Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1877-343/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2S-1877-343/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03002-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
V. P., R. B., S. R. A., J. R., V. Š., D. K., V. J., A. M., K. S.
Trečiasis asmuo
A. N., S. B.
Atsakovas
GNSB „Jotvingis“, „Swedbank“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1877-343/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03002-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P., R. B., S. R. A., J. R., V. Š., D. K., V. J., A. M., K. S. ir trečiojo asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-140-887/2019 pagal ieškovų V. P., R. B., S. R. A., J. R., V. Š., D. K., V. J., A. M., K. S. ieškinį, trečiųjų asmenų S. B. ir A. N. savarankiškus reikalavimus atsakovams GNSB „Jotvingis“, „Swedbank“, AB, dėl įpareigojimo sudaryti skolos perkėlimo sutartis, surašyti butų perdavimo aktus, sudaryti atskiras hipotekos sutartis bei bendros namo hipotekos sutarties pakeitimą, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. Š., E. P., R. B., D. S., R. J., V. P., V. J., D. G., R. B., R. Ž., B. N., J. Š., A. B., I. B., L. L., A. M., D. T., A. J., M. B., G. M., P. U., O. B., R. K., L. K., R. J., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami sudaryti skolos perkėlimo sutartis, nurodydami kiekvieno ieškovo konkrečias pinigines sumas; surašyti butų perdavimo aktus; sudaryti atskiras hipotekos sutartis bei bendros namo hipotekos sutarties pakeitimą ir priteisi bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovų atstovė advokatė G. G. 2019 03 13 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame patikslino ieškinio dalyką. Atstovė nurodė, kad susipažinus su atsakovų į bylą pateiktais dokumentais ir argumentais bei ieškovų gautais papildomais dokumentais, paaiškėjo, jog namui adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esančių butų savininkams buvo priskirta mokėti per daug kredito, o namui adresu (duomenys neskelbtini) bei jame esančių butų savininkams buvo priskirta mokėti per mažai kredito. Ieškovų atstovė patikslintame ieškinyje prašo sudaryti skolų perkėlimo sutartis pagal kiekvieno ieškovo nurodytas norimas persikelti dviejų skirtingų dydžių skolas, t. y. teismui atsisakius sudaryti skolų perkėlimo sutartis mažesnei sumai, prašo sudaryti skolų perkėlimo sutartis didesnei sumai, atitinkamai pateikia du skolų apskaičiavimų variantus. Atstovė taip pat teismui pateikė analogiškai suformuluotus trečiojo asmens A. N. savarankiškus reikalavimus.

3. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumą ir didelį byloje dalyvaujančių asmenų skaičių, priėmė ydingus dokumentus: patikslintą ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus; netaikant trūkumų šalinimo instituto ir bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje su tikimybe, jog žodinio nagrinėjimo metu, dalyvaujant šalims, jų atstovams bus išsiaiškintos svarbios aplinkybės ir efektyviau pasirengta bylos nagrinėjimui iš esmės.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 08 19 nutartimi nustatė ieškovams V. P., R. B., S. R. A., J. R., V. Š., D. K., V. J., A. M., K. S. bei trečiajam asmeniui A. N. dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio ir savarankiškų reikalavimų trūkumams pašalinti.

5. Konstatavo, kad ieškovai, nurodę faktines aplinkybes, pagrindžiančias jų reiškiamus reikalavimus (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimus (ieškinio dalyką) sudaryti skolų perkėlimo sutartis, nurodydami kiekvieno ieškovo konkrečias mažesnio dydžio pinigines sumas, vėliau, teisminio nagrinėjimo metu, pateikė ieškinio papildymą ir suformulavo papildomą reikalavimą – sudaryti skolų perkėlimo sutartis, nurodydami kiekvieno ieškovo konkrečias didesnio dydžio pinigines sumas. Teismas, remdamasis CPK 141 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, tai vertino kaip ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą - buvo suformuluoti du savarankiški, skirtingų apimčių reikalavimai. Sprendė, jog alternatyviais negali būti laikomi reikalavimai, kuriais prašoma taikyti tą patį pažeistų teisių gynimo būdą, tačiau kita apimtimi.

6. Teismo nuomone, alternatyvaus reikalavimo pareiškimas reiškia tai, kad vienos alternatyvos pritaikymas teismo sprendimu pašalina kitos alternatyvos taikymą, o esant savarankiškiems reikalavimams, ieškovas turi galimybę pasinaudoti kiekvienu jo prašomu teisminės gynybos būdu ir dėl kiekvieno iš jų taikymo turi pasisakyti ginčą nagrinėjantis teismas. Ieškovai bei trečiasis asmuo turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimus, nurodydami konkrečias skolų sumas, kurios turėtų būti perkeliamos kiekvienam iš ieškovų ir trečiajam asmeniui.

7. Sprendė, jog esant nurodytiems trūkumams, nesant galimybės ieškovų bei trečiojo asmens suformuluotus reikalavimus laikyti alternatyviais, ieškovams ir trečiajam asmeniui nustatė terminą patikslinto ieškinio bei savarankiškų reikalavimų trūkumams pašalinti.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovų ir trečiojo asmens vardu, advokatė G. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 08 19 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Nagrinėjamu atveju, ieškovai ir trečiasis asmuo prašo teismo perkelti jiems skirtingus skolos likučius. Teismui perkėlus skolos likučius, kurie nurodyti antrosiose lentelėse, teismas neturės galimybės perkelti ieškovams tų skolų likučių, kurie nurodyti trečiosiose lentelėse ir priešingai. Dėl to laikyti, jog ieškovų ir trečiojo asmens reikalavimas nėra alternatyvus, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, ar ieškovai bei trečiasis asmuo pareiškė kelis savarankiškus reikalavimus, ar alternatyvius, jokio pagrindo reikalauti iš atsakovų atsisakyti dalies reikalavimų, kuriuos teismas jau yra priėmęs, negali būti. Kelių reikalavimų suformulavimas, priešingai nei sprendė teismas, reiškia ne procesinio dokumento ydingumą, bet ieškovo pasirinktų teisių gynimo būdą ir jo apimtis.

1.2. Nesutinka su teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo tikslintas tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas. Į bylą pateikus naujus dokumentus ir atlikus naujus skaičiavimus, buvo tikslinami tik skolos likučiai, kuriuos prašoma perkelti skolos perkėlimo sutartimis, tačiau pagrindinis reikalavimas – įpareigoti bendriją sudaryti skolos perkėlimo sutartis, liko tas pats.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti, o Alytaus apylinkės teismo 2019 08 19 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentai:

2.1. Teismas pagrįstai nutarė, jog apeliantų reikalavimai nėra alternatyvūs, nes reikalavimai yra reiškiami tiems patiems atsakovams ir prašoma juos įpareigoti atlikti tuos pačius veiksmus.

2.2. Apeliantų pareikštus reikalavimus galima palyginti su reikalavimu priteisti didesnę skolą, o jei būtų atsisakyta priteisti tokią skolą, tada priteisti mažesnę skolą. Tokie reikalavimai, pasak atsakovės, nėra alternatyvūs, o tiesiog nurodoma skirtinga to paties pažeistų teisių gynimo būdo taikymo apimtis.

2.3. Nesutinka su teiginiu, jog apeliantai yra verčiami atsisakyti dalies savo reikalavimų. Skundžiama nutartimi jie yra įpareigojami tik tiksliai suformuluoti savo reikalavimus, konkrečiai įvardinti kokiu būdu jų pažeistos teisės turėtų būti apgintos ir taip aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Toks reikalavimas negali būti laikomas apeliantų teisės į teisminę gynybą pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams ir trečiajam asmeniui nustatytas terminas patikslinto ieškinio ir savarankiškų reikalavimų trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovai pradiniu ieškiniu teismo prašė: 1) įpareigoti gyvenamųjų namų statybos bendriją „Jotvingis“, tomis pačiomis sąlygomis ir terminais, kurie buvo numatyti gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Jotvingis“ 1995 04 10 sudarytoje paskolos sutartyje Nr. 45, notarinio registro Nr. 2913, bei susitarimuose prie 1995 04 10 paskolos sutarties Nr. 45, notarinio registro Nr. 2913, be „Swedbank“ AB sutikimo sudaryti skolos perkėlimo sutartis, pagal kiekvieno ieškovo nurodytas konkrečias pinigines sumas; 2) įpareigoti gyvenamųjų namų statybos bendriją „Jotvingis“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos surašyti butų perdavimo aktus; 3) įpareigoti „Swedbank“ AB, sudaryti atskiras hipotekos sutartis; 4) įpareigoti gyvenamųjų namų statybos bendriją „Jotvingis“ ir „Swedbank“ AB, padaryti 1994 03 28 įkeitimo sutarties Nr. 1154 ir 1997 01 07 įkeitimo sutarties (susitarimo) Nr. 2-56, pagal kurias buvo įkeistas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),adresu (duomenys neskelbtini), pakeitimą, nurodant, kad minėtas namas išlaisvinamas nuo hipotekos ir ieškovai yra atleidžiami nuo prievolės; 5) įpareigoti „Swedbank“ AB įregistruoti 1994 03 28 įkeitimo sutarties Nr. 1154 ir 1997 01 07 įkeitimo sutarties (susitarimo) Nr. 2-56, pagal kurias buvo įkeistas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pakeitimą hipotekos registre, nurodant, kad butai adresu (duomenys neskelbtini) yra išlaisvinami nuo hipotekos ir ieškovai atleidžiami nuo prievolės 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų atstovė, 2019 03 13 teismui pateikė patikslintą ieškinį, juo prašydama sudaryti skolų perkėlimo sutartis pagal kiekvieno ieškovo nurodytas norimas persikelti dviejų skirtingų dydžių skolas, t. y. teismui atsisakius sudaryti skolų perkėlimo sutartis mažesnei sumai, prašo sudaryti skolų perkėlimo sutartis didesnei sumai. Taipogi, atstovė 2019 04 09 teismui pateikė analogiškai suformuluotus trečiojo asmens A. N. savarankiškus reikalavimus.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė 10 dienų terminą patikslinto ieškinio ir savarankiškų reikalavimų trūkumams pašalinti, konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju buvo suformuluoti du savarankiški, skirtingų apimčių reikalavimai, kurie nelaikytini alternatyviais. Teismo vertinimu, ieškovai ir trečiasis asmuo turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimus, nurodydami konkrečias skolų sumas, kurios turėtų būti perkeliamos kiekvienam iš ieškovų ir trečiajam asmeniui.

14. Apeliantai su tokia teismo pozicija nesutinka. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) ieškovai ir trečiasis asmuo prašo perkelti jiems skirtingus skolos likučius, kas reiškia, jog teismui perkėlus skolos likučius, kurie nurodyti antrosiose lentelėse, teismas neturės galimybės perkelti ieškovams tų skolų likučių, kurie nurodyti trečiosiose lentelėse ir priešingai. Dėl to laikyti, jog ieškovų ir trečiojo asmens reikalavimas nėra alternatyvus, nėra jokio pagrindo; 2) skundžiama nutartimi apeliantai yra verčiami atsisakyti dalies savo reikalavimų; 3) atlikus naujus skaičiavimus buvo tikslinami tik skolos likučiai, kuriuos prašoma perkelti skolos perkėlimo sutartimis, tačiau pagrindinis reikalavimas – įpareigoti bendriją sudaryti skolos perkėlimo sutartis, liko tas pats.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai ir trečiasis asmuo turi nurodyti konkrečias skolų sumas, kurios turėtų būti perkeliamos kiekvienam iš ieškovų ir trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu ir savarankiškais reikalavimais yra prašoma taikyti tą patį pažeistų teisių gynimo būdą, tačiau kita apimtimi, t. y. jeigu teismas atsisakytų sudaryti skolų perkėlimo sutartį mažesnei sumai, tai prašoma sudaryti skolų perkėlimo sutartis didesnei sumai. Toks reikalavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra galimas, kadangi CPK 135 straipsnis ieškovą įpareigoja tiksliai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus, kas yra išimtinai ieškovo, o ne teismo pareiga.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008).

17. Nagrinėjamu atveju iš patikslinto ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimo, negalima nustatyti aiškių bylos teisminio nagrinėjimo ribų, kas reiškia, kad tai apriboja ir atsakovų procesines teises pareikšti atsikirtimus bei išdėstyti savo argumentus dėl apeliantų siekiamo inicijuoti teisminio ginčo, kadangi jiems tektų gintis nuo neaiškiai suformuluoto reikalavimo. Be to, atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų skaičių, bylos nagrinėjimas labai užsitęstų, jeigu klausimas dėl skolos dydžio būtų paliktas spręsti teismo nuožiūrai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtent apeliantai, kurie prašo įpareigoti bendriją sudaryti skolos perkėlimo sutartis, turėtų konkrečiai nurodyti, kiek jie mano esantys skolingi.

18. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantų argumentui, jog pirmosios instancijos teismas juos verčia atsisakyti dalies savo reikalavimų. Visų pirma, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, priešingai nei teigia apeliantai, apie reikalavimą atsisakyti dalies savo reikalavimų nėra net užsimenama. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas apeliantus, kurie ir iniciavo šį teisminį ginčą, įpareigojo tik tiksliai suformuluoti savo reikalavimus, aiškiai įvardinti kokiu būdu jų pažeistos teisės turėtų būti apgintos ir taip aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, kas tuo labiau nelaikytina apeliantų teisės į teisminę gynybą pažeidimu.

19. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį apeliantų atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė