- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-713-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00752-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- V. J., J. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. J.. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ ieškinį atsakovėms J. J. ir V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Arlitanus“ ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021-05-13 Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1143, sudarytą tarp atsakovių J. J. ir V. J., kuria V. J. padovanotas J. J. nekilnojamasis turtas: (1) 460/1681 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (2) 735/2339 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovės J. J. nuosavybėn ginčo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei V. J., priklausantį (ginčo sutartimi įgytą) nekilnojamąjį turtą: (1) 460/1681 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (2) 735/2339 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ir pan.).
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tikėtinu ieškinio pagrįstumu ir realia grėsme teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad jei ginčo sutartimi nekilnojamasis turtas nebus areštuotas, atsakovė V. J. gali jį perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, todėl restitucijos taikymas gali tapti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas areštavo atsakovei V.J. priklausantį (ginčo sutartimi įgytą) nekilnojamąjį turtą: (1) 460/1681 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, (2) 735/2339 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, jį realizuoti, įkeisti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
5. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, turi pagrindo manyti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareiškimo reikalavimą.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp J. J. ir V. J. 2021-05-13 Dovanojimo sutartį, kuria V. J. padovanotas J. J. nekilnojamasis turtas, ir taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovės J. J. nuosavybėn ginčo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą. Šie reikalavimai grindžiami actio Pauliana instituto pagrindu, t. y. siekiama atkurti atsakovės mokumą, kad ši galėtų tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Įrodinėdama actio Pauliana sąlygas, ieškovė nurodo, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę J. J. pagal 2021-04-08 sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti 0,1946 ha bendro ploto žemės sklypą, į kurį atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą turtą. Teismo vertinimu, jei atsakovė V. J. sužinojusi apie pateiktą ieškinį perleis turtą tretiesiems asmenims, ar kitaip mažins jo vertę, patenkinus ieškovės ieškinį, pasunkėtų teismo sprendimo įgyvendinimas, todėl šiuo atveju svarbu yra išsaugoti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą ir šiam tikslui pasiekti, teismo vertinimu, taikytinos konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės.
7. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovei teisę disponuoti jo žinioje esančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovė V. J., net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti sunkiai įmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė (atsakovė) V. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-19 nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Teismas nesigilino į tai, kad ieškovas tendencingai elgdamasis ir siekdamas suklaidinti teismą sąmoningai nepateikė teismui išsamių NTR išrašų apie buvusias J. J. ir jos sutuoktinio V. J. operacijas su nekilnojamuoju turtu: o būtent nuo 2010 metų nuosekliai vykusį senstančios J. J. ir senstančio jos sutuoktinio V. J. turto dovanojimą dukrai V. J.: atsakovei. Paskutinis – ieškovo ginčijamas dovanojimo sandoris (2021-05-13 dovanojimo sutartis), buvo seniai pradėto proceso tarp atsakovės ir jos tėvų J. J. ir V. J. tęsinys, nieko bendro neturintis su ieškovu ar jo reikalavimais ar bandymu išvengti tų reikalavimų patenkinimo.
8.2. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų tikėtino pagrįstumo ignoravo faktą, kad J. J. yra pateikusi priešieškinį ieškovo atžvilgiu, ir kad atskiroje byloje Nr. e2-450-996/2023 bus sprendžiama, kokią sumą J. J. faktiškai yra gavusi iš ieškovo, todėl ieškovo pasisakymai, kad jis turi 75 000 Eur reikalavimus J. J. atžvilgiu yra tik prielaida, kurios teisingumą ar neteisingumą patvirtins teismas byloje Nr. e2-450-996/2023.
8.3. Teismas nesigilino į tai, kad 2021-12-13 ieškovo ieškinyje J. J. atžvilgiu, nekeliami jokie turtiniai ieškovo reikalavimai, jokie reikalavimai susiję su atsakovių mokumu. 2021-12-13 ieškinyje aiškiai nurodyta, kad jis netgi yra neturtinis. Atitinkamai ir žyminis mokestis dėl 2021-12-13 ieškinio ieškovo buvo mokamas kaip dėl neturtinių reikalavimų.
8.4. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nesilaikė ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo principų, taikydamas tokias priemones.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės V. J. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023-01-19 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Būtinybė (taikyti laikinąsias apsaugos priemones) atsirado šioje byloje, siekiant išsaugoti status quo situaciją, kad ginčo objektas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ir šioje byloje ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdi grėsmė, kad jei ginčo sutartimi perleistas nekilnojamasis turtas nebus areštuotas, apeliantė gali jį perleisti, įkeisto ar kitaip apsunkinti, ir tokiu atveju, pripažinus ginčo dovanojimo sandorį negaliojančiu, restitucijos taikymas gali tapti neįmanomu.
9.2. Nėra pagrindo sutikti su deklaratyviais atskirojo skundo teiginiais, jog skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netrukdo apeliantei įgyvendinti jos turimas ginčo turto naudojimo ir valdymo teises.
9.3. Apeliantei nepateikiant konkrečių duomenų, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės galėtų būtų pripažintos neekonomiškos, neatitinkančios jomis siekiamų tikslų, pernelyg atsakoves varžančios, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė teisėtai ir pagrįstai, nes bylos aplinkybės ir pareikšto reikalavimo pobūdis sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę (CPK 144 str., 145 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, taip pat ieškovė įrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius kyla grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, prašydama apginti jos, kaip kreditorės, pažeistas teises, ir pripažinti negaliojančia 2021-05-13 Dovanojimo sutartį, kuria skolininkė J. J. padovanojo dukrai V. J. vienintelį jai likusį nekilnojamąjį turtą ir iš esmės apribojo savo finansines galimybes įvykdyti UAB „Arlitanus“ įsipareigojimus pagal šalių sudarytą 2021-04-08 Sutartį. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad teismas nesigilino į ieškovės atsakovei pareikšto reikalavimo pagrindus ir pagrįstumą, nėra pagrįsti. Kaip jau buvo minėta, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės, šalių pozicija ginčo klausimu ir jai pagrįsti pateikti įrodymai bus visapusiškai įvertinti bylą teismui nagrinėjant iš esmės. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
16. Sprendžiant klausimą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo sutarties, kurią prašoma pripažinti negaliojančia, objektas yra nekilnojamasis turtas. Pripažinus sutartį negaliojančia pagal ieškinio reikalavimus restitucija turėtų būti atliekama natūra (CK 6.146 straipsnis). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, kaip yra nagrinėjamu atveju, vertinama, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovų teisę disponuoti jų žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti sunkiai įmanomas.
17. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų yra status quo (faktiškai susiklosčiusios padėties) išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai ieškiniu reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (ar) pripažinti asmeniui kurias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas). Šioje byloje yra pareikštas reikalavimas, siekiant šalių sugrąžinimo per restituciją į buvusią iki ginčo sandorio sudarymo padėtį. Vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios iš esmės nesukelia jokių žymesnių suvaržymų apeliantėms, yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu ir galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
18. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais dėl taikytų apeliantei ribojimų neproporcingumo ar atsakovės nurodytų ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo principų pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų, tačiau vien tai nereiškia, kad šie principai yra pažeisti. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą turi būti atsižvelgiama į padarinius, kurių galėtų atsirasti ieškovei, jeigu atitinkamas jos prašymas nebūtų patenkintas, ir atsakovei, jeigu jos turtas būtų areštuotas. Jeigu atsakovė neketina ginčo turto perleisti ar kitaip apsunkinti, tai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. apribota teisė disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo, objektyviai niekaip negali pažeisti ir nepažeidžia jos interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jos teisių. O atsakovių siekis panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina abejones, kad grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui šiuo konkrečiu atveju nėra visiškai eliminuota.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka ginčo esmę. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės V. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.