- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-08
- Bylos Nr.
- A2-69-547/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (atsakovų) V. B. ir O. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011, pareiškime suinteresuotais asmenimis nurodant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrių, Varėnos rajono savivaldybės administraciją, Nacionalinę Žemės tarnybą prie ŽŪM, V. S., V. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškimas atnaujinti procesą pateiktas Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (buvusios Alytaus apskrities viršininko administracijos) ieškinį atsakovams: O. B. ir V. B., tretiesiems asmenims : Varėnos rajono savivaldybės administracijai, V. S., V. S., dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo namo. Sprendimas šioje byloje priimtas 2011 m. gruodžio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai teikė apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismas 2013-05-13 priėmė nutartį apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai O. B. ir V. B. prašo:
1. Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011.
Šalies argumentai
2. Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-12-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo leisti pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-12-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011 visiškai patenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir įpareigojo atsakovus O. B. ir V. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone pagal 2001 metų statinio projektą. Sprendimu buvo konstatuota, kad pastatant mūrinį garažą buvo iš esmės pažeisti statinio projekto sprendiniai, nes pastatydami mūrinį garažą, užstatė didesnį sklypo plotą, negu nurodyta projekte bei pastatą pastatė arčiau nei 3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos ir neturėjo gretimo sklypo savininkų ir naudotojų rašytinio sutikimo. Atsakovai pareiškime nurodo, kad procesas byloje turi būti atnaujintas, nes teismai nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus ir šie pažeidimai lėmė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) ir byla buvo išspręsta iš esmės neteisingai (1). Atsakovai nurodo, kad šioje civilinėje byloje esminiai klausimai yra imperatyviųjų statybos teisės normų taikymas ir aiškinimas. Leidimas vykdyti statybos darbus atsakovams buvo išduotas 2001 metais, tuo metu galiojančios teisės normos kitaip reglamentavo minimalius atstumus atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai nepažeidė gretimo sklypo savininkų teisių, nes į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti asmenys nėra gretimo sklypo savininkai (2). Teismai taip pat pažeidė CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostatas , nes nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, į procesą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti V. ir V. S., tačiau nebuvo įtraukti Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM. Gretimas žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityse. Neįtraukus Nacionalinės žemės tarnybos, galėjo būti neteisingai išspręsta byla (3). Pareiškėjai nurodė, kad teismai pažeidė CPK 47 str. 1 d. reikalavimus, nes nenurodė motyvų dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą (4). Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-6-15 nutartyje esančiais išaiškinimais dėl teismo kompetencijos pripažinti savavališkos statybos faktą (5). CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (6). Nurodo, kad 2013-08-19 gavę iš NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus raštą Nr. 3SD-(14.3.7.)-4347 buvo informuoti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone (pareiškėjams priklausanti namų valda), pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 70 straipsnio nuostatas ribojasi su valstybės išperkama žeme. Šis įrodymas yra esminis ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomas pareiškėjams.
Atsiliepimas
Atsakovai mano, jog nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės yra esminės ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje.
Tretieji asmenys V. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų (atsakovų) pareiškimą, kuriuo prašo jų pareiškimo netenkinti.
Šalies argumentai
Nurodo, kad su pareiškėjų V. ir O. B. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutinka, mano, kad jį tenkinti nėra pagrindo. Nurodė, jog sprendimas civilinėje byloje Nr.2-118-308/2011 yra teisėtas ir pagrįstas, šį sprendimą paliko galioti ir apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas. Nurodė, kad teismo nustatytas terminas – 3 mėnesiai jau seniai yra pasibaigęs, todėl savavališkai pastatytas statinys turi būti nugriautas, ginant jų, kaip gretimo sklypo savininkų teises. Pareiškėjai nesikreipė ir negavo jų sutikimo dėl mūrinio garažo statybos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą ir prašė pareiškėjų V. B. ir O. B. prašymo netenkinti.
Civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (Civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalis).
Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (Civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu pagrindą atnaujinti procesą, kuomet naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos Pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes Pareiškėjai nurodo tą faktą, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 3SD-(14.3.7.)-4347, kuriame Pareiškėjai buvo informuoti, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r., ribojasi su valstybės išperkama žeme. Pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo žinoma Pareiškėjams jau bylą nagrinėjant Teisme, vienas iš Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų buvo, kad „gretimas žemės sklypas priklauso valstybei, o ne V. ir V. S.“. Pareiškėjų apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo argumentai, jog „mūsų namų valdos sklypas iš viso nesiriboja su Smilginių namų valdos žemės sklypu“ patvirtina faktinę aplinkybę, jog tai nėra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė. Darytina išvada, kad Pareiškėjai praleido Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjai elgėsi neapdairiai, neatidžiai ir nerūpestingai, nes į Teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik, kai baigėsi Teismo Sprendimo nustatytas terminas įpareigojimams įvykdyti ir vykdomasis raštas, išduotas Teismo Sprendimo pagrindu, buvo perduotas antstolės Audronės Muzikevičienės kontorai priverstiniam vykdymui.
Dėl proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą
Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu pagrindą atnaujinti procesą, kuomet naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos Pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu.
Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios:
1. Buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.
2. Nagrinėjant bylą nei Pareiškėjams, nei Teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos.
3. Aplinkybės turi esminę reikšmę.
Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes Pareiškėjai nurodo tą faktą, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 3SD-(14.3.7.)-4347, kuriame Pareiškėjai buvo informuoti, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r., ribojasi su valstybės išperkama žeme. Pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo žinoma Pareiškėjams jau bylą nagrinėjant Teisme, vienas iš Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų buvo, kad „gretimas žemės sklypas priklauso valstybei, o ne V. ir V. S.“. Pareiškėjų apeliaciniame skunde dėl Teismo Sprendimo išdėstyti argumentai „mūsų namų valdos sklypas iš viso nesiriboja su S. namų valdos žemės sklypu; <...> šalia ginčo statinio esantis žemės sklypas priklauso valstybei“ patvirtina faktinę aplinkybę, jog tai nėra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė. Akcentuotina, kad siekiant atnaujinti procesą komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą, tačiau pateiktas naujas dokumentas turi patvirtinti naujas aplinkybes, kurios nagrinėjant bylą nei Pareiškėjams, nei Teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos (2013 m. rugpjūčio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 3SD-(14.3.7.)-4347 nesuteikia informacijos apie jokias naujas aplinkybes).
Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą Pareiškėjų savavališkai pastatyto garažo (II grupės nesudėtingo statinio) statybą leidžiantis dokumentas yra gretimo žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas, nes statinys yra arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos. Tačiau Pareiškėjai gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti garažą arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos nėra gavę.
Atkreiptinas Teismo dėmesys, kad Pareiškėjai civilinę bylą nagrinėjant Teisme ir teikiant apeliacinį skundą dėl Teismo sprendimo patys pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame stovi ginčo objektas) ribojasi su valstybine žeme, bet nepateikė nei valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, nei V. S. ir V. S. rašytinio sutikimo. Darytina išvada, kad Pareiškėjai neturėjo Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto statybą leidžiančio dokumento, todėl Teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą, kuriuo Inspekcijos ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovus O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo Sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, pagal 2001 metų statinio projektą.
Dėl proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą
Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat grindžia ir Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu pagrindą atnaujinti procesą, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Pažymėtina, kad šis proceso atnaujinimo pagrindas aiškintinas ir taikytinas kartu su Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalimi, kurioje į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims suteikiama teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
Darytina išvada, kad Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu paduoti prašymą gali ne bet kuris proceso dalyvis, bet asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad tam, kad procesas šiuo pagrindu galėtų būti atnaujintas, nepakanka nustatyti, jog iš tikrųjų konkretus asmuo be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo.
Nagrinėjamu atveju pareiškimą atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu galėtų paduoti tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri dar turėtų įrodyti, kad Teismo Sprendimas pažeidė jos teises ar teisėtus interesus.
Pažymėtina, kad gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnos r., stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. S., šio žemės sklypo naudotojai yra tretieji asmenys V. S. ir V. S. ir jie vieninteliai yra potencialūs šio sklypo įgijėjai, todėl jie buvo ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, Teismo 2008 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-125-380/2009 netgi buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-124-308/2009 pagal Inspekcijos ieškinį atsakovams O. B. ir V. B. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-124-308/2009 pagal V. S. ieškinį atsakovams O. B., V. B. ir Alytaus apskrities viršininko administracijai (nes civilinė byla Nr. 2-124-308/2009 susijusi su ribų nustatymu tarp atsakovų B. ir jų kaimynų V. S. ir V. S. žemės sklypų).
Dėl proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą
Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Komentuojamo straipsnio 1 dalies 9 punkto lingvistinė analizė leidžia išskirti dvi esmines aplinkybes, kurioms esant, galima atnaujinti procesą šiuo pagrindu:
1. Atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis) procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški bei esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą.
2. Tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai pasinaudojo teise apskųsti Teismo Sprendimą apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-396-262/2013 2013 m. gegužės 13 d. priėmė nutartį, kuria Teismo Sprendimą paliko nepakeistą.
Darytina išvada, jog Pareiškėjai negali prašyti atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Pareiškėjų V. B. ir O. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-118-308/2011 pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos, kurios teises dalyje dėl savavališkų statybų perėmė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams: V. B. ir O. B., tretiesiems asmenims : Varėnos rajono savivaldybės administracijai, V. S. ir V. S. 2011-12-30 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas: atsakovai buvo įpareigoti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, pertvarkyti mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone pagal 2001 metų statinio projektą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-05-13. Terminas įvykdyti sprendimą baigėsi 2013-08-12. V. B. ir O. B. teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo, Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kreipėsi į teismą prašydami išduoti vykdomąjį raštą byloje, kurį pateikė antstolei vykdyti.
Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu. Ši įstatymo norma numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tai - vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų.
Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-10 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ ,,Kėdainių ligoninė“, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. S. S. v. S. S., D. S., bylos Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
Pirma, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010).
Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-192/2011). Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“.
Pareiškėjai, siekdami pagrįsti prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, nurodo, kad naujai paaiškėjusios ir esminės bylos aplinkybės, leidžiančios atnaujinti procesą yra 2013-08-19 iš Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus gautas raštas, kuriame buvo nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone ribojasi su valstybės išperkama žeme. Nurodo, kad šios aplinkybės jiems anksčiau nebuvo žinomos ir iš esmės keičia situaciją byloje. Teismas laiko, kad ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama nagrinėtoje civilinėje byloje, nes toje byloje buvo sprendžiami statybų teisėtumo klausimai. Kaip nurodė savo atsiliepime Statybų inspekcija, žemės sklypų ribų nustatymo klausimas tarp B. ir S. buvo sprendžiamas kitoje byloje, dėl ko buvo sustabdytas civilinės bylos dėl savavališkų statybų nagrinėjimas. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimai, žemės sklypų ribų nustatymo klausimai turi ir gali būti sprendžiami kitose bylose, o ne atnaujinant procesą jau išnagrinėtoje civilinėje byloje.
Pareiškėjai civilinę bylą nagrinėjant teisme ir teikiant apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo patys pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame stovi ginčo objektas ribojasi su valstybine žeme, bet nepateikė nei valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, nei V. S. ir V. S. rašytinio sutikimo. Darytina išvada, kad pareiškėjai neturėjo Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto statybą leidžiančio dokumento, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą, kuriuo Inspekcijos ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovus O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, pagal 2001 metų statinio projektą, o Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-396-262/2013 2013 m. gegužės 13 d. priėmė nutartį, kuria Teismo Sprendimą paliko nepakeistą. (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad teismas turi teisę leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą <...>).
Aplinkybė, kad gretimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Varėnos r. priklauso valstybei, o ne V. S. ir V. S. ne tik ne naujai paaiškėjusi, bet ir ne esminė – nesukelianti jokių teisinių pasekmių (atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjai nepateikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento – gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti kitokį sprendimą).
Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi tokios nuomonės, kad teisės aktuose nustatytų atstumų nuo statinio iki kaimyninio sklypo ribos pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip gretimo žemės sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
Pareiškėjų nurodomas faktas negali būti pripažintas naujai paaiškėjusia aplinkybe LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi priimant teismo sprendimą 2011-12-30 buvo žinomos aplinkybės, kad žemės sklypo ribos tarp B. ir S. kėlė ginčus, abejones, kam jie priklauso ir dėl to teisme net buvo nagrinėjama dar viena civilinė byla. Apeliaciniame skunde B. nurodė, kad ,,kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, mūsų namų valdos žemės sklypas iš viso nesiriboja su S. namų valdos žemės sklypu“ (b. l. 166, civ. b. Nr.2-118-308/2011). Tai reiškia, kad atsakovų pareiškime nurodomi faktai buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir todėl negalima šių aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Tad teismas laiko, kad pareiškėjai neįrodė, jog egzistuoja šis proceso atnaujinimo pagrindas.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu
Pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat grindžia Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu pagrindą atnaujinti procesą, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Pažymėtina, kad šis proceso atnaujinimo pagrindas aiškintinas ir taikytinas kartu su Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalimi, kurioje į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims suteikiama teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą.
Darytina išvada, kad Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu paduoti prašymą gali ne bet kuris proceso dalyvis, bet asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir priimtas bei įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, kad tam, kad procesas šiuo pagrindu galėtų būti atnaujintas, nepakanka nustatyti, jog iš tikrųjų konkretus asmuo be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, tačiau kartu turėtų įrodyti, kad teismo sprendimas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus.
Nors pareiškėjai nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs į procesą trečiųjų asmenų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad priimtas teismo sprendimas nusprendė dėl neįtrauktų į procesą trečiųjų asmenų teisių ir pažeidė šių asmenų teises. Pareiškėjai B. nurodė, jog neįtraukus trečiuoju asmeniu Nacionalinės žemės tarnybos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Gavus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjai B. suinteresuotu asmeniu nurodė Nacionalinę žemės tarnybą, tad šiai institucijai buvo išsiųstas pareiškimo nuorašas, siūlant iki posėdžio momento pradžios pateikti atsiliepimus į pareiškimą, tačiau jokių atsiliepimų nebuvo pateikta. Ši aplinkybė taip pat rodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nelaiko, jog byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Pareiškėjai savo prašyme nurodė, kad teismai nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus ir šie pažeidimai lėmė, jog pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje yra be motyvų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) ir byla buvo išspręsta iš esmė neteisingai.
Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Atnaujinant procesą nurodytu pagrindu turi būti dvi sąlygos, sprendime turėjo būti padaryta aiški teisės taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Šioje byloje pareiškėjai pasinaudojo teise apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-396-262/2013 2013 m. gegužės 13 d. priėmė nutartį, kuria teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tad Vilniaus apygardos teismas įvertino pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir nenustatė, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Dėl nurodytų argumentų, šis pareiškėjų nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas šioje byloje.
Kiti pareiškėjų išdėstyti argumentai, jog teismas nepakankamai ištyrė ir vertino įrodymus, surašant procesinius dokumentus nesilaikė procesinio kodekso reikalavimų, kad teismo sprendimas dalyje yra be motyvų, kad nebuvo vadovautasi LAT praktika nėra tie įstatyminiai pagrindai, kurie būtų pagrindas atnaujinti procesą byloje. Šiuos argumentus pareiškėjai galėjo rašyti teikdami apeliacinį ar kasacinį skundą byloje, tačiau jie nepakankami sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.
Pareiškėjai savo pareiškime neakcentuoja, kada jie sužinojo apie naujas aplinkybes, kurias įvardija kaip naujas, esmines, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą. Teismas mano, kad toks terminas laikytinas nuo 2013-08-19, kuomet pareiškėjai gavo NŽT raštą. Todėl įstatyme numatytas terminas prašymui paduoti nepraleistas, tačiau kaip jau nurodyta aukščiau, pareiškėjai nenurodė įstatyminio pagrindo, kuris būtų pagrįstas ir sudarytų pagrindą atnaujinti procesą byloje.
LR CPK 371 str. numato, kad išnagrinėjęs bylą teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą ar nutartį.
Įvertinus pareiškėjų nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją, darytina išvada, kad ji neatitinka visų nurodytų kriterijų, leidžiančių atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėjai kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikia jokių naujų aplinkybių, atitinkančių minėtus kriterijus, kurie, jeigu būtų buvę žinomi pareiškėjams anksčiau, būtų leidę priimti visai kitokį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011. Pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Vilniaus apygardos teismas įvertino pirmos instancijos teismo sprendimą ir paliko jį galioti, taigi pripažindama, kad sprendimas yra teisėtas, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas.
Vadovaujantis LR CPK 370 str. 3 d.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti pareiškėjų V. B. ir O. B. prašymą.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-118-308/2011.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.