- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-396-262/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- V. B., O. B.
- Ieškovas
- Alytaus apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracija, V. S.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus ir Almos Urbanavičienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų V. B. ir O. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Alytaus apskrities viršininko administracijos, kurios procesines teises ir pareigas yra perėmusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ieškinį atsakovams V. B. ir O. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, V. S. ir V. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus O. B. ir V. B. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau- garažas) pagal 2001 metų statinio projektą.
Nurodė, kad atsakovai, statydami garažą pažeidė esminius 2001 m. patvirtintus statinio projekto sprendinius, nes jie užstatė didesnį sklypo plotą, negu nurodyta projekte. Pagal 2001 m. projektą, suderintą su Varėnos rajono savivaldybės architektūros ir kraštotvarkos skyriumi, garažo užstatymo plotas buvo 28 m², tačiau realiai užstatymo plotas yra net 81,3 m². Pagal projektą garažas turėjo būti pastatytas 7,00 x 4,00 m dydžio, tačiau statytojai 2005 m. pabaigoje pastatė 13,43 x 6,05 m dydžio garažą. Tai yra esminis pažeidimas, nes nuo projektuojamo statinio dydžio priklauso, kokie teisės aktų reikalavimai taikomi statybos darbams. 28 m² užstatymo ploto garažas priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai ir pakanka turėti supaprastintą statinio projektą su savivaldybės raštišku pritarimu (šį dokumentą statytojai turėjo). Tačiau 81,3 m² užstatymo ploto garažas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai ir tokio dydžio statinio statybai yra privalomas statybos leidimas ir įstatymo nustatyta tvarka parengtas bei patvirtintas statinio projektas. Be to, garažas yra arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos ir leisti įteisinti tokį statinį nėra teisinės galimybės, kadangi atsakovai nepateikia kaimyninio sklypo savininko sutikimo.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, o juos įpareigoti per nustatytą terminą parengti techninę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede numatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodė, kad 2001-08-01 Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros ir kraštotvarkos skyrius suderino projektuojamų ūkinių pastatų –garažo ir daržinės vietą jų namų valdos žemės sklype bei užstatymo plotus- daržinės -60 kv. m, garažo- 28 kv. m, t.y. tokiu būdu įgiję teisę statyti du statinius, esančius šalia vienas kito (atstumas tarp jų 7 m). Tarp šių suprojektuotų pastatų anksčiau buvo dabar jau nugriauto seno ūkinio pastato pamatas. Todėl buvo ekonomiška juos panaudoti suprojektuotų statinių statybai. Projektuojant garažo ir daržinės vietą nebuvo dar atlikti geodeziniai sklypo matavimai, o atlikus šiuos matavimus gretimo sklypo naudotojas V. S. nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo akto. Kadangi kilo ginčas dėl namų valdos žemės sklypų ribų, o daržinė buvo suprojektuota ginčijamame žemės sklype, tai atsakovai nutarė pakeisti daržinės vietą sklype ir sublokuoti ją su garažu. Manę, kad tai neesminis dalykas ir tuo nėra pažeidžiami įstatymai bei pastatę du statinius po vienu stogu. Jų pastatytas statinys priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai, nes jo bendras plotas sudaro 69,27 kv. m., o didžiausias aukštis neviršija 8,5 m. Atlikdami tokią statybą kiek nukrypę nuo parengtų statybos planų. Tačiau ieškovo nurodomas Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p. pažeidimas buvo neesminis ir nelaikytina savavališka statyba.
Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys V. S. ir V. S. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad atsakovų savavališkas statinys yra pastatytas prie pat jų sklypo ribos nesilaikant įstatymais nustatytų atstumų bei dalis statinio išeina už atsakovų įregistruoto sklypo ribos. Dėl to sprendžiant ieškinį turi būti atsižvelgiama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai- atsakovai įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius- pertvarkyti mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2001 metų statinio projektą; atsakovams išaiškinta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo lėšomis; iš atsakovų valstybei solidariai priteista 139 Lt žyminio mokesčio ir 70,62 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovai, vykdydami mūrinio garažo pertvarkymą, turėjo laikytis nustatytų įstatymo reikalavimų, t.y. rekonstrukciją atlikti pagal statinio projektą ir statybos suderinimą. Šiuo atveju nukrypus nuo projekto, atsakovai turėjo įvykdyti teisės aktų keliamus kitus reikalavimus- gauti gretimo sklypo savininko raštišką sutikimą, kuriuo būtų sutinkama su tokia statyba ir tik tokiu atveju atsakovams būtų buvę galima suteikti galimybę įteisinti atliktą neteisėtą statybą, t.y. per nustatytą atsakovams terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi atsakovai tokio sutikimo iš gretimo sklypo savininkų nėra gavę, tai nėra įstatyminės galimybės kaip nors įteisinti atsakovų savavališką statybą ir šiuo atveju taikytini įstatymų reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.
Nurodė, kad atsakovai buvo gavę leidimą pastatyti garažą ir daržinę. Kadangi tarp šių pastatų buvo nustatytas 7 metrų atstumas, o ten buvo seno pastato pamatai, atsakovai nusprendė pastatyti ne du atskirus, o vieną didesnį pastatą. Tokiu būdu buvo sutaupyta ir vietos, ir lėšų, o pats statinys neišsiskiria iš bendro kraštovaizdžio. Dėl išvardintų priežasčių racionaliausia ir ekonomiškiausia būtų šį statinį įteisinti. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą nugriauti statinį, neatsižvelgė į tai, kad aplinkai ir visuomenės interesams nepadaryta jokios žalos, kad statybos padarinių šalinimas būtų neproporcingai didelė bausmė už nežymius nukrypimus nuo teisės normų reikalavimų, o tai neatitiktų CK įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad atsakovai garažą pastatė arčiau kaimyninio sklypo, nei tą padaryti leidžia teisės aktai, todėl turėjo gauti kaimyninio sklypo savininkų sutikimą. Kadangi tokio sutikimo atsakovai negavo, taikyti Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatytą galimybę nėra jokio pagrindo.
Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).
Kaip matyti iš atsakovų atsiliepimo į ieškinį ir apeliacinio skundo, atsakovai neneigia, kad garažas yra pastatytas nesilaikant 2001 m. projekto, suderinto su Varėnos rajono savivaldybe, tačiau jie nesutinka, kad dalis garažo būtų nugriauta ir prašo teismo leisti įteisinti didesnį nei nurodyta projekte jau pastatytą statinį. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovus nugriauti dalį pastato, ar buvo įmanoma atsakovams sudaryti galimybę įteisinti neteisėtas statybas.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad teismas turi teisę leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai.
2010 m. spalio 1 d. pasikeitus Statybos įstatymo nuostatoms pasikeitė nesudėtingo statinio sąvoka. Pagal UAB „Dzūkijos valdos“ atliktus kadastrinius matavimus ir ieškovo 2011 m. lapkričio 15 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto duomenis, atsakovų savavališkai pastatyto garažo patalpų bendras plotas - 69,27 kv. m, aukštis - 6,01 m, todėl šis statinys priskirtinas II grupės nesudėtingam statiniui (Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 8 priedo 1 punktas imperatyviai nustato mažiausią atstumą nuo statinių iki gretimo sklypo ribos - pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3 m. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu.
Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakovų savavališkai pastatyto garažo (II grupės nesudėtingo statinio) statybą leidžiantis dokumentas yra gretimo žemės sklypo savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas, nes statinys yra arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos. Tačiau apeliantai gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti garažą arčiau nei 3 m nuo sklypo ribos nėra gavę. Priešingai- iš bylos medžiagos galima suprasti, jog gretimo sklypo savininkai- tretieji asmenys- V. S. ir V. S. prieštarauja tokio statinio įteisinimui. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas irgi laikosi tokios nuomonės, kad teisės aktuose nustatytų atstumų nuo statinio iki kaimyninio sklypo ribos pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog šios bylos nagrinėjamu atveju suteikti atsakovams galimybę pasinaudoti Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatytu statybos įteisinimu nėra jokio pagrindo.
Apeliantai teigia, jog kol neatlikti geodeziniai jų ir gretimo žemės sklypo matavimai, nėra aiškios šių sklypų ribos ir kad atlikus geodezinius matavimus atstumas tarp statinių ir gretimo sklypo atitiks keliamus reikalavimus.
Šis apeliantų teiginys nepagrįstas, kadangi VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog apeliantams nuosavybės teise priklausantis 0,2460 ha dydžio žemės sklypas (unikalus Nr. 3815-0002-0034), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, todėl žemės sklypo, kuriame stovi savavališkai pastatytas garažas, ribos jau yra nustatytos.
Dėl išvardintų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.