Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-06-07 · Civilinė byla Nr. e2-19131-534/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
e2-19131-534/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
Atsakovas
A. T.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 46,90 Eur skolą, 1,69 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka buvo įteikti ieškinys ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ ir atsakovas 2011 m. kovo 21 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ atsakovui suteikė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už paslaugas sumokėti. Uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, suteikė minėtas paslaugas, tačiau atsakovas už jas nesumokėjo ir liko skolingas 46,90 Eur. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ 2014 m. lapkričio 25 d. sudarė Reikalavimo perdavimo sutartį, kurios pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovo mokėtinas sumas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ už suteiktas paslaugas, byloje nėra.

Iš tarp uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ 2014 m. lapkričio 25 d. sutarties bei jos priedų nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalis nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Kadangi pagal 2014 m. lapkričio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“ reikalavimą perleido ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas pirminiam kreditoriui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 46,90 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.567 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti netesybų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašo teismo priteisti 1,69 Eur delspinigius. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Atsakovas sutarties 6.6 punktu įsipareigojo uždelsus sumokėti sutarčių nustatytą mokėjimą, mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl susidarė 46,90 Eur skola. Ieškovė prašomus priteisti delspinigius už 180 kalendorinių dienų skaičiavo taikant 0,02 proc. normą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 1,69 Eur delspinigių suma pagrįsta ir ieškovei priteistina iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (48,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos 15,84 Eur bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 46,90 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 90 ct) skolos, 1,69 Eur (vieną eurą 69 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (48,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,84 Eur (penkiolika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis