavardė V., jis yra policininko sūnus) iš savo mobiliojo ryšio telefono kažkam skambinėjo ir jis (S. Č.), būdamas šalia girdėjo pokalbį, iš kurio suprato, kad jis organizuoja jaunuolio, su kuriuo „R.“ bare konfliktavo, sumušimą (t.1, b.l. 116). 2009 06 30 akistatos tarp S. Č. ir M. V. metu, liudytojas S. Č. parodė, kad įvykio naktį vaikino, kalbėjusio bare telefonu pavardės nežinojo, o dabar žino, kad tai M. V., kuris pasakė frazę „reikia suvyzdinti tą gaidį“, tačiau ką jis turėjo omenyje, tai sakydamas, jis nežino (t.1. b.l. 145). Teisminio bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme liudytojas S. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai parodė, kad baigę darbą su kolegomis ir išėję į lauką jokio konflikto nematė, savininkas užrakino baro duris (t.4, b.l. 18). Kauno apygardos teismo posėdyje liudytojas S. Č. parodė, kad bare tą vakarą kartu su „R.“ buvo ir abu kaltinamieji (M. V., D. P.), jie kabinėjosi prie žmonių. Balkone įvyko konfliktas, su nukentėjusiuoju susistumdė „R.“, šalia buvo V., kuris išvežus policijai „R.“, visą laiką bendravo telefonu, kvietė draugus į pagalbą dėl būsimų muštynių. Apie tai, kad sumušė nukentėjusįjį, jie sužinojo kitą savaitgalį iš baro savininko. Išėjus iš baro, lauke, kad grėstų konfliktas nesimatė. „R.“ žino kaip konfliktišką asmenį, besilankantį bare. P., V. nekonfliktiškos asmenybės, tačiau tą vakarą iš jo veiksmų, bendravimo telefonu, jie suprato, kad jis organizavo konfliktą. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tyrėjai apie V., tačiau ji sąmoningai neužrašė dalies jo parodymų.

Liudytojas M. B. parodė, kad įvykio naktį buvo atvažiavęs prie disko baro automobiliu VW Golf parvežti namo savo sesers A. B. ir jos draugo I. M., jokių muštynių nematė (t.1, b.l. 104-105). (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme liudytojas M. B. patvirtino, jog muštynių nematė; prisimena, kad lauke, prie baro tą vakarą lakstęs pusnuogis vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs (t.3, b.l. 132-33). Kauno apygardos teisme liudytojas M. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme duotus parodymus.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2008 m. balandžio viduryje buvo bare „(duomenys neskelbtini)“ kartu su savo draugu I. M. ir K. K.. Naktį, išėjusi iš baro, ji matė stovinčius automobilius, tačiau jų neįsidėmėjo, jokių muštynių nematė, tačiau pastebėjo automobilių aikštelėje bėgiojantį iki pusės nuogą jai nepažįstamą vaikiną. Jų parvežti atvažiavo jos brolis M. B., lauke I. M. buvo ją trumpam palikęs, nežino kur jis buvo nuėjęs, po to jie visi trys išvažiavo namo. Tą naktį I. M. buvo apsirengęs šviesiai rudos spalvos dryžuotus marškinius (t.1, b.l. 107-108).

Liudytojas I. M. parodė, kad 2008 04 19 vakare kartu su savo drauge A. B. ir K. K. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 3 val. nakties jų parvežti namo automobiliu VW Golf atvažiavo M. B.. Netoli baro durų lauke matė stovinčius pažįstamus E. S., M. V.; matė ir nepažįstamą jaunuolį nubėgantį taku link upelio, tarp parduotuvės „Maxima“ ir „(duomenys neskelbtini)“, o paskui jį bėgo nemažiau kaip trys jam nepažįstami jaunuoliai. Po dviejų minučių jis pats nuėjo ta kryptimi, kur nubėgo tie asmenys ir tamsioje vietoje pamatė ant žemės gulintį nepažįstamą vaikiną, šalia – pasilenkusi mergina; suprato, kad tai tie patys asmenys, kuriuos matė kartu su E. S. bare. Netrukus jis grįžo į M. B. automobilį ir visi kartu išvažiavo. Tą vakarą jis buvo apsivilkęs dryžuotus šviesiai rudos spalvos marškinėlius. Jis pats jokių smūgių niekam nesudavė (t.1, b.l. 1119-120). Teisminio bylos nagrinėjimo metu Kauno apygardos teisme liudytojas I. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas K. K. parodė, kad į barą atvažiavo jo variuojamu automobiliu Crysler Pacifica, kartu su I. M., tačiau automobilių stovėjimo aikštelėje užsirakino jo automobilis, jis negalėjo patekti į jo vidų, todėl automobilį paliko aikštelėje. Muštynių nematė, tačiau matė aikštelėje prabėgantį pusnuogį vyrą.

M. V., ikiteisminio tyrimo metu 2008 04 29 apklaustas specialiuoju liudytoju, parodė, kad 2008 m. balandžio mėn. viduryje, naktį, D. Š. vairuojamu „Mitsubischi“ markės automobiliu, kartu su M. Č. ir G. M., buvo nuvažiavę į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie „Maximos“ parduotuvės, kur sustojo apie 10 metrų atstumu nuo disko baro „(duomenys neskelbtini)“ šalia jo brolio M. V. automobilio VW Passat, kuriame už vairo sėdėjo M.; atvažiavęs su juo kalbėjosi neišlipę iš automobilių, pro atidarytus langus. Bekalbant jis pamatė kaip prie jo brolio automobilio priėjo nepažįstamas jaunuolis ir dešine koja du kartus spyrė į automobilio priekinę dalį. M., atsidaręs automobilio dureles, liepė tam vaikinui pasitraukti, tačiau tas vaikinas nusirengė savo striukę, rankinę padėjo ant brolio automobilio variklio dangčio ir ėjo link brolio. Tuomet M. V. išlipo iš automobilio, atsistojo prieš tą vaikiną; jis (M. V.) taip pat išlipo iš automobilio ir eidamas link brolio, pamatė kaip tas vaikinas atsitrenkė į brolio automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį ir jį nulaužė. Tuo metu M. V. ir atėjęs vaikinas susikibo, o jis (M.) pradėjo juos stumti iš tarpo, esančio tarp automobilių, kad daugiau jų neapgadintų. Kitų asmenų šalia nebuvo. Kai juos išstūmė, jie vienas kitą paleido. Netrukus tas vaikinas pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės, o jį nusivijo nemažiau kaip trys nepažįstami vaikinai, tačiau nepribėgę „Maximos“ pastato kampo sustojo. Tada jis pamatė kaip tas pats vaikinas sugrįžo, rankoje laikydamas daiktą, panašų į skardos lakštą, o nepažįstami vaikinai vėl bėga link jo, o šis – atgal taku link upelio. Matė, kad tas vaikinas bėgdamas nukrito, matė jį pasivijusius vaikinus šalia pastarojo, ar buvo suduoti smūgiai nematė, nes buvo tamsu. Netrukus tie vaikinai grįžo, palikę tą jaunuolį gulintį. Šių asmenų nepažįsta, veidų neįsidėmėjo. Visą tą laiką draugai, su kuriais buvo atvažiavęs, sėdėjo automobilyje. Nei jis, nei jo brolis M. jokių smūgių vaikinui, spyrusiam į jo brolio automobilį, nesudavė. Tuo metu kai nepažįstami vaikinai vijosi minėtą jaunuolį, jo brolis stovėjo netoli jo ir kalbėjosi su jam nepažįstamu vaikinu. Tą vakarą jis nebuvo disko bare (t.1, b.l. 124-127). (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.3, b.l. 134-135). Kauno apygardos teismo posėdyje liudytojas M. V. davė analogiškus parodymus.

Liudytojai G. M., M. Č. davė analogiškus parodymus M. V., patvirtindami, kad tarp M. V. ir jaunuolio, spyrusio į pastarojo automobilį, įvyko susistumdymas, o M. V. padėjo broliui šį asmenį išstumti iš tarpo, esančio tarp automobilių, kad daugiau jų neapgadintų. Liudytojai tvirtino, kad tą vakarą „(duomenys neskelbtini)“ bare nebuvo, važinėjosi automobiliu po miestą (t. 1, b.l. 156-165; 164-167). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo posėdyje liudytojas G. M. davė analogiškus parodymus kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad M. V. ir M. V. nukentėjusiojo nesivijo, tuo metu D. P. sėdėjo automobilyje; neprisimena, kad M. V. būtų įspyręs nukentėjusiajam (t.3, b.l. 134). Kauno apygardos teisme liudytojas G. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtindamas, jog M. V. prie automobilio tik susistumdė su K. L., jokių smūgių nebuvo. Konfliktas tarp jų prasidėjo dėl to, kad K. L. priėjęs prie M. V. automobilio, įspyrė į automobilio buferį. Iš automobilio Mitsubishi, kuriuo jis atvažiavo su M. V., M. Č. ir D. Š., nei vienas iš jų nesivijo K. L..

Liudytojas T. R. parodė, kad 2008 04 19 vakare, su M. V., jam priklausančiu automobiliu VW Passat buvo nuvykę į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jis į barą atvyko būdamas neblaivus. Baro balkone buvo susitikęs su K. L., kurio nepažinojo, tačiau dabar iš spaudos žino jo pavardę; neatsimena dėl girtumo ar tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau baro apsaugos darbuotojai jį išvedė iš baro ir policijos ekipažas nuvežė į policijos komisariatą. Naktį jį paleido namo ir niekur iš jų išėjęs nebuvo. Tą naktį jis kalbėjo telefonu su M. V. ir prašė jo paimti bare likusią jo striukę. Žino, kad jį vadina „R.“. Tą vakarą bare matė D. P., M. B.. Apie K. L. sužalojimą nieko nežino, jokių muštynių neorganizavo. Apie tai, kad K. L. buvo sužalotas sužinojo iš draugų, nes visi apie tai kalbėjo. Be to, perskaitė „(duomenys neskelbtini)“ apie tai straipsnį ir matė K. L. nuotrauką (t.1. b.l. 152-154). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo posėdyje liudytojas T. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.3, b.l. 133-134). Kauno apygardos teisme davė analogiškus ankstesniems parodymus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja buvo apklausta tyrėja R. J., atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Liudytoja parodė, kad apklausė nukentėjusįjį ligoninėje, protokolą surašė iš jo žodžių, jokių nurodymų nukentėjusiajam dėl parodymų turinio nedavė. Apklausa vyko ligoninės koridoriuje, prieš apklausą ji klausė ar dėl sveikatos būklės jis gali duoti parodymus. Nukentėjusysis patvirtino, kad jaučiasi pakankamai gerai, jis gi pasirašė apklausos protokolą. Liudytoja parodė, kad pažįsta kaltinamąjį M. V., kuris yra jos kolegos sūnus, tačiau dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų jai jokio poveikio niekas nedarė (t.4, b.l. 14). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja R. J. davė analogiškus parodymus kaip ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme bei papildomai paaiškino, kad nukentėjusysis pats perskaitė protokolą ir jį pasirašė, prisimena, kad nukentėjusiajam K. L. skaudėjo ranką. 2008 05 22 nukentėjusiojo apklausos protokole taip pat užrašė tai, ką K. L. pasakojo, jokio poveikio jam nedarė; K. L. neprieštaravo dėl apklausos. Be to, liudytoja kategoriškai paneigė pasirašiusi apklausos protokole K. L. vardu. Neprisimena kuria ranka pasirašė K. L., tačiau tvirtino, kad tikrai jis pats pasirašė protokoluose. Visada apklausos protokoluose rašo tik tai, ką pasakoja apklausiami asmenys.

Įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, pripažindamas M. V. kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte dėl nusikaltimo K. L. atžvilgiu padarymo bei jo veiksmuose nustatė požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Apygardos teismo padarytos neteisingos, viena kitai prieštaraujančios išvados nulėmė nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą M. V. atžvilgiu.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė prieštaringas išvadas, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, priešingai, įrodymus vertino selektyviai, teikė vieniems įrodymams pirmumą prieš kitus, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies taisyklę, kad teisėjai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Be to, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatydamas to paties įvykio faktines aplinkybes, tų pačių asmenų parodymus vertino skirtingai, prieštaraudamas nuosprendyje savo padarytoms išvadoms – M. V. atžvilgiu vadovavosi nukentėjusiojo K. L. ir liudytojų E. S., A. B., S. Č. (Z.), K. P., D. D., S. Č. parodymais, konstatuodamas, kad minėti asmenys „ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino teisminio nagrinėjimo metu ir nuosekliai stengėsi atgaminti nagrinėjamus vakaro įvykius“; tuo tarpu apygardos teismas, spręsdamas D. P. kaltės klausimą, padarė išvadą, kad „teismas negali grįsti kaltinamojo D. P. kaltės vien prieštaringais nukentėjusiojo K. L. ir liudytojo S. Č. parodymais“.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. V. įvykio naktį, prie automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų, tyčia stumdė K. L., rankos kumščiu sudavė jam į veidą; po to, su kitais nenustatytais asmenimis jį nusivijo už pastato kampo, kur sudavė rankomis ir kojomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarė sužalojimus, tarp jų ir dešinio riešo, kuris įvertintas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaip minėta, nuteistojo M. V. kaltė skundžiamame nuosprendyje buvo grindžiama nukentėjusiojo K. L. bei aukščiau nurodytų liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismo įvertintais kaip kaltinančiais įrodymais. Tačiau, kaip matyti, iš šių asmenų parodymų turinio, iš jų kaitos viso ilgo bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, akivaizdu, kad jų negalima vertinti patikimais, M. V. kaltinančiais įrodymais.

Analizuojant nukentėjusiojo K. L. parodymų turinį, aiškiai matyti, kad jie yra prieštaringi esminėse aplinkybėse, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Pirmą kartą K. L. po 2008 04 20 nakties įvykio, kurio metu buvo sužalotas, apklaustas 2008 04 23 parodė, kad bare konfliktavo su nepažįstamu jaunuoliu, apsirengusiu dryžuotais marškiniais. Būtent tas pats jaunuolis dryžuotais marškiniais, lauke, prie baro, sėdėdamas automobilyje jį įžeidinėjo, po to, sudavė jam du-tris smūgius kumščiu į veidą, o šalia stovėjęs – įspyrė į šoną. Po to, jį link upelio nusivijo atbėgę penki jaunuoliai, kurių neįsidėmėjo, jį nugriuvusį jie suspardė. Pirmas jį vijosi tas pats dryžuotais marškiniais, būtent, jis jam pakišo koją. Galėtų atpažinti du pirmus jį mušusius vaikinus (t.1, b.l. 37-38). 2008 05 22 papildomai apklaustas K. L. patvirtino 2008 04 23 dieną duotus savo parodymus, tuo pačiu teigė, kad bare buvusių dviejų jaunuolių atpažinti negalėtų, jų veido bruožų neįsidėmėjo, vienas iš jų buvo apsirengęs dryžuotais marškiniais. Juos matė pirmą kartą. Naktį išėjus iš baro, sėdėdamas tamsios spalvos automobilyje, markės neįsidėmėjo, jį įžeidinėjo nepažįstamas jaunuolis, kurio bruožų taip pat neįsidėmėjo; kitų dviejų automobilyje sėdėjusių asmenų taip pat nepažįsta ir jų atpažinti negali. Pripažino ketinęs spirti į tą automobilį, įspėdamas juos dėl jo įžeidinėjimo; nusirengė striukę, kadangi pamatė iš šalia buvusio kito automobilio išlipančius jaunuolius, atrodo, kad jiems sakė „einam muštis“. Iš antrojo automobilio išlipo ir vaikinas dryžuotais marškiniais, matytas tą naktį bare, kuris ir sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą; o antrasis – įspyrė į šoną; po to, pajuto nemažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas; netrukus pamatė atbėgančius penkis nepažįstamus vaikinus, kurie jį nusivijo, pargriovė ir suspardė, nei vieno iš jį sumušusių penkių vaikinų negalėtų atpažinti (t.1, b.l. 39-42). 2008 10 07 papildomai apklaustas K. L. visiškai patvirtino ankstesnius parodymus (t.1, b.l. 43). Tą pačią dieną K. L. buvo pateikta atpažinti asmenis pagal nuotraukas, tačiau nei vieno iš pateiktųjų jis neatpažino (t.1, b.l. 49-51). 2009 08 17 apklausiamas K. L. pakeitė savo ankstesnius parodymus, motyvuodamas tuo, kad 2008 05 22 (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjos R. J. apklausa yra niekinė, kadangi tyrėja jam darė psichologinį spaudimą, (duomenys neskelbtini) ligoninės koridoriuje neleido perskaityti ir susipažinti su apklausos protokolu ir įsakmiai reikalavo jo pasirašyti protokolą kaire ranka. Šioje apklausoje K. L. nurodė konkrečius asmenis, automobilių modelius, įvardino konkrečius asmenų veiksmus. Parodė, kad išėjęs į kiemą, pamatė stovinčius du automobilius – VW Passat, kuriame už vairo sėdėjo M. V., šalia – D. P. ir Mitsubishi, kuriame sėdėjo iš matymo jam pažįstami M. V., D. Š., G. M., M. Č.. M. V., sėdėdamas automobilyje, pradėjo jam grasinti, įžeidinėjo; tuo metu D. P. balso negirdėjo. M. V., iššokęs iš automobilio, kumščiu kirto jam į veidą, jie susistumdė, jam suplyšo marškiniai, o išlipęs iš automobilio D. P. spyrė vieną kartą į šoną. Tuo metu iš šalia buvusio automobilio išlipo ten buvę vaikinai, tarp jų ir I. M., kuris tą vakarą buvo su dryžuotais marškiniais. Susistumdymo metu iš baro išėjo jo draugas E. S., kuris bandė sulaikyti M. V.. Tada keturi vaikinai iš Mitsubishi automobilio, kuriuos išvardino, taip pat D. P., I. M. artinosi link jo, o jis pradėjo bėgti link upelio, tačiau jie jį pasivijo, pargriovė, suspardė. Jo kūno sužalojimą organizavo M. V. ir T. R., o vykdytojai buvo M. V., M. V., I. M., D. P., D. Š., M. Č., G. M. (t.1, b.l. 45-47). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2010 11 23 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdyje, nukentėjusysis K. L. vėlgi skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, nurodė įvykio aplinkybes – baro balkone D. P. kibo prie jo, bet apsauginiai D. P. nuramino. Bare taip pat prie jo kabinėjosi M. V. ir dar trys asmenys, grasino, kad lauke jam bus blogai. Išėjus iš baro M. V., iššokęs iš automobilio, kumščiu kirto jam į veidą, pataikė į kaktos srities kairę pusę; antras smūgis buvo į burnos sritį; M. V., sugriebęs jį už drabužių, pargriovė ant žemės, jis nukrito ant dešinės pusės; krisdamas ranka rėmėsi į asfaltą ir ją susižalojo. Jam (K. L.) atsistojus, prie jo pribėgo D. P. ir spyrė į kairį šoną du-tris kartus. Po to vėl jį mušė M. V.; tuo metu iš automobilio Mitsubishi atbėgo keturi-penki vaikinai, nuo kurių jis pradėjo bėgti, tačiau už 20 metrų jam kažkas pakišo koją, jis nugriuvo ir jį spardė gulintį į veidą, galvą. Jis matė, jog jį vijosi P., V., jo brolis ir dar penki nepažįstami asmenys. Iki įvykio D. P. ir M. V. pažinojo iš matymo. Bare M. V. kažkam vis skambino, kvietė atvažiuoti, jis suprato, kad jį sumuš. Teigia, kad 2008 04 23 parodymų nedavė, protokolo nepasirašė. Tos pačios apklausos metu K. L. teigė, jog nežino ar jį vijosi D. P.. Išėjęs iš baro, lauke nusirengė, nes jam buvo karšta, po to teigė – baltinių nenusirengė (t.3, b.l. 128-131). Kauno apygardos teismo posėdyje, 2013 09 26 nukentėjusysis K. L. dar papildė savo parodymus, teigdamas, kad bare D. P., M. V. su kitais jam iš matymo pažįstamais vaikinais gąsdino jį, grasino jį sumušti. Lauke, išėjus iš baro, M. V. sudavė jam kelis smūgius į galvos sritį, numetė tarp mašinų, o jam atsikėlus, D. P. spyrė keletą kartų į šoną. D. P. atpažino pagal peržiūrėtą vaizdo įrašą. Tvirtino, kad nepasirašė apklausos 2008 04 23 protokolo (t.1, b.l. 37-38), kadangi tokios apklausos iš viso nebuvo. Įvykio metu girtas nebuvo, buvo išgėręs gal 50 gramų brendžio. 2008 04 23 ir 05 22 apklausos protokoluose neįvardino konkrečių asmenų, kadangi juos pradėjo atsiminti tik 2009 metais. Internete matė P. nuotrauką, todėl prisiminė jo pavardę. Tvirtino, kad D. P. jį vijosi, jam bėgant nuo baro, tačiau ar jį jis spardė nežino (t.9, b.l. 13-17). Nukentėjusysis K. L. buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, kur jis kategoriškai neigė 2008 04 23 liudytojo apklausos faktą. Be to, tvirtino, kad įvykio naktį bare tarp jo ir D. P. jokio konflikto nebuvo, pastarasis tik pasiūlė jam išeiti, nes „bus blogai“. Žodinį konfliktą bare jis turėjo su M. V. dėl to, kad apsauga išvedė T. R.. Tai, kad M. V. yra policininko sūnus, dar būnant tą vakarą bare, jam pasakė draugas. Lauke, prie automobilio jis buvo nukritęs ant žemės nuo M. V. jam suduoto smūgio, jam atsistojus, D. P. jam įspyrė į šoną. Po to, jis bėgo nuo jų į skersgatvį, tačiau jį nusivijo tie patys asmenys – M. V., D. P. ir kiti, išlipę iš kito automobilio. Kitos jaunuolių kompanijos nebuvo. Dėl 2008 05 22 apklausos nukentėjusysis parodė, kad tyrėjai R. J. neįvardino konkrečių jį sumušusių asmenų, kadangi jų pavardžių nežinojo. Tyrėja jam darė poveikį, surašė pati protokolą pagal savo žodžius, ji pati daugiau jam papasakojo apie įvykį nei jis pats žinojo. Jis tyrėjai sakė, kad vienas iš jį užpuolusių asmenų yra V., policininko sūnus, tačiau tyrėja to neužrašė. Protokole surašyti parodymai visiškai neatitinka tikrovės. Protokole tyrėja pasirašė jo vardu. Nukentėjusysis neigė pasirašęs ir 2008 10 07 protokole. Be to, parodė, kad praėjus pusantrų metų po įvykio jau galėjo nurodyti konkrečius asmenis – M. V. ir D. P., įvykdžiusius jo atžvilgiu nusikaltimą; šių asmenų pavardes ir jų veiksmus, jo atžvilgiu sužinojo iš draugų, tačiau kas jį mušė nematė.

Taigi, nukentėjusysis neigdamas savo parodymus, duotus 2008 05 22, 2008 10 07, kuriuose jis neįvardino konkrečių asmenų bei jų nusikalstamų veiksmų jo (K. L.) atžvilgiu, kategoriškai tvirtino, kad nurodytuose apklausos protokoluose nepasirašė, kad tai padarė apklausą atlikusi tyrėja R. J., kuri surašė protokolą iš savo žodžių, o ne tai, ką jis sakė apklausos metu; be to, visiškai neigė 2008 04 23 apklausos faktą, tvirtindamas, kad tokios apklausos iš viso nebuvo atlikta. Tačiau liudytoja apklausta tyrėja R. J. paneigė šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, patvirtino, kad pats K. L. pasirašė 2008 05 22, 2008 10 07 apklausos protokoluose, kurie buvo surašyti iš pastarojo žodžių, ji domėjosi jo sveikatos būkle prieš pradėdama apklausą ligoninėje, prisimena, kad buvo sužalota jo ranka, bet K. L. jokių pastabų dėl apklausos nepateikė, jos veiksmų neapskundė. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina apeliacinės instancijos teisme atlikta rašysenos ekspertizė, kurioje padaryta kategoriška išvada, kad 2008 04 23, 2008 05 22, 2008 10 07 liudytojo apklausos protokoluose (t. 1, b.l. 37-38; 39-42; 43) eilutėse „(liudytojo parašas)“ pasirašė ir rankraštinius įrašus „Perskaičiau, surašyta teisingai, papildymų neturiu“ įrašė K. L. neįprasta rašymui (kaire) ranka (t. 12, b.l. 37-41). Nustatytos objektyvios aplinkybės ne tik kategoriškai paneigia nukentėjusiojo K. L. parodymus apie tai, kad 2008 04 23, 05 22 bei 10 07 apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, įvykio faktai yra iškraipyti, bet ir leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis K. L., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, teisme melagingai liudijo nepasirašęs minėtuose protokoluose. Svarbu pažymėti ir tai, kad nukentėjusiojo K. L. parodymus apie tai, kad dėl patirtos traumos gydomas ligoninėje negalėjo orientuotis aplinkoje, buvo nesąmoningas, jam buvo leidžiamas morfijus, dėl ko jis 2008 metais vykusių apklausų metu negalėjo duoti objektyvių parodymų, paneigia ir medicininiai dokumentai. 2008 04 23 (tą pačią dieną ir buvo apklaustas) išraše iš medicininių dokumentų konstatuota, jog K. L. bendra būklė vidutinio sunkumo, sąmoningas, orientuotas (t.7, b.l. 8); gydymo stacionare (2008 04 23 – 2008 05 27) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje išraše iš medicinos dokumentų nurodyta, kad 2008 04 23 dėl dešinio dilbio kaulo lūžio pervežtas tolimesniam gydymui į klinikinę ligoninę, 2008 04 25 atlikta rankos operacija, išleistas į namus po operacijos 2008 05 27 geroje būklėje (apklaustas ligoninėje 2008 05 22) –t. 7, b.l. 9; 2008 09 18 atlikta rankos operacija (duomenys neskelbtini) filiale (kreipėsi dėl dešinės plaštakos ribotų judesių, tinimo), išleistas ambulatoriniam gydymui 2008 09 26 – t.7, b.l.10 (apklaustas 2008 10 07).

Kaip matyti iš vėlesnių nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, pradedant nuo 2009 08 17 (praėjus vieneriems metams ir 4 mėnesiams po įvykio), jie iš esmės pasikeitė, buvo nurodyti konkretūs asmenys, tarp jų ir nuteistasis M. V. bei D. P., nurodyta, kad šiuos asmenis pažinojo iš matymo, V. (kaip policininko sūnaus) pavardę sužinojo jau įvykio vakarą bare. K. L. šiuose savo parodymuose konkretizavo veiksmus, nors pirminėse apklausose ne kartą patvirtino, kad tų asmenų nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Be to, teigė, kad bare D. P. jam negrasino; lauke, prie automobilio M. V. kumščiu jam kirto vieną kartą į veidą ir jie susistumdė; D. P. – spyrė vieną kartą į šoną. Link upelio jį vijosi M. V., M. V., I. M., D. P., D. Š., M. Č., G. M. (t.1, b.l. 45-47); 2010 11 23 (praėjus dar daugiau kaip vieneriems metams) teisme K. L. tvirtino, kad bare prie jo prikibo D. P., kurį apsauginiai nuramino, kabinėjosi ir M. V. su draugais, grasino. Lauke, prie automobilio M. V. kirto jam į kaktos srities kairę pusę, antras smūgis – į burnos sritį; M. V. jį pargriovė ant žemės, krisdamas ant asfalto, jis susižalojo dešinę ranką; D. P. spyrė jam du-tris kartus; po to dar jį mušė M. V.; link upelio, pro pastatus, jį vijosi ne tik P., V. bei jo brolis, bet ir penki nepažįstami asmenys; Kauno apygardos teisme 2013 09 26 (praėjus dar beveik dviem metams nuo paskutinės apklausos ir daugiau nei penkeriems metams po įvykio) K. L. tvirtino, kad bare D. P., M. V. su kitais nepažįstamais vaikinais jį gąsdino, grasino sumušti; lauke M. V. jam sudavė kelis smūgius į galvos sritį, numetė tarp mašinų; teigė, jog D. P. atpažino iš vaizdo įrašo. Jį sumušusius asmenis pradėjo atsiminti tik 2009 metais; internete matė jo nuotrauką; galiausiai apeliacinės instancijos teismo 2015 12 02 posėdyje nukentėjusysis K. L. tvirtino, kad bare tarp jo ir D. P. jokio konflikto nebuvo; žodinis konfliktas vyko tik tarp jo ir M. V., kur jau tą vakarą žinojo, kad pastarasis yra policininko sūnus. Paaiškino, kad konkrečius jį sumušusius asmenis, jis sužinojo iš draugų, kurių įvardinti negali; šį įvykį plačiai aptarinėjo virtualioje erdvėje.

Kaip jau minėta, po įvykio, 2008 metais (2008 04 23; 2008 05 22; 2008 10 07 apklausos protokolai) K. L. negalėjo įvardinti asmenų, padariusių jam sužalojimus 2008 04 20 naktį, motyvuodamas tuo, kad juos matė pirmą kartą, jų bruožų neįsidėmėjo; naktį bare turėjo žodinį konfliktą su jam visiškai nepažįstamu, pirmą kartą matomu vaikinu, dryžuotais marškiniais, kuris tą pačią naktį lauke, būdamas tamsios spalvos automobilyje (markės, valstybinio numerio neįsidėmėjo), jį įžeidinėjo, o išlipęs iš jo, du-tris kartus kumščiu trenkė į veidą, šalia buvęs asmuo - įspyrė į šoną. Po to, link jo atbėgo dar penki jam nepažįstami vaikinai, kurių jokių bruožų neįsidėmėjo, nes buvo tamsu, prie kurių prisijungė pirmieji du, nusivijo jį link upelio, tarp baro ir parduotuvės pastatų, kur gulintį ant žemės spardė į įvairias kūno vietas. Papildomai apklaustas parodė, kad žodinis konfliktas lauke vyko su vaikinais, sėdinčiais tamsios spalvos automobilyje, kur, beje, pats pripažino, kad ketino spirti į automobilį, siūlė eiti muštis. Smūgius kumščiu į veidą jam sudavė vaikinas, dryžuotais marškiniais, matytas naktį bare, kuris išlipo iš netoli stovėjusio automobilio. Toliau nurodė analogiškas aplinkybes kaip atbėgo kiti nepažįstami vaikinai, nusivijo jį link upelio ir sumušė gulintį. Patvirtindamas savo pirminius parodymus, jis neatpažino nei vieno iš jam pateiktų asmenų nuotraukų. Vėlesnėse apklausose (pradedant nuo 2009 08 17) jis jau įvardino konkrečius asmenis (M. V., D. P. ir kitus) bei jų smurtinius veiksmus prieš jį, prieštaringai aiškindamas, kad dar įvykio vakarą jis jau žinojo jį sumušusius asmenims, iš kurių vienas buvo policininko sūnus M. V.. Po to, sau prieštaraudamas tvirtino, kad apie prieš jį smurtavusius asmenis jis sužinojo iš savo draugų (jų įvardinti negalėjo) bei iš bendravimo apie įvykį virtualioje erdvėje.

Taigi, teisėjų kolegija, nuosekliai išanalizavusi ir įvertinusi nukentėjusiojo K. L. viso proceso metu duotus parodymus, daro išvadą, kad faktines bylos aplinkybes atitinka nukentėjusiojo parodymai, duoti 2008 metais, kadangi juos patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Tuo tarpu visi jo vėlesni parodymai (nuo 2009 08 17 apklausos) ikiteisminio tyrimo metu bei teisme yra prieštaringi esminėse aplinkybėse, jie gi neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo jais tikėti ir vertinti M. V. kaltinančiais įrodymais, kaip tai buvo padaręs pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Šių parodymų nėra pagrindo vertinti ir kaip D. P. kaltę pavirtinančių įrodymų, kaip to prašo prokuroras apeliaciniame skunde.

Ikiteisminio tyrimo metu (2008 metais) duoti K. L. parodymai iš dalies atitinka nuteistojo M. V. bei išteisintojo D. P. parodymus. M. V. nuo pirmos apklausos 2008 05 19 tvirtino, kad įvykio naktį jam išėjus iš baro ir aikštelėje sėdint savo automobilyje, priėjo jam nepažįstamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs vaikinas, kuris įspyrė į jo automobilio priekinę dalį, jis pastarajam liepė pasitraukti, tačiau šis neklausė, priešingai, nusirengęs striukę bei pasidėjęs rankinę ant jo automobilio, artinosi link jo. Tuomet jie tarpusavyje susistumdė, tačiau jokių smūgių jam nesudavė; nustumti nuo automobilio agresyviai nusiteikusį vaikiną padėjo jo brolis M. V., buvęs gretimame automobilyje. Išstūmus jį iš automobilių tarpo, neblaivus vaikinas nenurimo, šūkavo automobilių aikštelėje, nusirengė marškinius, keikėsi, grasino, rankose mosavosi nežinia iš kur paimtu skardos lakštu, būtent tuo metu, link jo pradėjo artintis nepažįstamų asmenų grupė, o šiam pradėjus bėgti, nusivijo jį link upelio, tarp baro ir parduotuvės pastatų. Jis pats liko stovėti prie automobilio, kartu buvo ir D. P., su kuriuo ketino kartu važiuoti namo (t. 1, b.l. 136-140). Analogiškus parodymus jis davė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kur papildomai parodė, kad nustūmus neblaivų asmenį (kaip dabar jau žino K. L.) nuo savo automobilio, šis ne tik garsiai keikėsi, elgėsi įžūliai, bet ir žodžiu konfliktavo su vaikinais, išlipusiais iš aikštelėje stovėjusio automobilio VW Golf. Būtent nuo šio automobilio pusės atbėgę link K. L. nepažįstami vaikinai jį ir nusivijo už pastato kampo į tamsų skersgatvį (t.8, b.l. 96-98; t. 11, b.l. 15-16). Savo parodymus M. V. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Beje, viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu M. V. nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiojo K. L. draugas E. S., išėjęs iš baro, vėliau nei K. L., buvo su juo (M. V.) kai nepažįstami vaikinai nusivijo K. L. į tamsų skersgatvį, kur jis ir buvo sumuštas.

Nuteistojo M. V. parodymus patvirtina esminėse aplinkybėse ir analogiški išteisintojo D. P. parodymai. Atkreiptinas dėmesys, kad D. P. pirmą kartą buvo apklaustas praėjus beveik metams po įvykio, tik 2009 03 20, kur nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip ir M. V., patvirtindamas, kad matė susistumdymą tarp M. V. ir K. L., kurio tuo metu nepažinojo, prie M. V. automobilio. K. L. agresyviai elgėsi, buvo girtas. Vėliau K. L. nusivijo nepažįstami vaikinai iš VW Golf automobilio. Tuo metu jis kartu su M. V., jo broliu bei dar vienu jam nepažįstamu vaikinu (kaip vėliau nustatyta K. L. draugu E. S.) liko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis pats (D. P.) jam jokių smūgių nesudavė (t.2, b.l. 12-13; 15; 18-19; t.4, b.l. 58-59; t. 11, b.l. 11-15). Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis D. P. taip pat davė analogiškus parodymus, duotiems ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad nukentėjusysis K. L. pirminiuose parodymuose tvirtino, jog lauke, vaikinas, dryžuotais marškiniais (su kuriuo ji konfliktavo ir bare) išlipęs iš tamsios spalvos automobilio jam sudavė kumščiu du-tris smūgius į veidą. Jį galėtų atpažinti. Kitoje apklausoje jis tvirtino, kad vaikinas dryžuotais marškiniais išlipo ne iš tamsios spalvos automobilio, o iš šalia jo stovėjusio kito automobilio ir sudavė kumščiu į veidą du kartus. Tačiau byloje objektyviai nustatyta, kad įvykio naktį nei M. V., nei D. P., nei kiti asmenys (M. V., G. M., M. Č.), buvę greta stovėjusiame automobilyje, nevilkėjo dryžuotų marškinių. Tokiais marškiniais buvo apsivilkęs byloje liudytoju apklaustas I. M., kurio, kaip matyti iš paties I. M., liudytojų B., B. parodymų, atvyko iš baro paimti automobiliu VW Golf B.. Apie tai, kad K. L. automobilių stovėjimo aikštelėje, po to kai M. V. su broliu, jį nustūmė nuo savo automobilio, konfliktavo ir su asmenimis, išlipusiais iš VW Golf automobilio, patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai. Beje, iš pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų, K. L. neatpažino nei vieno asmens, tarp jų ir I. M., vilkėjusio įvykio naktį dryžuotais marškiniais, kurį pirminiuose parodymuose K. L. teigė galintis atpažinti (t.1, b.l. 49-51). Dėl nustatytų esminių prieštaravimų nėra jokio pagrindo tikėti ir vertinti kaltinančiais įrodymais nukentėjusiojo K. L. parodymus, duotus byloje 2009 metais ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme.

Kita vertus, tiek pirminius nukentėjusiojo K. L. parodymus, tiek ir nuteistojo M. V. bei išteisintojo D. P. parodymus patvirtina liudytojų M. V., G. M., M. Č. parodymai, kurie ir buvo kitame automobilyje, stovėjusiam šalia nuteistojo M. V. automobilio. Visi šie asmenys patvirtino, jog matė, kaip prie M. V. automobilio priėjęs neblaivus, agresyviai nusiteikęs vaikinas, įspyrė į automobilį, o pareikalavus jo pasitraukti nuo automobilio, jis nusirengė striukę, pasidėjo rankinę ant M. automobilio, ėjo link pastarojo agresyviai nusiteikęs; M. bandė jį nustumti nuo savo automobilio, šis priešinosi, tai padaryti padėjo M. brolis M., tačiau jokių smūgių nei vienas iš jų neblaiviam vaikinui nesudavė. Nei vienas iš jų to vaikino nesivijo, liko automobilių stovėjimo aikštelėje; neblaivų vaikiną, kuris pastumtas nuo M. automobilio, ir toliau triukšmavo aikštelėje, lakstė pusnuogis su metaliniu skardos lakštu, nusivijo kiti nepažįstami vaikinai (t. 3, b.l. 134-135; t. 1, b.l. 156-165; 164-167). Šių liudytojų parodymai esminės aplinkybėse yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys viso proceso metu; jie gi sutampa, kaip minėta ir su K. L. 2008 metais duotais parodymais bei viso proceso metu duotais M. V. bei D. P. parodymais, todėl, kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad minėti liudytojai sąmoningai byloje nutylėjo jiems žinomas aplinkybes, keitė savo parodymus, siekdami padėti išvengti atsakomybės M. V., kaip nurodė apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje ir netgi juos įvertino kaip melagingus parodymus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų tokiai išvadai padaryti.

Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, liudytojo E. S., nukentėjusiojo K. L. draugo, įvykio naktį buvusio kartu bare, parodymai, tik iš dalies atitinka aukščiau aptartų asmenų parodymus bei kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš liudytojo parodymų turinio matyti, kad jie proceso metu kito, buvo iš dalies derinami prie vėlesnių nukentėjusiojo K. L. parodymų, kurie yra absoliučiai prieštaringi ir negali būti vertinami visiškai patikimais, faktines aplinkybes atitinkančiais įrodymais.

Apklaustas po įvykio, 2008 04 23, 2008 04 24 liudytojas E. S. parodė, kad iš baro K. L. išėjo vienas, jis pats kartu su S. Z. išėjo vėliau. Matė, kad netoli VW Passat automobilio, iš kurio buvo išlipęs M. V., įvyko muštynės, tačiau kas, kiek ir kam smūgių sudavė nematė; pats tą vakarą buvo išgėręs apie 300 gramų brendžio. Po to, matė kaip paskui K. L. nubėgo šešių asmenų grupė, tarp kurių pažino I. M., kitų asmenų nepažįsta, jų neįsidėmėjo, jų neatpažintų. Tuo metu jis pats liko kalbėti su M. V. (t.1, b.l. 62; 63-64). Vėlesnėse apklausose liudytojas teigė, kad išėjęs iš baro matė ne tik VW Passat automobilį, bet ir kitą šviesios spalvos automobilį, kurio markės neįsidėmėjo (dabar žino, kad tai buvo Mitsubishi); matė ir kaip K. L. einant tarp šių automobilių kažkuris iš ten buvusių vaikinų du kartus spyrė į krūtinę, šis nukrito ir atsistojo. Jis gi matė, kaip iš šviesios spalvos automobilio išlipo šeši vaikinai, kurie ir nusivijo K. L. į skersgatvį, kur vėliau jis rado K. L. sumuštą. O jį sumušę vaikinai išvažiavo „Mitsubishi“ markės automobiliu (t. 1, b.l. 65-67; 68). Atkreiptinas dėmesys, jog po liudytojo E. S. 2008 06 17 apklausos, jo parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas tik 2009 03 09 (t.1, b.l. 69-71), kurio metu jis parodė vietą, kur stovėjo kartu su S. Z.; kur stovėjo M. V. automobilis (prie „Maxima“ parduotuvės kampo) bei vietą, kur nubėgo K. L. – taku tarp parduotuvės ir disko baro pastatų bei vietą, kur už 10 metrų nuo pastatų, K. L. buvo sužalotas šešių nepažįstamų asmenų. Vertinant aptartus bylos duomenis, matyti, kad parodymų patikrinimas vietoje yra neišsamus, neinformatyvus - jo metu nebuvo patikrinti visi liudytojo E. S. parodymai – liko neaišku kur stovėjo kitas, E. S. parodymuose paminėtas šviesios spalvos, vėliau įvardintas kaip Mitsubishi markės, automobilis; koks atstumas tarp šio ir M. V. automobilio; kurioje vietoje buvo K. L. ir M. V. kai jis juos pamatė išėjęs iš baro, neaišku kur jis stovėjo su M. V., kai K. L. nusivijo nepažįstami asmenys. Svarbu pažymėti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojo E. S. parodymai kai kuriose aplinkybėse taip pat kito – teisme E. S. tvirtino, kad matė kaip iš VW Passat išlipo M. V. ir keletą smūgių sudavė K. L., tik nematė į kurią kūno dalį, neatsimena ar jis buvo nugriuvęs; M. V. jam spyrė. Ir tik po šių suduotų smūgių privažiavo Mitsubishi automobilis, iš kurio išlipę 5-6 vaikinai nusivijo K. L. ir suspardė (t.4, b.l. 14-15). Apygardos teisme liudytojas E. S. tvirtino matęs kaip M. V. smūgiavo koja vieną kartą K. L. į pilvą. Po to smūgio, jis pats kartu su M. V. atsitraukė nuošaliau, o 5-6 asmenys suspardė L., vienas iš jų buvo apsivilkęs dryžuotais marškiniais. Liudytojas teisme nepaaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo pradžioje tvirtino, kad nežino kas sudavė smūgius, jam būnant tarpe tarp automobilių, pažymėjo, kad įvykio naktį jis, K. L. bei S. Z. buvo apgirtę nuo alkoholio. Jis gi teigė, kad tamsiame skersgatvyje K. L. galėjo spardyti ir kiti asmenys, net tik išlipę iš Mitsubishi automobilio. Liudytojo E. S. parodymų analizė patvirtina, kad jis išliko nuoseklus tik dėl aplinkybių, jog K. L. nusivijus nepažįstamiems vaikinams, tarp kurių jis pažinojo tik I. M. (kaip nustatytą vilkėjusį dryžuotus marškinėlius), M. V. liko kartu su juo automobilių stovėjimo aikštelėje. Dar gi yra pagrindo tikėti, kad liudytojas E. S., išėjęs iš baro, matė prie VW Passat stovėjusių vaikinų susistumdymą su K. L.. Šiuos liudytojo parodymus iš dalies patvirtina ne tik aukščiau aptarti paties K. L. parodymai, duoti 2008 metais, bet ir nuteistojo, išteisintojo bei paminėtų liudytojų parodymai. Todėl šią liudytojo E. S. parodymų dalį teisėjų kolegija vertina kaip atitinkančias faktines aplinkybes. Dėl kitų parodymų – suduotų smūgių K. L. prie M. V. automobilio skaičiaus ir pobūdžio, dėl Mitsubishi markės automobilio atsiradimo aplinkybių šalia VW Passat – darytina išvada, kad jie negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, kadangi jie yra prieštaringi esminėse aplinkybėse, jų gi nepatvirtina kiti bylos duomenys. Kolegijos vertinimu nėra jokio pagrindo tikėti liudytojo parodymais dėl K. L. M. V. suduotų smūgių, - iš pradžių teigė, kad smūgių nematė, po to - matė, kaip sudavė ranka vieną smūgį į krūtinę; po to teigė, - keletą kartų į įvairias kūno vietas, spyrė į krūtinę; dar vėliau – koja spyrė į pilvą. Esant tokiems prieštaravimams šie liudytojo E. S. parodymai nepatvirtina M. V. inkriminuotame kaltinime nurodytos aplinkybės, kad prie automobilio, jis tyčia kumščiu sudavė K. L. į veidą. Objektyviai šios aplinkybės nepatvirtina nei vienas iš byloje apklaustų asmenų. Prieštaringai liudytojas aiškino ir kito, kaip nurodė, šviesios spalvos (vėliau Mitsubishi markės) automobilio atsiradimo aplinkybes šalia M. V. automobilio VW Passat – ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jam su S. Z. išėjus iš baro, šviesios spalvos automobilis jau stovėjo prie M. V. automobilio; teisme gi tvirtino, kad tik po M. V. K. L. suduotų smūgių, atvažiavo Mitsubishi automobilis. Labai svarbu pažymėti, kad liudytojo E. S. parodymai tarpusavyje iš esmės skiriasi ir su liudytojos S. Z. (Č.) parodymais, kuri įvykio naktį kartu su E. S. išėjo iš baro ir pasak pastarojo, stovėjo šalia jo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja patvirtino, kad naktį iš baro išėjo kartu su E. S. ir pamatė prie VW Passat stovinčius šešis nepažįstamus vaikinus, o prie jų K. L. buvo be striukės ir marškinių; visi jie K. L. rankomis sudavė nemažiau kaip šešis-dešimt smūgių rankomis ir kojomis į viršutinę kūno dalį; jie smūgiavo ir kojomis; po to tie patys vaikinai nusivijo K. L. link upelio, vienas iš jų buvo dryžuotais marškiniais. Ji nubėgusi paskui juos, rado K. L. sumuštą. Nei vieno iš tų vaikinų negalėtų atpažinti (t.1, b.l. 72-75). Teisme liudytoja tvirtino, kad prie automobilio K. L. rankomis ir kojomis mušė M. V.; kartu jį daužė trys asmenys. M. V. įsidėmėjo per teismo posėdžius ir televizijos laidas. Tvirtino, kad įvykio vakarą ji su K. L. ir E. S. nebuvo girti (E. S. parodė, kad jie visi – jis, K. L. ir S. Z. įvykio naktį buvo išgėrę nemažą kiekį alkoholio). K. L. be marškinių buvo tada, kai jau buvo sumuštas (t.4, b.l. 15-16). Kauno apygardos teisme liudytoja kategoriškai tvirtino, kad išėjusi iš baro ji pati matė kaip M. V. ir D. P. spardė, rankomis daužė K. L., jie abu sudavė labai daug smūgių. Nors buvo tamsu, bet labai gerai įsidėmėjo M. V.. Iš kitų automobilių iššokę vaikinai, kartu su M. V. taip pat mušė K. L.. Po to, K. L. nusivijo link skersgatvio, tačiau nežino ar tie patys asmenys. D. P., kaip asmenį, mušusį K. L., atpažino (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo posėdyje.

Vertinant liudytojos S. Z. (Č.) parodymus, akivaizdu, kad jie prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek ir su įvykio naktį kartu su ja buvusio E. S. parodymais; jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Byloje visiškai nėra duomenų, kad automobilių stovėjimo aikštelėje K. L. mušė grupė asmenų, tarp jų ir M. V., D. P., suduodami daugybę smūgių į įvairias kūno vietas. Akivaizdu, kad liudytoja teisme pakeitė savo parodymus, tvirtindama, jog daugybę smūgių K. L. prie automobilio sudavė, būtent, M. V. ir D. P.. Visiškai nelogiška, kad po įvykio liudytoja teigusi, jog neįsidėmėjo tų asmenų, jų atpažinti negali, juos tvirtai atpažino praėjus po įvykio ketveriems ir daugiau metų. Todėl teisėjų kolegija liudytojos S. Z. (Č.) parodymus vertina kaip nepatikimus, neatitinkančius faktinių aplinkybių bei duotus siekiant patvirtinti nukentėjusiojo K. L. vėlesnius (nuo 2009 08 17) parodymus, kurie šiame nuosprendyje įvertintini kaip nepatikimi. Teisėjų kolegija, vertindama ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, apkaltindamas M. V. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, nepagrįstai vadovavosi liudytojo E. S., S. Z. (Č.) parodymais, įvertindamas juos kaip kaltinančius įrodymus. Kaip jau minėta, kolegija nustatė, kad liudytojo E. S. parodymai yra teisingi tik iš dalies, todėl ir vadovaujasi ta jų dalimi, kuri patvirtinta kitais objektyviais bylos duomenimis.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltinančiais įrodymais pripažino ir liudytojo K. P., D. D. bei S. Č. parodymus, motyvuodamas tuo, kad jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, be to, jie sutampa ir su nukentėjusiojo K. L. parodymais. Priešingai, kolegijos vertinimu, kaip rodo šių liudytojų parodymų turinys, jie yra itin nenuoseklūs, prieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Dar daugiau, liudytojas K. P. nebuvo apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apsiribota jo apylinkės teisme duotų parodymų perskaitymu, neanalizuoti juose esantys prieštaravimai, motyvuojant tuo, kad teismas išnaudojo visas galimybes iškviesti liudytoją į teismo posėdį (tarnybinis pranešimas – „niekas neatidarė durų“, t.10, b.l. 9, 34). Apeliacinės instancijos teisme buvo nutarta liudytoją K. P. apklausti, siekiant pašalinti jo parodymuose esančius prieštaravimus, tačiau nesant galimybės jį iškviesti į teismo posėdį, jo parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Skundžiamame nuosprendyje išskirtinai, kaip kaltinančiais įrodymais, vadovaujamasi liudytojo K. P., D. D., S. Č. teisme duotais parodymais, tačiau visiškai ignoruojami šių asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neįvertinti juose esantys prieštaravimai. Liudytoju apklaustas po įvykio 2008 04 mėnesį baro direktorius K. P. parodė, kad matė kaip apsaugos darbuotojai naktį iš baro išvedė „R.“ dėl jo konfliktiško elgesio; po to, pastarojo draugas kalbėjo telefonu, todėl jis pagalvojo, kad šis dėl „R.“ pašalinimo iš baro organizuoja apsaugos darbuotojų sumušimą. Apie 02.50 val. jis per baro balkoną pamatė kaip vienas jaunuolis, iki pusės išsirengęs, automobilių stovėjimo aikštelėje rėkė „vyrai ateikit vienas ant vieno, ko visi mane puolat“, šalia jo stovėję 10-12 žmonių pradėjo artintis link jo, jis pradėjo bėgti upelio kryptimi tarp baro ir „Maximos“, o tie vaikinai jį nusivijo, kas vyko už kampo jis nematė. Liudytojas parodė, kad gali atpažinti vaikiną, bare kalbėjusį telefonu; jo brolį, kuris, kaip jam žinoma, buvo kompanijoje, kuri nusivijo nukentėjusįjį ir vaikiną apie 20 metų amžiaus, apie 195 cm ūgio, atletiško sudėjimo, šviesių plaukų, apsirengusį dryžuotu bliuzonu, jis vijosi irgi nukentėjusįjį bei kitus asmenis (t.1, b.l. 90-91; 92-93). Liudytojas K. P. atpažino pagal nuotrauką M. V., kaip įvykio naktį kalbėjusį bare telefonu (t.1, b.l. 94-96), M. V., naktį priėjusį prie disko baro durų (t.1, b.l. 97-99), tačiau neatpažino vaikino, įvykio naktį vilkėjusio dryžuotais marškinėliais (t.1, b.l. 100-102). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2011 02 03, liudytojas K. P. parodė, kad įvykio vakare, stovėdamas prie baro, matė balkone vykusį konfliktą tarp T. R. ir nukentėjusiojo K. L.. Išvedus T. R. iš baro, jis suprato, kad M. V. organizuoja muštynes, kažkam vis skambindamas telefonu, todėl liepė apsaugos darbuotojams jį stebėti. Apie 2.30 val. jis matė muštynes nuo pradžių – išlipo M. V. iš automobilio ir sudavė smūgius nukentėjusiajam, šalia stovėjo jo draugas E. S. ir jis gavo smūgių, kurių buvo daug. Nukentėjęs nusirengė megztinį (vėliau teigė, kad jį „išvilko“ iš megztinio) ir nubėgo, visi jį nusivijo, tarp jų ir M. V. bei jo brolis, o P. liko stovėti, kuris stovėjo šalia kai M. mušė nukentėjusįjį; nematė, kad P. būtų sudavęs smūgius. Pasibaigus baro darbo laikui, iš baro apsaugos darbuotojai išėjo paskutiniai, jis paskui juos išeidamas užrakino baro duris (t.4, b.l. 17-18). Priešingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, liudytojo K. P. parodymai iš dalies patvirtina tiek paties nuteistojo M. V., išteisintojo D. P. bei liudytojo nuteistojo brolio M. V. ir su juo buvusių asmenų parodymus, kurie jau buvo analizuojami ir vertinami šiame nuosprendyje. Tai yra jie patvirtina, kad nukentėjusysis K. L. išėjęs iš baro, automobilių aikštelėje elgėsi įžūliai, buvo pusiau išsirengęs (balandžio mėnesį), kvietė automobilių aikštelėje buvusius asmenis muštis, būtent tada link jo ir pradėjo artintis grupė asmenų, kuri jį nusivijo į tamsų skersgatvį, esantį už pastato kampo, o K. P. tų asmenų tolimesnių veiksmų nematė. Todėl darytina išvada, kad šioje dalyje liudytojo parodymai atitinka faktines aplinkybes. Kita vertus, kaip jau buvo aptarta, byloje nėra objektyvių duomenų, kad M. V., išlipęs iš automobilio, sudavė smūgius ne tik nukentėjusiajam K. L., bet ir šalia stovėjusiam jo draugui E. S.. Negalima logiškai paaiškinti ir liudytojo K. P. apklausoje nurodytos aplinkybės, jog jis pats, būdamas patalpos viduje prie baro, matė K. L. ir T. R. konfliktą, įvykusį baro balkone, kuris, kaip matyti iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo (nuotrauka Nr. 3, t.1, b.l. 17; t.5, b.l. 18) yra išorinėje baro pastato dalyje. Kritiškai vertinami ir liudytojo K. P. teisme duoti parodymai apie tai, jog jis matė, kad tarp nusivejančių K. L. asmenų buvo ir M. V.. Ši aplinkybė yra kategoriškai paneigta ne tik jau šiame nuosprendyje įvertintais įrodymais (E. S. ir kitų asmenų parodymais), bet ir byloje esančiomis baro pastato nuotraukomis (t.1, b.l. 71; t. 5,b.l.18), iš kurių matyti, kad iš baro pastato fasadinėje pusėje esančio balkono nėra galimybės matyti, kas vyksta už šio pastato kampo, ką, beje, pats liudytojas patvirtino ir savo pirmoje apklausoje. Dar daugiau, visiškai neaišku kaip liudytojas suprato, jog M. V. organizuoja muštynes, išvedus apsaugos darbuotojams iš baro T. R.. Nelogiška ir tai, kad K. P., supratęs, kad organizuojamos muštynės, apsaugos darbuotojus įspėjęs stebėti M. V., kaip muštynių organizatorių, galiausiai, pasak jo, pamatęs lauke, prie baro pastato jau vykstančias muštynes, kartu su apsaugos darbuotojais, užrakinęs barą, išvyko. Neatitinka faktinių aplinkybių ir liudytojo K. P. nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis jau nuo 2.30 val. matė vykstančias lauke muštynes, kai tuo tarpu visi byloje apklausti asmenys liudijo, kad tik pasibaigus baro darbo laikui 3 val. nakties nukentėjusysis K. L. išėjo iš baro, todėl ir šiais liudytojo parodymais nėra pagrindo tikėti, be to, iš K. P. parodymų neaišku – kada K. L. nusirengė viršutinius rūbus (megztinį, marškinius), ar prieš muštynes ar jau, pasak jo, po M. V. jam suduotų smūgių. Be to, liudytojo parodymai apie tai, kad iš M. V. telefoninių pokalbių bare jis suprato, kad šis organizuoja muštynes ir nurodė apsaugos darbuotojams jį stebėti, prieštarauja po įvykio apklaustiems baro apsaugos darbuotojų parodymams. Apie jokį konfliktą, muštynes pirminiuose parodymuose nenurodė ir tą naktį bare dirbę apsaugos darbuotojai, liudytojai D. D., S. Č.. Liudytojas D. D. parodė, kad iš baro buvo išvestas „R.“ dėl netinkamo elgesio (susistumdymo baro balkone su kitu baro lankytoju). Daugiau vakare jokių konfliktų nebuvo. Apie 03 val. nakties baras buvo uždarytas, visi lankytojai išėjo ir jis kartu su savo kolegomis S. Č., A. D. išėjo į lauką ir iš karto išvažiavo. Į jokius jaunuolius dėmesio neatkreipė (t.1, b.l. 112-114). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nors liudytojas D. D. teigė, jog tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau prieštaringai parodė, kad M. V. buvo labai įsižeidęs, kad išvežė policija R., jis girdėjo kaip V. kažkam skambino, sakė, kad reikia sumušti L., jį sudaužyti, nubausti už vieną dalyką, ruošėsi su juo susidoroti. Jis įspėjo V.. Pasibaigus darbo laikui, lauke matė stovintį nukentėjusįjį, prieš jį stovėjo visureigis, kuriame sėdėjo V. ir kiti asmenys. Buvo aišku, kad vyksta keršto akcija. Jis įspėjo, kad nebūtų muštynių; kitą savaitgalį sužinojo, kad keršto akcija įvyko. P. jiems pasakojo, kad sumušė nukentėjusįjį. Anksčiau su V. yra turėjęs konfliktų. Nukentėjusysis tą vakarą nebuvo girtas. Dėl ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymuose esančių prieštaravimų liudytojas paaiškino, kad tyrėja surašė tai, kas jai reikalinga. Jo neklausė apie V., todėl apie jį nieko ir nesakė. Tyrėja neįrašė į ikiteisminio tyrimo apklausos protokolą, kad išėjęs iš baro jis perspėjo V., kuris tuo metu sėdėjo džipe. Liudytojas S. Č., apsaugos darbuotojas, ikiteisminio tyrimo metu 2008 05 24 davė analogiškus parodymus liudytojui D. D., patvirtindamas, kad be R. pašalinimo iš baro, jokių konfliktų nebuvo, baigęs darbą iš karto išvažiavo (t.1, b.l. 114-115), tačiau 2008 05 27 papildomai apklaustas liudytoju S. Č. parodė, kad 2008 04 24 neišsamiai buvo apklaustas tyrėjos R. J., nors apklausos protokolas surašytas 2008 05 24 dienos data. Paaiškino, kad įvykio naktį, kai iš baro buvo išvestas „R.“, jaunuolis, buvęs bare kartu su „R.“ (žino, kad jo pavardė V., jis yra policininko sūnus) iš savo mobiliojo ryšio telefono kažkam skambinėjo ir jis (S. Č.), būdamas šalia girdėjo pokalbį, iš kurio suprato, kad jis organizuoja jaunuolio, su kuriuo „R.“ bare konfliktavo, sumušimą (t.1, b.l. 116). 2009 06 30 akistatos tarp S. Č. ir M. V. metu, liudytojas S. Č. parodė, kad įvykio naktį vaikino, kalbėjusio bare telefonu pavardės nežinojo, o dabar žino, kad tai M. V., kuris pasakė frazę „reikia suvyzdinti tą gaidį“, tačiau ką jis turėjo omenyje, tai sakydamas, jis nežino (t.1. b.l. 145). Teisminio bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme liudytojas S. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai parodė, kad baigę darbą su kolegomis ir išėję į lauką jokio konflikto nematė, savininkas užrakino baro duris (t.4, b.l. 18). Kauno apygardos teismo posėdyje liudytojas S. Č. parodė, kad bare tą vakarą M. V., D. P. kabinėjosi prie žmonių. Kai išvežė policija „R.“ M. V. visą laiką bendravo telefonu, kvietė draugus į pagalbą dėl būsimų muštynių. Apie tai, kad sumušė nukentėjusįjį, jie sužinojo kitą savaitgalį iš baro savininko. Išėjus iš baro, lauke, kad grėstų konfliktas nesimatė. „R.“ žino kaip konfliktišką asmenį, besilankantį bare. P., V. nekonfliktiškos asmenybės, tačiau tą vakarą iš jo veiksmų, bendravimo telefonu, jie suprato, kad jis organizavo konfliktą. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tyrėjai apie V., tačiau ji sąmoningai neužrašė dalies jo parodymų.

Taigi, liudytojo, baro direktoriaus K. P. parodymai, kaip jau aptarta, ne tik tarpusavyje prieštaringi, bet visiškai nesutampa ir su liudytojų, apsaugos darbuotojų pirminiais parodymais, kuriuos jie akivaizdžiai vėliau pakeitė, priderindami juos prie liudytojo K. P. parodymų. Pirminiuose parodymuose K. P. tvirtino, kad jis, matydamas M. V., kalbantį bare telefonu, pagalvojo, kad organizuojamas apsaugos darbuotojų sumušimas, o jau apie 2.30 val. per balkoną stebėjo vykstančias muštynes, dar vėliau teigė, kad apie organizuojamas muštynes įspėjo apsaugos darbuotojus. Tuo tarpu liudytojai D. D. ir S. Č. pirminiuose parodymuose tvirtino, kad išskyrus T. R. pašalinimą iš baro, tą naktį jokio konflikto bare nebuvo. Teisme apklausti liudytojais apsaugos darbuotojai pripažino, kad apie muštynes sužinojo iš baro savininko K. P., kas, beje, akivaizdžiai atsispindi jų teisminio bylos nagrinėjimo metu duotuose parodymuose, kurie, kaip minėta, kolegijos vertinimu, akivaizdžiai suderinti su liudytojo K. P. parodymais. Šių liudytojų parodymai yra ne tik prieštaringi (D. D. – bare konfliktų nebuvo; lauke taip pat jokių neramumų nepastebėjo; teisme – girdėjo kaip M. V. telefonu žadėjo kažkam K. L. sumušti, sudaužyti, nubausti, dėl tokio elgesio jis įspėjo V.; lauke matė V. sėdintį visureigyje, prieš jį – K. L.; įspėjo V. ir lauke; buvo akivaizdu, kad vyksta keršto akcija; S. Č. analogiškai tvirtino, kad konfliktų bare nebuvo; vėliau – girdėjo bare V. pokalbį, aišku buvo, kad organizuoja muštynes; tačiau išėjęs į lauką kartu su D. D., jokios konfliktinės situacijos nematė), bet ir nepatvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. V. į barą būtų atvykęs ar sėdėjęs visureigyje, be to, nėra pagrindo tikėti ir parodymais dėl neva liudytojams daryto apklausas vykdžiusios tyrėjos R. J. psichologinio spaudimo. Tyrėja apklausiama liudytoja paneigė liudytojų nurodytas aplinkybes. Jos gi parodymai yra nuoseklūs, logiški, patvirtinti apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Tačiau, priešingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, liudytojų K. P., D. D., S. Č. teisme duoti parodymai nėra nuoseklūs, todėl teisėjų kolegijos yra vertinami kritiškai, kaip siekis padėti nukentėjusiajam K. L. apkaltinti M. V. jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Be kita ko, tai patvirtina ir jų pačių nurodytos aplinkybės, kad jų (apsaugos darbuotojų) tarpusavio santykiai jau iki įvykio buvo priešiški, anksčiau jie yra turėję konfliktines situacijas su M. V.. Tai, kad liudytojas K. P., keisdamas parodymus nukentėjusiojo K. L. naudai, siekė padėti pastarajam apkaltinti kaltinamuosius, be aukščiau nustatytų aplinkybių, patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis K. L. apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad jau iki nagrinėjamo įvykio buvo pažįstamas su baro savininku, liudytoju K. P., kadangi jo motina ir liudytojo K. P. žmonos tėvai yra kaimynai (t.12, b.l. 106). Beje, šioje baudžiamojoje byloje pilnamečio nukentėjusiojo motina M. L., kaip matyti iš bylos medžiagos, aktyviai reiškė savo nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo eigos, rašydama skundus į įvairias institucijas ir net gi išsakydama savo nuomonę apie neva kaltus asmenis (tarp jų ir M. V.) dėl jos sūnaus sužalojimo (t.6, b.l. 147-165). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad nukentėjusysis atsikirtime į apeliacinius skundus tvirtino (vertindamas baro savininko, liudytojo K. P. ir apsaugos darbuotojų parodymus kaip patikimus), kad liudytojo K. P. iki įvykio nepažinojo. Išdėstytos aplinkybės, įvertintų prieštaringų liudytojų K. P., D. D. bei S. Č. parodymų bei kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas liudytojų K. P., D. D. bei S. Č. parodymus nepagrįstai pripažino kaltinančiais įrodymais, vertindamas juos selektyviai, neatsižvelgdamas į objektyvius bylos duomenis bei patvirtindamas juos, kaip nustatyta byloje, prieštaringais nukentėjusiojo K. L. parodymais.

Kolegijos vertinimu, apygardos teismo nuosprendyje nepagrįstai kaltinančiais įrodymais pripažinti ir liudytojo A. B. parodymai, kadangi šis liudytojas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino apie M. V. suduotus smūgius nukentėjusiajam K. L.; jis patvirtino, jog matė automobilių stovėjimo aikštelėje besiginčijančius M. V. bei K. L., tačiau M. jokių smūgių K. L. nesudavė. Dar daugiau, A. B. patvirtino, kad tuo metu kai vaikinų grupė nusivijo K. L., M. V. liko stovėti su E. S.; be kita ko, liudytojas patvirtino, jog K. L. buvo nusiteikęs agresyviai. Įvertinant šio liudytojo parodymus kitų aukščiau analizuotų įrodymų kontekste, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai teigė, kad A. B. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti suduotų smūgių fakto, tuo pačiu liudytojo parodymus įvertino kaip kaltinančius įrodymus. Be to, šio liudytojo parodymus patvirtina ir kartu su A. B. įvykio naktį kartu buvusi V. D., kuri ikiteisminio tyrimo metu patvirtino mačiusi automobilių stovėjimo aikštelėje iki pusės išsirengusį K. (kurį pažinojo anksčiau), kuris stovėjo tarp dviejų automobilių, tuo metu prieš jį stovėjo kitas jaunuolis, tačiau jie vienas kitam jokių smūgių nesudavė.

Byloje objektyviai nustatyta, kad įvykio naktį, M. V. kartu su T. R. į barą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko automobiliu VW Passat. Iš baro T. R. buvo išvestas apsaugos darbuotojų dėl netinkamo jo elgesio (dėl konflikto su kitu baro lankytoju, konkrečiai su kokiu asmeniu nenustatyta) ir išvežtas policijos pareigūnų. Bare buvo ir D. P.. Objektyviai apie M. V. ar D. P. elgesį bare, kuris pažeistų viešąją tvarką, byloje duomenų nėra (liudytojų baro direktoriaus K. P., apsaugos darbuotojų D. D., S. Č. teisme duoti parodymai įvertinti kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių). Naktį, pasibaigus baro darbo laikui, apie 3 val., M. V. sėdint savo VW Passat automobilyje (kartu buvo ir D. P.) stovėjusiame aikštelėje, link jo automobilio, būdamas neblaivus (patvirtina liudytojo E. S. ir kitų asmenų parodymai), agresyviai nusiteikęs, prie M. V. automobilio priėjo K. L. ir spyrė į jo priekinę dalį, tokiu būdu provokuodamas konfliktą (patvirtina M. V., D. P. parodymai, liudytojų, buvusių šalia kitame automobilyje G. M., M. V. ir kitų aukščiau aptartų asmenų parodymai). Būtent dėl tokio netinkamo K. L. elgesio, M. V. pareikalavo pastarojo pasitraukti nuo jo automobilio, tačiau šis, priešingai, ketino pradėti muštynes – nusirengė striukę, pasidėjo savo rankinę ant M. V. automobilio (aplinkybes apie rankinę patvirtina ir K. L. draugo E. S., A. B. bei kartu buvusios A. B. parodymai) ir artinosi link M. V.. Tuomet M. V., išlipęs iš automobilio, siekdamas jį patraukti nuo savo automobilio, su pastaruoju susistumdė, tai padaryti padėjo jo brolis M. V. (šias aplinkybes nuosekliai tvirtino ne tik jis, bet ir su juo automobilyje buvę kiti asmenys). Apart ištirtų prieštaringų nukentėjusiojo, liudytojų E. S., S. Z. bei aukščiau nurodytų asmenų parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad, būtent, tuo metu, prie automobilio, M. V. tyčia rankos kumščiu sudavė K. L. į veidą, o D. P. – spyrė į šoną. Tuo labiau, byloje neįrodyta, kad M. V. iš chuliganiškų paskatų sudavė K. L. eilę smūgių rankomis ir kojomis, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje. Tokia nepagrįsta teismo išvada skundžiamame nuosprendyje padaryta išskirtinai vadovaujantis, kaip nustatyta, prieštaringais nukentėjusiojo K. L., S. Z., K. P. parodymais, kurie detaliai buvo įvertinti šiame nuosprendyje. Aplinkybę, kad nukentėjusysis įvykio naktį buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, patvirtina ir liudytojo, policijos pareigūno R. K. parodymai, iš kurių turinio matyti, kad nukentėjusįjį įsodinus į policijos automobilį ir vežant į ligoninės priėmimo skyrių, jis buvo išgėręs, nepatenkintas, agresyviai nusiteikęs. Ligoninėje nukentėjusysis nesileido apžiūrimas, reiškė nepasitenkinimą.

Be kita ko, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis M. V., kaip konstatuota apygardos nuosprendyje „surinko grupę asmenų tam, kad atkeršyti nukentėjusiajam K. L. dėl T. R. išvežimo į policiją, laukė nukentėjusiojo prie baro ir prisikabino prie jo bei tuoj pat pradėjo fizinio smurto veiksmus, pastarajam tik išėjus iš baro“. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Darydamas tokią išvadą, apygardos teismas neišsamiai vertino visas bylos aplinkybes, vėl gi vadovaudamasis tų pačių, aukščiau paminėtų asmenų, prieštaringais parodymais. Pažymėtina, kad tik liudytojai K. P., D. D. bei S. Č. vėlesniuose (tame tarpe ir teisme) savo parodymuose tvirtinto, kad bare M. V. organizavo K. L. sumušimą. Tačiau šių asmenų prieštaringų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Faktas, kad įvykio naktį M. V. telefonu kalbėjo telefonu su T. R. bei savo broliu M. V., savaime nepatvirtina, jog jis organizavo K. L. sumušimą (t. 6, b.l. 130-133). Beje, ir patys apsaugos darbuotojai D. D. bei S. Č., apklausti po įvykio, vieningai tvirtino, kad išvedus T. R. iš baro, daugiau jokių konfliktų nebuvo, nei į vieną iš baro lankytojų jie neatkreipė dėmesio (nors baro direktorius K. P. teigė, kad apie M. V. organizuojamas muštynes jis įspėjo apsaugos darbuotojus, nurodė jį stebėti; vėliau D. D. ir S. Č., pakeitę parodymus, tvirtino, kad matė ir girdėjo apie M. V. organizuojamas muštynes; dar daugiau – netgi suprato, kad organizuojama keršto akcija). Nei vienas iš šių apklaustų asmenų logiškai negalėjo paaiškinti parodymų pakeitimo priežasčių, todėl teismas neturi pagrindo tikėti šių asmenų parodymais. Kiti objektyvūs bylos duomenys liudija, kad automobilių stovėjimo aikštelėje M. V., padedant M. V., nustūmus nukentėjusįjį K. L. nuo automobilio VW Passat, pats K. L. ir toliau elgėsi agresyviai, nusirengęs marškinius, triukšmaudamas lakstė po automobilių stovėjimo aikštelę su skardos lakštu rankose, siūlė muštis. Būtent tada link jo ir pradėjo artintis vaikinų grupė, nuo kurios jis pradėjo bėgti link upelio, pro baro ir parduotuvės „Maxima“ tamsų skersgatvį, kur tie asmenys jį pasivijo ir sumušė. Svarbu pažymėti, kad byloje visiškai neįrodyta, kad K. L. kartu su nenustatytų asmenų grupe (ką beje patvirtino ir pats K. L. savo parodymuose 2008 metais) jį vijosi M. V. ir D. P.. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad M. V. liko stovėti aikštelėje kartu su E. S. (E. S., A. B., M. V. G. M., M. Č. parodymai). Šių asmenų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, juose nėra nustatyta esminių prieštaravimų (dėl E. S. parodymų visumos patikimumo pasisakyta šiame nuosprendyje), priešingai nei K. P., D. D., S. Č. , S. Z.-Č. parodymai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti, išimtinai vertinant tik tą aplinkybę, kad M. V. yra nuteistojo M. V. brolis, o G. M., M. Č. - jo draugai.

Šioje baudžiamojoje byloje M. V. ir D. P. buvo pateikti kaltinimai, o M. V. ir nuteistas už tai, kad veikdami bendrai su nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų sudavė smūgius K. L. automobilių stovėjimo aikštelėje prie baro, o po to, tęsdami nusikalstamus veiksmus, kartu su kitais nenustatytais asmenimis, K. L. nubėgus už pastato kampo, tyčia sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į į vairias kūno vietas, ko pasėkoje sunkiai sutrikdė jo sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Tačiau bylos objektyvūs duomenys patvirtina, kad 2008 04 20 naktį įvyko du įvykiai – tai yra prie baro esančioje automobilių aikštelėje su neblaiviu, agresyviai nusiteikusiu nukentėjusiuoju K. L. buvo susikivirčijęs ir vėliau susistumdęs nuteistasis M. V., tačiau toje vietoje tyčia smūgiai jam suduoti nebuvo. Po to, K. L. pasitraukus toliau į automobilių aikštelę, įvyko kitas konfliktas su nenustatytais asmenimis, kurie jį ir nusivijo į tamsų skersgatvį, esantį už parduotuvės bei baro pastatų kampo, kur jis buvo pargriautas ant žemės ir sumuštas, ko pasėkoje ir buvo padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 8, b.l. 12-24). Iš ekspertizės akto matyti, kad sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė, būtent, dešinio riešo patirta trauma. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad M. V., veikdamas bendrai su D. P. ir kitais nenustatytais asmenimis, dalyvavo sumušant K. L. tamsioje vietoje už kaltinime nurodytų pastatų bei padarė ne tik kitus ekspertizės akte nustatytus sužalojimus, įvertintus nežymiu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bet ir dešinio riešo sužalojimą, kvalifikuotą sunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje pateiktuose kaltinimuose nepagrįstai du įvykiai – M. V. ir K. L. konfliktas automobilių aikštelėje ir pastarojo sužalojimas už parduotuvės kampo, atokiau nuo automobilių aikštelės – buvo sujungti į vieną kaltinimą, konstatuojant, kad kaltinamieji, veikdami bendrai su nenustatytais asmenimis, turėdami vieningą tyčią, iš chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė K. L. sveikatą.

Atkreiptinas dėmesys šiame kontekste ir į tai, kad buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai – dėl įvykio automobilių stovėjimo aikštelėje, prie baro „(duomenys neskelbtini)“ (BK 284 straipsnio 1 dalis M. V. ir D. P. atžvilgiu byla perduota nagrinėti ir teismui – t. 2, b.l. 123); ir dėl K. L. nenustatytų asmenų padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo take, esančiame tarp parduotuvės „Maxima“ ir baro „(duomenys neskelbtini)“ (t.5, b.l. 1-2). 2011 06 02 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi, tenkinant nukentėjusiojo K. L. prašymą, baudžiamoji byla perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti (t.4, b.l. 84-85), kurio metu 2011 07 01 prokuroro nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei K. L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (t.7, b.l. 45). Atliekant papildomai ikiteisminį tyrimą šioje byloje, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurią atlikus K. L. 2008 04 20 patirta dešinio riešo trauma įvertinta sunkiu sveikatos sutrikdymu (t.7, b.l. 140-142; t.8, b.l. 2-24). Be to, 2012 06 18 atliktas automobilių stovėjimo aikštelės prie baro „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašo tyrimas, tikslu nustatyti įraše matomų asmenų judėjimą bei nustatyti asmenų individualizuojančius požymius, tačiau Specialisto išvada konstatuota, jog tirti pateiktas vaizdo įrašas nėra tinkamas portretiniam identifikaciniam tyrimui atlikti, tačiau yra iš dalies tinkamas vaizdų tyrimui atlikti. Išryškinti ir nustatyti subjektų individualizuojančius požymius, kūno sandaros ir aprangos ypatumus nėra techninių galimybių (t. 8, b.l. 28-32). Pabaigus atlikti papildomą ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kaltinant M. V. ir D. P. pagal BK 284 straipsnio 1dalį bei 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau kaip matyti iš papildomo ikiteisminio tyrimo metu atliktų proceso veiksmų, nebuvo gauta jokių naujų duomenų, patvirtinančių, jog K. L. sunkų sveikatos sutrikdymą – dešinio riešo sužalojimą – veikdami bendrai su nenustatytais asmenimis, iš chuliganiškų paskatų, padarė, būtent, M. V. bei D. P.. Nežiūrint į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir skundžiamu nuosprendžiu M. V. pripažino kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pagal 284 straipsnio 1 dalį – bylą jo atžvilgiu nutraukė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui; D. P. išteisino pagal minėtus kaltinimus, neįrodžius jo dalyvavimo inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Priešingai nei teigia apeliaciniame skunde prokuroras, prašydamas D. P. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad „D. P. iniciavo T. R. pateikimą į naktinį barą, kas vėliau sukėlė nusikalstamų ketinimų paskatas ir visus jo dalyvius suvienijo bendram tikslui – K. L. sužalojimui, kerštaujant už T. R. išvedimą iš baro bei su bendrininkais laukė iš baro išeinančio nukentėjusiojo, o šiam pasirodžius, išlipo iš automobilio ir buvo įvykio centre ir taip pritarė, ir bendrai realizavo nusikalstamus ketinimus kartu su M. V. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteisti D. P., konstatuojant, kad jis veikė bendrai su M. V., tačiau nuosprendžio dalies dėl M. V. neprašo keisti, kuriame nustatyta, jog M. V. veikė su nenustatytais asmenimis. Be to, lieka neaišku, pagal pateiktą kaltinimą, kiek smūgių, anot prokuroro, D. P. sudavė K. L. (pateiktame kaltinime, pagal kurį prokuroras prašo jį pripažinti kaltu, inkriminuota, jog jis tyčia įspyrė du kartus nukentėjusiajam K. L. į šoną, o M. V. kaltinime išdėstant abiejų bendrininkų veiksmus, nurodyta, kad D. P. įspyrė K. L. vieną kartą į šoną.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas, nepatvirtina, kad D. P. turėjo tikslą ir siekė atkeršyti K. L. už dėl konflikto su pastaruoju iš baro pašalintą T. R., jį sumušti ar pats dalyvavo K. L. sužalojant. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai pripažino, kad byloje nėra nustatyta, kad nusikalstamas sumanymas buvo derintas su D. P. bei konstatavo, jog pastarojo kaltės negalima grįsti vien prieštaringais nukentėjusiojo K. L. ir S. Z. (Č.) parodymais, todėl nesant kitų objektyvių duomenų, D. P. išteisino. Kita vertus, apygardos teismas, prieštaraudamas anksčiau skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, tų pačių asmenų parodymų pagrindu, vertindamas juos patikimais, kaltu pripažino kaltu M. V.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad M. V. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, todėl turi būti išteisintas.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad D. P. ir M. V. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl išteisinami BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Byloje nustatyta, kad įvykio naktį, būdamas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs iš baro išėjo pats nukentėjusysis K. L., kuris elgėsi įžūliai, keletą kartų spyrė į automobilį VW Passat, kuriame sėdėjo M. V.; jis gi nereagavo į pastarojo prašymą pasitraukti nuo jo automobilio, priešingai pats provokavo konfliktą, nusirengė marškinius, pasidėjo savo rankinę ant jo automobilio, skatino muštynes, sakydamas „einam muštis“. Po to, M. V. bei jo brolio M. V., kuris buvo greta stovėjusiame automobilyje, išvestas toliau nuo jų automobilių, ir toliau elgėsi įžūliai, automobilių aikštelėje mosikavosi iš kažkur atsineštu skardos lakštu, konfliktavo su asmenimis iš kitų aikštelėje stovėjusių automobilių. Būtent po tokių K. L. veiksmų, jis ir buvo užpultas nenustatytų asmenų, išlipusių, iš kitų automobilių, o ne M. V. automobilio. Nenustatytiems asmenims jį nusivijus į tamsų skersgatvį buvo sumuštas, kur ir buvo sužalota jo dešinė ranka, ko pasėkoje jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Be kita ko, byloje nustatyta, kad tuo metu kai K. L. buvo užpultas ir sumuštas tamsiame skersgatvyje tarp baro ir parduotuvės pastatų, tiek M. V., tiek ir D. P. buvo likę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo įvykęs konfliktas tarp M. V. ir K. L. dėl pastarojo įžūlaus elgesio. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apygardos teismo posėdyje (t.10, b.l. 73- 78) buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame liudytojas I. M. pripažino faktą, kad įvykio naktį buvo su dryžuotais marškiniais, o išėjęs iš baro palikęs lauke savo draugę A. B. (šią aplinkybę patvirtino ir A. B.) ir buvo toje vietoje, kur buvo mušamas K. L. (kas, beje atitinka ir paties nukentėjusiojo K. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog vienas iš jį nusivijusių buvo asmuo dryžuotais marškiniais). Tuo tarpu nuteistasis M. V. vaizdo įraše atpažino save stovintį kartu su E. S. netoli savo automobilio; taip pat jis atpažino D. Š. ir savo brolį M. V., stovinčius prie šviesios spalvos automobilio. Įraše matosi, kad asmenys, ateinantys iš tamsos sėda į kitą, bet ne į D. Š. automobilį, kuriuo prie baro atvažiavo M. V. brolis M. V. ir kiti asmenys.

Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų (išskyrus prieštaringus nukentėjusiojo K. L. ir liudytojos S. Z. (Č.) parodymus) apie tai, kad D. P. atliko kokius nors chuliganiškus veiksmus – tyčia du kartus spyrė K. L. į šoną (kaip nurodyta kaltinime), ar jį vijosi su nenustatytais asmenimis už pastato kampo ir tyčia bendrai sudavė rankomis ir kojomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Kita vertus, kolegijos vertinimu, byloje nustatytas faktas, kad M. V., padedamas jo brolio M. V., nustūmė neblaivų ir agresyviai nusiteikusį K. L. toliau nuo jo (M. V.) automobilio, savaime nepatvirtina, kad jis elgėsi chuliganiškai, turėdamas tyčią pažeisti viešąją tvarką, sudavė kumščiu ranka jam į veidą, o po to, jį pasivijęs su kitais nenustatytais asmenimis bei D. P. jį sumušė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. V. ir D. P. buvo toje vietoje (tamsiame skersgatvyje tarp pastatų) tuo metu kai nukentėjusysis K. L. ten buvo užpultas ir sumuštas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Įvertinant išdėstytą, nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas ir jis išteisinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), be to jis išteisinamas ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 puntą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tuo pačiu iš dalies tenkinamas ir D. P. gynėjo skundas, pakeičiant D. P. išteisinimo pagrindą, tai yra jis yra išteisinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kitoje dalyje gynėjo skundas atmetamas, kadangi byloje nustatyta, kad D. P. nedalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu buvo patenkintas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 2013,64 Eurų sumai (t. 10, b.l. 38-43), priteisinat jį iš M. V. už nukentėjusiojo K. L. gydymą. Taip pat patenkintas iš dalies nukentėjusiojo K. L. civilinis ieškinys (t. 8, b.l. 69-79) dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisinat 14 000 Eurų iš M. V. už jo patirtus išgyvenimus dėl sužalojimo; kitoje dalyje K. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį (t. 8, b.l. 39-62), susijusį su K. L. nedarbingumu ir su tuo susijusiomis išmokomis, teismas sprendė BPK 115 straipsnio 2 dalies tvarka, tai yra pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. BPK 115 straipsnio, reglamentuojančio civilinio ieškinio išsprendimą, 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nei M. V., nei D. P. nedalyvavo nukentėjusiojo K. L. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte padaryme, todėl byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, susiję su K. L. sunkiu sveikatos sutrikdymu, atmetami (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 metų birželio 4 dienos nuosprendžio dalį, kuria:

D. P. išteisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą;

M. V. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose bei jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, ir priimti naują nuosprendį:

D. P. išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straispnio 5 dalies 2 punktas).

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

(duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 2013,64 Eurų už K. L. gydymą;

K. L. 14 000 eurų neturtinei žalai atlyginti;

pripažinta K. L. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka;

pripažinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

K. L., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Baudžiamąją bylą Nr. 1A-28-495/2017 perduoti prokurorui imtis priemonių nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis).