Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-92/2013

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-03332-2009-8

2013 m. sausio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal BK 183 str. 1 d. ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, dirbdamas vadybininku UAB „L“ (duomenys pakeisti), esančioje (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – 4 vienetus automobilio Audi A4 lietų ratlankių, kurių vieneto vertė 250 Lt, t.y. pasisavino UAB „L“ (duomenys pakeisti) 1000 Lt vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turtas pasisavinamas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savu turtu, t.y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas yra toks, dėl kurio kaltininkas pagal savo užimamas pareigas turi teisę pavaldiniams, kuriems tas turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus kaip neteisėtą patikėto svetimo turto pasisavinimą.

Iš A. A. vykdytų funkcijų specifikos matyti, kad jis turėjo įgalinimus spręsti dėl automobilių dalių pirkimo, pardavimo ir pan. Pats nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė, jog jis pasiėmė UAB „L“ (duomenys pakeisti) priklausančius ratlankius, ginčas kyla dėl pasisavintų ratlankių vertės, o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad UAB „L“ (duomenys pakeisti) nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių ratlankių vertę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui buvo pateikta 2008-03-19 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1042, kuriuo UAB „L“ (duomenys pakeisti) įsigijo automobilį Audi A4 už 3000 Lt, sutartis iš esmės atitinka jai keliamus reikalavimus. Kadangi UAB „L“ (duomenys pakeisti) verčiasi naudotų detalių pardavimu, todėl įsigytas automobilis buvo išardytas dalimis, surašytas automobilio nurašymo aktas, šis aktas yra pasirašytas, juo abejoti nėra pagrindo. Tuo pačiu atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl padarytų buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų. Akte nurodyta, kad kiekvieno automobilio ratlankio vertė yra 250 Lt. Taigi, automobilių ratlankių vertė yra patvirtinta oficialiais dokumentais. Papildomai automobilių vertę patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, kurie nors ir nėra turto vertintojai, bet jų darbas tiesiogiai susijęs su automobilių detalių pardavimu, vien tai, kad apklausti liudytojai dirbo UAB „L“ (duomenys pakeisti) nesudaro pakankamo pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu. Tai, jog UAB „L“ (duomenys pakeisti) nurodyta ratlankių vertė yra iš esmės teisinga, patvirtina UAB „B“ (duomenys pakeisti) komercinis pasiūlymas, kuriame nurodyta, jog naudotų ratlankių vertė yra 225 Lt. Pats A. A. teigia, kad analogiški ratlankiai rinkoje yra parduodami įvairiomis kainomis bei taip iš dalies patvirtina, jog 250 Lt suma už vieną ratlankį nėra nepagrįstai didelė. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. A. ratlankius ėmė, nes reikėjo paruošti vestuvėms automobilį, kas patvirtina, kad ratlankiai buvo geros būklės.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo

Kadangi pirmosios instancijos teismas A. A. veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 183 str. 1 d., todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl senaties taikymo. BK 183 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus. Pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo numatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kuris atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta 2009 m. rugpjūčio 12-13 dienomis, dar nėra suėjęs.

Dėl bausmės skyrimo

Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. 2009-11-09 sumokėjo UAB „L“ (duomenys pakeisti) 3000 Lt, tiek nuteistasis, tiek UAB „L“ (duomenys pakeisti) neneigė, kad ši suma buvo skirta už pasisavintus ratlankius ir automobilio Niva naudojimą, UAB „L“ (duomenys pakeisti) proceso metu taip pat nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes UAB „L“ (duomenys pakeisti) padaryta žala buvo atlyginta. Nustačius A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. pagrindu, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ar jų nebuvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat bausmės dydį. Kadangi apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neįvertino A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl nuteistajam paskirta bausmė keistina. Įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam 7 MGL (910 Lt) dydžio baudą. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir BPK 328 str. 2 p. pagrindu.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žąlą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 d., 2 d.).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti nustatyta visuma nurodytų aplinkybių, be to, įstatymas nenumato teismui pareigos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tai yra teismo teisė.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas be pagrindo nepripažino A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. A. pripažino esmines bylos aplinkybes, t.y. nurodė ratlankių pasisavinimo aplinkybes, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, jog gailisi padaręs nusikaltimą, tik kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu A. A. nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš tai nuteistojo gynėjas baigiamosiose kalbose jau buvo iškėlęs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Todėl A. A. gailėjimasis laikytinas deklaratyviu, išreikštu tik siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismai nepripažįsta BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos aplinkybės atsakomybe lengvinančia, kai kaltininkas kritiškai nevertina savo elgesio arba esmines įvykio aplinkybes pripažįsta tik verčiamas surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006, 2K-130/2007). Tuo pačiu pripažintina, kad A. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas nesant nustatytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir to pasėkoje netinkamai paskirtos bausmės keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti:

A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą.

A. A., pripažintą kaltu padarius BK 183 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nubausti 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.