- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- eI1-9046-423/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01893-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 960 Eur turtinę žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde, procesiniuose dokumentuose „Trūkumų šalinimas“, „Trūkumų šalinimo papildymas“, „Atsikirtimas į atsakovo atsiliepimą <...>“ (reg. Nr. I-5616/2023, reg. Nr. DOK-22259, reg. Nr. DOK-22411, reg. Nr. DOK-23084, reg. Nr. DOK-27432; toliau – ir skundas) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas). Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. NĮ-22-1329 buvo įrašytas į linkusių bėgti įskaitą, todėl neteko galimybės dirbti už bausmę vykdančios įstaigos teritorijos ribų ir užsidirbti pinigų pragyvenimui. Jis buvo gavęs leidimą išvykti į pirminės sveikatos priežiūros centrą, neketino pabėgti, vėlavo grįžti tik dėl to, kad buvo sulaikytas, kaip padaręs administracinį nusižengimą (ėjo per gatvę neleistinoje vietoje). Kokiu maršrutu jam buvo duotas leidimas vykti į ligoninę leidime nebuvo nurodyta, todėl maršruto jis nepažeidė. Prašė darbo bausmę vykdančioje įstaigoje, tačiau dėl darbo vietų stokos darbo negavo. Už įstaigos ribų dirbti negalėjo dėl priimto sprendimo. Minimali mėnesinė alga yra 840 Eur per mėnesį, todėl negalėdamas dirbti bent už minimumą, kiekvieną mėnesį patiria turtinę žalą. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų yra priverstas ilgą laiką būti be darbo, negaudamas bent minimalaus darbo užmokesčio, kenčia alkį ir nepriteklių. Prašė priteisti turtinę žalą už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. 2 960 Eur, nes kiekvieną mėnesį galėjo uždirbti po 840 Eur. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių 1-asis kalėjimas), su skundu nesutiko. Atsiliepime (reg. Nr. DOK-25521) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas reikalauja turtinės žalos atlyginimo, tačiau savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjui buvo leista išvykti iš bausmės atlikimo vietos. Leidime buvo aiškiai nurodytas maršrutas – Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centras, adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas nuklydo nuo maršruto, buvo priimtas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. NĮ-22-1329 „Dėl nuteistojo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“. Pareiškė nuomonę, kad pareiškėjui neginčijant Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. NĮ-22-1329, kuriuo jis įrašytas į linkusių bėgti įskaitą, ir teismui jo nepanaikinus, nėra pagrindo konstatuoti su jo priėmimu susijusius atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Akcentavo, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba neturi pareigos kiekvieną nuteistąjį aprūpinti darbu. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad iki 2023 m. gegužės 2 d. jis gavo kokių nors pajamų, kurių negali gauti po 2023 m. gegužės 2 d., todėl, net ir neįrašius į linkusiųjų pabėgti įskaitą, jokių pajamų iš darbo santykių jis nebūtų gavęs. Pareiškėjo argumentai, kad jis nurodytu laikotarpiu būtų galėjęs uždirbti 2 960 Eur yra nemotyvuoti, hipotetiniai, nepagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, turtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų nesuteikiant galimybės dirbti ir gauti pajamas, o įrašius į linkusių pabėgti įskaitą, užkertant galimybę dirbti už bausmę vykdančios įstaigos teritorijos ribų.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas išvykti 2023 m. balandžio 18 d. nuo 9.00 val. iki 13. 00 val. į pirminės sveikatos priežiūros centrą, adresu: (duomenys neskelbtini) (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. NĮ-22-1156; Leidimas). Leidime, be kita ko, nurodoma, kad jis galioja tiktai nustatyto maršruto ribose, kad už maršruto nesilaikymą, nesugrįžimą į atvirąją koloniją nustatytu laiku, nuteistajam taikoma atsakomybė. Pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad naudojimosi leidimu tvarka jam išaiškinta, taip pat pasirašė 2023 m. balandžio 18 d. pasižadėjimą Nr. SV-22-12429 nepažeisti viešosios tvarkos, o apie priežastis, trukdančias laiku sugrįžti, nedelsdamas pranešti nurodytu telefonu. Pareiškėjas išvykos metu, apie 11.03 val. Kaišiadorių mieste, (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles (perėjo važiuojamąją kelio dalį ne per pėsčiųjų perėją, kai pėsčiųjų perėja buvo matomumo zonoje), todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliuojantys pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu V-88 (toliau – ir Instrukcija), 219 punktu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. NĮ-22-1329 (toliau – ir 2023 m. gegužės 2 d. įsakymas) įrašė R. G. į linkusių pabėgti įskaitą, nurodydamas papildomus režimo reikalavimus, tarp jų – draudimą dirbti už įstaigos teritorijos ribų. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu (Instrukcijos 222 p.). 2023 m. balandžio 25 d. paaiškinime jis nurodė, jog į Kaišiadoris vyko, nes iki vizito pas gydytoją, turėjo laisvo laiko, dėl tokio elgesio apgailestavo.
Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktu skundu pareiškėjas nesiekia 2023 m. gegužės 2 d. įsakymo, kuriuo buvo įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą panaikinimo. Skundo dalyką sieja su jam padaryta turtine žala dėl galimai neteisėtų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo veiksmų, neužtikrinant teisės į darbą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, reikalavimas atlyginti žalą yra savarankiškas ir nelaikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų, dėl kurių galimai ir kilo žala, panaikinimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-416/2014, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-708-624/2015, 2015 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1001-146/2015, 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1084-556/2015 ir kt.). Ginčo administracinėje byloje ribos yra apibrėžiamos pareiškėjo pateiktu ir priimtu nagrinėti skundu. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą yra saistomas administracinio ginčo ribų ir negali priimti sprendimo dėl reikalavimų, kurių pareiškėjas nėra pareiškęs ir kurie nėra ginčo nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas procesiniame dokumente „Trūkumų šalinimas“ (reg. Nr. DOK-23084) reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo, kuriuos buvo pareiškęs pirminiame skunde, atsisakė, todėl teismas šioje byloje nevertina 2023 m. gegužės 2 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo ir plačiau dėl jo nepasisako.
Pagal Instrukcijos 223.1 papunktį, suimtiesiems (nuteistiesiems), linkusiems pabėgti, taikomi papildomi režimo reikalavimai, tarp jų draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už įstaigos teritorijos ribų. Minėta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu yra įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą, todėl atsakovas nustatęs jam draudimą dirbti už bausmę vykdančios įstaigos teritorijos ribų galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir nėra pagrindo pripažinti, kad nustatydamas minėtą draudimą atsakovas atliko ar galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nustato, kad kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo (BVK 59 str. 1 d.). Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją (BVK 59 str. 3 d.). Neturintys teisės <...> išvykti iš bausmės atlikimo vietos nuteistieji darbine veikla gali užsiimti tik bausmės atlikimo vietos arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijoje ar laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytose jų prieigose, <...>. Paprastai šie nuteistieji užsiima bausmės atlikimo vietos ūkio priežiūra, nuteistųjų buities sąlygų gerinimu, bausmės atlikimo vietos ar nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančios įstaigos teritorijos ar jų aplinkos tvarkymu, produkcijos gamyba (BVK 59 str. 4 d.). Suimtųjų ir nuteistųjų įtraukimą į darbinę veiklą detaliau reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, XXXIV skyrius (271-281 punktai).
Akcentuotina, kad joks teisės aktas bausmę vykdančios įstaigos administracijai nenustato absoliučios pareigos įdarbinti kiekvieną nuteistąjį. Nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407-14; 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014; 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017). Įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, priimdama sprendimą dėl nuteistojo darbo, kiekvieną atvejį vertina pagal konkrečios situacijos aplinkybes atitinkamo asmens atžvilgiu.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 22 d. atsakovui teikė paklausimą dėl laisvų darbo vietų. Atsakovas 2023 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 2S-1062 „Dėl darbo vietos suteikimo“ pareiškėją informavo, kad šiuo metu jį įdarbinti Pravieniškių 1-ajame kalėjime nėra galimybės, nes nėra laisvų darbo vietų, paaiškino galimybę užsiimti individualia veikla.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčui aktuliu laikotarpiu Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo pareiškėjo kreipimosi dienos laisvų darbo vietų buvo, į kurias pareiškėjas būtų galėjęs pretenduoti. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Byloje taip pat nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas sąmoningai nepasiūlė pareiškėjui darbo, jį diskriminavo ar atliko kitus neteisėtus veiksmus (neveikė), siekdamas, jog pareiškėjas nebūtų įdarbintas bausmės atlikimo vietoje. Todėl, pagal bylos duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė ar galėjo pažeisti galiojančius teisės aktus ar pareiškėjo teises, nesuteikdamas jam darbo.
Pareiškėjas turtinę žalą sieja su prarastomis 2 960 Eur darbo užmokesčio pajamomis, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d., uždraudus dirbti už bausmę vykdančios įstaigos teritorijos ribų bei nesuteikiant darbo Pravieniškių 1-ajame kalėjime, tačiau duomenų apie gautas darbo užmokesčio pajamas (turėtą darbą) iki 2023 m. gegužės 2 d. į bylą nepateikia.
Minėta, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė pareigą užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla, o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą, tačiau nuteistųjų įtraukimas į darbą yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, kuri gali būti įgyvendinama atsižvelgiant į turimas laisvas darbo vietas. Nagrinėjamu atveju laisvų darbo vietų atsakovas neturėjo (2023 m. gegužės 5 d. raštas Nr. 2S-1062), imperatyvi pareiga įdarbinti pareiškėją jam nekilo, atitinkamai nedirbančiam nuteistajam atsakovas neturėjo pagrindo mokėti darbo užmokestį, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo patirtos turtinės žalos, praradus darbo užmokesčio pajamas už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d., atmetami kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-437-442/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-435-575/2023).
Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos priteisimo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.