- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-573-739/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Ignas Totilas
- Ieškovas
- O. B., V. B.
- Atsakovas
- I. K., R. K.
- Trečiasis asmuo
- R. B., AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Debreceno valda“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Igno Totilo, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. B., V. B. patikslintą ieškinį atsakovams I. K., R. K., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos kreditoriaus teisių pripažinimo, tretieji asmenys R. B., AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Debreceno valda“, kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, MB „Serkonas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, UAB „Ignitis“, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai O. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti galiojančia tarp ieškovų O. B. ir V. B. bei atsakovų I. K. ir R. K. 2015 m. birželio 8 d. sudarytą sutartį dėl nekilnojamojo turto – 3 kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo už 35 000 Eur; arba pripažinti ieškovus O. B. ir V. B. 2006 m. gegužės 2 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų šalimi – kreditoriais, užtikrinto reikalavimo suma – 35 000 Eur kartu su UAB „Intrum Lietuva“; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai yra sutuoktiniai, o 2015 m. gegužės 25 d. ieškovė O. B. ir atsakovė I. K. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuri 2015 m. birželio 8 d. buvo pakeista į buto pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašant preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) (faktiškai sudaryta buvo buto, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis). Atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti butą (duomenys neskelbtini) už 35 000 Eur (Sutarties 1 punktas). Sutarties įvykdymo terminas nustatytas nuo 2015 m. birželio 8 d. iki 2020 m. birželio 8 d. arba iki tos dienos, kai ieškovė pilnai atsiskaitys su atsakove pagal šią sutartį (Sutarties 2 punktas). Sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovė turėjo sumokėti atsakovei 1000 Eur pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, 2 000 Eur iki 2015 m. rugsėjo 1 d. ir dar 2 000 Eur iki 2015 m. gruodžio 20 d. (Sutarties 3 punktas), likusią sumą ieškovė atsakovei turėjo sumokėti pagal grafiką, nurodytą sutarties priede Nr. 1 (Sutarties 5 punktas). Mėnesines įmokas už buto išpirkimą ieškovė įsipareigojo mokėti į atsakovės arba jos dukros R. B. vardu atidarytas banko sąskaitas (Sutarties 5 punktas). Papildomai, be mokėjimų už buto išpirkimą, ieškovė atsakovei turėjo mokėti 140 Eur nuomos mokestį (Sutarties 6 punktas). 2017 m. birželio 8 d. atsakovės iniciatyva buvo atlikta 2015 m. birželio 8 d. pasirašytos sutarties korekcija, pasirašant naują sutartį - Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš esmės buvo pakoreguotas ankstesnės pirkimo-pardavimo sutarties 5 punktas, nurodant, kad mėnesines įmokas už buto išpirkimą ieškovė perves į UAB „Būsto paskolų draudimas“ banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant – dengimas pagal draudimo sutartį Nr. BPD 025696.
3. Teigė, kad ieškovė atsakovei I. K. ir (ar) jos nurodytiems asmenims, t. y. R. B. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sumokėjo visą sutartą buto įsigijimo kainą, t. y. 35 000 Eur, tačiau atsakovė su ieškove notariškai pirkimo-pardavimo sutarties neįformino. Dėl to teigė, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos pripažinti 2015 m. birželio 8 d. sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia ir pripažinti ieškovus atsakovės I. K. kreditoriais kartu su UAB „Intrum Lietuva“, nurodant, kad hipoteka užtikrintas ieškovų reikalavimas yra 35 000 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo patikslintą ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovai visiškai nesilaikė savo, kaip nuomininkų, pareigų – nemokėjo nei nuomos mokesčio, nei komunalinių išlaidų, atsirado įsiskolinimai už elektros tiekimo paslaugas, vandenį, šiukšlių išvežimą ir t. t. Apie nemokamas komunalines išlaidas ieškovai nutylėjo, dėl ko antstoliai pradėjo priverstinius skolų išieškojimus iš ieškovės, galiausiai, antstolė A. R. Ž. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje butas buvo areštuotas ir pardavinėjamas iš varžytynių. Teigė, kad ieškovai ne tik netinkamai vykdė nuomos sutartį, tačiau ir prašomą pripažinti galiojančia pirkimo-pardavimo sutartį. Ji buvo sudaryta su tikslu padengti turimus įsiskolinimus hipotekos kreditoriui, tačiau ieškovai ir jos nevykdė, įmokų tinkamai nemokėjo.
5. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atmesti patikslintą ieškinį. Nurodė, kad atsakovės butas buvo įkeistas 9 metus prieš preliminariosios sutarties sudarymą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio susitarimo, ar kreditoriaus sutikimo leisti parduoti įkeistą butą. Nurodė, kad iš preliminarios sutarties 9 punkto nuostatų yra akivaizdžiai aišku, kad faktas dėl buto įkeitimo kreditoriui buvo išviešintas ir žinomas. Akivaizdu, kad darydama įmokas UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškovė galėjo suprasti, kad atsakovei priklausantis butas yra įkeistas, o atsakovė nėra atsiskaičiusi su kreditoriais. Teigė, kad nors ieškovė ir mokėjo už atsakovę UAB „Būsto paskolos draudimas“, tačiau ieškovės lėšomis yra padengta tik dalis atsakovės įsipareigojimų kreditoriui. Pasak kreditorės, ieškovams visa apimtimi patenkinus kreditoriaus reikalavimas už atsakovę jiems pereitų įkeitimo (hipotekos) teisė, tačiau taip nėra atsitikę nagrinėjamoje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –pripažino ieškovus O. B. ir V. B. 2006 m. gegužės 2 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų šalimi – kreditoriais, užtikrinto reikalavimo suma – 19 300 Eur, kartu su UAB „Intrum Lietuva“, nustatant UAB „Intrum Lietuva“ pirmumo teisę pagal 2006 m. gegužės 2 d. hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad tarp ieškovų ir atsakovų 2015 m. birželio 8 d. sudaryta Preliminari nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis atitinka preliminarios sutarties, o ne pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties požymius. Pastebėjo, kad 2015 m. birželio 8 d. 11 punktu daikto perleidimas iš esmės yra susietas su daikto kainos išmokėjimu atsakovams, tačiau įvertinus tai, kad parduodamas nekilnojamasis daiktas yra įkeistas hipoteka, tokia punkto formuluotė akivaizdžiai neatspindi visų būtinų sąlygų reikalingų pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti.
10. Teismas nustatė, kad ginčo buto perleidimui ieškovų nuosavybėn pagal sudarytą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį būtina šių sąlygų visuma: pirma, daikto kainos išmokėjimas atsakovams, antra, ginčo buto hipotekos pabaiga arba hipotekos turėtojo sutikimas perleisti hipoteka įkeistą butą tretiesiems asmenims. Nustatė, kad ieškovai sumokėjo atsakovams sutartyje nurodytą daikto kainą, tačiau iki šiol nėra atsiskaitę su kreditoriumi pagal kredito sutartį, kurios vykdymas užtikrintas įkeičiant ginčo butą. Sutarties sudarymo metu hipoteka butui nebuvo panaikinta, sutarties šalys taip pat neturėjo hipotekos turėtojo sutikimo perleisti hipoteka įkeistą daiktą ieškovams. Pažymėjo, kad apie aplinkybę, jog ginčo butas yra įkeistas hipoteka, ieškovai buvo pasirašytinai informuoti tiek 2015 m. birželio 8 d. Preliminaria nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, tiek ir jos 2017 m. birželio 8 d. patikslinimu. Dar daugiau, ieškovai dalį daikto kainos išmokėjo tiesiogiai atsakovų kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal kredito sutartį. Teismas sprendė, kad nors ieškovai ir nurodė, kad vienintelis veiksnys, stabdantis daikto perleidimą ieškovams, yra atsakovų vengimas sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, bylos medžiaga nustatytos aplinkybės leido teismui daryti priešingą išvadą – atsakovai to padaryti tiesiog negali.
11. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad 2015 m. birželio 8 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (kaip ir nusako pats sudarytos sutarties pavadinimas), o ne pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl ieškovai neturi teisės pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.309 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtini dėl sudarytos sutarties patvirtinimo. Dėl to, teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti galiojančia tarp ieškovų ir atsakovų sudarytą sutartį dėl buto su rūsiu pirkimo-pardavimo už 35 000 Eur.
12. Pasisakydamas dėl reikalavimo ieškovus pripažinti hipotekos lakšto ir jo priedų šalimi – kreditoriais, teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015, kurioje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę panašaus pobūdžio byloje – trečiajam asmeniui įvykdžius dalį pagrindinės prievolės ir kreditoriui priėmus tokį prievolės įvykdymą, trečiajam asmeniui pereina regreso teisė į skolininko turtą dėl sumokėtos skolos išieškojimo bei atitinkama pagrindinę prievolę užtikrinančių hipotekos ir įkeitimo teisių dalis; tokiu atveju kreditoriaus likusios reikalavimo teisės į įkeistą turtą turi būti tenkinamos pirmumo tvarka.
13. Teismas nustatė, kad ieškovų ir atsakovų buvo sutarta, jog ieškovai mėnesines įmokas už buto išpirkimą perves į UAB „Būsto paskolų draudimas“ banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant – dengimas pagal draudimo sutartį Nr. BPD 025696 (5 punktas). Po šio susitarimo sudarymo ieškovai už atsakovus atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo 19 300 Eur. Atsižvelgęs į formuojamą kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas darė išvadą, kad kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmus dalinį prievolės įvykdymą iš ieškovų, kreditorius pripažino šios prievolės dalumą ir atitinkamai galimybę trečiajam asmeniui (ieškovams) perimti jo, kaip kreditoriaus, teises dėl įvykdytos prievolės dalies bei atitinkamą dalį hipotekos. Teismas pažymėjo, kad ieškovai sumokėjo tiesiogiai kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ 19 300 Eur, likusi pinigų suma buvo išmokėta atsakovei bei atsakovų dukrai. Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad 15 800 Eur buvo panaudotos atsakovų kreditoriniams įsipareigojimams pagal draudimo sutartį Nr. BPD 025696 vykdyti, ieškovų reikalavimą teismas tenkino iš dalies ir ieškovus pripažino 2006 m. gegužės 2 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų šalimi – kreditoriais, užtikrinto reikalavimo suma – 19 300 Eur, kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Intrum Lietuva“, nustatant trečiojo asmens UAB „Intrum Lietuva“ pirmumo teisę pagal hipotekos lakštą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 31 d. sprendimą pakeisti – priteisti papildomai ieškovams O. B. ir V. B. iš atsakovų I. K. ir R. K. 15 700 Eur; teismo sprendimo dalis priteisti iš ieškovų O. B. ir V. B. lygiomis dalimis po 1 184,83 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“ bei priteisti iš ieškovų O. B. ir V. B. lygiomis dalimis po 720 Eur atsakovei I. K. panaikinti.
14.1. Apeliantai teigia, kad jie visiškai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria nepriteista ieškovams iš atsakovų likusi 15 700 Eur suma, taip pat ieškovai nesutinka su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pasak ieškovų, byloje nėra ginčo, kad ieškovai iš viso sumokėjo 35 000 Eur pagal preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymi, kad beveik visi mokėjimai atlikti banko pavedimais.
14.2. Teigia, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą su patikslintu ieškiniu ir pateikdami alternatyvius reikalavimus, antruoju savo reikalavimu iš esmės reiškė finansinį reikalavimą atsakovams I. K. ir R. K. visai ieškovų sumokėtai sumai, t. y. 35 000 Eur. Tai, kad ieškovai savo reikalavimą suformulavo kaip prašymą pripažinti 2006 m. gegužės 2 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų šalimi – kreditoriais, užtikrinto reikalavimo suma – 35 000 Eur, nekeičia esmės, nes šio reikalavimo tikslas – susigrąžinti iš minėtų atsakovų visus ieškovų sumokėtus 35 000 Eur, o ne jų dalį.
14.3. Ieškovai sutinka, kad dėl likusios 15 700 Eur sumos neturi pirmumo teisės reikalauti skolos iš atsakovų, užtikrintos hipoteka, tačiau tai nereiškia, kad atsakovų prievolė šiai sumai prieš ieškovus pasibaigė. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad tik dalis ieškovų reikalavimo gali būti užtikrinta hipoteka, turėjo likusią skolos dalį iš atsakovų priteisti kaip paprastą skolą. Tačiau teismas savo sprendime niekaip nemotyvavo ir neargumentavo kaip turėtų būti sprendžiamas likusios 15 700 Eur sumos priteisimo klausimas, nustačius, kad ši suma negali būti užtikrinta hipotekos lakštu. Susidarė situacija, kad ženkli dalis ieškovų reikalavimo liko nepatenkinta nesant tam visiškai jokio pagrindo, t. y. nustačius, kad ieškovai sumokėjo 35 000 Eur, nesant šiuo klausimu jokio ginčo byloje, tik dalį reikalavimo pripažinus užtikrintu hipoteka, likusi reikalavimo dalis 15 700 Eur ieškovams turėjo būti priteista iš atsakovų kaip paprasta skola. Teismui nepriėmus tokio sprendimo ieškovai kelia klausimą ar jie turi „padovanoti“ atsakovams šią 15 700 Eur sumą, t. y. šios pinigų sumos nebereikalauti. Be to, teismo sprendimo motyvų stoka kelia tam tikrus klausimus dėl tolimesnio 15 700 Eur grąžinimo sprendimo – ar likusi 15 700 Eur suma negalėjo būti priteista kaip užtikrinta hipoteka pagal 2006 m. gegužės 2 d. hipotekos lakštą, bet gali būti priteista kaip paprasta skola ar ši suma nepriteistina apskritai.
14.4. Mano, kad nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjai (atsakovai) netenka teisinio pagrindo disponuoti preliminariosios sutarties pagrindu jiems perduotais pinigais (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys), todėl teismas privalėjo spręsti ne tik dėl dalies (užtikrintos hipoteka), o dėl visos ieškovų sumokėtos pinigų sumos grąžinimo.
14.5. Pasak apeliantų, teismas nesivadovavo ekonomiškumo principu. Nenurodęs jokių motyvų, kodėl nepriteisia ieškovams iš atsakovų likusios 15 700 Eur sumos ir jos nepriteisęs, teismas faktiškai užprogramavo naujos civilinės bylos inicijavimą – ieškovai būtų priversti vėl kreiptis į teismą ir reikalauti iš atsakovų priteisti likusią 15 700 Eur sumą, kurią atsakovai gavo pagal preliminarią sutartį ir privalo ją grąžinti nesudarius pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties.
14.6. Be to, apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas šioje byloje. Visų pirma, apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai alternatyvius reikalavimus vertino kaip atskirus savarankiškus reikalavimus ir teismui nusprendus netenkinti vieno iš alternatyvių reikalavimų, bet iš dalies tenkinti kitą alternatyvų reikalavimą, turėjo būti vertinama kokią bylos dalį ieškovai laimėjo patenkinus alternatyvaus reikalavimo dalį. Šiuo atveju pripažinus ieškovus kreditoriais 19 300 Eur sumai teismas turėjo pripažinti, kad ieškovų reikalavimai patenkinti ne 28 proc., o 55 proc. ir pagal tai skirstyti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad nepagrįsta situacija, kai dėl atsakovų kaltės inicijavus bylą bei patenkinus 55 proc. ieškinio reikalavimų teismas didžiąją dalį bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“ (UAB „Julianus inkaso“) priteisė ne iš atsakovų, o iš ieškovų. Be to, teismui priteisus iš atsakovų daugiau kaip pusę skolos, atsakovams iš ieškovų priteistos proporcingai kur kas didesnės bylinėjimosi išlaidos nei ieškovams iš atsakovų.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti sprendimą nepakeistą. Pasak atsakovės, ieškovų prašymas šį sprendimą pakeisti laikytinas nepagrįstu ir atmestinas, nes byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl 15 700 Eur skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovės manymu, tai nėra teismo klaida, o ieškovai net ir patikslintu ieškiniu (tikslinat ieškinio dalyką) nagrinėjamojoje civilinėje byloje nepareiškė reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės 15 700 Eur sumai.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patikslintame ieškinyje nėra ir nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti ieškovams iš atsakovų 35 000 Eur skolą, todėl apeliaciniu skundu jau yra iš esmės suformuotas naujas reikalavimas, kuris net nebuvo nagrinėjamas pirmos instancijos teisme, todėl toks naujas reikalavimas negali būti apeliacinio skundo dalykas. Mano, kad toks apeliacinis skundas nėra tenkintinas, o ieškovai dėl likusios skolos priteisimo iš atsakovų turėtų kreiptis iš naujo suformuluodami ieškinio pagrindą ir reikalavimą dėl skolos priteisimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovai niekaip to nepaneigė savo apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
19. Apeliacijos dalyką, nagrinėjamu atveju, sudaro teismo sprendimo dalies, kuria dalis patikslinto ieškinio reikalavimų dėl ieškovų pripažinimo atsakovų kreditoriais pagal hipotekos lakštą buvo atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydami pripažinti galiojančia tarp ieškovų O. B. ir V. B. bei atsakovų I. K. ir R. K., 2015 m. birželio 8 d. sudarytą sutartį dėl nekilnojamojo turto, 3 kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo už 35 000 Eur; arba pripažinti ieškovus O. B. ir V. B. 2006 m. gegužės 2 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų šalimi – kreditoriais, užtikrinto reikalavimo suma – 35 000 Eur, kartu su UAB „Intrum Lietuva“. Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovams yra sumokėję visą sutartą sumą už butą, dalį jos atsakovams ir jų nurodytam kitam asmeniui, dalį įkaito turėtojui, kadangi turtas buvo įkeistas. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino vieną iš alternatyvių ieškovų reikštų reikalavimų - pripažino ieškovus O. B. ir V. B. 2006 m. gegužės 2 d. hipotekos lakšto (duomenys neskelbtini) ir jo priedų šalimi – kreditoriais, užtikrinto reikalavimo suma – 19 300 Eur. Tai reiškia, kad teismas ieškovų reikalavimą pripažino užtikrintu ne 35 000 Eur, o 19 300 Eur, t. y. tiek, kiek ieškovai sumokėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“.
21. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su priimtu teismo sprendimu iš dalies, teigdami, kad teismas, pripažindamas ieškovus O. B. ir V. B. 2006 m. gegužės 2 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų šalimi – kreditoriais, ir nustatydamas užtikrinto reikalavimo sumą – 19 300 Eur, iš esmės tuo pačiu nepagrįstai atmetė kitą dalį ieškinio dėl 15 700 Eur, dėl jos, ieškovų teigimu, nepasisakydamas, kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovai atsakovų naudai iš viso yra sumokėję 35 000 Eur. Apeliantų teigimu, teismas nemotyvavo ir neargumentavo kaip turėtų būti sprendžiamas likusios 15 700 Eur sumos priteisimo klausimas. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai su tokiais argumentais nesutinka, teigdami, kad ieškovai nereiškė teisme reikalavimų dėl skolos ar kitokių reikalavimų, kuriais remdamasis, teismas būtų galėjęs tenkinti ieškinį dėl likusios 15 700 Eur sumos. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, su jais sutinka iš dalies.
22. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
23. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Civilinio proceso teisės normose nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
24. Kiekvienas asmuo, manantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (CK 1.137, 1.138 straipsniai, CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).
25. Nagrinėjamu atveju, ieškovai teisme pareiškė alternatyvius reikalavimus atsakovams dėl sutarties pripažinimo galiojančia arba dėl ieškovų pripažinimo hipotekos lakšto šalimis. Reikalavimas dėl sutarties pripažinimo galiojančia buvo atmestas ir dėl to skundo nėra, o reikalavimas pripažinti ieškovus hipotekos lakšto šalimi patenkintas tik iš dalies. Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai įrodinėjo, kad su atsakovais pagal preliminarią sutartį atsiskaitė, t. y. sumokėjo jų naudai 35 000 Eur sumą už planuotą pirkti butą, tačiau tik dalis už butą sutartos sumos buvo sumokėti hipotekos kreditoriui ir dėl to ginčo byloje nėra. Teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog likusią 15 700 Eur sumą ieškovai yra sumokėję atsakovei bei atsakovų dukrai. Šios aplinkybės iš esmės niekas neginčija, atsakovai apeliacinio skundo šioje byloje neteikė. Ieškovai apeliaciniu skundu sutinka su ta sprendimo dalimi, kuria teismas konstatavo, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškovai sumokėjo 19 300 Eur sumą, todėl tik dėl šios tiesiogiai įkaito turėtojui sumokėtos sumos jie buvo pripažinti hipotekos lakšto šalimis.
26. Pateikę apeliacinį skundą ieškovai tvirtina, kad teismas turėjo nuspręsti ir dėl likusios 15 700 Eur sumos, tačiau dėl jos liko nepasisakyta ieškinį patenkinus tik iš dalies.
27. Primintina, kad ieškovai vienu iš savo alternatyviai reiškiamų reikalavimų, dėl kurio patenkinimo iš dalies ir reiškiamas apeliacinis skundas, prašė pripažinti ieškovus hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų šalimis – kreditoriais, įrodinėjo, kad pagal sudarytą sutartį įvykdė savo prievoles, sumokėjo sutartą sumą atsakovams, tačiau atsakovai buto iki šiol ieškovams nepardavė. Kreditoriumi laikoma prievolės šalis, kurios naudai tam tikrus veiksmus privalo atlikti kita teisinio santykio šalis – skolininkas. Nors ieškovai neformulavo reikalavimo dėl skolos priteisimo, akivaizdu, kad jie siekė būti pripažinti atsakovų kreditoriais ir dėl 15 700 Eur atsakovams sumokėtos sumos, o atsakovus laikė savo skolininkais. Svarbu tai, kad teismas byloje nustatė, jog pagal 2015 m. birželio 8 d. tarp ginčo šalių sudarytą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį 15 700 Eur sumą ieškovai yra sumokėję atsakovei bei atsakovų dukrai, tačiau Sutartis nėra ir, kaip nurodė teismas, negali būti įvykdyta.
28. Nagrinėjamos kategorijos bylose, skirtingai nei bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio – rinkti įrodymus ir savo iniciatyva, teismas neprivalo būti aktyvus įrodymų rinkimo, teisių gynimo procese. Šios kategorijos bylose galioja dispozityvumo, rungimosi principai, teismas sprendžia ginčą neperžengdamas suformuluotų reikalavimų, prašymų ribų pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus. Nepaisant to, kad teismo galios nustatant visas reikšmingas bylos aplinkybes yra gana ribotos, tačiau teismas turi teisę, o kartu ir pareigą laikantis ieškinyje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į šalių valią, aktyviai įgyvendinti išaiškinimo pareigą (CPK 8 straipsnis). CPK suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, o proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai nedviprasmiškai įpareigoja teismą imtis visų leistinų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 2, 7, 72, 115, 138, 158 ir kt. straipsniai). Teismas turi imtis išaiškinimo ir bendradarbiavimo su ginčo šalimis veiksmų, imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis), tą lemia siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tačiau teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).
29. Sutiktina su atsakovų bei trečiojo asmens reiškiama pozicija, kad teismas negali priteisti asmenims to, ko jie neprašo, t. y. išeiti už ieškinio ribų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje susiklostė situacija, kai ieškovams įrodinėjant, jog atsakovai iš esmės jiems yra skolingi, nes neįvykdė ikisutartinių susitarimų, patenkinus ieškinį iš dalies ir nepasisakius dėl likusios į hipotekos lakštą neįtrauktos, tačiau ieškovų sumokėtos sumos, ginčas tarp šalių nebuvo išspręstas iš esmės ir sprendimas suponuoja naujo ginčo atsiradimą, kas nėra suderinama su CPK įtvirtintais ekonomiškumo bei koncentracijos principais. Šioje konkrečioje byloje ieškovams įrodinėjant, kad jie atsakovams yra sumokėję 15 700 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas turėjo kvalifikuoti šioje dalyje tarp ieškovų ir atsakovų susiklosčiusius teisinius santykius ir spręsti kokiu pagrindu teisėtai ar neteisėtai ši suma yra pas atsakovus ar kitus trečiuosius asmenis, kokia buvo mokėjimų paskirtis, vertinti atsakovų atsikirtimus dėl šio reikalavimo ir pan., o to neatlikus, konstatuotina, kad būtent dėl šios dalies buvo neatskleista bylos esmė. Kita vertus, civilinio proceso teisės normos suteikia teisę teismui taikyti dalinio teismo sprendimo institutą (CPK 261 straipsnis), todėl teismas manydamas, kad šioje konkrečioje byloje yra galimas teismo sprendimas tik dėl dalies reikalavimų, o dėl kitos dalies trūksta įrodymų, nėra aiškus ar netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas, šioje byloje galėjo priimti dalinį sprendimą dėl hipotekos turėtojo teisių pripažinimo, o dėl likusios dalies neišspręstų reikalavimų, manydamas, kad ieškovų reikalavimas nėra tikslus ir aiškus, vadovaudamasis išaiškinimo pareiga, galėjo pasiūlyti ieškovams tikslinti ieškinio dalyką.
30. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.
31. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
32. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė, ko faktiškai pareikštu ieškiniu (jo reikalavimo dalimi dėl 15 700 Eur sumos) siekia ieškovai, tai yra nusprendęs, kad tik dalis ieškovų sumokėtos sumos pripažintina hipoteka užtikrintų įsipareigojimų vykdymu, tačiau esant pareikštam ieškovų reikalavimui ir dėl kitos jų sumokėtos sumos (15 700 Eur), vadovaudamasis išaiškinimo pareiga nepasiūlė ieškovams šioje dalyje tikslinti ieškinį, todėl neužtikrino, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, o tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje visa apimti būtų išnagrinėtas iš esmės, kas sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė dalies bylos esmės – nenustatė ir neįvertino tų aplinkybių, kurios turėtų būti nustatytos ir įvertintos visam šioje byloje kilusiam ginčui teisingai ir visapusiškai išspręsti.
33. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra priimtas pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą nustatyti visas esmines bylos aplinkybes ir teisingai išspręsti bylą, sąlygojusias dalies bylos esmės neatskleidimą, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 15 700 Eur sumos, naikintina ir byla dėl šios dalies grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamo teismo sprendimo dalys, kuriomis ieškinio reikalavimo dalis dėl 15 700 Eur sumos buvo atmesta ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naikintinos, nes pirmosios instancijos teismas neatskleidė dalies bylos esmės, o visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo išsprendimas priklausys nuo to, kokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priims grąžinamoje iš naujo nagrinėti bylos dalyje. Todėl, panaikinus šias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, byla nurodytose dalyse perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
35. Kadangi 34 punkte nurodytos bylos dalys grąžinamos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nes šis klausimas galės būti išspręstas tik pirmosios instancijos teismui iš esmės išnagrinėjus grąžintą bylos dalį (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 31 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinio dalis dėl 15 700 Eur sumos atmesta ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylą dėl šių dalių grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.