Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs, (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 183 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., laikotarpyje nuo 2009-08-12 iki 2009-08-13, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, dirbdamas vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą svetimą turtą automobilio „AUDI A4“ 4 vienetus lietų ratlankių, kurių 1 vnt. vertė 250 litai, t. y. pasisavino UAB „Laurimeta“ 1000 litų vertės turtą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nuo 2009-06-08 pradėjo dirbti vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė verčiasi netinkamų naudoti automobilių supirkimu, jų demontavimu bei išmontuotų detalių pardavimu. Bendrovė veiklą vysto senos fermos patalpose, kuriuose įrengtas nedidelis garažas bei angaras. Minėti statiniai randasi (duomenys neskelbtini). Dirbdamas vadybininku, į bendrovę atvykusiems klientams jis surasdavo ir parduodavo jų norimą įsigyti detalę. Jis galėjo sumažinti norimos įsigyti prekės kainą. Detalių pardavimas buvo fiksuojamas ant popieriaus ir pasibaigus darbo dienai, gautus grynus pinigus bei sąrašą parduotų detalių jis perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. S.. Kasos aparatu nesinaudodavo, nes juo naudotis paprasčiausiai nemokėjo. Jis turėjo raktus nuo visų bendrovei priklausančių patalpų ir žinojo signalizacijos įjungimo – išjungimo kodus. 2009 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, atvažiavo į bendrovės teritoriją pasiėmė keturis vienetus AUDI lietų ratlankių su padangomis. Tuo metu kitas bendrovės vadybininkas – V. D. buvo atostogose. Pastarąjį jis informavo telefonu, kad paima bendrovei priklausančius 4 lietus ratlankius ir vietoje jų palieka savo keturis ratlankius su žieminėmis padangomis bei prašė apie tai informuoti bendrovės direktorę D. S.. Pastarasis pažadėjo tai padaryti. Tačiau jam (A. A.) sugrįžus iš atostogų, bendrovės direktorė jį apkaltino ne tik ratlankių, tačiau ir katalizatorių bei kitų autodetalių paėmimu ir reikalavo gražinti bendrovei 10 000 litų. Vienu metu jis naudojosi bendrovei priklausančiu automobiliu „Niva“, todėl susitarė su direktore, kad už naudojimąsi automobiliu „NIVA“ ir paimtus ratlankius sumokės 3000 litų ir bendrovė jam neturės jokių pretenzijų. Netrukus jis grąžino bendrovei automobilį „NIVA“ ir į bendrovės sąskaitą pervedė 3000 litų. Po konflikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nebedirba. Kaltu prisipažįsta iš dalies todėl, kad jo nuomone paimtų lietų ratlankių vertė buvo ne didesnė kaip 300 litų.

Byloje yra duomenys, kad nuo 2009-06-08 iki 2009-09-30 A. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku (t. 2, b. l 49-51) bei 2009-11-09 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 3000 litų (t. 2, b. l. 112).

Apklausta teisme liudytoja D. S. paaiškino, kad kaltinamasis A. A. dirbo vadybininku jos vadovaujamoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Vienu metu bendrovėje dirbo du vadybininkai, A. A. ir V. D.. Pastarajam išėjus atostogų, A. A. dirbo vienas ir klientams parduodavo naudotas automobilių detales, kurios buvo saugojamos bendrovės teritorijoje ir patalpose. V. D. sugrįžus iš atostogų atostogauti išėjo A. A.. Netrukus buvo pastebėta, kad iš bendrovės dingo 4 lieti ratlankiai su padangomis. Pagal bendrovėje esamus dokumentus buvo nustatyta, kad minėti ratlankiai niekam nebuvo parduoti. Susiskambinus su A. A., pastarasis pripažino, jog savavališkai, jos neinformavęs, pasiėmė keturis, bendrovei priklausančius lietus ratlankius. Iš pradžių jis neminėjo, kad tuo pačiu metu jis bendrovei paliko keturias žiemines padangas su ratlankiais. Kadangi buvo pasigęsta ir kitų detalių, todėl apie tai buvo pranešta policijos pareigūnams. Vėliau A. A. į bendrovės sąskaitą pervedė 3000 litų ir pilnai atlygino bendrovei padarytą turtinę žalą, kurią sudarė 1000 litų. Tokiai sumai bendrovė įvertino dingusius 4 lietus ratlankius. Ant jų uždėtos padangos tuo metu neturėjo turtinės vertės.

Apklaustas teisme liudytojas J. B. paaiškino, jog matė, kaip į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją automobiliu „Audi“ su kitais asmenimis buvo atvykęs A. A.. Atvykusiam automobiliui buvo nuimti ratai ir jie „matavo“ derino kitus, bendrovėje buvusius ratus. Į jo klausimą, ką jis čia veikia, A. A. atsakė, jog ruošia automobilį vestuvėms, o ratų keitimas yra suderintas su bendrovės vadovybe.

Apklausti teisme liudytojai: J. L., V. J., T. A., V. D. patvirtino, kad jiems buvo žinoma, jog kaltinamasis A. A. savavališkai paėmė bendrovei priklausančius 4 lietus ratlankius, kurių vertė, jų nuomone, yra ne mažesnė kaip 1000 litų.

Įvertinęs kaltinamojo ir bei teisme apklaustų liudytojų parodymus, apie darbo funkcijas, kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė vadybininku dirbęs A. A. (automobilių supirkimas, jų detalių pardavimas ir kt.), teismas mano, kad kaltinamasis pasisavino jam patikėta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 4 ratlankius, kurių vertė 1000 litų. Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus, bendrovės atstovo teismui pateiktus: 2008-03-19 automobilio „Audi A4“ pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei aktus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, jog minėto automobilio vieno ratlankio savikaina yra 250 litų, teismas mano, kad A. A. pasisavinti 4 lieti ratlankiai kainavo 1000 litų. Nors kaltinamasis ir stengėsi teisme sumažinti paimtų ratlankių vertę, teigdamas, kad jie buvo apibraižyt ir nelabai tinkami naudoti, sakydamas, kad jų vertė ne didesnė kaip 300 litų, tačiau, tokius parodymus paneigia ne tik paties kaltinamojo iniciatyva į bendrovės sąskaitą pervesta 3000 litų suma (padarytai turtinei žalai atlyginti), tačiau ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, jog A. A. paimti ratlankiai turėjo gerą prekinę išvaizdą. A. A. teisme pripažino, kad paimtus ratlankius su padangomis iš karto užsidėjo ant automobilio ir išvažiavo iš bendrovės teritorijos, todėl teismo nuomone, jeigu ratlankiai buvo nekokybiški (kaip teikia pats A. A.), tai kokia prasmė buvo juos pasiimti ir pasipuikuoti vestuvėse, kaip teisme nurodė liudytojas J. B.. Teismo nuomone, A. A., stengdamasis sumažinti paimtų ratlankių vertę siekia, kad jo nusikalstami veiksmai būtų kvalifikuojami ne kaip nusikaltimas, o kaip baudžiamasis nusižengimas bei savo ruožtu pritaikius LR BK 95 str. 1 d. 1) a) jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas A. A. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. 1 d., 2 d., nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

A. A. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, įvykdė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, atlygino bendrovei padarytą turtinę žalą. Teismas nenustatė A. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Tačiau kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir ginčijo iš bendrovės pasisavinto turto – 4 lietų ratlankių vertę. Esant tokiai situacijai teismas neturi galimybės jam taikyti LR BK 40 str. nuostatas ir nutraukus A. A. iškeltą baudžiamąją bylą jį perduoti pagal laidavimą. Kita vertus, tokį prašymą teismas išgirdo tik A. A. advokatui sakant baigiamąją kalbą, kurioje jis pats pasisiūlė būti savo kliento- kaltinamojo A. A. laiduotoju. Teismas neturi galimybės A. A. atžvilgiu taikyti ir LR BK 38 str. nuostatas, nes teisme dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas kategoriškai atsisakė taikytis su kaltinamuoju, teigdamas, kad bendrovė turi jam pretenzijų dėl kitų detalių dingimo iš bendrovės, nežiūrint į tai, kad byloje yra 2012-04-20 Vilniaus miesto apygardos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Urbonienės nutarimas nutraukti A. A. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl katalizatorių ir kuro siurblio pasisavinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 101-104). Įvertinus A. A. asmenybę, jo įvykdytą nusikalstamą veiką, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam piniginę baudą. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d. ir nubausti 10 MGL dydžio, t. y. 1300 (vieno tūkstančio ir trijų šimtų) litų pinigine bauda.

Išaiškinti A. A., kad jam paskirtą 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų piniginę baudą, jis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančia banke „Nordea Bank Finland Plc“, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės per. 79A, Vilnius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (LR BVK 22 str.)

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.