- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- II-344-668/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00157-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Pareiškėjas
- A. D.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. D. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-856-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. sausio 12 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-856-2024, A. D. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad ji, 2023 m. lapkričio 25 d. 22.38 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią aikštelę, esant apsnigtai kelio dangai, spausdama akseleratoriaus pedalą didino variklio apsukas, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su apsnigta kelio danga, tokiu būdu vairuotoja privertė transporto priemonę slysti šonu į dešinę pusę vienuolika kartų ir vieną kartą į kairę pusę, taip prarasdama transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, keleivei ir aplink esantiems objektams (elektros stulpas, tvora, konteineris).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. sausio 31 d. A. D. skundas dėl Institucijos 2024 m. sausio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-856-2024, kuriuo prašoma administracinio nusižengimo bylą sujungti su kita jai pradėta administracinio nusižengimo byla, administracinį nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį arba į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose. Atitinkamai veikos neperkvalifikavus, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei imperatyviai numatytas minimalus 12 mėnesių terminas.
Šalies argumentai
Pateiktame skunde dėl ANK 612 straipsnio ir 38 straipsnio taikymo nurodyta, kad Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtos dvi administracinio nusižengimo teisenos. Pareiškėja gavo iškvietimą atvykti į policijos komisariatą aplinkybių paaiškinimui. Iškvietimą atvykti į policiją abiejų nusižengimų aplinkybių aiškinimui atvyko pas vieną tyrėją – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėją Ž. P. Nusižengimai padaryti tuo pačiu automobiliu, toje pačioje vietoje, per neilgą laiko tarpą. Pirmas nusižengimas padarytas 2023 m. lapkričio 25 d., 22.38 val. (dėl šio nusižengimo teikiamas skundas), o antras 2023 m. lapkričio 26 d., 00.03 val. Dėl abiejų nusižengimų rašė vieną paaiškinimą. Iš pridedamų duomenų (abiejų administracinių nusižengimo protokolų) matyti, kad ta pati institucija – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir netgi pati tyrėja Ž. P., vos 5 min. skirtumu surašė du administracinio nusižengimo protokolus Nr. 20-ANR_P-55801-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) ir Nr. 20-ANR_P-55800-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (įrodymai pridedami) už tą pačią veiką, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pagal bylos duomenis, Institucija, vadovaujantis ANK 612 straipsnio nuostatomis galėjo ir turėjo surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą. Už pradėtas dvi administracines teisenas, bylų nagrinėjimas neteismine tvarka, kaip matoma iš abiejų administracinių nusižengimų protokolų, paskirtas tuo pačiu laiku, t. y. 2024 m. sausio 12 d., 9.00 val. Abi administracinio nusižengimo bylas nagrinėjo ir sprendimus priėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja R. G. Skundžiamas nutarimas dėl padaryto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo priimtas 2024 m. sausio 12 d., 9.16 val. (dėl šio nusižengimo teikiamas šis skundas) o kitas, tos pačios tyrėjos nutarimas Nr. 20-ANR_N-859-2024 dėl padaryto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, priimtas 2024 m. sausio 12 d., 9.21 val. (įrodymai pridedami). Dėl pastarojo nusižengimo taip pat teikiamas atskiras procesinis dokumentas (skundas). Nors Administracinių nusižengimų kodeksas formaliai ir nenumato administracinių bylų sujungimo galimybės, tačiau pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies prasmę tokie administraciniai nusižengimai turėjo būti išnagrinėti vienoje byloje.
Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo nurodyta, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucija, spręsdama dėl Pareiškėjos kaltės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo stebėjimų kamerų įrašais iš kurių padarė išvadą, kad aš jai inkriminuotus veiksmus atliko vedama chuliganiškų paskatų – jais išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekinau elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, keleivei ir aplink esantiems objektams (elektros stulpas, tvora, konteineris). Tokie Pareiškėjos veiksmai Institucijos įvertinti kaip pažeidę KET 4, 5 ir 9 punkto reikalavimus. 2023 m. lapkričio 25 d. (šeštadienį) Pareiškėja aplankė savo močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), atvežė jai maisto produktų, padarė valgyti, išvedė pasivaikščioti į lauką ir tada atvažiavo pas draugę S. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Pabuvusios pas ją namuose, nusprendė važiuoti pas kitą draugę. Važiuojant pas kitą draugę pravažinėjo aikštelę (duomenys neskelbtini). Ir pravažiuojant ją, draugė pasiūlė užvažiuoti į aikštelę ir pabandyti paslydinėti automobiliu, kad įgautų manevravimo praktikos slidžiame kelyje. Pareiškėja pagalvojo, kad nebloga mintis pasipraktikuoti, be to automobilį buvo įsigijusi prieš 4 mėnesius ir pamanė, kad būtų neblogai išbandyti jo manevringumą ir jos gebėjimus jį valdyti slidžiame kelyje. Pareiškėja gyvena už 4 km nuo įvykio vietos ir dažnai pravažiuoja tą aikštelę, jos pačios ne kartą buvo aikštelėje ir stebėjo, kaip kiti vairuotojai joje suka ratus. Atvažiavo, pamanevravo ir toliau važiavo pas draugę. Pabuvus pas draugę, vežė draugę S. namo ir ji pasiūlė dar kartą trumpam užsukti, padaryti keletą slydimų. Tai užvažiavo vėl, kelias minutes pavažinėjo ir išvažiavo, o parvežus draugę namo, pati parvažiavo namo.
Byloje yra objektyvūs Pareiškėjos manevravimo įrodymai – vaizdo įrašai. Ir Pareiškėja neneigia savo manevravimo būdo. Tačiau slydinėdama aikštelėje ji neturėjo jokio tikslo į save atkreipti dėmesį, prieš ką nors pasirodyti, kažką pažeminti ir save išaukštinti. Įvykio metu, įvykio vietoje aplink kitų žmonių ar transporto priemonių nebuvo, kadangi buvo tamsus ir vėlus paros metas. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Be to, čia buvo jos draugės idėja užvažiuoti į aikštelę pavažinėti, įgauti praktikos ir, deja, ta idėja jai patiko, nesuprasdama, kad tokie veiksmai, kad nors ir nesant aplink jokių automobilių, žmonių yra neleistini. Kad nesuprato savo veiksmų neleistinumo netiesiogiai pagrindžia ir tai, kad jos abi matė, kad aikštelė yra filmuojama. Dargi, pačios yra stebėjusios kitų automobilių slydinėjimą toje aikštelėje. Supranta, kad jeigu Pareiškėja būtų tarkime dienos metu, kai yra žmonių, automobilių judėjimas tai toks važinėjimas kelia pavojų eismo saugumui, arba tarkim taip slydinėjusi sankryžoje, arba būtų kokiame nors renginyje ir pradėjusi ratus sukinėti, vadinamas „saules“ piešti, tai čia irgi galima sakyti, kad norima atkreipti į save dėmesį. O šiuo atveju, nebuvo net tokių minčių paniekinti, pažeminti aplinkinius ir save išaukštinti. Ir apskritai, kam Pareiškėja galėjo demonstruoti išskirtinumą jeigu nieko aplink nebuvo. Institucijos teiginiai, kad savo veiksmais Pareiškėja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, siekė demonstruoti savo išskirtinumą, niekinamą požiūrį į elementarias moralės bei elgesio normas yra deklaratyvūs, nes pagrįsti ne konkrečiais bylos duomenimis, o subjektyviu vertinimu. Pareiškėjos vairavimas galėtų būti vertinamas tik kaip neatsargus, bet tikrai ne chuliganiškas. Dabartiniu Pareiškėjos suvokimu, gal ir galėjo bet kuriuo metu šalia jos vairuojamo automobilio atsirasti kitas ar kiti automobiliai ar pėstieji ir sutinka, kad savo veiksmais sudarė riziką eismo įvykiui ar avarinės situacijos kilimui, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankamos chuliganiškoms paskatoms nustatyti. Vadovaujantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, negali būti preziumuojama, kad privertimas automobilį slysti šonu, neatsižvelgiant į įvykio vietą, aplinką, laiką, aplinkinių buvimą, pavojaus realumą ir kt., visada privalo būti pripažįstamas chuliganišku vairavimu (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019). Institucija, konstatuodama chuliganišką vairavimą, turėjo remtis bylos aplinkybių visuma, leidžiančia spręsti apie dėl chuliganiškų paskatų sukeltą pavojų. Pareiškėja mano, kad jos atveju, jos padaryti veiksmai taip pat galėtų būti perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį arba į ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą nurodyta, kad:
Šalies argumentai
1) Pareiškėja mano, kad jos veika savo pavojingumu yra žymiai mažesnė nei rūšinis ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, todėl net ir sankcijoje numatyta minimali nuobauda ir minimalus poveikio priemonės terminas yra aiškiai, akivaizdžiai neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui ir yra aiškiai per griežta užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus – nubaudimą bei prevenciją. Pareiškėja nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl vairavimo nekilo, vairavo blaivi, turėdama teisę vairuoti, automobilis tvarkingas (turintis techninę apžiūrą), jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo sutrikdytas eismas, nėra duomenų, kad kažkam buvo sutrikdyta rimtis;
2) Pareiškėja mano, kad šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į jos asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis: Pareiškėja gailisi dėl savo nesaugaus vairavimo ir tai pripažino atėjusi į policijos komisariatą aplinkybių aiškinimuisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau nesutiko, kad tokie jos veiksmai buvo chuliganiški, nes chuliganiškų paskatų ji neturėjo. Atsakomybės nevengė, atsisakiusi savo poreikių patenkinimo sumokėjo baudą tiek paskirtą skundžiamu nutarimu, tiek už kitą nutarimą, kuris skundžiamas kitu procesiniu dokumentu (skundu) paskirtas baudas. Institucija nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėja nusižengimą padarė neturėdama galiojančių nuobaudų bei būdama nei karto nebausta už jokį KET pažeidimą, o tai leidžia daryti išvadą, kad ji nesiekė sąmoningai pažeisti KET. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų jos polinkį į alkoholio vartojimą ir dėl to kylančias problemas. Pareiškėja nėra bausta administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (nebuvo užfiksuota neblaivi viešoje vietoje, netriukšmavo, nesikeikė, nesikabinėjo prie žmonių). Taip pat yra neteista, nėra pradėtų jokių teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų bylų. Priklausomybių neturi ir nėra registruota priklausomybių ligų centre. Pareiškėja mokosi (duomenys neskelbtini), ją teigiamai charakterizuoja mokymo įstaigos auklėtoja bei praktikos mokytojos. Jai yra (duomenys neskelbtini), gyvena viena, stengiasi pati save išlaikyti, todėl mokslą derina su darbu restorane „(duomenys neskelbtini)“. Be to, padeda tiek fiziškai, tiek minimaliai finansiškai vienai Kaune (duomenys neskelbtini) gyvenančiai specialių poreikių turinčiai močiutei. Pareiškėjos nuomone, šios išdėstytos aplinkybės rodo, kad ji stengiasi dirbi, tobulinti save, susikurti tvarkingą gyvenimą.
3) Teisė vairuoti Pareiškėjai reikalinga, kad galėtų iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nuvykti į darbą ir iš darbo Kaune, bei tuo pačiu derinti darbą su mokslais Kaune (po mokslų vyksta į darbą) bei pasirūpinti garbaus amžiaus sveikatos problemų turinčia močiute. Atstumas tarp jos gyvenamosios vietos iki mokymo įstaigos yra 24 km, o nuo namų iki darbo yra 25 km, o iki močiutės – 7 km. Susisiekimas viešuoju transportu iš jos gyvenamosios vietos su Kaunu, kur yra mokymo įstaiga, darbas labai komplikuotas (kursuoja retai, o kartais visai neatvyksta, nors būna nurodyta, kad atvyks), todėl nieko neįmanoma susiplanuoti bei kursuoja labai nepalankiu grafiku.
Pateiktame skunde Pareiškėja vadovaujasi ANK 34 straipsnio nuostatomis bei teismų praktikos pavyzdžiais, kuomet teismas panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atsižvelgia į Pareiškėjos aukščiau minėtų faktinių duomenų visumą.
Dėl padaryto administracinio nusižengimo Pareiškėja visiškai prisipažįsta, jo neginčija ir nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad nesaugus vairavimas yra nepriimtinas visuomenėje. Padarė išvadą, kad padarytas administracinis nusižengimas, kuris nors ir nesukėlė jokių sunkių pasekmių, buvo nepateisinama klaida, kuri niekada nepasikartos. Prašo teismo būti ne formaliu teisingumo vykdytoju. Tolimesniu savo požiūriu, elgesiu ir darbine veikla įrodys, kad yra verta pasitikėjimo. Ateityje pasiryžusi sprendimus priimti atsakingai. Prašo išreikšti pasitikėjimą neatimant teisės vairuoti ar skiriant ženkliai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad vertinant Pareiškėjos versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucijoje laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pvz., LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2A T-50-788/2016). Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 5 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Pareiškėja, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 punktų reikalavimus, 2023 m. lapkričio 25 d., apie 22.38 val. vairuodama automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią aikštelę, esant apsnigtai kelio dangai, spausdama akseleratoriaus pedalą didino variklio apsukas, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su apsnigta kelio danga, tokiu būdu vairuotoja privertė transporto priemonę slysti šonu į dešinę pusę vienuolika kartų ir vieną kartą į kairę pusę, taip prarasdama transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti. Tokiais savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo vairuotoja išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepaisydama kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, keleivei ir aplink esantiems objektams (elektros stulpas, tvora, konteineris).
Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti Pareiškėjos veiksmai vairuojant transporto priemonę yra neatsitiktinio pobūdžio. Analizuojant vaizdo įrašą akivaizdu, kad vairuotoja tyčia siekė tokio transporto priemonės nevaldomo slydimo šonu, t. y. spausdama akseleratoriaus pedalą didino variklio apsukas, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su apsnigta kelio danga, tokiu būdu vairuotoja privertė transporto priemonę slysti šonu į dešinę pusę vienuolika kartų ir vieną kartą į kairę pusę, taip prarasdama transporto priemonės kontrolę ją saugiai valdyti. Institucija pažymi, kad tokie Pareiškėjos veiksmai, tai yra tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis: administracinį nusižengimą darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti bei numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo) padidinant automobilio variklio apsukas, tyčia priverčiant automobilį slysti šonu yra akivaizdus savo išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu demonstravimas ir tai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Institucijos nuomone administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra pilnai įrodytas, todėl Institucijos sprendimą naikinti nėra pagrindo.
Įvykdytą veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalies ar ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimą nėra pagrindo, nes veika kvalifikuota teisingai ir pagrįsta surinktais įrodymais.
Institucija taip pat nesutinka su Pareiškėjos pozicija ir prašymu sujungti bylas, su kitu jos nustatytu nusižengimu, kadangi ji įvykdė atskirą baigtinį nusižengimą.
Pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, užtikrinti darbo santykius ir su tuo susijusius įsipareigojimus turi būti itin atidus, nes nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėja žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymą, tačiau taip nesielgė. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu institucija mano, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis Pareiškėjos atžvilgiu netaikytina.
Pažymėtina, kad Pareiškėjos veiką vertinant pavojingumo prasme Institucija mano, kad tai vienas iš pavojingiausių nusižengimų, nes nevaldomas transporto priemonės slydimas kelia grėsmę eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, kelia pavojų turtui, kelio įrenginiams, šalia kelio esančiam turtui.
Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjai skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tiek asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, charakterizuojančius duomenis, t. y. vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. D. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjos administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. D. 2023 m. gruodžio 7 d. surašytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos Ž. P. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-55800-2023. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, kartu buvo surašytas ir administracinis nurodymas, kuriuo Pareiškėjai buvo siūloma iki 2023 m. gruodžio 22 d. už padarytą nusižengimą sumokėti 225 Eur eurų baudą ir sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. Iki nurodytos datos administracinio nurodymo Pareiškėja neįvykdė. Todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja R. G. 2024 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-856-2024, kuriuo pripažino A. D. padariusią ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrė 450 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, KET 5 punkte nurodoma, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 750 iki 1000 eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, vairuotojams yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys patvirtina, kad A. D. 2023 m. lapkričio 25 d. 22.38 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje automobilių aikštelėje, esant apsnigtai kelio dangai, spausdama akseleratoriaus pedalą didino variklio apsukas, dėl ko transporto priemonės ratai neteko pilno sukibimo su apsnigta kelio danga, tokiu būdu privertė transporto priemonę slysti šonu į dešinę pusę vienuolika kartų ir vieną kartą į kairę pusę. Šiais veiksmais Pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9 punktus, kas Institucijos nutarimu buvo įvertinta, kaip vairavimas iš chuliganiškų paskatų pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Teismas pažymi, jog Pareiškėja neginčija, kad nurodytoje vietoje, laiku ir būdu vairavo transporto priemonę bei taip padarė administracinį nusižengimą, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjos A. D. priešingus teisei veiksmus lėmė chuliganiškos paskatos.
Teisės pažeidimo padarymo paskatos yra vertinamos kaip chuliganiškos tais atvejais, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme (kelyje, automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje), neteisėtai, keldamas pavojų sau bei aplinkai, veikia dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-788/2022, 2AT-4-719/2019, 2AT-1-942/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-788/2022, 2AT-4-719/2019 ir kt.).
Šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl A. D. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad Pareiškėja savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais būtų demonstravusi visuomenės negerbimą, ar siekė būtent tokių tikslų atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu, įvykio vietoje aplink kitų žmonių ar transporto priemonių nebuvo, buvo tamsus ir vėlus paros metas (22.38 val.). Pareiškėjos atžvilgiu nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai galėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. D. nėra bausta už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, kurie leistų manyti, kad Pareiškėja yra linkusi nesilaikyti visuomenėje priimtų taisyklių ir jas tyčia pažeisti.
Vertinant Pažeidėjos asmenybę ir jos padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančius duomenis teismas daro išvadą, kad A. D. padaryti veiksmai yra jos nebrandumo bei atsakomybės stokos išraiška, tačiau šie veiksmai neleidžia teigti, kad teisės pažeidėja siekė demonstruoti savo išskirtinumą ar, juo labiau, save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams. Realaus pavojaus Pareiškėja eismo saugumui nesukėlė, kitų asmenų rimtis taip pat nebuvo sutrikdyta, todėl konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nenustatytas būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalies požymis – chuliganiškos paskatos.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas, Institucijos nutarimu įvertintas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotas netinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, A. D. skundas tenkintinas, todėl Pareiškėjos atžvilgiu pakeistinas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-856-2024 ir pareiškėjos A. D. administracinis nusižengimas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotinas į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir jai skirtina minimali šiame straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – 10 eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pareiškėjos A. D. skundą patenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-856-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeisti ir pareiškėjos A. D. administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.